- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-123-360/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26674-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė
- Kaltinamasis
- G. U.
- Civilinis ieškovas
- T. V. R.
- Kategorijos
- 1.2.11.2.2.2Viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su bet kokios tautos, rasės, etnine, religine ar kitokia žmonių grupe ar asmeniu arba tokios veiklos finansavimas ar kitoks materialinis rėmimas (BK 170 str. 3 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) T. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 3 dalyje, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
G. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
G. U. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteista 1 600 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) pagalbai atlyginti.
Civilinio ieškovo T. V. R. civilinis ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. U. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su asmeniu dėl pastarojo įsitikinimų ir pažiūrų: G. U. 2023 m. liepos 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, naudodamasis tyrimo metu nenustatytu galiniu įrenginiu, socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ iš asmeninės socialinio tinklo paskyros pavadinimu „G. U.“ viešai parašė komentarą: „I lauža r.“, taip viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su (duomenys neskelbtini) nariu T. V. R., priklausančiu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, dėl T. V. R. politinių įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, taip pat viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, susijusia su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, dėl jų įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, nes G. U. įsitikinimai ir pažiūros apie šeimą, vaikų auklėjimą yra kitokie.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurtūros (duomenys neskelbtini) T. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: 1) G. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL dydžio baudą; 2) G. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) (duomenys neskelbtini) atlikimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir 155 Eur priteisti iš G. U.; 4) T. V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteistinos žalos dydžio klausimą sprendžiant teismo nuožiūra. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, koncentravosi į tai, ko byloje nėra – tiesioginę socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ transliaciją, nes be šios transliacijos vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti tikslo, dėl kurio buvo parašytas komentaras. Lieka visiškai neaišku, kaip teismas vertino G. U. duotus parodymus, kad komentarą jis parašė dėl T. V. R. politinių įsitikinimų, jo pasisakymų dėl vaikų ugdymo, pastarojo siekio mokyti vaikus ankstyvojo lytinio švietimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įrodymus vertino selektyviai, tiesioginės transliacijos vaizdo įrašui suteikdamas didesnę įrodomąją galią, nei vertindamas paties komentarą parašiusio asmens parodymus. Be to, tikslas ir motyvas yra fakultatyvieji subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, kurie turi būti įrodinėjami tik tuo atveju, jei jie nurodyti baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje.
2.2. Kita vertus, jei teismas matė būtinybę išsiaiškinti, apie ką buvo kalbama socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginės transliacijos metu, jis turėjo galimybę kaip liudytoją iškviesti asmenį, kuris ir darė šią tiesioginę vaizdo transliaciją – A. K. Teismas, vertindamas padarytos veikos pavojingumą, teigė, kad G. U. parašė vieną lakonišką, nekonkretaus pobūdžio komentarą po kito asmens, kuris šioje byloje nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, socialiniame tinkle tiesiogiai transliuota informacija. G. U. veiksmai buvo atsitiktiniai, neapgalvoti, labiau spontaniški, nei sąmoningi, tyčiniai. Akivaizdu, kad teismas, vertindamas išteisintojo parodymus, visiškai tiki G. U. parodymų dalimi, kurioje jis teigia, kad jo komentaras buvo atsitiktinis ir spontaniškas, tuo pačiu visiškai ignoruodamas tą parodymų dalį, kuria G. U. grindžia savo motyvą parašyti tokį komentarą. Toks teismo įrodymų vertinimo nevientisumas rodo teismo šališkumą.
