- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- A2-2065-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00489-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos pirklys“
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos pirklys“, uždarajai akcinei bendrovei „Kubita“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos pirklys“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4774-319/2019 pagal antstolio S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos pirklys“, uždarajai akcinei bendrovei „Kubita“ dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/18/00740.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Dzūkijos pirklys“ kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-1977-979/2019.
2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Dzūkijos pirklys“ apie Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą bei 2019 m. balandžio 5 d. priimtą nutartį civilinėje byloje tapo žinoma tik 2019 m. birželio 25 d. UAB „Kubita“ vadovui L. R. informavus suinteresuotą asmenį apie jam skirtą baudą. Duomenų apie Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. pranešimo įteikimą ar neįteikimą UAB „Dzūkijos pirklys“, byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad UAB „Dzūkijos pirklys“ teismo pranešimas buvo išsiųstas antrąjį kartą, kaip to reikalauja CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. 2019 m. kovo 4 d. šaukimai, esantys byloje patvirtina tik šaukimo atvykti į teismo posėdį įteikimą antstoliui S. V. bei UAB „Kubita“, bet ne suinteresuotam asmeniui UAB „Dzūkijos pirklys“. Byloje nėra informacijos, jog Alytaus apylinkės teismas buvo pakankamai rūpestingas, bandydamas įteikti procesinius dokumentus UAB „Dzūkijos pirklys“, nepatikrino turimos informacijos apie UAB „Dzūkijos pirklys“ vadovo R. W. K. – užsienio valstybės piliečio – galimą buvimo vietą, neprašė kitos šalies pateikti informacijos, kuri UAB „Kubita“ vadovui L. R. buvo puikiai žinoma, netaikė viešo paskelbimo būdo. Alytaus apylinkės teismas pažeidė tinkamo informavimo pareigą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Kubita“ pareiškėjos prašymą prašė atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad su prašyme nurodytais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais, nesutinka. Teigia, kad kiekviena iš proceso šalių turi įstatymo nustatytą pareigą domėtis proceso eiga. Vykdymo procesas buvo pradėtas pareiškėjui nevykdant teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Viso proceso metu pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Procesiniai dokumentai buvo laisvai prieinami EPP sistemoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Dzūkijos pirklys“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1977-979/2019 atmetė.
5. Teismas sprendė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nėra praleistas.
6. Teismas nurodė, kad UAB „Dzūkijos pirklys“ buvo išsiųstas 2019 m. kovo 4 d. teismo pranešimas kartu su antstolio pareiškimu ir aktu (b. l. 5). Teismo pranešimo, teismo šaukimo bei antstolio akto išsiuntimą patvirtina ir byloje esanti pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurioje pažymėta, kad 2019 m. kovo 4 d. buvo išsiųstos trys registruotos pašto siuntos su įteikimu. Byloje duomenų, kad UAB „Dzūkijos pirklys“ teismo siųsti procesiniai dokumentai būtų neįteikti ir neįteikta siunta grąžinta teismui nėra. Tiek 2019 m. kovo 4 d. procesiniai dokumentai, tiek 2019 m. balandžio 5 d. teismo nutartis UAB „Dzūkijos pirklys“ buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Analogišką buveinės adresą nurodo ir pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Dzūkijos pirklys“ registruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami būtent Juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Pareiškėja apie 2019 m. balandžio 5 d. paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka buvo informuota teismo pranešimu, išsiųstu 2019 m. kovo 27 d. neregistruota pašto siunta, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis pareiškėjai taip pat buvo siųsta 2019 m. balandžio 8 d. neregistruota pašto siunta, t. y. teismo siųstas pranešimas ir nutartis buvo palikti pareiškėjos pašto dėžutėje. Duomenų, kad pareiškėja Juridinių asmenų registre būtų nurodžiusi kitą buveinės adresą ar nurodžiusi kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, nėra. Esant nurodytoms aplinkybės teismas sprendė, kad pareiškėja apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis buvo įteikta tinkamai.
8. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. 2VP-1977-979/2019 iškelta pagal antstolio S. V. pateiktą 2019 m. vasario 19 d sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo antstolis nustatė, kad nebuvo įvykdytas Alytaus apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-41-887/2017. Nurodyto vykdomojo dokumento vykdymo tvarka buvo išaiškinta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-9427-887/2018, ir 2018 m. birželio 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-5075-887/2018. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis šiose bylose šalimi buvo įtraukta ir UAB „Dzūkijos pirklys“ bei jai procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė, kad pareiškėja, nevykdydama teismo sprendimo ir būdama vykdomojoje byloje skolininke, turėjo numatyti teismo sprendimo nevykdymo teisines pasekmes bei turėjo pareigą domėtis vykdymo eiga.
9. Teismas nurodė, kad jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja nežinojo apie išnagrinėtą civilinę bylą, kad negavo teismo 2019 m. kovo 27 d. pranešimo bei 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, nepateikė ir, kuriais vadovaujantis būtų pagrindas konstatuoti, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Dzūkijos pirklys“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. VP-1977-979/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis buvo priimta skundžiama nutartis, yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos.
