Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-453-826/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-06
Bylos Nr.: e2S-453-826/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13616-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas: G. V., K. V.
Suinteresuotas asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-453-826/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13616-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-500-812/2025 pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai R. S., V. M., N. Š.-S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai G. V. ir K. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami iškelti pareiškėjams G. V. ir K. V. fizinio asmens bankroto bylą, paskirti nemokumo administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

2. Pareiškimas yra grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis, nurodytais pareiškime ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu:

2.1. 2002 m. sausio 17 d. Kristina ir G. V. sudarė sutartį su K. V. seserimi L. J. ir jos sutuoktiniu R. J. dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po penkerių bendro gyvenimo metų gyvenimas kartu tapo negalimas. 2007 m. liepos 18 d. pareiškėjai sudarė kredito sutartį Nr. 07-071759-FA su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank“ dėl 612 000 Lt (177 247,45 Eur) paskolos suteikimo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., pirkimui ir kredito sutartį Nr. 07-072031-FA su AB „Swedbank“ perkamo namo remontui. Kreditai buvo suteikti atsižvelgiant į sutuoktinių V. asmenines pajamas, G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (toliau tekste – KŪB) veiklą ir pajamas. G. V. buvo šios įmonės tikrasis narys ir jo turtas neatskirtas nuo įmonės turto. Turimos turtinės teisės pagal sutartį su J. taip pat turėjo įtakos AB „Swedbank“ sprendimui suteikti kreditus.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjai planavo parduoti savo turimas turtines teises į namą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir taip padengti didesnę kreditų dalį. 2007 m. nepavykus gražiuoju susitarti su J. dėl namo pardavimo ir pinigų pasidalijimo, pareiškėjai kreipėsi į teismą, procesas užtruko ir baigėsi 2008 m. birželio 10 d. taikos sutartimi, tačiau ji liko neįvykdyta ir dėl jos vykdymo vyko teisminiai ginčai, pasibaigę 2020 m. kovo 10 d. teismo nutartimi, pagal kurią pareiškėjai atgavo mažą dalį investuotų pinigų.

2.3. Pareiškėja K. V. dirbo KTU ir turėjo pastovias pajamas, o pareiškėjo G. V. pajamos buvo nereguliarios, priklausomos nuo G. V. KŪB veiklos pajamų. Be mokėjimų bankui, šeima turėjo išlaikyti 4 nepilnamečius vaikus, o vėliau ir pilnamečius studentus. Atsirado sunkumų grąžinti kreditą.

2.4. 2012 m. birželio 12 d. V. prašymu AB „Swedbank“ pakeitė kredito sutartis. Pareiškėjams pradelsus paskolos įmokų mokėjimą, susikaupus įsiskolinimui, 2013 m. vasario 21 d. AB „Swedbank“ vienašališkai nutraukė abi kredito sutartis. 2013 m. rugpjūčio 13 d. AB „Swedbank“ kreipėsi į notarą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. 2013 m. spalio 5 d. pareiškėjai paprašė kreditoriaus stabdyti išieškojimą, pateikė siūlymus dėl skolos grąžinimo. 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 2-asis notarų biuras atliko vykdomąjį įrašą. 2013 m. lapkričio 19 d. kreditorius netenkino pareiškėjų prašymo, atsisakė bendradarbiauti. 2014 m. balandžio 28 d. antstolis R. S. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

2.5. Dėl 2012 m. pasikeitusios ekonominės situacijos G. V. KŪB neteko pajamų ir negalėjo laiku sumokėti 9 559,48 Lt mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Antstolė N. Š.-S. pradėjo skolos išieškojimą iš įmonės. Nesant turto ir lėšų, antstolė skolą išieško iš tikrojo nario G. V. ir jo sutuoktinės K. V., kaip subsidiariosios skolininkės, turto. Šiuo metu antstolė išieško 3 235,50 Eur. Dėl šio išieškojimo teisėtumo vyko teisminiai ginčai. Nuo 2013 m. G. V. KŪB veiklos nevykdo, o 2024 m. buvo pertvarkyta į mažąją bendriją (toliau – MB) „Kubas“.

2.6. 2013 m. gegužės 3 d. pareiškėjas G. V. įsteigė MB „Meleze“. Įmonė veiklą vykdė iki 2017 m. Vėliau veikla buvo sustabdyta, o šiuo metu įmonė likviduota. G. V. buvo vienintelis narys ir direktorius. 2013 m. gegužės 10 d. K. V. neteko darbo KTU, 2013 m. birželio 3 d. užsiregistravo Kauno darbo biržoje, bedarbe buvo iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 2016 m. rugsėjo 1 d.–2018 m. rugsėjo 1 d. K. V. mokėsi Kauno taikomosios dailės mokykloje, kad galėtų įgyti papildomą kvalifikaciją – fotografo profesiją.

2.7. 2017 m. vasario mėn. pareiškėjai įsteigė MB „Resmundus“, kurios direktorius yra G. V., o nariai – sutuoktiniai V. ir jų keturi vaikai.

2.8. 2017 m. spalio 17 d. antstolis V. M. priėmė vykdyti 2 863,45 Eur skolos išieškojimą VSDFV naudai iš G. V. KŪB. Nesant įmonėje turto ir lėšų, antstolis skolą išieško iš tikrojo nario G. V. ir jo sutuoktinės K. V., kaip subsidiariųjų skolininkų, turto.

2.9. Nuo 2013 m. antstolis R. S. išieško 415,78 Eur skolą kreditorei UAB „Kauno vandenys“ iš G. V.. UAB „Kauno vandenys“ šiuo metu skolos nėra, liko sumokėti palūkanas ir vykdymo išlaidas.

2.10. MB „Resmundus“ sėkmingai vystė veiklą, prekiavo mediena iš Rusijos ir ją pardavė Prancūzijoje. Rusijai užpuolus Ukrainą, dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų prekybą mediena teko nutraukti, krito įmonės, o kartu ir pareiškėjų pajamos. Įmonė veikia, įsiskolinimų neturi, turi nuolatinių užsakymų. Veiklos nutraukti neketinama.

2.11. 2023 m. rugpjūčio 29 d. skolininkai prašė banko leisti geranoriškai patiems parduoti namą be varžytynių ir aktyviai patys ieškojo pirkėjų. 2023 m. rugsėjo 13 d. AB „Swedbank“ nedavė sutikimo patiems pardavinėti namą brangiau, nei pardavinėjo antstolis. 2023 m. lapkričio 7 d. skolininkų V. namas, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., buvo parduotas iš varžytynių už 115 406 Eur. 2024 m. gegužės 28 d. kreditorė AB „Swedbank“ perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į pareiškėjų 170 242,76 Eur skolą. Nuo 2024 m. liepos 24 d. antstolis R. S. išieško skolą iš pareiškėjų naujai kreditorei UAB „Legal Balance“.

