Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. G. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Byloje nustatyta, jog UAB „Paslaugos būstui“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas nesutinka mokėti už stogo remontą, už remonto darbus, už stogo latakų sąnašų valymą. Ginčo dėl kitų komunalinių mokesčių nėra.

Dėl stogo remonto

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kitaip tariant, pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, kyla, jeigu: 1) bendraturtis yra davęs sutikimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti; 2) išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; 3) patalpų savininkų susirinkimas yra priėmęs sprendimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti. Visi šie pagrindai yra savarankiški (alternatyvūs) ir nėra būtinoji vienas kito atsiradimo (taikymo) sąlyga (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-585/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-24 vyko daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), visuotinis savininkų susirinkimas. Remiantis susirinkimo protokolo duomenimis, susirinkime dalyvavo 4 butų iš 5 savininkai, L. G., UAB „Paslaugos būstui“ vadybininkė ir J. S., UAB „Paslaugos būstui“ vadybininkė. Darbotvarkės 2 klausimu svarstytas namo stogo dangos remonto klausimas. Gyventojai 4 balsais „už“ sutiko, kad stogo remontui būtų skelbiama kainų apklausa. Taip pat pasisakė, kad svarsto galimybę dalyvauti daugiabučių namų modernizacijos programoje. Taigi, kaip matyti iš daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolo, gyventojai vienbalsiai priėmė sprendimą skelbti kainų apklausą dėl stogo remonto. Teismas atkreipia dėmesį, jog Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad buto savininkas, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Pastebėtina, kad iki šiol minėtas surinkimo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovui ne kartą tiek parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, tiek nagrinėjant bylą iš esmės buvo išaiškinta teisė kreiptis teisinės pagalbos, pareiga teikti įrodymus, pagrindžiančius atsikirtimus į ieškinį, tačiau atsakovas tokiomis įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo ir savarankiško reikalavimo dėl sprendimo nuginčijimo įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė.

Nors susirinkimo protokolas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaip pagrindą nemokėti už stogo remontą atsakovas grindžia neteisėtu sprendimu, teismas glaustai pasisako dėl atsakovo teiginių iškeltų šiuo klausimu.

Teismas pažymi, jog Civiliniame procese (toliau CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovo teigimu, 2012-04-24 vykusiame visuotiniame savininkų susirinkime buvo tik nuspręsta skelbti kainų apklausą stogo remontui, o ne priimtas sprendimas atlikti patį stogo remontą. Teismas pažymi, kad kainų apklausos skelbimas reiškia tai, jog perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėjus, siūlydama teikti kainų pasiūlymus dėl tam tikrų darbų atlikimo perkančiajai organizacijai. Toks metodas naudojamas siekiant racionaliausio lėšų panaudojimo. Nagrinėjamu atveju 2012-04-24 vykusiame visuotiniame susirinkime buvo pritarta skelbti kainų apklausą stogo remontui, vadinasi butų savininkai sutiko, jog UAB „Paslaugos būstui“ apklaustų galimus namo stogo remonto darbų rangovus dėl kainų, taip išsirenkant optimaliausią rangos darbų variantą kainos atžvilgiu stogo remontui atlikti, todėl 2012-06-04 spaudoje UAB „Paslaugos būstui“ paskelbė kainų apklausą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šlaitinio stogo dangos remontui. 2012-06-21 UAB „Paslaugos būstui“ skelbimu namo (duomenys neskelbtini) gyventojams pranešė, kad 2012-07-03 10.00 val. vyks pirkimų komisijos posėdis, posėdyje pagal paskelbtą konkursą stogo remonto darbams atlikti, bus plėšiami vokai su rangovų pasiūlymais. 2012-07-03 vokų plėšimo su rangovų pasiūlymais kainų apklausos ir pirkimo komisijos posėdyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai – K. Č. (4 butas), A. L. (3 butas). Laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūliusi mažiausią kainą – 26231,04 Lt. Taigi darytina išvada, kad butų savininkai, tarp jų ir atsakovas, ne tik priėmė sprendimą dėl darbų atlikimo, bet ir buvo tinkamai informuoti apie numatomą darbų kainą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovas taip pat teigia, kad 2012-04-24 visuotiniame savininkų susirinkime priimtas sprendimas negaliojantis, nes iš susirinkimo protokolą pasirašiusių 4 asmenų tik jis vienas susirinkime dalyvavo kaip 5 buto savininkas. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) visuotinio savininkų susirinkimo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė E. U., butas, esantis (duomenys neskelbtini), – A. L. ir Klaipėdos miesto savivaldybei, butas, esantis (duomenys neskelbtini), – N. K., butas, esatis (duomenys neskelbtini), – atsakovui A. B..