2.3. Savo argumentais pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų jurisprudencijos. Nors savo nuosprendyje citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-489/2024, tačiau akivaizdu, kad neįvertino cituojamos teismų praktikos skirtumų nuo byloje nagrinėjamų aplinkybių. Komentaras „Į laužą r.“ išsakytas liepiamąja nuosaka, kaip šūkis ar lozungas. Tai iš esmės patvirtino (duomenys neskelbtini) L. L. tiek savo išvadoje, tiek apklausiamas kaip (duomenys neskelbtini) teisme, t. y., jog komentaras yra raginimas ir skatinimas susidoroti su asmeniu. Teismas, skundžiamajame nuosprendyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio l dalimi, informavo proceso dalyvius apie galimybę kaltinime nurodytas faktines aplinkybes galbūt keisti iš esmės skirtingomis ir veiką kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendyje susikoncentravo į tai, kad nepavyko nustatyti platesnio komentaro konteksto, ir nusprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo komentaru G. U. siekė viešai tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) T. D. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis G. U. ir jo gynėjas (duomenys neskelbtini) V. K. nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurtūros (duomenys neskelbtini) T. D. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
5. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino G. U., kaip nepadariusį BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos požymių ir išteisintojo G. U. kaltės nebuvimo yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka G. U. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 3 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio ar šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų įvertinti šališkai, neišsamiai ar byloje būtų ignoruotos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl to nusprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl įrodymų vertinimo ir G. U. kaltės klausimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje, sprendimo.
6. G. U. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 3 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su asmeniu dėl pastarojo įsitikinimų ir pažiūrų: G. U. 2023 m. liepos 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, naudodamasis tyrimo metu nenustatytu galiniu įrenginiu, socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ iš asmeninės socialinio tinklo paskyros pavadinimu „G. U.“ viešai parašė komentarą: „I lauža r.“, taip viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su (duomenys neskelbtini) nariu T. V. R., priklausančiu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, dėl T. V. R. politinių įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, taip pat viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, susijusia su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, dėl jų įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, nes G. U. įsitikinimai ir pažiūros apie šeimą, vaikų auklėjimą yra kitokie.
7. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-106-719/2023, 2K-266-719/2023).
8. BK 170 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Tiek BK 170 straipsnio 2 dalyje, tiek 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariamos veikos padaromos tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad viešais pareiškimais viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti. Kvalifikuojant veiką pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti; kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti aiškinamas kaip tiesioginis ar netiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą (žudyti, žaloti ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-648/2016, 2K-206-693/2017, 2K-58-489/2024).
9. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, abejonių tuo, jog būtent G. U. patalpino aptariamą komentarą į kaltinime nurodytą internetinį socialinį tinklalapį, teismui nekyla. Tai išsamiai patvirtina bylos medžiagoje esantys objektyvūs duomenys. Iš pareiškėjo T. V. R. pranešimo dėl galbūt atliktos nusikalstamos veikos matyti, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūrai buvo pateiktas 2023 m. liepos 4 d. pranešimas, kuriuo prašoma pradėti asmeniui, kurio socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyra pavadinta „G. U.“, ikiteisminį tyrimą pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, dėl jo parašyto komentaro „I lauža r.“ (b. l. 16–17). Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad buvo užfiksuotas ekranvaizdis „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, kurioje matomas „(duomenys neskelbtini)“ įvykio vaizdas, kuriame yra žodžiai „R. (duomenys neskelbtini)“ su komentarais, tarp kurių buvo ir G. U. komentaras „I lauža r.“ (b. l. 23–24). Iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nustatyta, jog socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyra, pavadinta „G. U.“, naudojasi kaltinamasis G. U. (t. 1, b. l. 48).
