Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4057-998/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, institucija, byloje teikianti išvadą, – Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31.8. Bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos žalos įrodymo, nepageidavo teismo siūlomos ekspertizės. Teismui įpareigojus suformuluoti ekspertams klausimus, nevykdė teismo reikalavimo, šių klausimų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė 6 006,48 Eur žalos fakto, todėl, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, šios ieškinio dalies netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

5. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

6. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir tai, kad šių įrodymų pateikimas į bylą iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl patikrinimo / ekspertizės pažymos ir atliktų patikrinimų pažeidimų

7. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš šalių sudarytos 2017 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. O 6 029,70 Eur žalos dydį grindžia 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 18 d. ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jose pateiktais apskaičiavimais.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai nėra priskiriami oficialiesiems rašytiniams įrodymams pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas tarp Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, nes šiuo atveju patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo ginčo dalyko sudėtinė dalis. Tačiau, kita vertus, viešojo administravimo subjekto įgaliojimus turinčios Teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šalis, neigianti buvus pažeidimą, teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus, todėl šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-611/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovės pateiktą patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Ekspertizės pažymą pagrįstai nelaikė oficialiais rašytiniais įrodymais, o vertino kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais.

11. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Veiklos priežiūros tvarkos aprašas).

12. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 24 punktas numato, jog patikrinimui atlikti skiriami įstaigų ir įmonių priežiūrą vykdantys specialistai, turintys reikiamos kompetencijos efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvykdyti kontrolės užduotis ir pasiekti jos tikslą. Patikrinimą atliksiančių specialistų skaičius parenkamas pagal planuojamo patikrinimo mastą, tikrinamos įstaigos ar įmonės dydį ir esamus žmogiškuosius išteklius. Pageidautina, kad tie patys darbuotojai anksčiau nebūtų vykdę patikrinimo toje pačioje įstaigoje ar įmonėje. Negali būti skiriamas vienas asmuo patikrinimui atlikti. Jei patikrinimą atlikti pavedama 3 ir daugiau darbuotojų, sudaroma patikrinimo komisija. Komisijos darbui koordinuoti skiriamas pirmininkas – didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją tikrinamoje srityje turintis darbuotojas.

13. Bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl planinio VšĮ (duomenys neskelbtini) patikrinimo“ patikrinimą pavesta atlikti Kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei E. D. ir vyriausiajam specialistui E. V.. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės išsakytiems argumentams, jog, esant duomenų, kad tiek E. D., tiek E. V. (duomenys neskelbtini) yra atlikę ne vieną patikrinimą, taip pat atstovavęs (duomenys neskelbtini) kitose bylose su (duomenys neskelbtini), yra pagrindas manyti, kad šie specialistai negali būti vertinami kaip tinkami atlikti pavestą patikrinimą objektyviai ir nešališkai. Be to, ekspertizę gali atlikti specialistai, specialiųjų žinių turintys asmenys, o žalai nustatyti, apskaičiuoti reikalingos specialios žinios, kurias turi asmenys, atliekantys finansinę analizę. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) specialistai yra kompetentingi asmenys, galintys atlikti jiems patikrinimą ir nustatyti žalą PSDF biudžetui.

14. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 29 punkte numatyta, kad kontrolės procedūra pradedama, vadovaujantis įstaigos ar įmonės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo įsakymu atlikti patikrinimą, kuriame nurodoma: 29.1. patikrinimą atliekantys specialistai ir, jei sudaroma patikrinimo komisija, jos pirmininkas; 29.2. įstaigos ar įmonės, kurioje numatoma atlikti patikrinimą, pavadinimas; 29.3. kontrolės tikslas, užduotys ir tikrinamasis laikotarpis; 29.4. patikrinimo terminas; 29.5. kiti reikiami duomenys patikrinimui atlikti.

15. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl planinio VšĮ (duomenys neskelbtini)patikrinimo“ nurodyta: kontrolės tikslas – kompensuojamųjų dienos stacionaro paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi patikrinimas; kontrolės užduotis – įvertinti 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pacientams teiktų oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų, kai į užpakalinę akies kamerą suleidžiamas vaistinis preparatas, atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis teisėtumą. Taigi (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakyme suformuluotas kontrolės tikslas ir užduotis suponuoja išvadą, kad (duomenys neskelbtini) privalėjo tikrinti tik oftalmologijos dienos stacionaro paslaugas.

16. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 4.11 punkte nustatyta, jog kontrolės užduotys – įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo pavedimai numatyti kontroliuojamąją imtį, patikrinti tam tikrus įstaigų ir įmonių pildomus medicinos dokumentus, apklausti tam tikrus asmenis, įvertinti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacinės veiklos sąlygas ir kitos užduotys, kurias atlikus būtų pasiektas įstaigų ir įmonių veiklos priežiūros tikslas.

17. Viešojo administravimo subjektai privalo griežtai laikyti teisės aktų reikalavimų ir veikti, neviršijant savo įgaliojimų, taip užtikrinamas teisėtumo principo įgyvendinimas. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 25.1 punkte numatyta, kad patikrinimą atliekančių specialistų teisės yra, pateikus įstaigos ar įmonės vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą atlikti patikrinimą ir savo tarnybinį pažymėjimą, netrukdomai patekti į įstaigą ar įmonę ir atlikti įsakyme nurodytų jos veiklos sričių patikrinimą. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 27.2 punktas numato įstaigos ir įmonės, kuriose atliekami patikrinimai, teisę būti informuotai apie patikinimo užduotis ir pagrindą.

18. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš patikrinimo pažymos ir ekspertizės matyti, kad buvo atliktas ne tik oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimas, tačiau taip pat buvo atlikta ir išplėstinė gydytojų oftalmologų konsultacijos paslaugos (kodas 2784) patikra. Gydytojų specialistų ambulatorinės paslaugos nepateko į (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą kontrolės užduotį ir tikslą.

19. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 38 punktas nustato, jei patikrinimo metu paaiškėja, kad nustatytos patikrinimo trukmės, tikrinimo objekto ar patikrinimo komisijos narių nepakanka, šios komisijos pirmininkas (jeigu jo nėra – vienas iš asmenų, atliekančių patikrinimą) apie tai informuoja įstaigos ar įmonės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovą. Įvertinęs kontrolės užduotį ir objektyvias priežastis, dėl kurių ji negali būti tinkamai įvykdyta, priežiūrą vykdančios institucijos vadovas papildo (pakeičia) įsakymą dėl patikrinimo atlikimo. Nagrinėjamu atveju atlikus išplėstinę patikrą ir dėl gydytojų specialistų paslaugos, tačiau nepakeitus (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo atlikimo, kaip to reikalauja Veiklos priežiūros tvarkos aprašas, darytina išvada, jog nebuvo užtikrinta teisėta patikrinimo procedūra ir buvo pažeista atsakovės (duomenys neskelbtini) teisė būti informuotai apie patikrinimo užduotis ir pagrindą.

20. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovės argumentus, jog, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vertinamos tik (duomenys neskelbtini) pacientams teiktos oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų, kai į užpakalinę akies kamerą suleidžiamas vaistinis preparatas, atitiktis nustatytiems teisės aktų reikalavimams ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis teisėtumas, todėl minėto (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 38 punkto nuostatomis, papildyti (keisti) nebuvo teisinio pagrindo. Tačiau su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, nes iš patikrinimo pažymos akivaizdžiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) tikrino paslaugas, tam tikras paslaugas vertino kaip ambulatorines konsultacijas, vertino jų atitiktį teisės aktams ir nustatinėjo jų pateikimo apmokėti teisėtumą. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, tiek su atsakovės argumentais, kad gydytojų specialistų konsultacijos ir dienos stacionaro paslaugos yra dvi visiškai atskiros paslaugų grupės, kurioms taikomi skirtingi teisės aktai, apmokėjimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu negalėjo tikrinti ambulatorinių gydytojų oftalmologų konsultacijų. O teisės aktų nustatyta tvarka nepapildžius šio įsakymo, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti skaidrią ir teisėtą patikrinimo procedūrą.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad kontrolės procedūros metu nustatytais terminais VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl galbūt jos pažeistų teisių ar kitų patikrinimo procedūrinių pažeidimų skundų ar pretenzijų (duomenys neskelbtini) neteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepaneigia aplinkybės, kad nors ekspertizės pažyma nėra nuginčyta ir yra galiojanti, tai savaime nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) neturi įrodyti pažymoje užfiksuotų aplinkybių, taip pat ir žalos egzistavimo, o įstaiga – tai paneigti. Ligonių kasos nustatytos žalos PSD fondo biudžetui pagrįstumas ir įstaigos pažeidimai būtent ir buvo revizuojami pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino pateiktą 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovės surašytą patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), o bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atliktas patikrinimas, ekspertizė ir išvados neatitiko, viršijo (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą kontrolės užduotį ir tikslą, tokiu būdu ieškovė pažeidė patikros atlikimo procedūrą, neužtikrino atsakovės teisės būti informuotai, taip pat buvo pažeistas teisėtumo principas.