Nors, atsakovo teigimu, vietoje 1 buto savininko E. U. susirinkimuose dalyvavo jo bute gyvenęs tolimas jo giminaitis ar nuomininkas A. P., tačiau pastebėtina, kad byloje nėra pateikta tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog neva susirinkime dalyvavo 1 buto savininko giminaitis ar nuomininkas. Pažymėtina, kad iš 2012-04-24 susirinkimo protokolo matyti, jog ranka parašyta E. U. vardas ir pavardė „Ed. Ustinovič“. Pastebėtina ir tai, kad ir teismo posėdyje apklausti liudytojai K. Č. bei S. P. nenurodė tokių aplinkybių, jog 2012-04-24 vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo visuotiniame savininkų susirinkime dalyvavo 1 buto savininko giminaitis ar nuomininkas.

Dėl atsakovo teiginių, kad nei K. Č., nei S. P. neturėjo teisės pasirašyti 2012-04-24 susirinkimo protokolo, nes jie nėra gyvenamųjų patalpų savininkai teismas sutinka su atsakovo teiginiais, jog minėti asmenys nėra gyvenamųjų patalpų savininkai, tačiau, teismo vertinumu, šiuo atveju svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su tikraisiais gyvenamųjų patalpų gyventojais bei naudotojais.

Liudytojas K. Č. nurodė, jog jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo močiutei N. K., jis minimame bute gyvena nuo gimimo, t. y. nuo 1991 metų. Taip pat nurodė, kad močiutė bute negyvena, jis bute gyvena su motina ir jie valdo bei moka visus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Liudytojas paaiškino, kad jis dalyvavo susirinkime, kuriame buvo nuspręsta dėl stogo remonto bei patvirtino, jog jis pats ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl problemų dėl bėgančio stogo.

Liudytoja S. P. posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, butas priklauso dukrai, dukters įgaliojimo ji neturi. Liudytoja paaiškino, kad dukra yra išvykusi į užsienį, o ji pati bute gyvena nuo 1994 metų. Liudytojos teigimu, ji nuolat rašydavo prašymus dėl vandens bėgimo per stogą.

Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad jie nėra butų, t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau jie nuolat ten gyvena, moka mokesčius, dalyvauja susirinkimuose. Duomenų, kad tikrieji butų gyventojai veiktų be savininkų žinios, byloje nėra. Todėl, teismas įvertinęs tokias aplinkybes, daro išvadą, jog vien dėl to, kad susirinkimo protokole pasirašė ne butų savininkai, o tikrieji butų gyventojai, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimas dėl stogo remonto buvo neteisėtas. Be to, pastebėtina, kad nei vienas iš butų savininkų iki šiol neginčijo 2012-04-24 susirinkime priimtų sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog atsakovo teiginiai, kad sprendimas dėl stogo remonto neteisėtas, yra nepagrįsti ir atmestini (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat pastebi, kad versiją, jog sprendimas yra neteisėtas atsakovas iškėlė tik ieškovei po daugiau kaip penkerių metų po visuotinio daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), susirinkimo pareiškus ieškinį atsakovui dėl skolos dėl stogo bei kitų namo remonto darbų. Atsakovas patvirtino, jog visą laiką gaudavo sąskaitas, kuriose būdavo nurodomas ir mokestis bei skola už stogo remontą, tačiau iki pat kreipiantis ieškovei į teismą dėl skolos priteisimo jis neginčijo sprendimo dėl stogo remonto. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas nurodė, kad jis kreipėsi į ieškovę, jog nesutinka su remonto išlaidomis, jog buvo kalbama, kad šis klausimas bus sprendžiamas, tačiau byloje nėra pateikta jokių tokius atsakovo teiginius pagrindžiančių duomenų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Taigi susirinkimo sprendimas skelbti kainų apklausą dėl stogo remonto nebuvo ginčytas, jis nėra nuginčytas, galioja ir yra privalomas visiems patalpų savininkams, tarp jų – ir atsakovui. Iš to seka, jog sprendimas sukelia atsakovui atitinkamas teisines pasekmes, tai yra lemia pareigos padengti išlaidų už stogo remonto dalį atsiradimą.