2.12. K. V. dirba fotografijos mokytoja Kauno taikomosios dailės mokykloje. G. V. papildomai pradėjo dirbti nuo 2024 m. gegužės 2 d. UAB „Rafimeta“ prancūzų kalbos vertėju.

2.13. Pareiškėjai stengėsi likviduoti įsiskolinimus, išlaikyti save ir keturis vaikus. Tiesioginių skolų nei VMI, nei VSDFV neturi. Šeima nėra asociali, nė vienas šeimos narys neturi teistumų. K. V. daug prisideda visuomenine veikla fotografijos srityje rengiant nemokamas fotoparodas, vadovauja Kauno fotoklubui.

2.14. Pareiškėjų solidari skola UAB „Legal Balance“ yra 175 292,59 Eur ir 7 011,70 Eur vykdymo išlaidos antstoliui R. S., iš viso 182 304,29 Eur.

2.15. G. V. asmeninė skola (palūkanos) yra 131,43 Eur UAB „Kauno vandenys“ ir 284,35 Eur vykdymo išlaidos, iš viso 415,78 Eur.

2.16. Pareiškėjų skolos: VMI – 1 367,84 Eur, VSDFV – 2 863,45 Eur, antstolei N. Š.-S. – 180,16 Eur, antstoliui V. M. – 70,66 Eur, yra subsidiarios. Tikrasis skolininkas yra G. V. KŪB (dabar MB „Kubas“), kurios veikla yra sustabdyta ir neplanuojama jos atnaujinti. Pareiškėjų bendra prievolių suma – 186 793,58 Eur. G. V. asmeninės prievolės suma – 415,78 Eur.

2.17. Pareiškėjai yra sąžiningi, abu dirba, tačiau gaunamos pajamos nepakankamos, kad tinkamai būtų įvykdytos visos prievolės kreditoriams. K. V. gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra apie 1 500 Eur. G. V. gaunamos pajamos per mėnesį – vidutiniškai apie 1 000 Eur. Pareiškėjų gaunamos pajamos nėra didelės, jie privalo išlaikyti vaikus, studijuojančius aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, dengti turimų įsiskolinimų neturi galimybės. Šiuo metu kartu su pareiškėjais gyvena dvi dukros, viena jų – studentė.

2.18. Pareiškėjai neturi santaupų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pareiškėjų pajamos nėra ir nebus pakankamos įgytoms prievolėms ir papildomai skaičiuojamoms palūkanoms įvykdyti, įsiskolinimų suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA), todėl pareiškėjai prašo iškelti jiems bankroto bylą.

2.19. Pareiškėjai yra neteisti, nėra sudarę jokių kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, atitinka visas FABĮ sąlygas bei reikalavimus bankroto bylai iškelti.

2.20. Pareiškėjų kreditiniai įsipareigojimai:

2.20.1. AB „Swedbank“ teisių perėmėja UAB „Legal Balance“. Prievolė kreditoriui pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-6743 – 175 292,59 Eur skola su palūkanomis;

2.20.2. antstolis R. S., vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00880, Nr. 0070/14/00879, išieškant skolą UAB „Legal Balance“, – 7 011,70 Eur.

2.20.3. G. V. kreditoriai:

- UAB „Kauno vandenys“. Prievolė kreditoriui pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-2429 – 131,43 Eur palūkanos, vykdomosios bylos Nr. 0070/13/00657;

- antstolis R. S., vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00657 išieškant skolą kreditorei UAB „Kauno vandenys“ – 284,35 Eur;

2.20.4. G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (MB „Kubas“) ir jos tikrojo nario G. V. kaip netiesioginio skolininko kreditoriai:

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Prievolė kreditoriui pagal 2020 m. vasario 21 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimą Nr.(8.1) DV_S-12489 dėl 2 870,63 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. 0240/17/02256;

- antstolis V. M., vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/02256 išieškant skolą kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui – 70,66 Eur;

- Valstybinė mokesčių inspekcija. Prievolė kreditoriui pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. VMI sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482 ir 2019 m. balandžio 1 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-08)467-49028, neįvykdyta prievolės dalis – 1 367,84 Eur, vykdomosios bylos Nr. 33/12/885.

- antstolė N. Š.-S.. Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 33/12/885, išieškant skolą kreditoriui, – 180,16 Eur.

2.20.5. Prievolės, kurių įvykdymo terminas suėjęs, be vykdymo išlaidų, iš viso sudaro 179 662,49 Eur.

2.20.6. Pareiškėjai neturi jiems skolingų asmenų ar kitų gautinų lėšų. Neturi grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, akcijų ar kitokių vertybinių popierių.

2.21. Pareiškėjams teismuose nėra iškeltų civilinių bylų, kuriose jiems būtų pareikšti kiti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, nėra pareikšta kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų, taip pat nėra iškeltų baudžiamųjų bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas. Pareiškėjams yra užvestos nurodytos vykdomosios bylos, kurių pagrindu antstoliai R. S., V. M., N. Š.-S. vykdo išieškojimus kreditoriams UAB „Legal Balance“, UAB „Kauno vandenys, VMI prie LR FM, VSDFV Vilniaus skyriui.

2.22. Pareiškėjai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

2.23. G. V. yra MB „Kubas“ savininkas, kuriam priklauso 100 proc. įnašų. K. V. akcijų ir vertybinių popierių neturi.

2.24. G. V. vardu AB „Swedbank“ yra atidarytos banko sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2024 m. spalio 9 d. buvo 0,00 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2024 m. spalio 9 d. buvo 0,00 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2024 m. spalio 9 d. buvo 0,60 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2024 m. spalio 9 d. buvo 0,00 Eur. G. V. vardu AB Šiaulių banke yra atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2024 m. spalio 9 d. buvo 0,00 Eur. G. V. vardu UAB „Revolut Bank“ yra atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2024 m. spalio 9 d. buvo 71,78 Eur.

2.25. K. V. vardu AB SEB banke yra atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2024 m. spalio 1 d. buvo 564,06 Eur. K. V. vardu UAB „Revolut Bank“ yra atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2024 m. spalio 9 d. buvo 0,00 Eur.

