Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. U. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad komentarą parašė liepos 2 d. Apie R. žinojo tik kaip apie politiką ir kažkokį lygių teisių atstovą. Jam politika visiškai neįdomi. Įstrigo jo pasakymas, susijęs su mokykla, kad jis norėjo pradėti mokyti 6 ar 5 metų vaikus, kas yra vyras + vyras, kas yra moteris + moteris. Gėjų paradai ar dar kažkas jo iš viso nedomina, nesidomi tokiais dalykais, net nežiūri žinių, nes jam tai yra neaktualu. Tą dieną valgė ir „skrolindamas“ pamatė A. „live“, ir parašė tą komentarą. Norėjo parašyti: „į laužą A. mintis“, bet taip neišėjo parašyti. Daugiau prie to „live“ nesėdėjo, nežiūrėjo, nesidomėjo, viską pamiršo. Gal gruodžio pabaigoje gavo iš policijos skambutį, kad yra kažkuo kaltinamas, net nežinojo kuo. Paskambino savo advokatui. Advokatas sužinojo, kad jis (kaltinamasis) yra parašęs komentarą, kad nori sudeginti R. Neprisiminė ir nesuprato apie ką kalba advokatas. Pirmame teismo posėdyje R. paaiškino, kad jeigu jis yra gėjus, tai reiškia, kad visi turi tai žinoti, bet, jeigu atvirai, jis tikrai nežinojo. Nežiūri žinių, jam politikai visiškai neįdomu, jo politika yra „darbas – namai“. Namai yra dukra, žmona, uošvienė ir jis, o darbas – jo klientai. Pradėjo domėtis apie R. tik tada, kai prasidėjo tyrimas. Jo diena: ryte išėjai, vakare parėjai, pavalgei, į lovą pažiūrėti filmo, ir viskas. Buvo taip, kad „praeidamas pro šalį“ tiesiog parašė, o, kad ten vyko gėjų paradai ar dar kažkas, kad kažkas kažką pabučiavo, jam tikrai neaktualu. Nėra tos pakraipos, kad domėtųsi tokiais dalykais. O jeigu norėtų žmogų sudeginti, tai tada žmogui tai tiesiogiai pasakytų. Tiktai gailisi dėl to, kad neprirašė iki galo to, ką norėjo parašyti, ir viskas. Jeigu žmogus norėtų kažkam pakenkti, jis tikrai pakenktų. Jeigu būtų rašęs, kad konkrečią dieną, vietą ir, kad visi ten rinktųsi, susikrautų laužą, pasigautų tą R. ir sudegintų, tada jis suprastų kaip kurstymą. O čia prabėgom parašė ir atsidūrė teisme. R. visiškai nepažįsta. Parašė: „į laužą R.“, bet nebaigė rašyti, kad „į laužą R. mintis“. Tikslas buvo toks – parašyti komentarą: „jo mintis į laužą“, bet nežino kodėl neparašė, viskas buvo ekspromtu. Kas yra atsakomybė, jis žino, jam greit 50 metų ir jam nepatinka susiklosčiusi situacija. Tikrai gailisi dėl to, kad nepabaigė parašyti, ir dėl to dabar yra teisme. Tą komentarą parašė tuo metu, kai buvo pakliuvęs į A. transliaciją, tačiau maišė asmenis ir jų neskyrė. Teigė nežinantis, kas yra A., tačiau girdėjęs, kad jis vadinamas „C.“. Komentarą apie R. parašė dėl to, kad jam nepatiko R. pasisakymai dėl vaikų ugdymo, jo siekis mokyti vaikus ankstyvo lytinio švietimo. Nurodė, jog šešių metų vaikų mokymas tokių dalykų jam atrodo nenormalus. Apie šį ugdymo įstatymo projektą išgirdo iš klientų, su kuriais dirba remontuodamas automobilius. Pasak jo, ši informacija atėjo iš klientų pasakojimų, nes pats jis televizijos nežiūri, tik filmus internete. Jis nurodė, kad nesvarbu, ar parašė tą komentarą, ar ne, jo įtaka būtų nulinė. Jis taip pat nurodė, kad negalėtų fiziškai įgyvendinti tokio veiksmo, kaip R. sudeginimas ir neįsivaizduoja, kaip tai galėtų įvykti. Transliacijos metu buvo minimas R., daugelis rašė komentarus apie jį, tačiau jis pats nežinojo konkretaus transliacijos konteksto. Jis nurodė, kad tuo metu valgė, trumpai pažiūrėjo transliaciją, parašė komentarą ir išėjo. Jis spėjo, kad stebėjo ją apie 2–3 minutes. Dabar žino, kokiai partijai priklauso R., tačiau tuo metu žinojo tik tiek, kad jo partija vadinama „laisviečiais“. Jis taip pat prisiminė, kad partijoje buvo moteris, blondinė, apie kurią visi daugiau kalbėjo, tačiau jos pavardės nežinojo. Kaltinamasis tvirtino, kad jam nebuvo žinoma R. seksualinė orientacija ir jis apskritai nesigilina į tokius dalykus. Jis pabrėžė, kad nei politika, nei žmonių asmeninis gyvenimas jam