Kita vertus, kaip jau buvo minėta, CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“. Pagal šio Reglamento (redakcija nuo 2011-11-18) 5 punkto nuostatą prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 punktas, redakcija nuo 2011-11-18). Reglamento priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 4 punkte prie kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas. Kaip jau buvo nurodyta, daugiabutį namą, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, administruojanti ieškovė patyrė išlaidų organizuodama stogo remontą. Stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo konstrukcinis elementas, jo funkcionalumo užtikrinimas yra priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017). Todėl atsakovo argumentas, kad jis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nebuvo duotas sutikimas ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, atmetamas kaip nepagrįstas, nes laikytina, jog ieškovė atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Taigi, namo administratorė (ieškovė), vykdydama savo pareigą įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, turėjo pagrindą atlikti stogo remonto darbus, o juos atlikus reikalauti apmokėjimo už šiuos darbus iš visų namo bendraturčių proporcingai jų turimai nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-08-28 UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti stogo remonto darbus, adresu (duomenys neskelbtini), rangovui suteikiant 5 metų garantiją. 2012-10 mėn. UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė atliktų darbų aktą. 2012-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 368 26231,04 Lt sumai UAB „Paslaugos būstui“ už (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbus. 2017-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. S. patvirtino, kad UAB „Paslaugos būstui“ yra pilnai su jais atsiskaičiusi. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog per garantinį laikotarpį niekas iš namo gyventojų nesikreipė dėl neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų pagal rangos sutartį, visi namo gyventojai, išskyrus atsakovą bei 3 buto gyventojus, iš kurių vykdomas išieškojimas už stogo remontą, yra atsiskaitę už stogo remontą.

Atsakovas teigia, jog namui nebuvo reikalinga būtent tokia remonto apimtis ir būdas, kurį pasirinko ieškovė ir kad stogas buvo tokios blogos būklės dėl ko reikėjo keisti visą stogą. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju teismas sprendžia, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių stogo remonto būtinybę bei apimtis.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-12-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vedėja G. Č. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad apžiūrėjus gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties pastatas naudojamas pagal paskirtį, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė tokia: cokolio ir fasadų sienos tinkuotos, vietomis tinkas sutrūkinėjęs – būklė patenkinama; nuogrindos aplink namą nėra; pastato stogas šlaitinis, dengtas čerpių danga, čerpės senos, sueižėjusios, iškilnotos, trūksta kraiginių čerpių, stogo medinis pakalimas pilnai nusidėvėjęs – būklė bloga; lietloviai ir lietvamzdžiai seni, surūdiję – būklė bloga; dūmtraukių plytų mūro tinkas nutrupėjęs, kai kur apirusios plytos – būklė bloga; namo inžinerinių sistemų būklė patenkinama. Įvertinimas: reikalingas stogo remontas. Aktu siūloma UAB „Paslaugos būstui“ organizuoti stogo dangos remontą. 2012 m. parengtas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Numatyti darbai: esamų kaminų pažeistų vietų permūrijimas, stogo dangos keitimas bei esamų kaminų dalies virš stogo skardinimas. 2012-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius rašytiniu pritarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektui Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-05-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija rašytiniu pritarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kas paminėta, darytina išvada, jog nėra jokių duomenų, kad problemą buvo galima spręsti tik daliniu stogo remontu (CPK 185 straipsnis). Be to, manytina, kad dalinis defektų taisymas būtų neracionalus, neestetiškas ir tokių darbų rezultatas būtų trumpalaikis, dėl ko šalys ateityje turėtų vėl spręsti defektų šalinimo klausimus. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog ieškovės pasirinktas stogo dangos remonto būdas ir apimtis buvo neprotingi ar neekonomiški, t. y. byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad stogo remontą buvo galima atlikti kitokiu būdu. Teismas atkreipia dėmesį ir į ta, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog jie ne kartą kreipėsi dėl stogo remonto, kad drėko lubos, sienos. Be to, liudytojai patvirtino, kad po stogo remonto vanduo nebebėga. Iš to galima pagrįstai daryti išvadą, kad stogo remontas buvo būtinas.