2.26. Pareiškėjai turi vieną išlaikytinę dukrą K. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete nuolatinėse dieninėse bakalauro studijose, Taikomosios grafikos programos 3 kurse.

2.27. Povedybinė sutartis nesudaryta.

2.28. Vadovaujantis FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktu, kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 2 050 Eur suma: būsto išlaikymo išlaidoms – 700 Eur; maisto produktams – 700 Eur; aprangai ir avalynei – 100 Eur; transportui – 100 Eur (viešasis transportas); sveikatai – vitaminai, vaistai pagal poreikį – 120 Eur; ryšio paslaugos – 50 Eur; poilsis ir socialinės reikmės – 80 Eur; asmeninės higienos prekės, paslaugos – 50 Eur; dukters poreikiams skiriamos lėšos – 150 Eur.

2.29. Numatoma nemokumo administratoriaus atlyginimui mokėtina suma per mėnesį – 150 Eur (po 75 Eur iš kiekvieno pareiškėjo). Kreditorių įsiskolinimams dengti – 300 Eur per mėnesį. Planuojamos gauti pareiškėjų bendros pajamos yra 2 500 Eur/mėn.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 23 d. duomenimis, K. V. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 0,20 Eur, o G. V. nėra skolingas. Suinteresuotas asmuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad G. V. KŪB Juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. sausio 22 d. G. V. KŪB įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 4 515,10 Eur, iš jų 3 877,28 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau tekste – VSD) įmokos, 625,14 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau tekste – PSD) įmokos ir 12,68 Eur delspinigiai. 2002 m. gegužės 23 d., 2003 m. rugsėjo 1 d., 2003 m. rugsėjo 24 d., 2005 m. balandžio 5 d., 2005 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 4 d., 2015 m. kovo 4 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2022 m. birželio 7 d. G. V. buvo siųsti raginimai dėl skolos sumokėjimo, tačiau skola nesumokėta. Siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą, buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės: nuo 2017 m. lapkričio 10 d. banko įstaigoms pateikti mokėjimo nurodymai dėl piniginių lėšų nurašymo nuo sąskaitų. Pagal pateiktus mokėjimo nurodymus 2020 m. sausio 16 d. gauta tik 5,20 Eur VSD įmokų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-124459 2 863,45 Eur skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas antstoliui V. M., skola neišieškota. Suinteresuotas asmuo prašo sprendimą priimti pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė atsisakyti iškelti fizinių asmenų bankroto bylą pareiškėjams K. V. ir G. V.. Nesutikimas su pareiškimu grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėjai K. V. ir G. V. turi įsiskolinimą kreditorei UAB „Legal Balance“ pagal 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6743 (pradinis kreditorius – AB „Swedbank“). Vykdomosios bylos Nr. 0070/14/00880 ir Nr. 0070/14/00879 dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6743 pradėtos 2014 m., o pradinio kreditoriaus naudai įkeistas turtas parduotas tik 2023 m. lapkričio 7 d. Remiantis pradinio kreditoriaus pateiktais dokumentais, pareiškėjai skundė notaro veiksmus dėl vykdomojo dokumento išdavimo, o vėliau ir kiekvieną antstolio R. S. veiksmą ar priimtą dokumentą nuo pat vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (2014 m. balandžio 22 d.). Daugiau nei 9 metus pareiškėjai vykdymo procese teikė nepagrįstus skundus su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo), kurių dauguma buvo atmesti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, taip sąmoningai vilkino skolos išieškojimą iš įkeisto turto, jų skola dėl skaičiuojamų palūkanų gerokai padidėjo. Pareiškėjai teikdavo nepagrįstus prašymus dėl antstolio paskirtų ekspertų nušalinimo, neįsileisdavo turto vertinimo ekspertų apžiūrėti turto apžiūrai, neatlikdavo jokių mokėjimų skolai dengti. Pareiškėjai buvo pateikę ieškinį dėl AB „Swedbank“ veiksmų pripažinimo neteisėtais ir kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau jis 2014 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-5291-431/2014 buvo atmestas ir šis sprendimas vėlesnėmis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis Nr. 2-266-186/2016 ir Nr. 2-549-330/2017 paliktas nepakeistas. Pareiškėjai dėjo maksimalias pastangas ne atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, o sudaryti kliūtis sėkmingam skolos išieškojimui, kartu kuo mažesne apimtimi patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Toks pareiškėjų elgesys vykdymo procese, pasireiškiantis intensyviu trukdymu antstoliui vykdyti skolos išieškojimą, negali būti laikomas sąžiningu. Skolos su palūkanomis likučio pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6743 susidarymas yra sąlygotas tyčinių pareiškėjų veiksmų, susijusių su nuolatiniu skundų antstoliui teikimu ir įkeisto turto realizavimo veiksmų sustabdymu.

5.2. Pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jų amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų ir grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Skola pradinei kreditorei AB „Swedbank“ iš dalies buvo padengta tik pardavus įkeistą turtą. Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjai neinformavo kreditorės UAB „Legal Balance“, taip kliudė kreditorei juos surasti ir suderinti palankesnes sąlygas skolai grąžinti. Nuo įkeisto turto pardavimo per beveik metus pareiškėjai neatliko jokių įmokų padengti skolai nei tiesiogiai kreditoriui, nei išieškojimą vykdančiam antstoliui.

5.3. Nors pareiškėjas G. V. teigia, kad dirba keliose darbovietėse, jo pajamos yra 1 000 Eur/mėn., tačiau nepateikė jokių duomenų apie kreditoriaus reikalavimo tenkinimą. Išieškojimą vykdantis antstolis 2024 m. liepos 24 d. išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo į pareiškėjo darbovietes MB „Kubas“, UAB „Rafimeta“, MB „Resmundus“, tačiau iki 2024 m. spalio 16 d. jokių išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio iš nurodytų darboviečių negavo. 2024 m. spalio 3 d. antstolis patikslino, kad iš pareiškėjo, kaip savo darboviečių vadovo, gavo informaciją, kad įmonės veiklos nevykdo, todėl išskaitos iš darbo užmokesčio nevykdomos ir antstoliui nepervedamos.