nėra įdomūs. Jis nurodė, kad girdėjo apie R. iniciatyvas, susijusias su ankstyvesniu lytiniu švietimu, tačiau nežinojo jo kaip asmenybės. Jo klaida buvo apskritai įsitraukti į transliaciją. Paskutinį kartą balsuoti buvo nuėjęs tik pirmą kartą gavus teisę balsuoti ir daugiau nebebalsavo. Kaltinamasis tvirtino, kad rašydamas komentarą neturėjo jokių minčių ar emocijų. Jo požiūris atitinka tradicinės šeimos sampratą – vyras ir moteris. Jis aiškino, kad nežinojo R. požiūrio į tradicinę šeimą, nes neturi galimybės žinoti, ką jis galvoja, šis asmuo jo gyvenime neegzistuoja. Parodžius bylos medžiagoje esančią nuotrauką su „C.“ transliacijos vaizdu (b.l. 23), kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, ar matė tokį vaizdą. Jis taip pat teigė, kad nežinojo apie vykusį paradą ir nebuvo girdėjęs apie bučinį, kuris buvo minimas byloje. Paklaustas, kaip supranta frazę „į laužą“, jis papasakojo apie incidentą, kai klientas jam grasino smurtu dėl netinkamai suremontuoto automobilio. Jis teigė, kad šie grasinimai jį privertė jaustis nesaugiai ir jis kreipėsi į policiją. Policija tyrimą nutraukė, nes neįžvelgė smurtinės veikos. Kaltinamasis lygino šią situaciją su savo komentaru ir tvirtino, kad jei jam būtų parašyta „į laužą“, jis į tai nesureaguotų rimtai, tačiau konkretesni grasinimai, jo nuomone, turėtų kitokį poveikį. Kaltinamasis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vieną kartą, o parodymus davė gruodžio pabaigoje. Jis nurodė, kad pradėjo prisiminti įvykio aplinkybes tik tada, kai jam buvo parodyta bylos medžiaga su komentarais. Jis taip pat teigė, kad apie minėtą bučinį sužinojo tik teismo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. U. nurodė, kad jis turi socialiniame tinkle „Facebook“ paskyrą, ji yra pavadinimu „G. U.“, profilio nuotrauka yra jo asmeninė. Šia paskyra naudojasi tik jis vienas, tačiau paskyros prisijungimus turi ir jo buvusi žmona S. U.. Kiek jam žinoma, ji žino jo prisijungimus, tačiau niekada, kiek jam žinoma, nėra niekam rašiusi iš jo asmeninės paskyros ar komentavusi. 2023 m. liepos mėnesį, atsimena, kad vyko internetiniame sraute „Facebook“ kažkokia politinė diskusija. Ar ji vyko ir ją transliavo „C. transliavo tiesiogiai“, nurodyti tikrai negali, nes buvo seniai ir neatsimena. Tuo metu Lietuvoje vyko Laisvės partijos analizė dėl partijos pažiūrų į šeimą, jis tik suprato, jog T. R. buvo šios partijos atstovas. Iki tos laidos jis pats net nežinojo, kas konkrečiai yra T. R., prieš jį jokių nusistatymų neturėjo ir neturi. Apie šio asmens seksualinę orientaciją jis pats sužinojo tik po jam pateikto pranešimo apie įtarimą. Tai perskaitė žiniasklaidoje. Jo parašytas komentaras buvo nukreiptas ne asmeniškai į T. R., bet į jo atstovaujamą partiją, kadangi jis transliacijos metu buvo pristatytas kaip Laisvės partijos atstovas. Kadangi politinės partijos „Laisvės partija“ pažiūros yra jam nepriimtinos, būtent dėl jų politinės programos dėl šeimos, jos vertybių, vaikų auklėjimo, nes jos prieštarauja tradicinėms šeimos vertybėms, todėl šiuo komentaru norėjo pasakyti, kad šios netradicinės programos prieš šeimos institutą turėtų būti sudegintos. Ką ir patvirtina to paties T. R. 2023-11-07 d. veiksmai, kuomet jis viešai degino knygas. Taip pat nori pažymėti, kad jo komentare „į laužą r.“ nėra kitų frazių, žodžių, minčių apie tai, kad šis komentaras buvo tiesiogiai nukreiptas į jį, kaip į žmogų, dėl jo seksualinės orientacijos. Jis taip pat asmeniškai prieš T. R. nieko neturi, jo asmeniškai nepažįsta. Komentarą, nurodytą pranešime, apie įtarimą tikrai parašė jis pats, tačiau, kokiu įrenginiu tuo metu naudojasi, jis tikrai neatsimena ir nurodyti nenori. Kur tiksliai buvo komentaro parašymo metu, tikrai jis nepasakys, galėjo būti ir Klaipėdoje, nežino tiksliai. Kaltu jis nesijaučia dėl jam pareikšto įtarimo, prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 77-80).

Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teigė, kad nesugeba tiksliai prisiminti visų detalių po metų laiko, tačiau vertino, kad jo parodymai teisme sutampa su ankstesniais parodymais. Kaltinamasis nurodė, kad parodymuose neminėjo R. partijos ir kad apie „Laisvės“ partijos politines pažiūras buvo kalbama tik vėliau. Jis pabrėžė, kad pirminiuose parodymuose ši partija apskritai nebuvo minima. Jis patvirtino, kad parodymus davė tik vieną kartą, nors apklaustas buvo tris kartus. Kaltinamasis teigė, kad jo parodymuose nėra minimas siekis sudeginti visą „Laisvės“ partiją, R. buvo paminėtas tik dėl jo pasisakymų apie vaikų ugdymą.

Nukentėjusysis T. V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo kreipimosi turinys yra pagrįstas, nes į Generalinę prokuratūrą kreipėsi 2023 m. liepos 4 d., kai socialiniame tinkle Facebook po vieno pakankamai žinomo visuomenėje asmens tiesioginės transliacijos įtariamasis paliko įrašą: „Į laužą R.“. Toks komentaras, jo vertinimu, atitinka BK 170 straipsnio 3 dalies numatytą baudžiamąją veiką – kurstymas smurtauti prieš konkretų asmenį ar asmenų grupę, išskirta būtent seksualinės orientacijos pagrindu. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras buvo atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą, bet 2024 m. kovo 14 d. tokį nutarimą apskundė ir vyresniojo prokuroro sprendimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Kalbant apie konkretų komentarą, tai tyrime gauta Žurnalistų etikos inspektoriaus ekspertų tarnybos išvada, kad šiuo komentaru išreiškiamas raginimas, kurstoma smurtauti prieš konkretų minimą asmenį dėl jo seksualinės orientacijos, su juo ketinama susidoroti, pasisakymu niekinamas konkretus minimas asmuo dėl jo seksualinės orientacijos. Ši BK 170 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veiksmų sudėtis yra formali, tai reiškia, kad atsakomybė už šias nusikalstamas veikas atsiranda nuo jų padarymo, visiškai nesvarbu, kokia yra komentaro arba raginimų baigtis arba sėkmingumo faktorius. Tiek tyrimo medžiagoje, tiek iš įtariamojo parodymų akivaizdu, kad egzistuoja tiek objektyvioji BK 170 straipsnio 3 dalies pusė, tai reiškia, kad komentaras buvo parašytas, bet akivaizdžiai egzistuoja ir subjektyvi pusė, t. y. įtariamojo tyčia, nes jis aiškiai nurodo savo motyvus ir priežastis, kodėl tą komentarą parašė. Kaltinamasis motyvuoja tuo, kad jis nepritaria nukentėjusiojo įsitikinimams ir pažiūroms. Tačiau jam (nukentėjusiajam) galbūt truputėlį ir sunku suprasti, kokios pažiūros ar įsitikinimai, kuriuos jis pats artikuliuoja viešoje erdvėje, įtariamojo manymu, galėtų pateisinti arba pagrįsti parašymą fiziškai siekiantį su juo susidoroti, tai yra jį sudeginti, sunaikinti ir eliminuoti iš viešojo gyvenimo. Vis dar yra įsitikinęs, kad komentaras buvo parašytas dėl jo seksualinės orientacijos, bet čia jau yra prokuratūros prerogatyva, kokiu pagrindu pasirenka kaltinimą reikšti. Jis (nukentėjusysis) laikosi pozicijos, kad įtariamasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje, ir prašo teismo pripažinti įtariamąjį padarius šį baudžiamąjį nusižengimą. Nurodė, kad yra pareiškęs procese civilinį ieškinį, kurio atveju, jeigu bus pripažinta, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, jam būtų priteista 300 eurų neturtinė žala. Akivaizdu, kad rašydamas neapykantą skatinantį ir su nukentėjusiuoju susidoroti kviečiantį komentarą, kaltinamasis norėjo, kad jis pasitrauktų iš viešojo gyvenimo, siekė įbauginti, pažeminti, kad neartikuliuotų savo idėjų viešojoje erdvėje, dėl tokių kurstymų susidoroti, kuriuos parašė įtariamasis, patyrė didelį nerimą, turėjo sunkumų dalyvauti visuomeniniame, politiniame gyvenime ir tiesiog mano, kad svarbu ne pati bausmė, bet ir jos neišvengiamumas. Teigė, kad jeigu visi susitaria gyvai, kad vienas kitam negrasina įmesti į laužą, panašių standartų turi laikytis ir virtualioje internetinėje erdvėje. Žalos dydis 300 eurų yra pasirinktas visiškai simbolinis, tiesiog atsižvelgiant į tuos nepatogumus, emocinius, fizinius ir psichologinius išgyvenimus, kuriuos jis patyrė tą komentarą perskaitęs ir po to jį apmąstydamas, ir apie jį galvodamas, šitas dydis yra analogiškas kituose teisminiuose procesuose, kuriuose buvo skundžiami panašaus pobūdžio komentarai, ir, teismo vertinimu, tokia žala yra adekvati padarytam nusižengimui.

Nukentėjusysis paaiškino, kad 2023 m. liepos pradžioje buvo įvykęs incidentas, kai Vilniuje vykusių LGBT bendruomenės eitynių metu viešoje erdvėje turėjo susidūrimą su viešojoje erdvėje žinomu ponu A. K.. A. K. po to komentuodamas tą jų susidūrimą savo socialinio tinklo paskyroje transliavo „life“ transliaciją, gyvą įrašą, gyvą pokalbį, po kuriuo būtent komentuodamas kaltinamasis ir parašė tą komentarą. Susipažinus su tyrimo medžiaga, šypseną kelia kaltinamojo samprotavimai, kad jis nežinojo apie jo (nukentėjusiojo) seksualinę orientaciją, nes visas kontekstas pačios tos transliacijos, pono A. K. „C.“ interpretacijų ir spekuliacijų, buvo susijusios su LGBT bendruomene ir jos lygiateisiškumo užtikrinimu Lietuvos visuomenėje. Todėl bet koks sveiką nuovoką turintis Lietuvos Respublikos pilietis, besidomintis ta informacija, turėjo aiškiai suvokti apie kokius klausimus ir apie kokią bendruomenę kalbama. To incidento su „C.“ metu vyko jų konfrontacija, nes ponas A. K., „C.“, prie jo priėjo ir siekė kontakto tų eitynių metu. Tada turėjo tą epizodą, kai jis poną A. K., „C.“, pabučiavo. Nemano, kad pats veiksmas kažkaip galėjo iššaukti kažkokią neigiamą reakciją. Galbūt tiktai pačio pono A. K., „C.“, interpretacijos, nes paties renginio metu nebuvo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjų buvo kvalifikuota, kaip viešosios tvarkos sutrikdymas arba kažkokia nusikalstama veika. Teigė, jog kontekstui galbūt irgi būtų naudinga žinoti, kad ponas A. K. yra jį civiline tvarka apskundęs teismui būtent dėl minėto epizodo, bet kol kas teismo sprendimo šioje byloje nėra. Ne iki galo suprato prokuroro klausimo: „ar jo toks elgesys galėjo išprovokuoti nepakančių asmenų jo seksualinei orientacijai komentarus?“ – nes įtariamojo komentaras buvo parašytas ne iš vaizdo siužeto ar kažkokios nuotraukos, kuris būtų susijęs su tuo incidentu, bet buvo parašytas po A. K. asmenine transliacija į telefono ekraną, komentuojant tuos įvykius. Teigė, kad galbūt prokuroras turėtų paklausti, ar A. K. savo transliacijomis neprovokavo neigiamų komentarų parašymo, ir toks klausimas būtų visiškai tikslingas. Nurodė, kad jam prokuroro klausimas skamba šiek tiek kaip nukentėjusiojo kaltinimas. Kai sakoma, kad merginą išprievartavo todėl, kad ji vilkėjo trumpą sijoną, tai svarstė, kad ir R. nusipelnė grasinimo įmesti į laužą todėl, kad dalyvavo eitynėse, ir A. K., „C.“, priėjęs jį provokavo. Nurodė, kad niekada nebuvo susitikęs su kaltinamuoju. Šis asmuo jam nėra žinomas ar pažįstamas. Darė išvadą, kad G. U. žino apie jo seksualinę orientaciją, todėl, kad G. U. komentavo po tiesioginės transliacijos, kurioje nuolatos yra kalbama apie tai, ir taip pat yra aptarinėjamas įvykis, kad šitas viešas diskursas yra susijęs tiek su LGBT bendruomene, tiek juo (nukentėjusiuoju) asmeniškai, kaip homoseksualios orientacijos asmeniu. Darė išvadą, kad G. U. pateikė tą įrašą, kaip raginimą susidoroti su juo, kaip homoseksualios orientacijos asmeniu, nes tame komunikacijos lauke buvo aptariami su šia bendruomene susiję klausimai, o tai, kad jis yra šios bendruomenės narys, atstovauja šiai bendruomenei svarbius klausimus politiniame lauke yra viešai žinomas faktas. Be to, tai yra ne tik jo interpretacijos dalykas, byloje yra pateikta ekspertų išvada, kuri patvirtina, kad šiuo komunikacijos aktu buvo kurstoma smurtauti prieš jį asmeniškai, seksualinės orientacijos pagrindu. Nurodė, kad kai gauni tokius neigiamus komentarus, kurie skatina su tavimi fiziškai susidoroti, smurtauti, šiuo atveju sudeginti, įmesti į laužą, ir tokie komentarai yra talpinami tokioje socialinių tinklų erdvėje, kuri turi tikrai didelį sekėjų ratą, tai subjektyviai kyla poreikis žmogui sunerimti dėl savo saugumo, nes nepažįsta tų žmonių, kuriuos pasiekė toks raginimas, ir dėl to didelio agresyvumo lygio negali prognozuoti jų elgesio. Minimo „performanso“ metu, kai degino knygas, jis išreiškė nepritarimą Seimo atmestam Nepilnamečių nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymui, nes tokiu būdu kalbėjimas tam tikromis temomis buvo apribotas cenzūra ir ta cenzūra buvo nepanaikinta, ir šis veiksmas buvo tiesiogiai susijęs su tam tikru totalitariniu, autoritariniu režimu praeityje vykdytoms knygų deginimo akcijoms. Jis neturi tokios lakios fantazijos šiuos veiksmus, tai yra, byloje nagrinėjamą klausimą ir tą politinį, pilietinį veiksmą kažkokiu būdu susieti. Knygų deginimas, bet kuriuo atveju, nėra žmonių deginimas.