10. Teisiamojo posėdžio metu ir pats G. U. neneigė, jog minimą įrašą „I lauža r.“ parašė jis, tačiau savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė, jog noro, ketinimo susidoroti, rašydamas tokio pobūdžio komentarą, jis neturėjo. Jeigu būtų norėjęs iš tikrųjų ką nors sudeginti, tai tam žmogui tiesiai ir pasakytų. Apie T. V. R. žinojo tik kaip apie (duomenys neskelbtini) ir kažkokį lygių teisių atstovą. Įstrigo nukentėjusiojo pasakymas, susijęs su mokykla, kad jis norėjo pradėti mokyti 6 ar 5 metų vaikus, kas yra vyras + vyras, kas yra moteris + moteris. G. U., rašydamas komentarą, turėjo galvoje, kad reikia sudeginti T. V. R. mintis, o ne patį T. V. R. Komentarą apie T. V. R. parašė dėl to, kad G. U. nepatiko T. V. R. pasisakymai dėl vaikų ugdymo, jo siekis mokyti vaikus ankstyvo lytinio švietimo (t. 1, b. l. 158–160). Nagrinėjamu atveju iš kaltinimo matyti, kad G. U. buvo kaltinamas kurstymu smurtauti, fiziškai susidoroti su T. V. R. dėl jo politinių įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvavimo (duomenys neskelbtini) nario veikloje. Pats nukentėjusysis T. V. R. su tokia kaltinimo formuluote kategoriškai nesutiko, teigdamas, kad G. U. veiksmų visiškai nesieja su savo (duomenys neskelbtini) veikla, yra įsitikinęs, kad komentaras buvo parašytas dėl jo viešai deklaruojamos seksualinės orientacijos (t. 1, b. l. 144–146, 165). Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo ir (duomenys neskelbtini) pozicija nustatant tikslą, dėl ko buvo raginama smurtauti, visiškai išsiskiria.
11. Atkreiptinas dėmesys, jog požymis, dėl kurio prieš asmenį yra skatinama smurtauti, yra svarbus veikos kvalifikavimui ir jo nustatymui itin reikšmingas paties nukentėjusiojo požiūris. Vis dėlto vien nukentėjusiojo požiūris negali tapti vieninteliu pagrindu socialinei grupei nustatyti. Vien ta aplinkybė, jog T. V. R. yra atvirai pasisakęs ir deklaravęs savo seksualinę orientaciją, nereiškia, jog visi asmenys jį privalo pažinoti ar tuo labiau žinoti apie jo seksualinę orientaciją, ar kad visiems be išimties žmonėms tai yra svarbu. Tuo labiau, jog T. V. R. yra (duomenys neskelbtini) ir jo sprendimai, teikiami įstatymų projektai bei pakeitimai gali iššaukti daug didesnes diskusijas visuomenėje, negu jo asmeninis gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra pačios transliacijos, kurios turinį komentavo G. U., vaizdo įrašo. Atliekant viešą informacijos paiešką internete pagal kartu su pareiškimu pateiktas nuorodas, buvo gauta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ paskyra socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios buvo transliuojama tiesiogiai, buvo užblokuota. Apylinkės teismui pavedus (duomenys neskelbtini) pateikti duomenis apie tai, ar yra galimybė gauti minimos transliacijos vaizdo įrašą ir pačiam išsiuntus užklausą „(duomenys neskelbtini)“ valdančiai bendrovei (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166–170, 177–178), atsakymas į užklausą per protingą terminą nebuvo gautas, todėl galimybės gauti, peržiūrėti ir įvertinti turinį, kuris paskatino G. U. parašyti vertinamą komentarą, nėra. Kita vertus, net ir žinant tikslų transliacijos turinį ar apklausus asmenį, kuris transliavo, tai savaime neįrodytų / nepatvirtintų komentaro rašymo tikslo. Asmuo vaizdo įraše (transliacijoje) pamatęs (duomenys neskelbtini) ar su juo susijusį turinį gali pasisakyti dėl jo anksčiau priimtų sprendimų, teiktų siūlymų, kurie nebūtinai bus susiję su pačiu įrašo turiniu. Kuomet pats įrašas (komentaras) yra trumpas ir lakoniškas, spręsti apie konkretų jo tikslą ir socialinę grupę, į kurią jis yra nukreiptas, ganėtinai sudėtinga.
12. Svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad teismų tikslas – nustatyti, ar objektyviai vertinant pareiškimų visuma buvo skirta atitinkamoms neigiamoms pažiūroms ir idėjoms skleisti. Iš esmės EŽTT dažnai įvertina tam tikros išraiškos tikslą, pavyzdžiui, priimtinas tikslas informuoti visuomenę, sukritikuoti vieną asmenį išimtinai dėl jo veiksmų, o ne sumenkinti visą asmenų grupę ir pan. (1994 m. rugsėjo 23 sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. spalio 31 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)), arba siūloma vertinti, ar išraiška buvo galima prisidėti prie viešų diskusijų atitinkamu klausimu, arba kad pagrindinis tokios išraiškos tikslas buvo tai padaryti (2020 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad pats komentaras „I lauža r.“, siekiant nustatyti tikslą, priežastį, dėl kurios jis buvo parašytas, yra visiškai neinformatyvus. Nors byloje esančioje nuotraukoje (t. 1, b. l. 23) yra užfiksuoti žodžiai „R. (duomenys neskelbtini)“, tačiau jokios detalesnės informacijos nei apie (duomenys neskelbtini), nei apie (duomenys neskelbtini) nėra. Nukentėjusysis T. V. R. teigė, kad šios transliacijos metu buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) veiklą, komentuojamas nukentėjusiojo T. V. R. susitikimas per (duomenys neskelbtini) eitynes su asmeniu, kurio transliacija ir vyko socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesama objektyvios galimybės patikrinti ir įvertinti nukentėjusiojo nurodytą informaciją. G. U. neigiant komentaro rašymo metu žinojus apie T. V. R. seksualinę orientaciją, byloje surinktų duomenų nukentėjusiojo nurodytai versijai, kad buvo viešai kurstoma smurtauti ir susidoroti dėl jo seksualinės orientacijos, pagrįsti nepakanka. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini), teikdamas išvadą, rėmėsi kitais informacijos šaltiniais, kuriuose yra minimas T. V. R. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiojo viešais pareiškimais, susijusiais su jo seksualine orientacija, tačiau ne pačia transliacija, o bendru kontekstu, viešai prieinama informacija, kuri nebūtinai turėjo būti žinoma G. U. komentaro parašymo momentu.
13. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos 2023 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiama išvada dėl komentaro „I lauža r.“ , parašyto socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo slapyvardžiu „G. U.“. Komunikacijos aktu išreikštas raginimas, kurstoma smurtauti prieš konkretų minimą asmenį dėl jo seksualinės orientacijos, su juo susidoroti, tačiau komunikacijos akto sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo ir raginamų veiksmų pobūdžio. Taip pat pasakymu niekinamas konkretus minimas asmuo dėl jo seksualinės orientacijos (t. 1, b. l. 45-47). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) L. L. paaiškino, kad pagal lingvistinę formuluotę, pasirinktus žodžius „I lauža r.“, tai yra raginimas smurtauti prieš konkretų minimą asmenį (t. 1, b. l. 155–158). Dėl to teismas, remdamasis (duomenys neskelbtini) išvada ir kita byloje surinkta medžiaga, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju G. U., parašydamas komentarą „I lauža r.“, ragino neapibrėžtą žmonių ratą smurtauti, susidoroti su T. V. R. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK170 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad buvo kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti, bet ir nustatytas tikslas, priežastis (asmens savybės ar bruožai, tokie kaip amžius, lytis, seksualinė orientacija ir kt.), dėl kurios buvo skatinama susidoroti su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) išvados dalies dėl seksualinės orientacijos kaip tikslo skatinti smurtauti, susidoroti su asmeniu nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ši (duomenys neskelbtini) išvada nepaneigia aplinkybės, kad negalima nustatyti, dėl ko konkrečiai buvo kurstoma susidoroti su asmeniu.