10.2. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, bylos medžiaga patvirtina, kad šaukimai buvo siųsti tik antstoliui ir UAB „Kubita“, bet ne UAB „Dzūkijos pirklys“. Pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurioje nurodoma, kad 2019 m. kovo 4 d. buvo išsiųstos trys registruotos pašto su patvirtinimu apie įteikimą siuntos, be ją papildančių dokumentų, t. y. registruoto pašto siuntos numerio, patvirtinančio siuntos išsiuntimą tinkamam adresatui, be žymos apie pašto siuntos įteikimą/neįteikimą UAB „Dzūkijos pirklys“, negali būti laikoma pakankamu procesinių dokumentų išsiuntimo įrodymu. Juo labiau pažyma negali būti laikoma ir tinkamo dokumentų įteikimo proceso šaliai patvirtinimu.
10.3. Skundžiamoje nutartyje pozicijos, kad procesiniai dokumentai buvo siųsti UAB „Dzūkijos pirklys“ buveinės adresu, jokia bylos medžiaga nepatvirtina. Byloje duomenų apie tai, kad teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsiliepimui pateiki, UAB „Dzūkijos pirklys“ buvo įteiktas ar neįteiktas, nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad UAB „Dzūkijos pirklys“ teismo pranešimas buvo išsiųstas antrąjį kartą, kaip to reikalauja CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Byloje esantys šaukimai patvirtina tik jų įteikimą antstoliui ir UAB „Kubita“, bet ne UAB „Dzūkijos pirklys“.
10.4. Jokie teismo siųsti procesiniai dokumentai UAB „Dzūkijos pirklys“ nebuvo įteikti. Apie priimtą nutartį ji sužinojo tik 2019 m. birželio 25 d., gavusi UAB „Kubita“ el. laišką apie nutartį ir informaciją, kad bauda kasdien didėja.
10.5. Byloje nėra informacijos apie tai, kad Alytaus apylinkės teismas buvo pakankamai rūpestingas, bandydamas įteikti procesinius dokumentus UAB „Dzūkijos pirklys“, nepatikrino turimos informacijos apie įmonės vadovo R. W. K. – užsienio valstybės piliečio, galimą buvimo vietą, neprašė kitos šalies pateikti informacijos, kuri, UAB „Kubita“ vadovui buvo puikiai žinoma, be to, netaikė viešo paskelbimo būdo.
10.6. Tinkamo informavimo pareigos pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį, kadangi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi antstoliui buvo išaiškinta, kad vykdant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, techninį prižiūrėtoją įsipareigojo samdyti UAB „Kubita“ ir UAB „Dzūkijos pirklys“, t. y. ne vienas, bet abu suinteresuoti asmenys. Be to, tinkamo informavimo pareigos pažeidimas lėmė, jog UAB „Dzūkijos pirklys“ paskirta bauda atskirojo skundo pareiškimo dieną siekia 8 000,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0127/18/00740 pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-41-887/2017 dėl Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo, išieškotoja UAB „Kubita“, skolininkė UAB „Dzūkijos pirklys“. Antstolis 2019 m. vasario 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, reg. Nr. S-2019-1202, kuriuo nustatė, kad iki 2019 m. vasario 19 d. skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kadangi UAB „Kubita“ įsipareigojimų įvykdymo priežiūrai nesamdė techninio prižiūrėtojo. Antstolis S. V. 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo (b. l. 1-2). Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, paskyrė suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) UAB „Dzūkijos pirklys“ 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Alytaus apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. e2-41-887/2017 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išieškotojos UAB „Kubita“ naudai (b. l. 16-18). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 15 d.
15. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėja UAB „Dzūkijos pirklys“, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1977-979/2019, nurodydama, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje yra padaryta aiški proceso teisės normų, reglamentuojančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą šalims (šiuo atveju pačiai pareiškėjai), taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą nutartį, ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos UAB „Dzūkijos pirklys“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nurodydamas, kad teismo procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami ir įteikiami tinkamai, o ji, būdama skolininke, turėjo numatyti teismo sprendimo nevykdymo teisines pasekmes bei turėjo pareigą domėtis vykdymo eiga. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą ir tai, kad ji nežinojo apie išnagrinėtą civilinę bylą, t. y., kad negavo teismo siųstų procesinių dokumentų.
16. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad jai nebuvo žinoma apie vykstantį teismo procesą ir priimtą nutartį, kadangi jokie teismo siųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, o byloje nėra duomenų apie jai siųstų procesinių dokumentų tinkamą įteikimą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jai teismo procesiniai dokumentai būtų siųsti antrą kartą, kaip to reikalauja CPK 123 straipsnio 4 dalis. Pareiškėja teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, siekdamas tinkamai informuoti ją apie vykstantį teismo procesą.
17. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas). Pareiškėjai teigiant, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-1977-979/2019, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama nutartimi teisingai įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-1977-979/2019, dėl kurios proceso atnaujinimo ir kreipėsi pareiškėja UAB „Dzūkijos pirklys“, CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, antstoliui S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0127/18/00740 nustačius, jog nėra įvykdytas Alytaus apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-41-887/2017.
20. Pažymėtina, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Šis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, klausimas dėl teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo nevykdymo pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-567/2018).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas, 2019 m. vasario 20 d. gavęs antstolio S. V. pareiškimą dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių, nesant įvykdytam teismo išduotam vykdomajam dokumentui, taikymo, 2019 m. kovo 1 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą paskyrė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. kovo 27 d. 15.00 val., taip pat nurodė išsiųsti suinteresuotiems asmenims antstolio pareikimo kopiją ir nustatė keturiolikos dienų terminą atsiliepimas pateikti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjai UAB „Dzūkijos pirklys“ Juridinių asmenų registre deklaruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas teismo pranešimas, kuriame išaiškinta jos teisė pateikti teismui atsiliepimą į antstolio pareiškimą, tačiau duomenų apie jo tinkamą įteikimą pareiškėjai nei pačioje byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančioje bylos kortelėje nėra. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios bylos kortelės tematyti atžyma, kad „2019 m. kovo 14 d. neįteiktas šaukimas UAB „Dzūkijos pirklys“ grąžintas teismui“, t. y. teismo šaukimas pareiškėjai nebuvo įteiktas. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykstantį teisminį procesą. Be to, sutiktina ir su pareiškėja, kad byloje esanti pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nėra pakankamas dokumentas, patvirtinantis teismo procesinių dokumentų išsiuntimą, ar juo labiau, jų tinkamą įteikimą proceso šaliai. Iš byloje esančios minėtos pažymos tematyti kiek, kada ir koks teismo procesinis dokumentas buvo siunčiamas ir, kokia to siuntimo kaina, t. y. pažyma teatlieka išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pagrindimo funkciją, tačiau iš joje esančių duomenų nėra galimybės identifikuoti, kam ir kokie procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir, ar jie išvis buvo tinkamai įteikti.
22. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
23. Procesinių dokumentų įteikimas įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
24. Tiek byloje esantys, tiek vieši Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjos UAB „Dzūkijos pirklys“ deklaruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Taigi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad, nesant duomenų apie pareiškėjos UAB „Dzūkijos pirklys“ adreso pasikeitimą, jai teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre deklaruotu buveinės adresu. Kita vertus, nesant byloje objektyvių duomenų apie pareiškėjai siųstų teismo procesinių dokumentų tinkamą įteikimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad ji apie vykstantį teisminį procesą ir tuo labiau apie paskirtą žodinį bylos nagrinėjimą, buvo informuota tinkamai.
25. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pirmiau minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
26. Jau minėta, kad byloje duomenų apie pareiškėjai siųstų procesinių dokumentų tinkamą įteikimą nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad jai Juridinių asmenų registre deklaruotu buveinės adresu tebuvo siųstas 2019 m. kovo 4 d. pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau duomenų apie jo tinkamą įteikimą byloje nėra. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančioje bylos kortelėje tėra atžymėta informacija apie pareiškėjai siųsto neįteikto teismo šaukimo grąžinimą. Duomenų byloje apie tai, kad teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, nepavykus pareiškėjai siųstų procesinių dokumentų tinkamai įteikti, juos būtų siuntęs pakartotinai, ar, būdamas pakankamai rūpestingu, būtų ėmęsis kitų procesinių priemonių, siekiant tinkamai apie vykstantį teismo procesą informuoti pareiškėją, taip pat nėra.
27. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Alytaus apylinkės teismui, žodinio proceso tvarka nagrinėjant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje įtvirtintų pasekmių taikymo pareiškėjos (skolininkės) atžvilgiu, 2019 m. kovo 27 d. įvykusio teismo posėdžio metu išieškotojos UAB „Kubita“ atstovo L. R. prašymu, sekantis teismo posėdis buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka 2019 m. balandžio 5 d. 14.00 val. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apie paskirtą teismo posėdį ne tik nebuvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau nesilaikyta ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos.
28. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kadangi Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis, kuria tarp UAB „Kubita“ ir UAB „Dzūkijos pirklys“ buvo patvirtinta taikos sutartis, ir kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjusi, t. y. vykdytina, kas reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Atitinkamai skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Apeliacinės instancijos teismas papildomai akcentuoja, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo (šiuo atveju nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų), turi išsamiai įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką. Šias aplinkybes paprastai būtų galima įvertinti tik nagrinėjant bylą laikantis CPK 776 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos. Tam, kad būtų įvertintos visos aplinkybės dėl kurių teismo sprendimas (šiuo atveju nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos) nėra vykdomas, turi būti išklausytos visos bylos šalys.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
30. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, t. y. kai pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas Alytaus apylinkės teismo išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2VP-1977-979/2019 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Panaikintus pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinus procesą, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2VP-1977-979/2019.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.