- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-113-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 916,78 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje bei 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta ieškovės teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – ASP paslaugas) ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktą ieškovei nustatyta funkcija kontroliuoti savo veiklos zonoje ASP paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos ASP paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. Ieškovė nurodė, jog vadovaudamasi teisės aktais atliko neplaninį patikrinimą dėl teisės aktų ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau - VšĮ KUL) sutartinių įsipareigojimų vykdymo, siekiant įvertinti 2013 m. rugsėjo 4 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu suteiktų stacionarinių ASP paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą VšĮ KUL. Atliekant kontrolės procedūrą nustatyta, kad 1 atveju kortelės F. Nr. 2013/034570/00 nurodytas ir apmokėtas PSDF biudžeto lėšomis medicininės intervencijos kodas 13882-02 (nenutrūkstamos dirbtinės plaučių ventiliacijos priežiūra ? 96 val.). Patikrinimo metu nustatytas medicininės intervencijos kodas 13882-01 (nenutrūkstamos dirbtinės plaučių ventiliacijos priežiūra > 24 val. ir < 96 val.). Atlikus kontrolės procedūrą 2014 m. lapkričio 26 d. surašyta ekspertizės pažyma Nr. E1-14-154, kuria priimtas sprendimas dėl VšĮ KUL padarytų teisės aktų pažeidimų ir padarytos žalos PSDF biudžetui. Ekspertizės pažymoje nustatyta, kad VšĮ KUL pažeidė LR sveikatos apsaugos ministro (toliau - LR SAM) 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ 23.6 ir 23.7 punktų bei 2013 m. kovo 21 d. sutarties tarp Klaipėdos TLK ir VšĮ KUL Nr. S2-2013-138 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ 10.1 punkto reikalavimus ir padarė 2 916,78 Eur žalą PSDF biudžetui. Ekspertizės pažymoje taip pat konstatuota, kad pažeisti LR SAM 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 1.2 punkto reikalavimai - „visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas, vadovautis Kodavimo standartais naudojantis TLK-10-AM ir medicininių intervencijų klasifikacija.
3. Ieškovė nurodė, jog iš ekspertizės pažymoje nustatytų teisės aktų pažeidimų matyti, jog VšĮ KUL pateiktoje apmokėti medicininėje dokumentacijoje buvo nurodytas netinkamas ASP paslaugos kodavimas, todėl nustačius, kad pateikta apmokėti brangiau kainuojanti ASP paslauga, nei faktiškai buvo suteikta, padaryta žala PSDF biudžetui. Pažymėjo, jog vadovaujantis tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2013 m. kovo 21 d. sutarties Nr. S2-2013-138 (toliau – Sutartis) 10.1 punktu VšĮ KUL įsipareigojo teikti sutartyje numatytas ASP paslaugas vadovaudamasi teisės aktų nustatytais šių paslaugų teikimo reikalavimais ir jų teikimo metodikomis, užtikrinti teikiamų paslaugų saugą, efektyvumą, tinkamumą ir kokybę, pildyti medicininę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Sutarties 23 punktu nustatyta, kad jei dėl ASPĮ ar jos darbuotojų veikų padaroma žala PSDF biudžetui, ASPĮ privalo ją atlyginti (grąžinti į PSDF biudžetą nepagrįstai panaudotas PSDF biudžeto lėtas). PSDF biudžetui padaryta žala, atlikus tikrinimą, nustatoma ekspertizės pažyma, kai: ASPĮ pateikė apmokėti, o Klaipėdos TLK apmokėjo paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos ar suteiktos, bet kitokios apimties; paslaugos nesuteikimo atvejams priskiriami ir atvejai, kai paslauga suteikta nesilaikant ASP paslaugai nustatytų reikalavimų (Sutarties 23.1. punktas).
Atsiliepimas
4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo, paaiškino, jog pacientė, dėl kurios ligos atvejo kodavimo kilo ginčas, gydėsi ligoninėje 2013 m. rugpjūčio mėn., o ieškiniu į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 25 d. Prašė taikyti ieškinio senatį.