Dėl žalos atlyginimo

23. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

25. Ieškovė dėl 728,76 Eur padarytos žalos atlyginimo PSDF biudžetui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 8 atvejais vieno gydymo epizodo vienos oftalmologijos dienos stacionaro paslaugos teikimo metu neteisėtai pateikė apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų papildomą oftalmologijos dienos stacionaro paslaugą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, vertinant ODS Aprašo teisinį aiškinimą, darytina išvada, kad atsakovė, vienu kartu pacientams atlikdama intervencijas į abi akis, pagrįstai apmokestino 2 paslaugas ir nepažeidė ODS Aprašo reikalavimų, todėl 728,76 Eur žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė nenurodė, kokią konkrečią teisės aktų nuostatą pažeidė atsakovė dėl skirtingų paslaugų teikimo.

26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Įsakymas Nr. V-(duomenys neskelbtini)) patvirtintas oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ODS Aprašas), kuris nustato reikalavimus asmens sveikatos priežiūros specialistams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms oftalmologijos dienos stacionaro paslaugas, taip pat oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tvarką (ODS Aprašo 1 punktas).

27. ODS Aprašo 2 punkte nustatyta, kad Oftalmologijos dienos stacionaro (ODS) paslauga – tai planinė paslauga, teikiama dienos stacionare vaikams ar suaugusiesiems, sergantiems akių ligomis, kai atliekama gydomoji medicininė intervencija – vaistinio preparato suleidimas į užpakalinę akies kamerą – pagal Apraše nustatytus reikalavimus.

28. ODS Aprašo 10 punkte nustatyta, kad ASPĮ, kurioje teikiamos ODS paslaugos, gydytojas oftalmologas, įvertinęs optinės koherentinės tomografijos tyrimo rezultatus ir akies klinikinius duomenis, priima sprendimą dėl ODS paslaugos teikimo.

29. ODS Aprašo 16 punkte nustatyta, kad už ODS paslaugas dienos stacionare mokama lentelėje nurodytomis bazinėmis kainomis. Lentelėje nurodyta, kad ODS paslaugos, kai į užpakalinę akies kamerą suleidžiamas vaistinis preparatas, bazinė kaina (balais) ir ODS paslaugos, kai į užpakalinę akies kamerą suleidžiamas centralizuotai apmokamas vaistinis preparatas, bazinė kaina (balais) – 88,38.

30. Kaip matyti iš minėto reglamentavimo, Įsakyme (duomenys neskelbtini), kalbant apie ODS paslaugą, visur vartojama „akies“ vienaskaita. Taigi sąvokoje yra apibrėžta tik vienai akiai skirta procedūra, intervencija. Priešingai nei nurodo apeliantė, Įsakyme (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad nepriklausomai nuo pacientui vieno apsilankymo metu atliekamų medicininių intervencijų skaičiaus (vienai ar abiem akims), vieno apsilankymo metu pacientui suteikiama viena ODS paslauga ir už ją galima gauti apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog tuo atveju, kai pacientui tą pačią dieną į vienos akies užpakalinę kamerą yra suleidžiamas vaistinis preparatas ir į kitos akies užpakalinę kamerą suleidžiamas centralizuotai apmokamas vaistinis preparatas, apmokėjimui iš PSDF biudžeto lėšų turėtų būti pateiktos dvi skirtingos oftalmologijos dienos stacionaro paslaugos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad kiekvienu atveju atliekant procedūras abiem akim yra išnaudojami dvigubi kaštai ir žmogiškieji ištekliai, t. y. naudojama dvigubai daugiau vaistinių preparatų, medicininių instrumentų, gydytojas ilgiau atlieka procedūrą, todėl akivaizdu, kad dviejų akių procedūrų sąnaudos yra didesnės negu vienos akies.