5.4. Remiantis antstolio pateiktais Apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjo G. V. darbo užmokestis siekia tik 200 Eur/mėn., nors pareiškėjas klaidindamas teismą nurodo didesnes pajamas – 1 000 Eur/mėn. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo G. V. realios galimybės dengti skolą kreditoriui bankroto procese kelia pagrįstų abejonių. Be to, pareiškėjo darbo užmokesčio / pajamų dydis iš esmės yra nulemtas paties pareiškėjo sprendimo mokėti sau mažesnį nei MMA darbo užmokestį. Atsižvelgiant į pareiškėjo profesiją ir darbinę patirtį, kreditoriaus manymu, jo gaunamas darbo užmokestis yra per mažas. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį, ieškant galimybių gauti didesnes pajamas, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi.

5.5. Nustačius pareiškėjo G. V. skolų kilmę (dalis jų kilo iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos) ir pareiškėjo, kuris turi didelę darbinę patirtį bei sugebėjimus verslo srityje, sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (nuo 2021 m. spalio iki 2024 m. spalio), negalima daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Pareiškėjas nėra ir per paskutinius trejus metus nebuvo suinteresuotas gauti didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Atvirkščiai, pareiškėjo kryptingas neveikimas rodo pareiškėjo siekį išvengti skolų grąžinimo, todėl bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui nėra galimas.

5.6. Remiantis antstolio pateiktais Apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėja K. V. Kauno taikomosios dailės mokykloje dirba nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau mokėjimų skolai dengti nėra atlikusi. Išieškojimą vykdantis antstolis iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra priverstinai išieškojęs ir 2024 m. spalio 9 d. kreditoriaus skolai dengti paskirstęs tik 1 085,31 Eur. Tai yra vienintelės lėšos vykdomojoje byloje, išieškotos po įkeisto turto pardavimo (2023 m. lapkričio 7 d.). Manytina, kad pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo gaudama stabilias pajamas (darbo užmokestį) ir nedengdama skolos elgėsi nesąžiningai, todėl bankroto bylos jai iškėlimas nėra galimas.

5.7. Be to, pareiškėjai, norėdami, kad jiems būtų iškelta bankroto byla, nesistengia riboti savo poreikių, neketina atsisakyti jokių prabangos prekių ar paslaugų, siekdami patenkinti tik savo, bet ne kreditorių interesus, nenori savęs riboti.

5.8. Pareiškėjų nemokumas yra nulemtas jų pačių nesąžiningų veiksmų bei nenoro atsiskaityti su kreditoriais. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjai turi visas galimybes įvykdyti įsipareigojimus ir šis vykdymas iš esmės priklauso tik nuo pačių asmenų noro ir valios išraiškos stengtis ar nesistengti juos įvykdyti, todėl pareiškėjų prašymas iškelti fizinių asmenų bankroto bylą turėtų būti atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti K. V. ir G. V. bankroto bylą.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė 2007 m. liepos 18 d. kredito sutarčių Nr. 07-071759-FA ir Nr. 07-072031-FA su AB „Swedbank“ pagrindu prisiimti finansinių galimybių išmokėti suteiktą kreditą neatitinkantys įsipareigojimai – bankui suteikus 191 149,21 Eur kreditą žemės sklypui ir gyvenamajam namui įsigyti, pareiškėjams auginant keturis vaikus, pareiškėjai 2013 m. gegužės 6 d. netekus darbo Kauno technologijos universitete, 2013–2016 m. laikotarpiu nedirbant, be to, pareiškėjams negalint atgauti paskolintų lėšų J. ir dėl kilusio ginčo vykstant teisminiams procesams, skolininkai nebebuvo pajėgūs vykdyti įsipareigojimų. Išieškojimų antstolių vykdomosiose bylose vykdymo laikotarpiu nuo 2013 m. nors pareiškėjų skola sumažėjo – buvo realizuotas pareiškėjų nekilnojamasis turtas, tačiau padengta mažiau nei pusė įsiskolinimo sumos. Kiti įsipareigojimai kreditoriams taip pat nebuvo sumokėti. Visuma ištirtų bylos įrodymų formaliai patvirtina, kad pareiškėjai K. V. ir G. V. yra nemokūs.

8. Teismas nurodė, kad byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pareiškėjų veiksmus, turint didelių skolinių įsipareigojimų, dirbant, gaunant pajamas, tačiau nemokant įmokų kreditiniams įsipareigojimams mažinti, vilkinant skolų išieškojimą, dėl ko bendras skolos dydis didėjo dėl skaičiuojamų palūkanų, 2020 m. birželio mėnesį gavus 45 244,76 Eur pinigines lėšas, tačiau jas be jokio pagrindo perleidus savo vaikams, taip pat sutaupytas pinigines lėšas skiriant ne kreditiniams įsipareigojimams padengti, o pervedant savo vaikams, tokiu būdu tyčia siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pripažinti nesąžiningais.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai yra sveiki, darbingi, neturi nepilnamečių vaikų, turi sukauptą darbo patirtį, todėl gali gauti pakankamas pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau šiuo atveju ištirtų bylos įrodymų visuma patvirtina pareiškėjų ilgalaikį ir sistemingą vengimą atsiskaityti su kreditoriais, tikintis, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti iškėlus bankroto bylą. Pareiškėjų siekis bankrutuoti nėra skirtas jų mokumui atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjų nesąžiningas elgesys lėmė pareiškėjų nemokumą, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjų veiksmų ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pareiškėjams negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą. Nurodytais motyvais pareiškimą iškelti bankroto bylą K. V. ir G. V. teismas atmetė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėjai prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-500-812/2025 panaikinti ir šią civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai:

10.1. Nurodė, kad būtent kredito institucija, kaip profesionalus rinkos dalyvis, kurios pagrindinis verslas yra kreditų (paskolų) teikimas, privalėjo tinkamai įvertinti apeliantų galimybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl būtent kredito davėjas privalo prisiimti kilusią verslo riziką ir galimas neigiamas pasekmes skolininkų K. ir G. V. netinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymo atveju, esant jiems nemokumo būklės.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pareiškėjai yra tariamai nesąžiningi kreditorių atžvilgiu, nes skųsdami antstolio veiksmus apie 9 metus laiko neva vilkino skolos išieškojimo (vykdomąjį) procesą kreditorių atžvilgiu, visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės dėl įstatymo leidėjo suteiktos procesinės teisės apginti galbūt pažeistas savo teises, taip pat net neanalizavo ir nevertino aplinkybės, jog teismai net keletą kartų, nagrinėdami kreditorių skundus dėl pareiškėjų tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pripažino, jog pareiškėjai, laikydamiesi nuoseklios pozicijos ir ginčydami galbūt neteisėtus antstolio veiksmus teismine tvarka, elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netinkamai vertino tą faktinę aplinkybę, jog nuo 2007 m. pareiškėjai, turėdami skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“, kiek įmanoma, dirbo, tačiau gautinų pajamų neužteko išlaikyti šeimą, tinkamai patenkinti 4 nepilnamečių vaikų poreikius, kurie jiems augant tik didėjo, investuoti ir vystyti verslą, mokėti kreditą ir kitus einamuosius būtinus mokėjimus.