5. Atsakovė nurodė, jog patikrinimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 59 straipsnio 3 dalis numatė, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Todėl Klaipėdos TLK pažymoje neturėjo teisės vertinti atvejų kaip žalos PSDF biudžetui, nuo kurių praėjo daugiau kaip metai, skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo pažymos Nr. Kl-14-130, kurioje buvo pirmą kartą užfiksuotas tariamos žalos padarymo faktas, priėmimo dienos. Atsakovės teigimu, nepagrįstas ekspertizės pažymoje nurodytas argumentas, jog kontrolės procedūros metu nustatyta žala nėra kontrolės priemonė. Pažymėjo, jog ieškinys ir jame nurodyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti jokiomis Civilinio proceso kodekse (toliau ir – CPK) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Visame ieškinyje remiamasi tik paties ieškovo ekspertizės pažymoje Nr. EI-14-154 pateiktais teiginiais. Prie ieškinio pridėta paties ieškovo parengta ekspertizės pažyma nėra įrodymas, įrodantis civilinės atsakomybės kilimo sąlygas konkrečiu atveju, kadangi šalies teiginiai ar paaiškinimai nėra laikomi įrodymais. Ieškinyje nėra pateiktas nei vienas įrodymas, kad reali žala PSDF biudžetui buvo padaryta.
6. Atsakovė nurodė, jog pacientei (F. Nr. 066/a-LK Nr. 2013/029113/00, ligos istorijos Nr. A-1344647), dirbtinė plaučių ventiliacija (toliau - DPV) taikyta nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. 15val. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. 09.30 val. (18,5 valandų) ir nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. val. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. 8.30 val. (85,5 valandų), taigi, pacientė gydymo tikslu ventiliuota iš viso 104 valandas. Statistinėje kortelėje teisingai ir pagrįstai buvo įrašytas medicininės intervencijos kodas 13882-02 Nenutrūkstamos dirbtinės plaučiu ventiliacijos priežiūra, >=96 val. Šiuo atveju gydytojai vadovavosi kodavimo standartu ACS 1006, kuriame nurodyta: „To paties tipo (invazinis arba neinvazinis) ventiliacijos laikotarpiai, sekantys vienas paskui kitą ir naudojami gydymui (netinka atpratinimui -žr. „d“ pastabą žemiau), koduojant turėtų būti sudedami kartu. Pavyzdžiui, jei pacientui taikomas DPV pirmą hospitalizavimo dieną, o po to DPV vėl taikoma ketvirtą hospitalizavimo dieną, tai DPV valandos turi būti sudedamos kartu, kad būtų suteiktas tinkamas DPV kodas“. Pažymoje buvo neteisingai įvertinti šio atvejo gydymo ir kodavimo duomenys. Žala PSDF biudžetui nepadaryta. Nurodė, jog pacientei (F. Nr. 066/a-LK Nr. 2013/034570/00, ligos istorijos Nr. A-1377416) gydytojai statistinėje formoje suklydę įrašė ne tokį medicininės intervencijos kodą. Turėjo būti rašoma 13882-01 Nenutrūkstamos dirbtinės plaučių ventiliacijos priežiūra, > 24 val. ir < 96 val., bet klaidingai buvo įrašytas kodas 13882-02.
7. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, jog PSDF buvo padaryta žala. Pažymėjo, jog ieškovė pažymoje pateikė tik formalius skaičiavimus, t. v. iš brangesnės paslaugos kainos atėmė pigesnės paslaugos kainą. Tačiau visiškai nėra pateikti skaičiavimai ar įrodymai, kad PSDF biudžetas patyrė žalą. Nėra pateikta duomenų, kokia pinigų suma buvo sumokėta KUL už 2013 m. stacionarines paslaugas, kokią sumą TLK būtų apmokėjusi pateikus ginčijamas paslaugas ir nepateikus jų apmokėjimui. Šie argumentai įrodo, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai neteisėtas, nes nebuvo skaičiuojama žala PSDF biudžetui. Pastebėjo, jog VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nepadarė realios žalos PSDF biudžetui, nes būtent ieškovė kiekvieną mėnesį ligoninei paskaičiuoja apmokamų paslaugų balo vertę sutartinės sumos (vieno mėnesio) ribose. 2013 m spalio mėn. paskaičiuota balo vertė - 0,78 lito. Todėl pasikeitus šios vienos stacionarinės paslaugos (dokumentuotos F. Nr. 066/a-LK Nr. 2013/034570/00) apmokėjimo kainai pasikeistų ieškovės skaičiuojamų balų vertė litais, bet nepasikeistų bendra ieškovės ir ligoninės sutartinė suma. Tai yra ligoninė, dėl darbuotojų klaidos 2013 m. spalio mėn. pateikusi apmokėti minėtą paslaugą A06B DRG grupėje - 18138,55 balo, negavo daugiau pinigų, nei buvo suplanuota sutartyje. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ieškovė, reikalaudama iš atsakovės atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, privalo įrodyti tikrąjį žalos dydį, t. y. privalo įrodyti, kad dėl paslaugų kodavimo klaidų atsakovei iš PSDF biudžeto buvo sumokėta daugiau pinigų, nei būtų sumokėta kodavimo klaidų nepadarius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 1 018,34 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei. Grąžino atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei 981,66 Eur dydžio užstatą, esantį Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje.
9. Nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 4 d. ieškovės direktoriaus įsakymo Nr. Y-205 pagrindu ieškovė atliko neplaninį patikrinimą VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turėdama tikslą įvertinti 2013 m. rugsėjo 4 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje suteiktų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą ligoninėje. Po atlikto patikrinimo 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-14-154 ieškovė nustatė šioje pažymoje nurodytus atsakovės veiklos pažeidimus. Padarė išvadą, jog PSDF biudžetui buvo padaryta žala. Teismas laikė, jog nuo ekspertizės pažymos Nr. E1-14-154 parengimo momento, t. y. 2014 m. lapkričio 26 d., ieškovei atsirado teisė ginti savo pažeistą teisę, kadangi apie galimai pažeistą teisę ieškovė sužinojo ar galėjo sužinoti parengusi atlikto patikrinimo išvadas. Įvertinęs, jog ieškovės ieškinys teisme gautas 2017 m. spalio 25 d., padarė išvadą, jog ieškovė sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti žalą nepraleido.
10. Konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kiek sveikatos priežiūros įstaiga iš tikrųjų (realiai) suteikia paslaugų, jai bus apmokėta tokia suma, kuri numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į ekspertei pateikto penkioliktojo klausimo turinį, teismas ekspertizės išvadą penkioliktuoju klausimu vertino kritiškai, kadangi pateikta išvada atlikta neįvertinus visų ekspertizei pateiktų duomenų, o remiantis tik ieškovės pateiktais paaiškinimais, kaip patvirtino pati ekspertė teismo posėdžio metu.
11. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir bylos medžiaga taip pat nustatė, jog pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovei už suteiktas stacionarines paslaugas 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. buvo sumokėta sutartinė suma (59 031 746 Lt) bei papildomai skirtos lėšos bazinių kainų balo vertei iš dalies kompensuoti iš PSDF biudžeto rezervo lėšų (1 472 631 Lt ir 213 371 Lt). Dėl papildomų išmokų ieškovė ir atsakovė sudarė ir pasirašė atitinkamus Sutarties papildymus bei susitarimą (t. I, e. b. l. 161, 162, 165). Todėl galutinė sutartinė suma už atsakovės suteiktas asmens sveikatos priežiūros stacionarines paslaugas sudarė 60 717 748 Lt (t. I, e. b. l. 165).