31. Nors ekspertizės pažymos 8.1. punkte (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 8 atvejais paslaugos neteisėtai pateiktos apmokėti, tačiau šio fakto nepagrindė jokiais teisiniais argumentais. Pažymėtina, kad pacientams buvo realiai suteiktos skirtingos paslaugos kiekvienai akiai, kai į vieną akį leidžiamas centralizuotai apmokamas preparatas, o į kitą akį – kitoks vaistinis preparatas. Paslaugos sukoduotos ir pateiktos apmokėti, vadovaujantis Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos programose numatytų paslaugų, už kurias mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, klasifikatoriaus patvirtinimo“.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kartu su apeliaciniu skundu pateiktą (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų“, kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo išaiškinusi, kad oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų bazinės kainos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra apskaičiuotos įvertinus tai, kad daliai pacientų tą pačią dieną gali būti atliktos vaistinio preparato injekcijos į abi akis. Išaiškino, kad tuo atveju, jei pacientui tą pačią dieną atliekamos vaistinio preparato injekcijos į abi akis, Teritorinei ligonių kasai pateikiama apmokėti vienos oftalmologijos dienos stacionaro paslaugos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės pateiktas išaiškinimas vertinamas kritiškai, nes neatitinka teisėtumo, teisinio tikrumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų. Nagrinėjamu atveju atsakovė, taikydama teisės aktus, vadovaujamasi ne galiojančiu ir patvirtintu Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nuostatomis, o pačios Ligonių kasos išaiškinimu, kuri neturi įgaliojimų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 31 straipsnis) aiškinti, savaip interpretuoti ir savo raštais keisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintų įsakymų. Teritorinė ligonių kasa, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje, privalo tiksliai laikytis įstatymų reikalavimų ir procedūrų, o ne aiškinti teisės aktus ir formuoti savo praktiką, kuri teisės aktuose nėra numatyta.

33. Pažymėtina tai, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtvirtinti tik du ribojimai dėl ODS paslaugų teikimo: ODS paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei vienam pacientui neviršijama 12 ODS paslaugų per metus (Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)14 punktas); jei gydymą būtina pratęsti ASPĮ stacionariniame skyriuje tą pačią dieną, už dienos stacionaro paslaugas nemokama (Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 15 punktas). Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nenustato daugiau jokių kitų ribojimų dėl ODS paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) teiktos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko teisės aktų reikalavimų, tuo labiau, kad ieškovė nenurodė, kokią konkrečią teisės aktų nuostatą pažeidė atsakovė.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė, vienu kartu pacientams atlikdama intervencijas į abi akis, pagrįstai apmokestino 2 paslaugas ir nepažeidė ODS Aprašo reikalavimų, todėl 728,76 Eur žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta.

Dėl 5 277,75 Eur žalos

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad realiai gydytojų konsultacijos buvo teiktos ir jos nėra oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų sudedamoji dalis, todėl atsakovė pagristai patyrė 5 277,72 Eur išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas.

36. ODS Aprašo 7 punkte nustatyta, kad medicininei intervencijai pacientą į ASPĮ, teikiančią ODS paslaugas, gali siųsti gydytojas oftalmologas ar šeimos gydytojas po gydytojo oftalmologo konsultacijos (jei gydytojas oftalmologas paciento medicinos dokumentuose daro įrašą apie ODS paslaugos tikslingumą).

37. ODS Aprašo 8 punkte numatyta, jog siuntime turi būti nurodyti šie duomenys: 8.1. regėjimo aštrumas; 8.2. akispūdis; 8.3. akies klinikinis įvertinimas.