Jam asmeniškai kelia nuostabą, kad ši nusikalstama veika yra siejama su jo, kaip Seimo nario, priklausančio Laisvės politinei partijai nario veikla, nes tiek savo pirminiame skunde, tiek ir dabar laikosi pozicijos, kad įtariamasis komentarą, kurstantį su juo susidoroti, parašė išimtinai dėl to, kad jis (nukentėjusysis) priklauso LGBT bendruomenei ir yra viešai žinomas homoseksualios seksualinės orientacijos asmuo. Tuo tarpu įtariamasis, teikdamas savo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo apklausos metu, sakė, kad nežinojo, kokia yra jo (nukentėjusiojo) orientacija, mano, kad tai yra absurdiškas teiginys, bet jį siūlė deginti todėl, kad nepritaria jo pažiūroms, kurių įtariamasis nedetalizuoja, kokioms pažiūroms jis nepritaria. Dėl požiūrio į šeimą, ar dėl vaikų auklėjimo, tai jam, kaip politikui ir viešam asmeniui, yra labai sunku suvokti, kokios jo pažiūros yra. Jis palaiko ir tradicinę šeimą, mano, kad vaikai turėtų būti auklėjami kokybiškai, mokslu pagrįsta informacija, ir tai neturėtų paskatinti jį sudeginti. Mano, kad prokuratūra pasirinko lengvesnį kvalifikavimo variantą, nes kaltinamasis pats prisipažino dėl subjektyvios savo tyčios, būtent dėl kokių motyvų jis tą komentarą rašė. Nežino, ar teismas apskritai turi teisę perkvalifikuoti kaltinimą, bet mano, kad šitą klausimą tikrai reikėtų teismo medžiagoje ištirti. Tos transliacijos įrašo, po kuriuo buvo parašytas komentaras, nėra matęs, nes neturi nei tiek sveikatos, nei kantrybės peržiūrėti, bet jo savanoriai kolegos tą įrašą peržiūrėjo. Netikrino, ar tas įrašas yra dar prieinamas viešoje erdvėje. Savo kreipime yra nurodęs nuorodas to įrašo, po kuriuo buvo patalpintas komentaras, tai tiesiog reikėtų patikrinti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Kai rašė kreipimąsi ikiteisminiam tyrimui, tai buvo akivaizdu, kad to įrašo sklaida buvo labai didelė, nes tas asmuo, kuris darė tą gyvą transliaciją, turi tikrai nemažą sekėjų ratą. Nežinojo, ką kaltinamasis žino, o ko nežino, tačiau teigė, kad yra toks sveiko proto kriterijus. Jeigu kaltinamasis vartoja informaciją, t. y. žiūri tiesioginę transliaciją asmens, kuris tame įraše nuolatos kalba apie LGBT bendruomenę, apie homoseksualios orientacijos asmenis, apie tai, kad jis dalyvavo eitynėse, kad tose eitynėse jis (nukentėjusysis) prie jo priėjo, kad jie turėjo tą konfrontacinį epizodą, taip pat kalba apie jo, kaip apie homoseksualaus Seimo nario veiklą, tai kaltinamasis, turėdamas prieigą prie minėtos informacijos, ir jeigu yra adekvatus, racionalus, suprantantis žmogus, negalėjo nesuprasti, kad jis (nukentėjusysis) yra homoseksualios orientacijos asmuo, nebent kažkaip gali įrodyti kitaip.

