Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui M. K. dėl palūkanų už teismo nustatytos prievolės nevykdymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

1.3. Nepagrįstas teismo spręsdamas dėl procesinių palūkanų. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024 m. lapkričio 4 d., todėl ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas už teismo nustatytos prievolės nevykdymą ir atmesti reikalavimai priteisti iš atsakovo procesines palūkanas ir nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo už atitinkamus laikotarpius.

13. Šalys su skundžiamu sprendimu nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinių skundų argumentų pagrindu.

Dėl rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų prijungimo

14. Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė naujus įrodymus. Ieškovė pateikė Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-312-357/2025. Atsakovas pateikė 2025 m. gegužės 9 d. prašymus dėl rašytinių paaiškinimų ir naujus įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-186-1040/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13148-1167/2024, 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-14404-1040/2024, 2024 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-30710-1040/2024, 2024 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-32237-592/2024, 2024 m. gegužės 27 d. e. susirašinėjimą su ieškove, 2024 m. liepos 30 d. Citadele atsakymą, 2024 m. spalio 16 d. e. laišką j.@unija.lt, 2024 m. spalio 17 d. atsakovo e. laiškus info@visibankai.lt, info@paskolubrorelis.lt, info@sauletaunija.lt, info@savinamia.lt, 2024 m. spalio 17 d. e. laišką iš info@rato.lt, 2024 m. spalio 22 d. Bigbank atsakymą, 2021 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro susirašinėjimas su ieškove, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05601-21, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl baudos skyrimo už nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, netinkamą vykdymą civilinėje byloje Nr. e2VP-19262-1167/2022, Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-28202-22 dėl tvirkinimo, Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00370-22 dėl psichologinio smurto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį byloje Nr. SO-69-1022/2024 dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

16. Pažymėtina, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti aiškiai apibrėžti procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad atsakovas 2025 m. gegužės 9 d. rašytinius paaiškinimus pateikė kaip atsikirtimus į ieškovės atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, šis procesinis dokumentas nepriimamas.

18. Kita vertus, šiame apeliaciniame procese sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo pareigos mokėti palūkanas (kompensacines ir procesines), atlygini nuostolius už teismo nustatytos prievolės nevykdymą. Todėl atsakovo pateikti nauji įrodymai – 2024 m. gegužės 27 d. e. susirašinėjimas su ieškove, 2024 m. liepos 30 d. Citadele atsakymas, 2024 m. spalio 16 d. e. laiškas j.@unija.lt, 2024 m. spalio 17 d. atsakovo e. laiškai info@visibankai.lt, info@paskolubrorelis.lt, info@sauletaunija.lt, info@savinamia.lt, 2024 m. spalio 17 d. e. laiškas iš info@rato.lt, 2024 m. spalio 22 d. Bigbank atsakymas – gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-186-1040/2023 yra pripažintas neviešu, jis taip pat susijęs su nagrinėjama byla, todėl priimamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodomi kiti teismų procesiniai sprendimai yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (toliau – Liteko), todėl jo priėmimo klausimas nespręstinas. Vis kiti atsakovo pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl palūkanų už teismo nustatytos prievolės nevykdymą priteisimo, peržengia šio apeliacinio proceso ribas, todėl juos, kaip netenkinančius CPK 180 straipsnyje įtvirtinto sąsajumo reikalavimo, atsisakoma priimti.

19. Ieškovė taip pat pateikė Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-312-357/2025. Tačiau minėta, kad teismų procesiniai sprendimai yra Liteko, todėl jo priėmimo klausimas nespręstinas.

Dėl kompensacinių palūkanų vertinimo pagal atsakovo apeliacinį skundą

20. Nepagrįstas atsakovo nesutikimas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo kompensacines palūkanas atitinkamais laikotarpiais grindžiant aplinkybe, kad teismo sprendimo sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją negalėjo įvykdyti dėl taikytos priverstinės hipotekos.

21. Nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovas priešieškiniu prašė jam asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą ginčo turtą ir ieškovei priteisti iš atsakovo mokėtiną 102 691 Eur kompensaciją, ją išmokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylą nagrinėjęs teismas 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu šį atsakovo reikalavimą iš esmės patenkino. Priteisė atsakovui santuokoje įgytą ginčo turtą ir iš atsakovo ieškovei priteisė 108 954,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ją išmokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, priteistos piniginės kompensacijos išieškojimo užtikrinimui teismas taikė priverstinę hipoteką – įkeičiant šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti atsakovui priteistą ginčo turtą. Šalys teikė apeliacinius skundus, tačiau atsakovas sprendimo dalies dėl turto padalijimo ir kompensacijos išmokėjimo sąlygų neskundė. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi numažino kompensacijos dydį, priteisiant iš atsakovo ieškovei 98 423,43 Eur kompensacijos. Taigi, teismo nustatyta prievolė, kurios atsakovas nevykdė, yra nustatyta paties atsakovo priešieškinio reikalavimu. Akivaizdu, kad atsakovas reikšdamas šį reikalavimą turėjo ir galėjo įvertinti savo realias galimybes jį įvykdyti, pats sutiko kompensacijos išmokėjimui nustatyti trijų mėnesių terminą.