38. Pagal ODS Aprašo 10 punktą, ASPĮ, kurioje teikiamos ODS paslaugos, gydytojas oftalmologas, įvertinęs optinės koherentinės tomografijos tyrimo rezultatus ir akies klinikinius duomenis, priima sprendimą dėl ODS paslaugos teikimo.

39. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ numatyta:

3. Gydytojų specialistų teikiamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka:

3.1. Gydytojų specialistų, dirbančių poliklinikose, kuriose specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos atskirtos nuo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat specializuotų įstaigų savarankiškose poliklinikose teikiamos paslaugos, nepriklausančios teikti pagal Bendrosios praktikos gydytojo medicinos normą, apmokamos pagal gydytojo specialisto konsultacijos (apsilankymo pas gydytoją specialistą) bazines kainas.

3.2. Gydytojo specialisto konsultacija laikomas paciento apsilankymas pas jį turint siuntimą dėl konkrečios priežasties; šio apsilankymo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją visi pacientui būtini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui.

3.3. Be siuntimų pas antrinio ir tretinio lygio gydytoją specialistą pacientai gali lankytis, jeigu:

– pacientas atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinosios atitinkamo specialisto pagalbos, ir registratūros darbuotojas, turintis medicininį išsilavinimą, registruoja pacientą specialistui konsultuoti;

– pacientas lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą arba atliekama ilgalaikė paciento sveikatos būklės stebėsena pagal Ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-288 „Dėl Ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ilgalaikio pacientų sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašas), nustatytus reikalavimus;

– kitais norminiuose aktuose numatytais atvejais.

3.4. Siuntime nurodoma trumpa anamnezė, objektyvūs duomenys, atlikti tyrimai, taikytas gydymas, siuntimo konsultuoti tikslas, gydytojo konsultanto specialybė.

3.5. Jeigu tretinio lygio gydytojai specialistai teikia ambulatorines būtinosios pagalbos paslaugas, už jas mokama kaip už antrinio lygio konsultaciją.

3.6. Tos pačios specialybės kelių gydytojų konsultantų konsultacija vienoje įstaigoje laikoma konsiliumu ir už ją mokama kaip už vieną konsultaciją.

3.7. Jeigu pirmojo apsilankymo dėl konkrečios priežasties pas gydytoją specialistą metu nustatoma, kad pacientui būtina gydytis stacionare ir jis iškart siunčiamas į tos pačios įstaigos stacionaro skyrių, toks atvejis nelaikomas konsultacija ir apsilankymo išlaidos įskaičiuojamos į stacionaro gydymo bazinę kainą. Jei ambulatoriškai ištyrus arba gydant paaiškėja, kad pacientą reikia gydyti stacionare ir po to jis siunčiamas į stacionarą, tokios ambulatorinės konsultacijos apmokamos bendra tvarka.

3.8. Siunčiant pacientą į tos pačios įstaigos kitą skyrių (kabinetą), siuntimai nerašomi, bet daromas įrašas ambulatorinėje ligos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Kai pacientas pasirenka kitos įstaigos gydytoją specialistą, siuntimas turi būti išrašomas nustatyta tvarka.

3.15. Gydytojai, teikiantys ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jas aprašo ambulatorinėje ligos istorijoje (forma Nr. 025). Joje nurodoma lankymosi data ir laikas, anamnezė, aprašoma paciento būklė, ligos eiga, paskirti tyrimai ir gydymas (nurodant išrašytų kompensuojamiesiems vaistams receptų numerius), siuntimai pas gydytojus specialistus bei į kitas gydymo įstaigas (nurodant siuntimo tikslą). Ambulatorinė ligos istorija yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentas, saugomas įstaigoje ir pateikiamas Ligonių kasos ekspertams pagal pareikalavimą ekspertizei atlikti.