Specialistas L. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad komentaras – „į laužą R.“– yra raginimas smurtauti prieš konkretų minimą asmenį. Išvada pateikiama ne apie tai, ką kas norėjo pasakyti, o apie tai, kas buvo pasakyta, ir kaip lingvistinės priemonės tai atskleidžia. Tai svarbu, nes svarstoma: „O kas, jeigu būtų kitaip? Jeigu būtų pasakyta kitaip, gal reikšmė keistųsi?“ Žodžių junginys „į laužą“ turi krypties atspalvį ir gali reikšti liepimą. Panašūs atvejai kalboje dažni, pavyzdžiui, „už durų visus“ reiškia išvarymą, nors nėra veiksmažodžio „išvaryti“. Tad šiuo atveju galima laikyti tai skatinamuoju aktu. Įprasta procedūra – pateikti preambulę ir aiškinimą lentelėje, kad vertinimas būtų vienodas. Specialistas paaiškino, kodėl konstatuoja, kad tai yra raginimas ir kurstymas smurtauti prieš konkretų asmenį. Šis asmuo yra žinomas visuomenėje, vis dar eina Seimo nario pareigas, o visas kontekstas rodo, kad įvykis susijęs su jo seksualine orientacija. Tai susiję su tuo, kad R. pabučiavo K., kuris iš pradžių atrodė patenkintas, bet vėliau jį padavė į teismą. Tačiau kontekstas nėra vertinamas plačiau – analizuojama tik tai, kas parašyta komentare. Specialistas nurodė, kad komentaras yra raginimas ir skatinimas susidoroti. Mirtis ugnyje yra žiaurus dalykas. Jis kėlė klausimą, ar kaltinamasis norėjo pasakyti, jog R. reikia sudeginti kaip žmogų, pasišventusį gėjų reikalams, ar apskritai kaip nereikalingą asmenį? Specialisto teigimu, frazė menkina žmogų, prilygina jį šiukšlei ar nereikalingam visuomenės nariui. Tačiau komunikacijos akto sėkmingumas abejotinas – vargu, ar kas nors imtųsi realių veiksmų dėl šio komentaro. Nurodė, kad teismas įvertins, kiek ši frazė buvo viešai išplatinta ir kaip ji suprantama. Kadangi komentaras paskelbtas viešai – „Facebook“ paskyroje, kur žmonės gali prisijungti ir atsijungti, mano, kad komentaras pasiekė gana platų žmonių ratą. Pasakyta konkreti frazė, nurodyta pavardė, konstatuota kryptis („į laužą“), todėl išvada – siūloma „įmesti į laužą“, kas reikštų nužudymą. Tyrimui atlikti naudota lingvistinė analizė, o pats tyrimas yra patariamojo pobūdžio. Jis yra lingvistas specialistas, rėmėsi teorinėmis prielaidomis, suformuluotomis moksliniuose darbuose. Šiuo atveju, kontekste matoma, kad R. dalyvavo „Pride“ eitynėse, o žmogus, kurį jis pabučiavo, buvo priešingų pažiūrų. Todėl abejojo, ar galima frazę sieti su Joninių laužais ar ugnimi kaip atsinaujinimo simboliu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, tai neturi prasmės. Kaltinamojo komentarų autorius nenurodė, kad frazė „į laužą“ turėjo perkeltinę prasmę, pavyzdžiui, apsivalymą nuo negatyvių minčių, o ne smurtinį veiksmą. Pateikė objektyvius lingvistinius kriterijus, pagal kuriuos frazė „į laužą R.“ traktuojama kaip tiesioginis raginimas smurtui. Konstrukcija su krypties nurodymu be veiksmažodžio, pavyzdžiui, „visus į gatvę“, „juos į kalėjimą“, yra tipiška smurtinio pobūdžio frazė. Praleisti veiksmažodžiai aiškiai implikuoja smurtinį veiksmą. Pavyzdžiui, „lauže“ jau suponuoja veiksmo pasekmes, o praleistas veiksmažodis gali būti ne tik „įmesti“, bet ir „reikia“. Pabrėžė, kad, be abejonės, komentaro autorius nesutinka su konkrečiu asmeniu, kuris yra plačiai žinomas dėl savo pažiūrų. Jei minimas žmogus būtų eilinis pilietis, tokios išvados galbūt nebūtų, nes jis turėtų kreiptis privačia tvarka. T. R. yra Vilniaus deputatas, kuris viešai deklaruoja, kad atstovauja gėjų bendruomenei Seime. Frazė „į laužą“ yra tiesioginis raginimas smurtui, kaip ir „visus lauk“ ar „juos į rūsį“. Skatinimo skalė gali būti plati – pavyzdžiui, frazė „į sveikatą“ išreiškia norą, kad kito žmogaus sveikata būtų gera. Taigi, šiame kontekste frazė „į laužą“ yra skatinimas veikti. Atsakydamas į klausimą, ar galima įrodyti, kad frazė vartota perkeltine prasme, kaip aštri politinė kritika, o ne tiesioginis raginimas smurtui, jis nurodė kontekstą: eitynes, R. interviu, jo pasakymą, kad K. buvo pasimetęs, todėl jį pabučiavo, kad šis geriau jaustųsi. Tačiau kokius išgyvenimus tuo metu patyrė pats kaltinamasis, nežinoma. Pabrėžė, kad jis pats yra šeimos vertybių šalininkas, tačiau lingvistiką pageidautina laikyti kuo toliau nuo politikos. Jis patvirtino, kad jo politinės pažiūros