22. Nepagrįstas atsakovas teiginys, kad teismas, pritaikydamas priverstinę hipoteką, nenurodė sąlygų, kaip šią hipoteką panaikinti ar turtą pakartotinai įkeisti. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Be to, atsakovas buvo atstovaujamas advokato, teikiančio jam profesionalią teisinę pagalbą, todėl teisės nežinojimas nelaikytinu pateisinama aplinkybe nevykdyti teismo sprendimo. Minėta, kad atsakovas apeliaciniu skundu taikytos priverstinės hipotekos neskundė, todėl laikytina, kad su ja sutiko, dėl ko minėtas motyvas nepateisina teismo sprendimo nevykdymo ar tinkamo jo vykdymo.

23. Atmestinas atsakovo argumentas, kad laiku išmokėti kompensaciją jam iš esmės sutrukdė ieškovės veiksmai (trukdymas atlikti turto vertinimą).

24. Nustatyta, kad kompensacija turėjo būti išmokėta nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. liepos 16 d. Ginčo turtas įvertintas 2024 m. birželio 18 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita. Ieškovas prievolę atsakovei įvykdė trimis mokėjimais, pagrindinę dalį sumokėdamas 2024 m. lapkričio 12 d. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad turto vertinimas iš esmės buvo kliūtis jam laiku išmokėti kompensaciją, kadangi gavęs rinkos vertės nustatymo ataskaitą pagrindinė kompensacijos dalis išmokėta tik dar po penkių mėnesių. Be to, atsakovas nenurodė, kokias konkrečiai ieškovė darė kliūtis, kurios trukdė atlikti turto vertinimą. Ieškovė nurodė, kad turto vertintojui niekada netrukdė atvykti į atsakovui priteistą ir jam priklausantį būstą. Ieškovė nesutiko įsileisti tik atsakovo. Kita vertus, akivaizdu, kad atsakovui įvykdyti teismo sprendimą trukdė ne turto vertinimas, o neišspręstas paskolos gavimo klausimas. Tai atsakovas nurodė ir apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas, gavęs 2024 m. birželio 18 d. rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kreipėsi į Citadele banką dėl paskolos suteikimo, kuris pateikė neigiamą atsakymą 2024 m. liepos 30 d. Vėliau panaikinus nutartį atidėti sprendimo vykdymą, atsakovas 2024 m. spalio 16 d. vėl kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo. Tuomet atsakovas kreipėsi ir į teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti piniginės kompensacijos išmokėjimą ieškovei. 2024 m. spalio 21 d. nutartimi taikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintas.

Dėl procesinių palūkanų vertinimo pagal ieškovės apeliacinį skundą

26. Ieškovė nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl procesinių palūkanų grindžia vieninteliu motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė procesinių palūkanų priteisimo pradžią, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti.

27. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

29. Ieškovė teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismui ieškinį pateikė 2024 m. lapkričio 4 d. Tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškinio priėmimo klausimas išspręstas teisėjo rezoliucija 2024 m. lapkričio 13 d., kuri laikoma civilinės bylos iškėlimo diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 13 d. Atsakovas piniginę kompensaciją sumokėjo 2024 m. lapkričio 12 d. iki reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė nesant teisinio pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinimo pagal ieškovės apeliacinį skundą

30. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad ieškovės veiksmai lėmė piniginės kompensacijos išmokėjimo trukmę (apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 25 punkte vertino priešingai). Tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo prieitos teisingos išvados, kad ieškovė neįrodė patyrusi nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

31. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu teismo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

32. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017).

34. Sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsižvelgtina į tai, kad prašymai byloje, kurioje jo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažinti nepagrįsti ir atmesti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021). Todėl atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį laikytini nustatytais ir įrodytais.

35. Kita vertus, ieškovė savo patirtą žalą (negautas pajamas) įrodinėjo aplinkybe, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpiais ieškovei buvo panaikinta įstatymo nustatyta teisė gauti numatytas palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, dėl ko ieškovė neteko gautinų palūkanų investavimo galimybės. Taigi ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovo veiksmų, ieškovė negalėjo investuoti.

36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023,2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog užsiima investavimo veikla, kad konkrečiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ji turėjo realias galimybes investuoti ir to nepadarė tik dėl to, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad jos patirta žala neturi būti siejama su neinvestavimu praeityje, nes investavimo veikla gali pradėti užsiimti ateityje. Taigi, ieškovė patvirtino, kad investavimo veikla atitinkamu laikotarpiu, kuomet teigia patyrusi žalos, neužsiėmė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė realios žalos CPK 146 straipsnio 2 dalies prasme nepatyrė. Pažymėtina, kad jei ieškovė iš tikrųjų būtų patyrusi žalos (negavusi pajamų), jos dydį sudarytų negauta nauda investavus išmokėtą kompensaciją, bet ne CK 6.210 straipsnio pagrindu nepriteistų 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas iš esmės nukreiptas apeiti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, kaip preliminarią priemonę, skirtą galutinio sprendimo privalomumo principo įgyvendinimui užtikrinti. Tai patvirtina ieškovės teiginys, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių prarado teisę reikalauti priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių ir kompensuojamų palūkanų už teismo prievolės nevykdymą, todėl prašo teismo jas priteisti kita forma (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 40 sek. – 10 min. 40 sek.).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos tarp jų nepaskirstytinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.