12. Byloje pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimo duomenys, atsakovės išrašytos sąskaitos faktūros, ekspertizės aktas ir kt.,) teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovės išrašytų bei apmokėti teikiamų paslaugų suma nesutapo su faktiškai atsakovės suteiktų paslaugų suma, atsakovės sąskaitos - faktūros buvo išrašomos taip ir tokiu būdu, kad ieškovės išmokama suma neviršytų Sutartyje nurodytos sumos, paskirstytos ketvirčiais.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų, ekspertės paaiškinimus, sprendė, jog byloje nėra įrodytas ieškovės patirtos žalos faktas bei tokios žalos dydis. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog ekspertizės pažymą Nr. E1-14-154, kurios pagrindu ieškovė prašo priteisti 2 916,78 Eur žalos atlyginimą, parengė ieškovės darbuotojai, kurie neturi auditoriaus kvalifikacijos, nėra ekspertai. Iš atlikto ekspertizės akto nustatė, jog ieškovė atsakovei išmokėjo tokią piniginių lėšų sumą, kokia ir buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Pažymėjo, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškinti, kaip yra skiriamos papildomos lėšos ir nustatomas jų dydis konkrečiai sveikatos priežiūros įstaigai, negalėjo. Į bylą ieškovė nepateikė duomenų bei nenurodė teisinio reglamentavimo, patvirtinančio, kaip yra skiriamos papildomos lėšos ir nustatomas jų dydis konkrečiai sveikatos priežiūros įstaigai, t.y. kokia tvarka yra atliekami paskaičiavimai papildomų lėšų skyrimui, kokios paslaugos ir už kokį laikotarpį yra vertinamos, koks taikomas suteiktų paslaugų vertės balais koeficentas. Nurodė, kad byloje nėra nustatytos ir ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kaip atsakovės padaryta suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kodavimo klaida galėjo ar turėjo lemti atsakovei išmokėtos pagal sutartį sumos dydį ar jos pasikeitimą. Priešingai, byloje yra pateikta ieškovės parengta pažyma, kurioje nurodoma, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė nebūtų padariusi kodavimo klaidos, atsakovei 2013 m. spalio mėn. ieškovės išmokama suma iš PSDF biudžeto lėšų nepakistų. Byloje nustatyta, jog faktiškai ieškovės sumokėtos sumos atsakovei už stacionarines paslaugas atitinka sutarties ir jos priedų nurodytas sumas ir nėra tiesiogiai susijusios su atsakovės faktiškai suteiktomis stacionarinėmis paslaugomis. Teismas konstatavo, kad byloje nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus dėl klaidingo kodavimo, tačiau ieškovei neįrodžius žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, remiantis įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika šios bylos kontekste pripažintina, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Nagrinėdamas bylą teismas analizavo stacionarinių ASP paslaugų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis 2013 metais, bei papildomų lėšų, skirtų 2013 metų bazinių kainų balo vertei iš dalies kompensuoti iš PSDF biudžeto rezervo lėšų, tačiau visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog VšĮ KUL, sudarydama sutartį su Klaipėdos TLK, sutiko su visomis sutartyje nustatytomis paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo sąlygomis pagal patvirtintą sveikatos apsaugos ministro ir VLK direktoriaus patvirtintą apmokėjimo tvarką, todėl planuodama savo veiklą privalėjo prisiimti riziką dėl galimai likusių neapmokėtų stacionarinių ASP paslaugų.
14.2. VšĮ KUL netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, padarė teisės aktų pažeidimus, dėl kurių teisės aktuose nustatyta tvarka buvo nustatyta žala PSDF biudžetui. Tai, kad ginčas dėl to, jog atsakovės darbuotojai teikdami ieškovei duomenis apie suteiktas stacionarines ASP paslaugas padarė paslaugų kodavimo pažeidimą, byloje nekyla.
14.3. Teismui pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. ekspertizės aktas Nr. 11-285(18), kuriame penkioliktuoju klausimu pateikiama išvada, kad jeigu atsakovė būtų nurodžiusi teisingą procedūros kodą bei 2013 m. spalio mėn. ataskaitoje atitinkamai mažesnę suteiktų paslaugų sumą balais, tai kitoms sąlygoms nepakitus atsakovei papildomai skirta suma pagal Sutarties priedo Nr. 1 papildymą Nr. 1 būtų 80,22 Eur mažesnė (išvada penkioliktuoju klausimu); jeigu atsakovė ligos istorijoje būtų nurodžiusi teisingą procedūros kodą, už 2013 m. suteiktas stacionarines paslaugas ieškovė apskaičiuotų ir sumokėtų atsakovei 277 Lt (80,22 Eur) mažiau. Vadinasi, vadovaujantis ekspertizės akto Nr. 11-285(18) penkioliktuoju klausimu išvada manytina, kad atsakovė šiuo atveju yra padariusi 2 916,78 Eur žalą ne tik dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, t. y. neteisingo kodavimo, bet ir dėl atsakovei 2013 metais nepagrįstai apskaičiuotos ir išmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų papildomai skirtos 277,00 Lt (80,22 Eur) sumos.