Dėl atsakovo teiginių, kad stogo remontas buvo atliktas nekokybiškai pažymėtina, jog nei pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą, nei per visą garantinį laikotarpį niekas iš gyventojų nesikreipė dėl nekokybiškai atliktų darbų, tarp jų ir atsakovas. Į bylą atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų apie nekokybiškai atliktus darbus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po darbų atlikimo yra praėję jau daugiau kaip penkeri metai.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei esant pateiktiems įrodymams, nėra pagrindo abejoti ieškovės parinkta remonto apimtimi bei būdu, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos už atliktus stogo remonto darbus yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.84 straipsnis, 4.85 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palėpės patalpų/3 buto lubų remonto

Minėta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Taigi, palėpė priklauso butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylos duomenimis nustatyta, kad įteisinę dalinę nuosavybę yra tik atsakovas (508/2633 dalis) bei Klaipėdos miesto savivaldybė (374/2633 dalis), tačiau tai nepaneigia kitų butų savininkų dalinės nuosavybės teisės į virš jų butų esančią palėpę.

Anksčiau nurodyta, jog pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kaip jau minėta, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Jeigu remonto ar rekonstrukcijos metu atlikti darbai ir padarytos išlaidos, dėl kurių bendraturtis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).

Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Teismas, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ bei anksčiau nurodyta teismų praktika, pripažįsta, kad perdanga, skirianti palėpę ir 2 aukštą (3 buto lubos), yra būtina pastato, gyvenamojo namo konstrukcinė dalis, todėl ji priskirtina prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad S. P. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu S. P. nurodė, kad jos bute, prie kamino, labai bėgo vanduo, bėgo ant laidų. Liudytojos teigimu, ji nuolat rašydavo prašymus dėl vandens bėgimo per stogą. Liudytoja pažymėjo, kad mediena (pertvara) buvo pajuodusi. Tą pati patvirtino ir V. G. IĮ atstovas teismo posėdžio metu bei pridūrė, kad palėpės pertvara virto į 3 butą ir buvo pavojus ten gyvenantiems asmenims. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog perdangos, skiriančios palėpę ir 2 aukštą, remonto darbai buvo būtini dėl avarinės palėpės grindų ir antro aukšto lubų objektų būklės, todėl ieškovė inicijavo minėtų objektų remonto darbus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2014-11-28 atliktų darbų aktą rangovas V. G. IĮ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko šiuos darbus: antro aukšto perdengimo nuardymas, šiukšlių išnešimas, balkių sudėjimas, lentų prikalimas, OSB plokščių sudėjimas, šiukšlių išvežimas, transporto išlaidos. Bendra suma 4116,54 Lt. 2014-11-28 V. G. IĮ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4116,54 Lt sumai UAB „Paslaugos būstui“ už antro aukšto medinio perdengimo balkių ir lentų keitimo darbus (duomenys neskelbtini).

Atsakovo teigimu, ieškovė palėpės grindų ir 2 aukšto lubų remonto darbus atliko už akivaizdžiai didesnę kainą. Pažymėtina, jog, kaip jai buvo minėta, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl kitokios remonto darbų kainos, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad darbai buvo atliekami 2014 metais, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog matė, kad buvo atliekami darbai, t. y. apie juos žinojo, iki šiol neginčijo nei darbų akto, nei jų kokybės, nei kainos, todėl tokie atsakovo atsikirtimai vertintini kritiškai.