10.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų tariamą nesąžiningumą visiškai nepagrįstai siejo ir su tuo faktu, jog 2020 m. birželio mėn., pareiškėjai K. V. į asmeninę banko sąskaitą gavus pinigines lėšas – 45 244,76 Eur iš L. J. ir R. J., priteistas 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, šias pinigines lėšas pareiškėja neva be jokio pagrindo pervedė savo vaikams, tačiau šių piniginių lėšų neskyrė kreditorių įsipareigojimams dengti, tokiu būdu tyčia siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai interpretavo faktinę aplinkybę dėl pareiškėjos K. V. piniginių lėšų pervedimo savo vaikams, turint tikslą šias pinigines lėšas kaip piniginį įnašą investuoti į MB „Resmundus“, išplėsti šio juridinio asmens veiklą, uždirbti kuo daugiau darbo užmokesčio bei pelno ir tokiu būdu padidinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, atkuriant pareiškėjų mokumą. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjai yra nesąžiningi, ir tuo pagrindu jiems atsisakė iškelti bankroto bylą.

10.5. Apeliantai akcentuoja, kad, vertinant nesąžiningumo aspektą šioje civilinėje byloje, svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjos veiksmai pervedant pinigines lėšas buvo atlikti 2020 m. birželio mėn., t. y. šie K. V. veiksmai yra atlikti daugiau nei prieš 4 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Sąžiningumo elementas fizinio asmens, siekiančio bankroto bylos inicijavimo, atžvilgiu turi būti vertinamas būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kitų esminių faktinių aplinkybių, jog apeliantai būtų sudarę nesąžiningus sandorius 3 metų laikotarpiu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje net nenustatė. Be to, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog šis sandoris yra neva nesąžiningas, galima daryti hipotetinę prielaidą, kad nesąžiningumo klausimas galėtų būti susijęs tik su pareiškėjos, o ne su pareiškėjo G. V. veiksmais, kuris tame sandoryje net nedalyvavo. Apeliantai pažymi ir tai, kad nurodytas piniginių lėšų pervedimo sandoris yra galiojantis ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

10.6. Apeliantai pažymi, jog šioje civilinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjų elgesį, kuriuo būtų siekta gauti mažas pajamas ir vengta atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, šie pareiškėjų veiksmai patvirtina jų pastangas plėsti verslą, gauti kuo daugiau pajamų ir tokiu būdu išlaikyti šeimą bei atsiskaityti su kreditoriais. Valstybės mastu apibrėžtos objektyviosios suvaržymo priemonės dėl įvestų ES draudimų prasidėjus karui Ukrainoje, kas apsunkino MB „Resmundus“ veiklą ir turėjo įtakos jos pelningumui, taip pat dėl vykstančio karo Ukrainoje atsiradę rinkos pokyčiai medienos pardavimų veikloje negali būti pagrindas pripažinti, jog pareiškėjai yra tariamai nesąžiningi, nes dėl objektyviųjų pokyčių aktualiuoju metu jie negalėjo uždirbti daugiau pajamų.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atmesti pareiškėjų K. V. ir G. V. atskirajį skundą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-500-812/2025 palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai:

11.1. Pareiškėjai be jokio pagrindo perkelia atsakomybę už savo skolas kreditoriams ir antstoliams. Pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjų sąžiningumo iki kreipimosi dėl bankroto byloms jiems iškėlimo, o ne kreditorių ar antstolių veiksmų teisėtumo klausimas.

11.2. Nurodo, kad abu pareiškėjai priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto metu ne tik teikė skundus dėl kiekvieno antstolio veiksmo, bet ir teikė nepagrįstus prašymus dėl antstolio paskirtų ekspertų nušalinimo, neįsileisdavo turto vertinimo ekspertų apžiūrėti turto, nebendradarbiavo su antstoliu ir kreditoriumi vykdymo procese, todėl pareiškėjų argumentas, kad teismai jiems nėra paskyrę baudos už naudojimąsi procesinėmis teisėmis, nepaneigia fakto, kad dėl pareiškėjų veiksmų skolos išieškojimas buvo vilkinamas ne vienerius metus. Kol buvo nagrinėjami pareiškėjų skundai, prašymai ir ieškinys, pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų, neatliko dalinių mokėjimų skolai dengti, neieškojo skolos refinansavimo galimybių, nesiekė surasti pirkėjo parduodamam įkeistam turtui, kad, kuo brangiau pardavus turtą, galėtų padengti didesnę dalį skolos. Pareiškėjų elgesiu tiek įkeisto turto realizavimo metu, tiek po jo pardavimo buvo siekta išvengti prievolės vykdymo.

11.3. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 yra suformavusi taisyklę, jog kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis. Pareiškėjai 2020 m. birželio mėnesį gavę papildomų (45 244,76 Eur) lėšų neatliko nė vieno mokėjimo savo įsiskolinimams dengti, todėl toks pareiškėjų neveikimas tiesiogiai sąlygojo skolų padidėjimą. Remiantis anksčiau nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, toks nesąžiningas pareiškėjų elgesys būtinai turi būti įvertintas sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Pareiškėjai K. V. ir G. V. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turi keturis vaikus: K. V., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti. Jauniausias pareiškėjų vaikas – duktė K. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė, studijuoja Vilniaus dailės akademijoje dieninių studijų programoje, yra valstybės finansuojama studentė, numatoma studijų baigimo data 2025 m. birželio 30 d.

16. Iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002 m. sausio 17 d. pareiškėjai paskolino L. J. ir R. J. 113 000 Lt žemės sklypui su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pirkti. Šalys susitarė, kad paskola bus grąžinta padalijus žemės sklypą į dvi vienodas dalis, kurių viena atiteks paskolą suteikusiems pareiškėjams. Be to, sutarties šalys susitarė gyventi kartu gyvenamajame name. Iš pareiškime bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad bendras gyvenimas viename name tapo problemiškas. Tarp šalių kilo teisminiai ginčai, kurie galutinai išnagrinėti 2020 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2A-197-464/2020. Pareiškėjams buvo priteistas 40 867,10 Eur nuostolių atlyginimas, procesinės palūkanos.