neturėjo įtakos išvadai ir jis nėra politikas. Komentaras negali atsirasti iš niekur – buvo konkretus asmuo, kitas konkretus asmuo, tarp jų įvyko tam tikras veiksmas. Galbūt jis buvo padarytas iš gerų ketinimų, tačiau jam tai nėra žinoma. Jis nematė kaltinamojo parodymų, todėl negalėjo jų vertinti. Frazė „į laužą“ galėjo būti pasakyta politinės opozicijos kontekste, tačiau jis nežino kaltinamojo politinių pažiūrų. Jis netikrino, ar kaltinamasis žinojo apie R. seksualinę orientaciją, nes šie duomenys jo tyrimui nebuvo svarbūs. Lingvistinė analizė nėra socialinių ar politinių frazių analizė. Tai humanitarinis tyrimas, kuriame akivaizdžiai nustatyta, kad vartota tipiška konstrukcija raginimui reikšti. Jo pareiga buvo įvertinti lingvistinę išraišką, o ne politinį ar socialinį kontekstą. Jis atsižvelgė į tai, kad Lietuvoje egzistuoja viešos diskusijos apie šeimos politiką, kuriose pasisakymai gali būti aistringi, tačiau nebūtinai skatinantys smurtą. Vis dėlto, ne kiekviena nuomonė turi būti išreikšta įžeidžiant ar kurstant. Kiti komentaruose naudojo tariamąją nuosaką, pavyzdžiui, „reikėtų kažką daryti“, tačiau šis komentaras buvo tiesioginis. Jeigu jam būtų pateikta visa tyrimo medžiaga, įskaitant kaltinamojo apklausos protokolą, lingvistinė išvada vis tiek nesikeistų, nes jis analizuoja tik tai, kas buvo parašyta. Nurodė, kad komentaras buvo paskelbtas „Facebook“, todėl jį galėjo matyti visi. Tokie kriterijai, kaip viešumas ir asmens žinomumas, atitinka Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos supratimą. Specialistas nurodė, kad jeigu komentaras būtų skirtas eiliniam asmeniui, vertinimas galėtų būti kitoks. T. R. yra viešai žinomas asmuo, aktyvus tam tikrose politinėse iniciatyvose, todėl jo atžvilgiu tokie pasisakymai gali būti vertinami kitaip. Jo užduotis – vertinti ne tai, ką kas norėjo pasakyti, o tai, kas buvo pasakyta. Jis taip pat pabrėžė, kad nėra nei tyrėjas, nei su tuo susijęs darbuotojas – jo darbas apsiriboja lingvistine analize. Ekspertas svarstė, ar R. bučinys K. į žandą galėjo būti provokuojantis veiksmas, ir teigė, kad greičiausiai taip. Šie asmenys atstovauja visiškai priešingoms ideologinėms kryptims – vienas eina su vienu plakatu, kitas su kitu. Jis taip pat paminėjo, kad net patys LGBT aktyvistai nebuvo patenkinti šiuo veiksmu, nes manė, jog tai gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ir sustiprinti stereotipus apie priekabiavimą eitynių metu. R. pats nurodė, kad bučinys buvo skirtas K. nuraminti, nes jis jautėsi sutrikęs, būdamas vienas tarp daugybės žmonių.

Iš pareiškėjo T. V. R. pranešimo dėl galimai atliktos nusikalstamos veikos matyti, kad Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai buvo pateiktas 2023 m. liepos 4 d. pranešimas, kuriuo prašoma pradėti asmens, kurio socialinio tinklo www.facebook.com paskyra pavadinta „G. U.“, atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, dėl jo parašyto komentaro „i lauza r.“ (b. l. 16-17).

Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad buvo užfiksuotas ekranvaizdis „Facebook“ platformoje, kurioje matomas „C. transliavo tiesiogiai“ įvykio vaizdas, kuriame yra žodžiai „R. BUČINYS ir PADĖKA“ su komentarais, tarp kurių buvo ir G. U. komentaras „I lauza r.“ (b. l. 23-24).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2023-08-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nustatyta, jog socialinio tinklo www.facebook.com paskyra pavadinta „G. U.“, naudojasi kaltinmasis G. U. (b. l. 48).

Iš atliktos „Facebook“ profilio „G. U.“ apžiūros matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose atlikta socialinio tinklo „Facebook“ naudotojo profilio apžiūra. Profilio pavadinimas: „G. U.“, vartotojo draugų skaičius šiame socialiniame tinkle nurodomas 233. Socialinio tinklapio „Facebook“ profilyje „G. U.“ nurodyta informacija, kad asmens gyvenamoji vieta: miestas – (duomenys neskelbtini). Nurodytas miestas, iš kurio šio profilio vartotojas kilęs: (duomenys neskelbtini). Nurodyta lytis: vyras. Darbo vieta bei mokymosi įstaiga: nenurodyta. Prie šio socialinio tinklo įkeltos viešai prieinamos 3 nuotraukos. „Facebook“ naudotojo profilio „G. U.“ nuoroda: https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) (b. l. 36-41).