Taigi, pripažinus, kad perdanga, skirianti palėpę ir 2 aukštą, yra būtina pastato, gyvenamojo namo konstrukcinė dalis bei nenuginčijus 4116,54 Lt sumos už atliktus perdangos remonto darbus, darytina išvada, kad tokie atsakovo teiginiai dėl remonto darbų atlikimo be gyventojų sutikimo bei netinkamos kainos neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų išlaikymu (CK 4.82 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl lietvamzdžių ir latakų valymo

Minėta, jog privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“. STR 1.12.05:2010 privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Lietvamzdžių ir latakų valymo metu (2016-10 mėn.) galiojusios STR 1.12.05:2010 redakcijos (galiojusios nuo 2016-03-25) 20 p. nustatė, kad gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, vadovaudamasis šiuo Reglamentu ir jame nurodytais teisės aktais, vykdo organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus (Reglamento 9 punktas, redakcija nuo 2016-03-25). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento 13 punktas, redakcija nuo 2016-03-25). Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas yra pateiktas šio Reglamento (redakcija nuo 2016-03-25) priede. Pažymėtina, kad techninės priežiūros pagrindiniai darbai, kurie esant reikalui turi būti atliekami be atskiro bendraturčių pritarimo apima stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (1.1.8 punktas).

Iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo įrašų matyti, kad įraše, eilės Nr. 41, nurodyta, jog 2016-09-28 paskambino (duomenys neskelbtini)namo 2-jo buto gyventojas ir pranešė, kad per lietlovius bėga vanduo ant sienų iš abiejų namo pusių. 2016-10-11 atlikta (duomenys neskelbtini) namo neeilinė apžiūra (atlikta pagal (duomenys neskelbtini) savininko pranešimą) ir nustatyta, jog stogo latakai labai užsinešę samanomis, todėl jie 2016-10-30 išvalyti V. G. IĮ. 2016-10-30 UAB „Paslaugos būstui“ ir V. G. IĮ pasirašė atliktų darbų aktą. 2016-10-30 V. G. IĮ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 348,53 Eur sumai UAB „Paslaugos būstui“ už stogo latakų sąnašas, valymo darbus (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog lietvamždių ir latakų valymas pripažintini smulkių defektų šalimu ir jų atlikimui nereikalingas gyventojų pritarimas. Taigi, nors atsakovas ir nesutinka mokėti jam priskaičiuotas išlaidas už lietvamzdžių ir latakų valymą bei ginčiją jų kainą teigdamas, kad tokie darbai galėjo būti atlikti pigiau, sprendimas turėjo būti priimtas visų butų savininkų, tačiau nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina, jog teismo posėdyje liudytojo K. Č. nurodytos aplinkybės, kad kažkada jis valė namo lietvamzdžius, keltuvo kaina buvo 25,00 Eur ir darbai užtruko puse valandos, nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos dėl atliktų darbų ir jų įkainių. Pažymėtina ir tai, kad iš liudytojo paaiškinimų nėra galimybės nustatyti kokia apimti jis atliko darbus, ar darbai buvo atlikti pagal nustatytus reikalavimus.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad namo administratorė (ieškovė), turėjo pagrindą atlikti lietvamzdžių ir latakų valymo darbus, o juos atlikus reikalauti 64,83 Eur apmokėjimo iš atsakovo kaip iš namo bendraturčio proporcingai jo turimai nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1774,26 Eur skola (CK 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 53,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso ieškovė patyrė 553,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos – 553,00 Eur (CPK 88, 93 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės pareikštą reikalavimą, prašė ieškinį atmesti bei pripažinti stogo remonto leidimą negaliojančiu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, tačiau pastebėtina, jog atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu nereiškė, nors atsakovui buvo išaiškinti tokia teisė ir įstatymo reikalavimai. Pastebėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju akivaizdžių akto (remonto leidimo) negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl vertinti jo teisėtumo, nesant šalies reikalavimui, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš atsakovo A. B. 1774,26 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų dvidešimt šešių centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1774,26 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų dvidešimt šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. spalio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 553,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.