14. Skirtingai negu nurodo (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, nes komentaro formuluotė „I lauža r.“ negali būti prilyginama vien tik viešam tyčiojimuisi, niekinimui, neapykantos skatinimui ar kurstymui diskriminuoti, vartojama formuluotė yra susijusi su raginimu vartoti fizinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė, jog nekyla abejonių dėl to, kad pasakymas „I lauža r.“ reiškia būtent raginimą asmenį įmesti į laužą ir jį sudeginti, o ne T. V. R. ar kokiam nors kitam asmeniui atlikti atitinkamus veiksmus su pačiu laužu. Asmens įmetimas į laužą, sudeginimas ant laužo yra siejamas su žmogaus mirtimi, todėl neabejotinai reikštų fizinį susidorojimą su žmogumi, nepriklausomai nuo socialinio ir politinio konteksto, kuriame toks raginimas yra išsakytas. Taigi, jeigu būtų galimybė nustatyti visus kitus nusikalstamos veikos požymius, ji nagrinėjamu atveju teisingai turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, o būtent pagal 3 dalį. Reikia sutikti, jog pati komentaro išraiška tikrai peržengia bet kokias saviraiškos laisvės ribas, vis dėlto G. U. nurodytas argumentas, jog jis nesutinka su T. V. R. siūlomais švietimo (duomenys neskelbtini) pokyčiais, gali reikšti ir tai, kad minėtu komentaru norėta įplieksti aštrų ginčą ar diskusiją švietimo klausimais.
15. Būtina pažymėti, jog nuo 2023 m. liepos 26 d. įsigaliojusiose naujose Neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo metodinėse rekomendacijose kalbama ne tik apie neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų išskirtinumą, bet ir apie tai, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teorines gaires, rekomenduojama visais atvejais tinkamai ir išsamiai argumentuoti, kodėl tam tikros socialinės padėties asmenų grupė priskiriama saugomam bruožui. Argumentai gali būti susiję su įtemptu kontekstu dėl šios grupės teisių ir teisėtų interesų apsaugos, istorine kilme, padažnėjusiais išpuoliais prieš tokias grupes, pačios grupės charakteristika, susiformavusiomis stereotipinėmis nuostatomis ir panašiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, jog neapykantos kalba nėra kriminalizuojama visais atvejais be šimties, t. y. ji kriminalizuojama tik tais atvejais, kuomet yra nukreipta į socialiai jautrias ir pažeidžiamas grupes, kurios dėl savo socialinio statuso yra reikalingos didesnės įstatymo apsaugos. Taigi net ir socialinė grupė, išskiriama įsitikinimų ir pažiūrių pagrindu, nėra bet kuri socialinė grupė, turinti savo įsitikinimus ar pažiūras, o tokia, kuri yra reikalinga didesnės įstatymų apsaugos. Tokia socialinė grupė turi būti arba anksčiau patyrusi išpuolių savo atžvilgiu, arba priskiriama mažumai, kurios teisės ir interesai nėra pakankamai užtikrinami. Socialinės grupės, švietimo klausimais turinčios prieštaringas nuomones, savaime neturi būti įstatymo ginamos labiau. Lietuvoje yra daug socialinių grupių, kurios švietimo klausimais turi atskiras, kartais ir itin aršius debatus keliančias pažiūras, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokioms socialinėms grupėms išsakyta kritika gali būti prilyginama neapykantos kalbai, įtvirtintai baudžiamajame įstatyme. Kitas svarbus momentas, jog (duomenys neskelbtini) atžvilgiu saviraiškos laisvės ribos yra platesnės. Viešojo asmens kirtika, kad ir kokia griežta ar kandi būtų, savaime nėra draudžiama. Taigi viešasis asmuo, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), turi pakęsti savo atžvilgiu išsakomą nuomonę (kritiką), kuri privataus asmens atžvilgiu būtų laikoma peržengianti saviraiškos laisvės ribas, ypač, jei dėstomi teiginiai yra susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, jo priimtais sprendimais ar siūlomais pokyčiais.