40. Įvertinus teisinio reglamentavimo nuostatas, yra pagrindas teigti, kad gydytojo oftalmologo konsultacija, jos paskirtis, esmė ir tikslas skiriasi nuo optinės koherentinės tomografijos tyrimo rezultatų ir akies klinikinių duomenų įvertinimo. Gydytojo oftolmologo konsultacija yra atskira paslauga, kuriai yra keliami teisės aktų reikalavimai, ji taip pat turi savo sąnaudas, kurias patiria įstaiga, teikianti šias paslaugas. Iš byloje atsakovės pateiktų pacientų kortelių kopijų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kiekvienos procedūros metu buvo nustatyta diagnozė, detalizuoti tyrimai, vertinta rainelė, lęšio skaidrumas, tirtas akių dugnas ir pan., todėl pagrįstas teismo vertinimas, jog visos šios nurodytos pacientų diagnozės yra gydytojų konsultacijos, kurios privalo būti atliktos prieš intervenciją į akis. Atliekant ODS paslaugą, gydytojas oftalmologas, rūpindamasis paciento sveikatos būkle, privalo atlikti situacijos vertinimą esamu momentu, o tai laikytina gydytojo konsultacija. Nors ieškovė nurodė, kad gydytojo konsultacija yra oftalmologijos dienos stacionaro paslaugos sudėtinė dalis ir neturi būti atskirai apmokama iš PSDF lėšų, tačiau (duomenys neskelbtini) ekspertizės pažymoje nėra nurodyta, kokius konkrečius Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus (duomenys neskelbtini) pažeidė. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teisės aktai nenumato, kad optinės koherentinės tomografijos tyrimo rezultatų ir akies klinikinių duomenų įvertinimas yra prilyginamas gydytojo konsultacijai.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog (duomenys neskelbtini) visiškai neteisingai interpretuoja faktus. Priešingai nei teigia ieškovė, pacientai neprivalo pateikti atskiro siuntimo, kadangi siuntimas yra vidinis (toje pačioje įstaigoje). Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.8. punkte nustatyta, jog: ,,Siunčiant pacientą į tos pačios įstaigos kitą skyrių (kabinetą), siuntimai nerašomi, bet daromas įrašas ambulatorinėje ligos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Kai pacientas pasirenka kitos įstaigos gydytoją specialistą, siuntimas turi būti išrašomas nustatyta tvarka.“ Pacientas po suteiktos dienos stacionaro paslaugos gauna lapelį su nurodymu, kada atvykti kitai oftalmologo konsultacijai, ambulatorinėje kortelėje gydytojas pažymi kito vizito datą.

42. Pažymėtina, jog gydytojo oftalmologo konsultacija yra būtina prieš kiekvieną planuojamą dienos stacionaro paslaugą. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punktas, nurodantis, jog pacientą į ASPĮ, teikiančią ODS paslaugas, gali siųsti gydytojas oftalmologas ar šeimos gydytojas po gydytojo oftalmologo konsultacijos (jei gydytojas oftalmologas paciento medicinos dokumentuose daro įrašą apie ODS paslaugos tikslingumą). Siuntime turi būti nurodyti šie duomenys: regėjimo aštrumas, akispūdis, akies klinikinis įvertinimas. Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog tik konsultacijos metu įvertinama, ar pacientas apskirtai gali būti siunčiamas oftalmologijos dienos stacionaro paslaugai. Jeigu pakonsultavus pacientą paaiškėja, kad jam netikslinga ar negalima atlikti vaistinio preparato injekcijos į užpakalinę akies kamerą procedūra, toks pacientas dienos stacionaro paslaugai nesiunčiamas.

43. Be to, pažymėtina tai, kad Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte reglamentuota, jog oftalmologijos dienos stacionaro paslauga – tai planinė paslauga, teikiama dienos stacionare vaikams ar suaugusiesiems, sergantiems akių ligomis, kai atliekama gydomoji medicininė intervencija – vaistinio preparato suleidimas į užpakalinę akies kamerą – pagal Apraše nustatytus reikalavimus. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 16 punkte numatyta, jog už ODS paslaugas dienos stacionare mokama lentelėje nurodytomis bazinėmis kainomis, pastabose detalizuojama, kad į paslaugos kainą įskaičiuotos optinės koherentinės tomografijos tyrimo sąnaudos. Nurodytas reglamentavimas aiškiai pagrindžia, jog ODS paslaugos sąvoką, jos apimtį Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienareikšmiškai nurodoma, kad į šią paslaugą įeina koherentinės tomografijos tyrimo ir vaistinio preparato sąnaudos, tačiau nėra jokių teiginių apie tai, jog į šią paslaugą įeina ir gydytojo specialisto konsultacijos paslaugos ir šios paslaugos sąnaudos.