Atsiliepimas
15. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė žalos dydį 2 916,78 Eur sumai viso pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu grindė tik vienu įrodymu - 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažyma Nr. El14-154 bei joje pateiktu paskaičiavimu. Jokie kiti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys žalos padarymo faktą bei dydį, iš ieškovės pusės nebuvo pateikti. Tuo tarpu atsakovė teikė visus įrodymus, paaiškinimus, prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kad užtikrintų šalių rungimąsi civiliniame procese.
15.2. Teismas teisingai ieškovės pateiktą ekspertizės pažymą Nr. EI-14-154 vertino kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
15.3. Teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtino, jog atsakovės išrašytų bei apmokėti teikiamų paslaugų suma nesutapo su faktiškai atsakovės suteiktų paslaugų suma, atsakovės sąskaitos - faktūros buvo išrašomos taip ir tokiu būdu, kad ieškovės išmokama suma neviršytų sutartyje nurodytos sumos, paskirstytos ketvirčiais. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepagrindė ir įrodymais neįrodė žalos dydžio ir fakto. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota aukštesniųjų teismų praktika, teisingai įvertino ekspertizės pažymos Nr. El-14-154 reikšmę, turinį bei įrodomąją galią. Ieškovė byloje be ekspertizės pažymos Nr. El-14-154 nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų ieškinio reikalavimo pagrįstumą.
15.4. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vadovaujantis ekspertizės akto Nr. 11- 285(18) penkioliktuoju klausimu išvada, jog atsakovė šiuo atveju yra padariusi 2 916,78 Eur žalą ne tik dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, t. y. neteisingo kodavimo, bet ir dėl atsakovei 2013 metais nepagrįstai apskaičiuotos ir išmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų papildomai skirtos 277,00 Lt (80,22 Eur) sumos. Šis argumentas prieštarauja ieškovo atstovės pozicijai, išdėstytai teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, kad 2 916.78 Eur žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nebuvo padaryta. Tai pat pagrįstai teismas ekspertizės išvadą penkioliktuoju klausimu vertino kritiškai, kadangi pateikta išvada atlikta neįvertinus visų ekspertizei pateiktų duomenų, remiantis tik ieškovės pateiktais paaiškinimais, kaip patvirtino pati ekspertė teismo posėdyje.
15.5. Byloje atliktu ekspertizės aktu nustatyta, jog ieškovė atsakovei išmokėjo tokią pinginių lėšų sumą, kokia ir buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškinti, kaip yra skiriamos papildomos lėšos ir nustatomas jų dydis konkrečiai sveikatos priežiūros įstaigai, negalėjo. Į bylą ieškovė nepateikė duomenų bei nenurodė teisinio reglamentavimo, patvirtinančio, kaip yra skiriamos papildomos lėšos ir nustatomas jų dydis konkrečiai sveikatos priežiūros įstaigai, t.y. kokia tvarka yra atliekami paskaičiavimai papildomų lėšų skyrimui, kokios paslaugos ir už kokį laikotarpį yra vertinamos, koks taikomas suteiktų paslaugų vertės balais koeficentas. Byloje nėra nustatytos ir ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kaip atsakovės padaryta suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kodavimo klaida galėjo ar turėjo lemti atsakovei išmokėtos pagal Sutartį sumos dydį ar jos pasikeitimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
18. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: šalys 2013 m. kovo 21 d. sudarė sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi atsakovė nurodė ir ieškovei apmokėti pateikė brangiau kainuojančią ASP paslaugą, nei faktiškai buvo suteikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys neginčija, kad atsakovės darbuotojai, teikdami ieškovei duomenis apie suteiktas stacionarines ASP paslaugas, padarė paslaugų kodavimo pažeidimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo būtina nustatyti visas CK įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas. Tai yra, turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
21. Ieškovė įrodinėjo, kad tokiais veiksmais atsakovė padarė 2 916,78 Eur žalą PSDF biudžetui, o žalos dydį apskaičiavo kaip skirtumą tarp mokėtinos atsakovei suteiktų paslaugų kainos ir realiai sumokėtos sumos.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši permoka nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmais padarytos žalos faktą, nes kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovė realiai suteikė sveikatos priežiūros paslaugų už 66 708 072,57 LT, t. y. 5 990 324,57 Lt daugiau, nei jai 2013 metais buvo skirtas finansavimas (60 717 748 LT). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės finansavimas vyksta griežtai pagal sutartyje numatytas sumas, neatsižvelgiant į ligoninės realiai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, todėl iš esmės net ir teoriškai šiuo atveju neįmanomas realios turtinės žalos padarymas. Tai patvirtina ir aukščiau minėtas skirtumas tarp atsakovės realiai suteiktų paslaugų ir atsakovei skirto finansavimo.
23. Apeliantė teigia, jog byloje buvo pateiktas teisinis pagrindas, reglamentuojants papildomų lėšų skyrimą, t. y. VLK direktoriaus 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymas, Nr. 1K-315, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip yra skiriamos papildomos lėšos ir nustatomas jų dydis konkrečiai sveikatos priežiūros įstaigai.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimais, jog papildomai skiriamų lėšų suma priklauso ne nuo to, kiek ir kokių paslaugų buvo suteikta, o nuo to, kiek lėšų lieka Valstybinėje ligonių kasoje. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimo duomenys (t. I, e. b. l. 124-152), atsakovės išrašytos sąskaitos faktūros (t. I, e. b. l. 167-180), ekspertizės aktas ir kt.) patvirtina, jog atsakovės išrašytų bei apmokėti teikiamų paslaugų suma nesutapo su faktiškai atsakovės suteiktų paslaugų suma, atsakovės sąskaitos - faktūros buvo išrašomos taip ir tokiu būdu, kad ieškovės išmokama suma neviršytų Sutartyje nurodytos sumos, paskirstytos ketvirčiais .
25. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad vadovaujantis ekspertizės akto Nr. 11- 285(18) penkioliktuoju klausimu galima daryti išvadą, kad atsakovė šiuo atveju yra padariusi 2 916,78 Eur žalą ne tik dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, t. y. neteisingo kodavimo, bet ir dėl atsakovei 2013 metais nepagrįstai apskaičiuotos ir išmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų papildomai skirtos 277,00 Lt (80,22 Eur) sumos. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kritiškai.
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai ir detaliai nurodė argumentus, kodėl ekspertizės išvada penkioliktuoju klausimu vertina kritiškai, t. y. teismas nustatė, kad pateikta išvada atlikta neįvertinus visų ekspertizei pateiktų duomenų, remiantis tik ieškovės pateiktais paaiškinimais. Pastebėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir pati ekspertė M. K. teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šias aplinkybes vertinti priešingai.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė nebūtų padariusi kodavimo klaidos, jai 2013 m. spalio mėn. ieškovės išmokama suma iš PSDF biudžeto lėšų nepakistų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, jog faktiškai ieškovės sumokėtos sumos atsakovei už stacionarines paslaugas atitinka Sutarties ir jos priedų nurodytas sumas ir nėra tiesiogiai susijusios su atsakovės faktiškai suteiktomis stacionarinėmis paslaugomis. Taigi, jei atsakovės neteisėtų veiksmų ir nebūtų buvę, ši suma atsakovei vis tiek būtų buvusi sumokėta už kitas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios liko neapmokėtos viršijus šalių sutartimi nustatytą biudžetą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, yra pagrįsta ir teisėta.
28. Teisjėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-34-611/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šioje civilinėje byloje, kurios aplinkybės iš esmės sutampa su šios civilinės bylos aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad nepaisant fakto, jog ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos permokėjo 3 564,52 Eur sumą už konkrečias atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas šiai netinkamai nurodžius šių paslaugų lygį, reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta, kadangi ši suma atsakovei vis tiek būtų buvusi sumokėta už kitas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios liko neapmokėtos viršijus šalių sutartimi nustatytą biudžetą.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
31. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
32. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.