16. Apibendrinant galima tvirtinti, jog, net jei ir būtų nustatyta, kad G. U. komentarą parašė, turėdamas tikslą išsakyti savo kritiką dėl T. V. R. siūlomų švietimo (duomenys neskelbtini) pokyčių, nebūtų pagrindo teigti, kad T. V. R. dėstomų pažiūrų dėl švietimo Lietuvoje pagrindu priklauso socialinei grupei, kuri stokoja didesnės, platesnės apimties įstatymo teikiamos apsaugos. Pažymėtina, jog EŽTT ne kartą pabrėžė saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje, tuo pačiu sutiktina, jog ši laisvė turi būti suderinama su asmenų teise būti apsaugotiems nuo neapykantos kurstymo. Ieškant pusiausvyros tarp šių dviejų, itin svarbių žmogaus teisių apsaugos aspektų, Lietuvos teismų praktikoje kartais kyla problemų, tai buvo pastebėta ir (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde minimoje EŽTT byloje (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Minimoje byloje EŽTT konstatavo, kad neapykantą kurstantys komentarai, įskaitant atvirus fizinių asmenų raginimus smurtauti prieš pareiškėjus ir apskritai homoseksualių asmenų bendruomenę, buvo paskatinti netolerantiško požiūrio į šią bendruomenę. Taip pat ir tai, kad pats diskriminacinis požiūris buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios atitinkamos valdžios institucijos neįvykdė savo pozityviosios pareigos veiksmingai ištirti, ar komentarai dėl pareiškėjų seksualinės orientacijos buvo neapykantos ir smurto kurstymas. Tai patvirtina, kad, menkindamos šių komentarų keliamą pavojų, valdžios institucijos mažų mažiausiai toleravo šiuos komentarus. Tokiais argumentais EŽTT konstatavo institucinio atsako į neapykantos kalbos komentarus netinkamumą ir nepakankamą neapykantos kalbos, kaip reiškinio, suvokimą. Taigi akivaizdu, jog šioje byloje buvo kalbama apie netinkamą ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, kuomet iš anksto buvo vertinama, jog nepavyks nustatyti kaltininko, patys asmenys skatino neigiamą visuomenės reakciją ir t. t., todėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Vis dėlto vien tai, jog EŽTT nurodė, kad ir vienas komentaras gali būti laikomas neapykantos kurstymu ir nebūtina, jog kiltų neigiamos pasekmės, savaime nereiškia, kad visais atvejais, kuomet yra nustatoma neapykantos kalba, privalo būti priimami apkaltinamieji nuosprendžiai. Aptariama EŽTT byla siekta, jog dėl asmeninių neigiamų (diskriminacinių) nuostatų pareigūnai neužkirstų kelio sėkmingiems nusikalstamų veikų tyrimams. Vis dėlto, aptarus šį sprendimą, nagrinėjamos bylos kontekste būtina aptarti ir 2023 m. sausio 17 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbtini) (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame EŽTT pripažino, kad Lietuvos institucijos, atnaujinusios ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) byloje, paisydamos sprendimo (duomenys neskelbtini), padarė reikiamas išvadas ir, taikydamos nacionalinę teisę atsižvelgiant į EŽTT suformuluotus principus, išsprendė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo priežastį. EŽTT nenustatė diskriminacinio Lietuvos valdžios institucijų ar pareigūnų požiūrio atnaujinus ikiteisminį tyrimą. EŽTT pakartojo, kad pareiga atlikti veiksmingą tyrimą pagal konvenciją yra priemonių, o ne rezultato pareiga. Taigi tam, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, būtina be abejonių nustatyti visus nusikalstamos veikos požymius.