44. Pateiktos aplinkybės ir įrodymai suponuoja išvadą, jog atsakovė, teikdama pacientui ODS paslaugą, pagrįstai papildomai pateikė sumokėti už ambulatorines gydytojų specialistų konsultacijas ir 168 atvejais (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentuose nurodė paslaugas už 5 277,72 Eur (ambulatorines specializuotas oftalmologo konsultacijas, paslaugos kodu 2784), kurios pagrįstai buvo pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad realiai gydytojų konsultacijos buvo teiktos ir jos nėra oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų sudedamoji dalis, o atsakovė pagrįstai patyrė 5 277,72 Eur išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas.

45. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau nurodyta anksčiau šioje nutartyje, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-161 „Dėl planinio VšĮ (duomenys neskelbtini) patikrinimo“ buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) patikrinimą dėl oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams. Tačiau iš patikrinimo pažymos ir ekspertizės matyti, kad buvo atlikta ne tik oftalmologijos dienos stacionaro paslauga, tačiau taip pat buvo atlikta ir išplėstinė gydytojų oftalmologų konsultacijos paslaugos (kodas 2784) patikra, tad šios paslaugos tikrintos viršijant viešojo administravimo subjekto įgaliojimus.

Dėl žalos PSDF biudžetui padarymo fakto

46. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų argumentų dėl realios žalos padarymo, atsižvelgiant į atsakovei skirtą finansavimą pagal atskiras asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, jog jokiais teisės aktais nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas, vertindamas padarytos žalos realumą, turi vertinti konkrečią asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšį (ambulatorinėms ar stacionarinėms), pagal patvirtintą PSDF biudžeto išlaidų klasifikaciją (straipsnio kodą) ir pagal kiekvienai (ambulatorinėms ar stacionarinėms) PSDF biudžeto išlaidų straipsnio / asmens sveikatos priežiūros paslaugoms skirtą PSDF biudžeto lėšų sumą atskirai. Tokia nuostata nėra įtvirtinta jokiame teisės akte.

48. Pažymėtina, kad tarp šalių yra viena sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), joje numatytas atsiskaitymas už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atskirų sutarčių dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas atskiroms asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšims nėra pateikta.

49. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-611/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-113-265/2019), konstatavo, kad tariama permoka nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmais padarytos žalos faktą, nes, kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovė realiai suteikė sveikatos priežiūros paslaugų už 29 887 967,13 Eur, t. y. l 400 573,25 Eur daugiau, nei jai 2017 metais buvo skirtas finansavimas (28 487 393,88 Eur). Pabrėžiama, jog (duomenys neskelbtini) aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) buvo skirtas mažesnis finansavimas negu atsakovė realiai patyrė išlaidų, neginčijo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės finansavimas vyksta griežtai pagal sutartyje numatytas sumas, neatsižvelgiant į ligoninės realiai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, todėl iš esmės net ir teoriškai šiuo atveju neįmanomas realios turtinės žalos padarymas. Tai patvirtina ir anksčiau minėtas skirtumas tarp atsakovės realiai suteiktų paslaugų ir atsakovei skirto finansavimo.

50. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos realios žalos, nepageidavo teismo siūlomos ekspertizės, o teismui įpareigojus suformuluoti ekspertams klausimus, teismo reikalavimo nevykdė ir šių klausimų nepateikė.

51. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011-10-18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2018-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 kt.).

52. Turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste ieškovės atliktą žalos apskaičiavimą (bet ne realų jos pagrindimą), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti žala šiuo atveju nėra reali, bet hipotetinė, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma ir egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.

53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė 6 006,48 Eur žalos fakto, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų šios ieškinio dalies netenkino.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

55. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

56. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Ieškovės (apeliantės) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė (duomenys neskelbtini) nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.