17. 2007 m. liepos 18 d. pareiškėjai sudarė kredito sutartį Nr. 07-071759-FA su AB „Swedbank“ dėl 177 247,45 Eur paskolos suteikimo namui Kauno r., (duomenys neskelbtini), pirkti ir kredito sutartį Nr. 07-072031-FA su AB „Swedbank“ perkamo namo remontui (13 901,76 Eur). Įgytas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipotekos kreditorei AB „Swedbank“. 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškėjai įsiskolino kreditorei, dėl to buvo sudarytas susitarimas dėl mokėtinų 380,28 Eur palūkanų mokėjimo atidėjimo, minėta įsiskolinimo suma padidinus pareiškėjų skolą. Pareiškėjams nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, 2013 m. vasario 21 d. AB „Swedbank“ vienašališkai nutraukė sutartis. Iš pareiškėjų paaiškinimų, suinteresuoto asmens UAB „Legal Balance“ atsiliepime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kreditas nebuvo grąžintas, pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto, kuris buvo realizuotas pardavus jį iš varžytynių daugiau kaip po devynerių metų (2023 m. lapkričio 7 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-23-70-32817, žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r., parduoti už 115 406 Eur), tačiau parduoto turto nebepakako įsiskolinimui padengti. 2024 m. gegužės 28 d. kreditorė AB „Swedbank“ perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į pareiškėjų likusią 170 242,76 Eur skolą.

18. Antstolių IS duomenimis, pateiktais byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš G. V. išieškoma:

- 125 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/00699 pagal 2019 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-157-413/2019;

- 175 292,57 Eur skola UAB „Legal Balance“ vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/00879 pagal 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6743. Iš 2024 m. liepos 24 d. antstolio R. S. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-70-22340 vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/00880 duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos antstoliui yra 7 011,70 Eur;

- 1098,10 Eur skola UAB „Kauno vandenys“ vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00657 pagal 2013 m. gegužės 8 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2429;

- 2 857,95 Eur skola VSDFV Vilniaus skyriui vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/02256 pagal 2017 m. spalio 6 d. institucijos sprendimą Nr. (7.5) 7-10-124459 iš MB „Kubas“ ir G. V., kaip subsidiariojo skolininko. Skola neišieškota. Antstolių IS duomenimis, 2024 m. spalio 7 d. vykdomoji byla buvo užbaigta, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Dėl šios skolos išieškojimo kreditorius siuntė G. V. raginimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau skolininkas skolos nemokėjo, nuo 2017 m. lapkričio 10 d. banko įstaigoms buvo pateikti mokėjimo nurodymai dėl piniginių lėšų nurašymo iš sąskaitų, pagal pateiktus mokėjimo nurodymus 2020 m. sausio 16 d. gauta tik 5,20 Eur VSD įmokų.

19. Antstolių IS duomenimis, pateiktais byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš K. V. išieškoma 176 043,21 Eur skola UAB „Legal Balance“ vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/00880 pagal 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6743.

20. Iš viso, pagal bylos duomenis, pareiškėjų neįvykdytų įsipareigojimų suma yra ne mažesnė nei 179 373,62 Eur ir viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, t. y. 23 100 Eur.

21. Antstolių IS nėra duomenų, kad iš pareiškėjų buvo išieškomos skolos antstolės N. Š.-S. kontoroje. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai pateikė antstolės elektroninį laišką (2025 m. gegužės 15 d. Nr. DOK-5799), kuriame nurodyta, kad skola išieškota.

22. VSDFV duomenimis, pareiškėja K. V. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. dirba Kauno taikomosios dailės mokykloje, darbo užmokestis yra kintantis, tačiau paskutiniais mėnesiais (2024 m. rugsėjo, spalio mėn.) sudaro 2 207,84 Eur neišskaičius mokesčių, t. y. apie 1 359 Eur išskaičiavus mokesčius.

23. VSDFV duomenimis, byloje pateiktais duomenimis, pareiškėjas G. V. nuo 2024 m. gegužės 2 d. dirba UAB „Rafimeta“ vertėju ne visą darbo dieną (1 val. per savaitę, dirbant 5 darbo dienų savaitę), gauna 200 Eur darbo užmokestį neišskaičiavus mokesčių. Be to, 2017 m. vasario 14 d. vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų sutarties Nr. 14 pagrindu G. V. teikia vadovavimo MB „Resmundus“ paslaugą, nustatytas atlyginimo dydis buvo 600 Eur. 2017 m. gruodžio 15 d. susitarimu sutartis pratęsta neribotam laikui. 2024 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimu nustatytas atlyginimas už teikiamas paslaugas – 1 200 Eur. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjui yra mokamas atlyginimas už paslaugas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolis nukreipė išieškojimą į gaunamas pajamas, todėl jis neima atlyginimo, nes kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

24. Pareiškėjai neteisti, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė. Lošimų priežiūros tarnyba duomenų apie pareiškėjus Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre neturi.

25. Pareiškėjai nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Pareiškėjų vardu nėra registruotų transporto, vidaus vandens transporto priemonių. Pareiškėjai neturi kito registruoto turto, piniginių indėlių. Pareiškėjas G. V. yra MB „Resmundus“ vadovas nuo 2017 m. vasario 14 d. ir narys kartu su sutuoktine K. V. bei kitais fiziniais asmenimis – pareiškėjų vaikais. Nuo 2024 m. kovo 14 d. yra MB „Kubas“ vadovas ir vienintelis narys (iki 2024 m. kovo 14 d. – G. V. KŪB, kurios vienintelis tikrasis narys buvo taip pat G. V.).

26. 2020 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Nr. 2A-197-464/2020 panaikino 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta 2008 m. birželio 6 d. ieškovų G. V. ir K. V. ir atsakovų L. J. ir R. J. taikos sutartis, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi Nr. 2-588-601/2008, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taigi, 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimu pareiškėjams buvo priteistas solidariai iš atsakovų L. J. ir R. J. 40 867,10 Eur nuostolių atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos. Minėtu teismo sprendimu priteistas nuostolių atlyginimas pareiškėjams buvo išmokėtas į K. V. banko sąskaitą 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. birželio 18 d. pavedimais, iš viso sumokėta 45 244,76 Eur. 2020 m. birželio 14 d. pareiškėja po 10 000 Eur pervedė vaikams K. V. ir G. V., 9 000 Eur – M. V., 2022 m. sausio 26 d. – 10 000 Eur K. V.. Šie asmenys dalį piniginių lėšų įnešė kaip įnašą į MB „Resmundus“. Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų apie MB „Resmundus“ dalyvius išrašo nustatyta, kad pareiškėjų piniginis įnašas į bendriją yra po 1 Eur. Tuo tarpu K. V. – 10 000 Eur, G. V. – 10 000 Eur, M. V. – 8 500 Eur, K. V. – 10 000 Eur (ieškinio priedas). Likusias K. V. pervestas sutuoktiniams išmokėtas pinigines lėšas (6 244,76 Eur) pareiškėja 2022 m. sausio 26 d. pervedė taip: G. V. – 500 Eur, M. V. – 700 Eur, 2024 m. sausio 20 d. – 3 000 Eur G. V., 3 000 Eur – MB „Resmundus“, nurodydama, kad tai nario įnašas.