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktos 2023-09-26 specialisto išvados Nr. EAN-20 matyti, kad teikiama išvada dėl komentaro „I lauža r.“, parašyto socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo slapyvardžiu G. U.. Komunikacijos aktu išreikštas raginimas, kurstoma smurtauti prieš konkretų minimą asmenį dėl jo seksualinės orientacijos, su juo susidoroti (Į laužą R.), tačiau komunikacijos akto sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo ir raginamų veiksmų pobūdžio. Taip pat pasakymu niekinamas konkretus minimas asmuo dėl jo seksualinės orientacijos (b. l. 45-47).

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) L. L. 2024-04-22 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad ekspertas (specialistas) atsakė į klausimus: 1. Kokiais duomenimis remiantis padaryta išvada, kad Komunikacijos aktu išreikštas raginimas, kurstoma smurtauti prieš konkretų minimą asmenį dėl jo seksualines orientacijos, kadangi pačiu komunikacijos aktu nėra pasisakoma dėl T. R. seksualinės orientacijos? 2. Kodėl išvadoje nurodoma, kad pasisakymu niekinamas konkretus minimas asmuo dėl jo seksualinės orientacijos, tačiau iš pačio pasisakymo nėra nurodoma T. R. seksualinė orientacija? 3. Ar ši išvada keistųsi, jei komentarus išsakęs asmuo nežinotų T. R. seksualinės orientacijos? 4. Ar pasisakymą „R. į laužą“ galima vertinti kitokiu kontekstu? Atsakymai: 1. Norisi manyti, kad teisininkams yra žinoma viešai paskelbta medžiaga, sudaranti minimų komentarų kontekstą ir, atitinkamai, ikiteisminio tyrimo pagrindą. Nėra teksto be kontekso, o šiuo atveju kontekstas yra toks: T. V. R. yra Lietuvoje bene žymiausias ir žinomiausiais homoseksualus asmuo, LR Seimo narys, viešai deklaruojantis bei demonstruojantis savo seksualinę orientaciją. Šiuo konkrečiu atveju, anot vieno iš eiseną aprašančių šaltinių: „Seimo narys T. V. R.“ eisenoje buvo su plakatu „Kodėl Seime tik vienas gėjus?“ (duomenys neskelbtini), taip pat daugelis kitų viešai paskelbtų publikacijų). Prisimintina, kad kalbame apie komentarą, o jis būna kieno nors komentaras, taigi šiuo atveju eisenos „Vilnius Pride 2023“, kurioje aktyviai dalyvavo T. V. R., įvykių komentaras. Štai kaip parodomi vaizdo įrašuose bei komentuojami įvykiai dar viename viešai prieinamame šaltinyje: „Tarp protestuotojų buvęs A. K. = C. būryje Seimo narį T. R. panoro su juo nusifotografuoti. Parlamentarui sutikus ir mėginant nufotografuoti asmenukę, T. R. A. K. pabučiavo į žandą. Po trumpo dialogo, vyrai išsiskirstė taikiai, be fizinių konfliktų.“ Dar plg.: „Seimo narys T. V. R. Katedros aikštėje pabučiavo protestuojantį A. K. ir tuo pasigyrė fesibuke.“ (duomenys neskelbtini), taip pat užduotyje minimą paskyrą bei daugelį kitų viešai paskelbtų publikacijų). Komunikacijos aktas apima komentuojamą šaltinį ir reakciją į jį, ir duomenų apie T. V. R. seksualinę orientaciją yra daugiau negu pakankamai. 2. Atkreiptinas dėmesys į kontekstą, konkretaus asmens eisenos metu laikomas plakatas ir pan. (žr. atsakymą į 1-ą klausimą). Koks nors dalyko (šiuo atveju seksualinės orientacijos) įvardijimas ir ko nors niekinimas dėl presupoziciškai suvokiamo to paties dalyko nėra tas pats. 3. Ne lingvistinės analizės reikalas aiškintis, kas kokiu slapyvardžiu pasirašinėja. Jeigu tai koks nors, pvz., Afrikoje daug metų gyvenantis tautietis, nieko nežinantis apie Lietuvos realijas, tai turbūt vertina teisininkai, inicijuodami ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukdami. 4. Dėl visuomeninio konteksto (ekstralingvistinės situacijos) žr. atsakymą į 1-ą klausimą, o lingvistiniu požiūriu akivaizdu, kad komentarą „R. į laužą“ sudaro sakinys su praleistais dviem veiksmažodžiais: modaliniu, žyminčiu reikiamybę (reikia, būtina privalu) ir numanomą veiksmą reiškiančiu (įmesti ar pan.). Skatinimui užtenka nurodyti veiksmo kryptį (į laužą) ir veikiamąjį objektą (R.). Istoriškai žinomas laužo kaip žiaurios mirties bausmės įvaizdis čia akivaizdus, o apie, pvz., Joninių laužus ar kepimą ant ugnies čia, manytina, nekalbama (b. l. 108-109).

BK 170 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika reiškiasi viešu kurstymu smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti – tai tiesioginis ar netiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą (žudyti, žaloti ir pan.).