17. Nors (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde teigia, jog tikslas yra tik fakultatyvusis BK 170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymis, tačiau būtina pažymėti, jog jis yra itin glaudžiai susijęs su kalte. Iš itin trumpo ir lakoniško komentaro „I lauža r.“ tikrai negalima spręsti apie tai, jog G. U. suprato savo veiksmų pavojingumą, norėjo ir siekė kurstyti neapykantą, skatinti ir raginti kitus asmenis susidoroti su T. V. R. dėl jo įsitikinimų ir pažiūrų ar tuo labiau dėl jo seksualinės orientacijos. Aptartas komentaras „I lauža r.“ labiau atskleidžia komentaro autoriaus neigiamą požiūrį, priešišką nusistatymą paties T. V. R., kaip asmenybės, atžvilgiu, bet tikrai neparodo to neigiamo nusistatymo pagrindo. Taigi toks komentaras geriausiu atveju galėtų būti prilygintas netinkamam, neetiškam nuomonės reiškimui, bet ne kvalifikuojamas kaip nusikaltimas. Nors EŽTT savo praktikoje yra ne kartą patvirtinęs, jog net ir vienas komentaras gali būti laikomas neapykantos kurstymu, tačiau tai turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, dėl komentaro autoriaus ketinimų ir siekių kurstyti neapykantą prieš konkrečią socialinę grupę, kuri įstatyme yra įtvirtinta kaip reikalinga papildomos apsaugos, neturi kilti jokių dvejonių ir pagrįstų abejonių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nei komentaro autoriaus G. U. tikslas rašant minėtą komentarą, nei jo siekis kurstyti neapykantą dėl T. V. R. priklausymo konkrečiai socialinei grupei nebuvo nustatyti.
18. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 170 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai G. U. veiksmuose nėra tinkamai nustatyti. Tai, kad bylos įrodymai buvo įvertinti priešingai (duomenys neskelbtini) pozicijai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įrodymai buvo vertinami, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, o nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neįrodytas privalomų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neapykantos kurstymą objektyvaus – kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti su asmeniu, priskiriamu socialinei grupei, įtvirtintai įstatyme ir reikalingai papildomos apsaugos, – ir subjektyvaus – kaltės ir tikslo – požymių buvimas, todėl konstatuotina, jog G. U. dėl kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį išteisintas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas G. U. gynėjo V. K. prašymas priteisti G. U. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui buvo pateikta 2025 m. gegužės 8 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito kopija, iš kurios matyti, jog G. U. (duomenys neskelbtini) V. K. už gynybą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Eur.
19.1. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, Nr. 2K-47-648/2024, Nr. 2K-214-489/2024).
19.2. Vertindamas apeliacinės instancijos teisme G. U. patirtų atstovavimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini), o ne išteisintasis, apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja (duomenys neskelbtini) ir gynėjas, t. y. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl G. U. negalėjo pasirinkti dalyvauti procese savarankiškai be atstovo. Byla buvo išnagrinėta 2025 m. gegužės 8 d. vieno teismo posėdžio, kuris truko 18 minučių, metu. Byloje atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo gautas. Įvertinus aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo privalomas, į suteiktą teisinę gynybą – susipažinimą su apeliaciniu skundu, pasakytą baigiamąją kalbą ir pasiruošimą jai, gynėjo sugaištą laiką ir pastangas, bylos specifiškumą ir kvalifikavimo klausimų sudėtingumą dėl vis dar besiformuojančios teismų praktikos šios kategorijos bylose, manytina, jog prašoma priteisti proceso išlaidų atlyginimo suma yra proprocinga (duomenys neskelbtini) indėliui atstovaujant klientą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad išteisintojo G. U. patirtos proceso išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos, todėl išteisintajam G. U. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteistinos 300 Eur išlaidos (duomenys neskelbtini) paslaugoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) T. D. apeliacinį skundą atmesti.
Pripažinti proceso išlaidomis išteisintojo G. U. patirtas išlaidas (duomenys neskelbtini) teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir išteisintojo G. U. naudai iš valstybės priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) proceso išlaidų už (duomenys neskelbtini) teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.