27. Pareiškėjos UAB „Revolut payments“ sąskaitoje 2021 m. spalio 1 d.–2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu likutis buvo 855,84 Eur, gauta 122 Eur lėšų; 2022 m. birželio 30 d.–2024 m. spalio 9 d. laikotarpiu į sąskaitą gauta 9 611,77 Eur lėšų. Piniginės lėšos pervestos pavedimais vaikams. 2024 m. vasario mėn. atlikti pavedimai antstolei N. Š.-S. 2024 m. liepos 24 d. sąskaita areštuota antstolio R. S..

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

28. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjų neįvykdytų įsipareigojimų suma yra ne mažesnė kaip 179 373,62 Eur, t. y. viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį. Taigi, pareiškėjai formaliai atitinka šios teisės normos sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. nemokumą, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjų sąžiningumo. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylai iškelti būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

30. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ištirtų bylos įrodymų visuma patvirtina pareiškėjų ilgalaikį ir sistemingą vengimą atsiskaityti su kreditoriais, tikintis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti iškėlus bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nesąžiningas elgesys lėmė pareiškėjų nemokumą, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjų veiksmų ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pareiškėjams negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, o pareiškimas iškelti bankroto bylą K. V. ir G. V. atmetamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

31. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius faktinius duomenis, apibrėžiančius K. ir G. V. turtinę padėtį ir jų sąžiningumą, vertino itin šališkai ir neobjektyviai. Be to, pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, apeliantų (ne)sąžiningumo aspektą siedamas su faktine aplinkybe, kad 2020 m. birželio mėnesį pareiškėja K. V., į asmeninę banko sąskaitą gavusi 45 244,76 Eur pinigines lėšas, jų neskyrė kreditorių įsipareigojimams dengti, o pervedė savo vaikams, neatsižvelgė į tai, kad šie K. V. veiksmai yra atlikti daugiau nei prieš 4 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Pažymėjo, kad fizinio asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, sąžiningumo elementas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą turi būti vertinamas būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais dėl K. ir G. V. sąžiningumo nesutinka.

32. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Taigi, pagal minėtą kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą fizinio asmens bankroto procese teisiškai reikšmingu laikytinas toks pareiškėjo nesąžiningumas, kuris lemia fizinio asmens bankroto proceso tikslo nepasiekimą.

34. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

35. Nors pareiškėjai teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjų elgesį, kuriuo būtų siekta gauti mažas pajamas ir vengta atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nenustatyta esminių faktinių aplinkybių, jog apeliantai būtų sudarę nesąžiningus sandorius trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realių pastangų, dėtų siekiant grąžinti skolas. Taip pat, vertinant šias aplinkybes, gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-155-823/2022).

36. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022).

37. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. birželio mėn., pareiškėjai K. V. į asmeninę banko sąskaitą gavus 45 244,76 Eur piniginių lėšų sumą iš L. J. ir R. J., priteistą 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimo pagrindu, šias pinigines lėšas pareiškėja be jokio pagrindo pervedė savo vaikams, neskirdama jų kreditorių įsipareigojimams padengti. Nors ieškovai nurodo, kad pareiškėjos veiksmai pervedant pinigines lėšas buvo atlikti 2020 m. birželio mėn., t. y. šie K. V. veiksmai yra atlikti daugiau nei prieš 4 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, tačiau pastebėtina yra tai, kad piniginių lėšų pervedimas vaikams nebuvo vienkartinis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 14 d. pareiškėja po 10 000 Eur pervedė vaikams K. V. ir G. V., 9 000 Eur – M. V., 2022 m. sausio 26 d. – 10 000 Eur K. V.. Be to, pareiškėja 2022 m. sausio 26 d. pervedė 500 Eur G. V., 700 Eur – M. V., 2024 m. sausio 20 d. pervedė 3 000 Eur G. V., 3 000 Eur – MB „Resmundus“ nurodydama, kad tai nario įnašas (nors iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų apie MB „Resmundus“ dalyvius išrašo nustatyta, kad pareiškėjų piniginis įnašas į bendriją yra po 1 Eur). Be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad sutaupytos lėšos taip pat nebuvo skirtos kreditiniams įsipareigojimams dengti, o buvo pervestos į pareiškėjos turimą UAB „Revolut payments“ sąskaitą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. likutis minėtoje sąskaitoje buvo 855,84 Eur, gauta 122 Eur lėšų; 2022 m. birželio 30 d.–2024 m. spalio 9 d. laikotarpiu į sąskaitą gauta 9 611,77 Eur lėšų. Taigi, tiek iš nurodytos 45 244,76 Eur sumos, tiek iš santaupų pareiškėjai nė vieno euro neskyrė savo įsiskolinimams dengti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų turėję vykdytiną prievolę pilnamečiams vaikams.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus dėl neva atliktų investicijų į MB „Resmundus“ veiklą (perleidžiant pinigines lėšas vaikams), neva šias pinigines lėšas kaip piniginį įnašą buvo siekiama investuoti į MB „Resmundus“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad toks lėšų perleidimas pilnamečiams vaikams nėra investicija į bendrijos veiklą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl atliktų kitų bendrijos narių įnašų bendrijos veiklos rezultatai iš esmės pagerėjo, bendrija įgijo kokio nors vertingo ilgalaikio turto, technologijų, įrenginių ar pan., išaugo jos pelningumas.

39. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlygų taikymui formaliai yra aktualūs sandoriai, kurie sudaryti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau svarbu akcentuoti tai, kad nagrinėjamoje byloje minėtos pinigų sumos, kaip minėta, buvo pervestos per keletą kartų, tokie veiksmai buvo ne atsitiktiniai, o tęstiniai ir, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, dalis atliktų mokėjimų vaikams, taip pat dalis pareiškėjos atliktų mokėjimų į pareiškėjos turimą UAB „Revolut payments“ sąskaitą patenka būtent į trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokie pareiškėjų veiksmai yra nesuderinami su sąžiningu elgesiu.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 yra suformavusi taisyklę, jog kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis. Minėtos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjai, turėdami papildomų lėšų, neatliko nė vieno mokėjimo savo įsiskolinimams dengti, pagrindžia, kad toks pareiškėjų neveikimas tiesiogiai sąlygojo skolų padidėjimą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjai būtų siekę ir dėję bent minimalias pastangas sumažinti skolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėjai, nevykdydami savo prievolių, jas sąmoningai didina, nes dėl jų pasyvumo susidaro bylinėjimosi ir priverstinio vykdymo išlaidos, skaičiuojamos procesinės palūkanos ir pan.

41. Svarbu pabrėžti ir tai, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, abu pareiškėjai dirbo, gavo nuolatines pajamas tiek iki 2022 m. vasario 24 d. (karo Ukrainoje pradžios), tiek po 2022 m. vasario 24 d., bet skolos be priverstinio išieškojimo veiksmų geranoriškai nedengė. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas G. V. dirba ir gauna pajamas bei kasmėnesinį atlyginimą, lėšų banko sąskaitose nelaiko, įmokų kreditoriams gera valia nemokėjo ir nemoka, dėl to išieškojimas iš pareiškėjo areštuotų banko sąskaitų kreditoriams nebuvo ir nėra vykdomas. Apeliantai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netinkamai vertino tą faktinę aplinkybę, jog nuo 2007 m. pareiškėjai, turėdami skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“, kiek įmanoma, dirbo, tačiau gautinų pajamų neužteko išlaikyti šeimą, tinkamai patenkinti 4 nepilnamečių vaikų poreikius, kurie jiems augant tik didėjo, investuoti ir vystyti verslą bei mokėti kreditą bankui bei kitus einamuosius būtinus mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus vertina kritiškai, pažymėdamas, kad, deklaruodami siekį sumažinti turimas skolas, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, liudijančių pastangas padidinti savo pajamas ir bent iš dalies dengti įsiskolinimus. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjų elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jų sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

42. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų veiksmus per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos teisme priėmimo ir pareiškėjų veiksmus, dėl kurių jie yra jų deklaruojamos nemokumo būsenos, daro išvadą, kad pareiškėjai buvo pernelyg pasyvūs, nes sąmoningai leido susidaryti skolai, kuri pareiškimo teismui pateikimo dieną buvo ne mažesnė kaip 179 373,62 Eur, nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, sąskaitose turimas lėšas be pagrindo pervedė savo pilnamečiams vaikams, tokiu būdu tik dar padidindami turimą skolą kreditoriams, ir dėl to tapo nemokūs. Būtent pareiškėjų nesąžiningas elgesys lėmė pareiškėjų nemokumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp pareiškėjų nesąžiningų veiksmų ir jų negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. nemokumo būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjų siekis yra ne sąžiningas noras atkurti savo mokumą ir bent iš dalies padengti skolas, bet išvengti (nurašyti) skolų mokėjimo.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai atskirajame skunde neprisiima atsakomybės už savo įsiskolinimų susidarymą ir kategoriškai neigia savo vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Atskirajame skunde nurodoma, kad dėl didelės skolos susidarymo kreditorei UAB „Legal Balance“ pagal 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6743 yra kalta pradinė kreditorė AB „Swedbank“, suteikusi paskolą pareiškėjams nepalankiomis sąlygomis. Pareiškėjai pažymi, kad jie buvo pateikę ieškinį dėl AB „Swedbank“ veiksmų pripažinimo neteisėtais ir kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškinys 2014 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-5291-431/2014 buvo atmestas ir šis sprendimas vėlesnėmis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis Nr. 2-266-186/2016 ir Nr. 2-549-330/2017 paliktas nepakeistas. Apeliantai nurodo ir tai, kad antstolis R. S. nuo vykdomųjų bylų Nr. 0070/14/00880 ir Nr. 0070/14/00879 pradžios neareštavo pareiškėjų lėšų sąskaitose, nors antstolis to ir negalėjo padaryti, nes skolos išieškojimas pirmiausia turėjo būti vykdomas iš įkeisto turto (CPK 664 straipsnio 1 dalis.). Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Legal Balance“ nurodytais argumentais, kad tokiu būdu pareiškėjai be jokio pagrindo perkelia atsakomybę už savo skolas kreditoriams ir antstoliams, tačiau šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas ne dėl kreditorių ar antstolių veiksmų teisėtumo, o dėl pareiškėjų sąžiningumo iki kreipimosi dėl bankroto byloms jiems iškėlimo. Be to, net ir ta aplinkybė, kad pareiškėjų sąskaitos tam tikrą laiką nebuvo areštuotos, neeliminuoja pareiškėjų pareigos būti sąžiningiems ir sąskaitose esančiomis lėšomis disponuoti taip, kad dėl asmeninių poreikių tenkinimo nenukentėtų kreditorių interesai.

44. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad pinigines lėšas 2020 m. birželio mėn. savo vaikams pervedė pareiškėja K. V., todėl, apeliantų nuomone, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog sandoris yra neva nesąžiningas, nesąžiningumo klausimas galėtų būti susijęs tik su pareiškėjos, o ne su pareiškėjo G. V. veiksmais, kuris tame sandoryje net nedalyvavo (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad nors pinigai pagal 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir buvo pervesti į pareiškėjos sąskaitą, tačiau jie buvo priteisti abiem pareiškėjams, sutuoktiniams, nesudariusiems povedybinės sutarties. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas G. V. būtų prieštaravęs atliktiems pinigų pervedimams pilnamečiams vaikams. Priešingai, atskirajame skunde pareiškėjai akcentuoja, kad piniginių įnašų pagrindu įtraukiant šeimos narius į MB „Resmundus“ buvo siekiama padidinti savo mokumą, išplėsti savo verslą. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad minėti pinigų pervedimai savo pilnamečiams vaikams buvo atliekami su abiejų pareiškėjų žinia.

45. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pareiškėjai elgėsi sąžiningai, o tai sudaro pakankamą pagrindą taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą bankroto bylos neiškėlimo pagrindą. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams nebūtų suderinamas su FABĮ tikslais, teisingumo ir sąžiningumo principais.

46. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai neiškėlė pareiškėjams bankroto bylos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis