Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus E. A., E. S. ir B. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. ieškovui po 1 000 Eur per mėnesį nuostolių, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki faktinio atsakovų išsikėlimo iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių name, adresu: duomenys neskelbtini; priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 Vilniaus apygardos teismas inter allia (be kita ko) nutarė: (i) nutraukti E. S. ir M. K. santuoką; (ii) nustatė šalių nepilnamečio vaiko B. K. gyvenamąją vietą su E. S.; (iii) priteisė M. K. 5784/11611 dalis vienbučio gyvenamojo namo, esančio: (duomenys neskelbtini), ir 291/1000 žemės sklypo, esančio: (duomenys neskelbtini); (iv) priteisė iš M. K. E. S. 98 423,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalijimą, kompensaciją išmokant per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nepaisant to, kad nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovas tapo vieninteliu teisėtu namo savininku, tačiau jis negalėjo įgyvendinti savo, kaip šio turto savininko, teisių į namo valdymą ir naudojimą, nes atsakovė kartu su ieškovo ir atsakovės dukra B. K., o taip pat atsakovės pilnamečiu sūnumi iš kitos santuokos – E. A., neišsikraustė iš namo ir toliau savavališkai naudojosi šiuo ieškovui priklausančiu turtu. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, nebuvo nurodyta, kad atsakovei ar jos dukrai yra suteikiama uzufrukto teisė gyventi ieškovui minėtos nutarties pagrindu priteistame name. Be to, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje atsakovė kėlė reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo ieškovui priteisto namo atžvilgiu, siekiant užtikrinti dukters teisę į gyvenamąjį būstą, tačiau šie jos reikalavimai buvo atmesti, teismui nustačius, kad atsakovės turtinė padėtis pakankama užtikrinti dukters teisę į gyvenamąjį būstą nenustatant uzufrukto. Teigė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo neatlaisvinimo ir naudojimosi šiuo turtu, iš atsakovų ieškovui priteistini nuostoliai po 1 000 Eur per mėnesį, skaičiuojant juos už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 17 d. (kita diena po nutarties įsiteisėjimo) iki faktinio atsakovų išsikėlimo iš namo su visais jiems priklausančiais daiktais.

2. Atsakovės E. S. ir B. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovą, kitaip nei jis teigė ieškinyje, su atsakovėmis siejo du prievoliniai teisiniai santykiai: 1) pagal teismui pateiktą 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį skyrybų civilinėje byloje buvo nustatyta ieškovo prievolė atsakovei E. S. – ,,Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovei E. S. 98 423,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovei E. S. priteistos 98 423,43 Eur dydžio piniginės kompensacijos išieškojimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti 5784/11611 dalis vienbučio gyvenamojo namo, esančio: (duomenys neskelbtini) ir 291/1000 žemės sklypo, esančio: (duomenys neskelbtini)“. Gyvenamajam būstui (duomenys neskelbtini) nustatyta hipoteka atsakovei priteistos 98 423,43 Eur dydžio piniginės kompensacijos išieškojimo užtikrinimui, iki ieškovas įvykdys prievolę atsakovei. Ši prievolė tiesiogiai susijusi su gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini), iš kurios atsakoves prašė iškeldinti ieškovas. Kadangi atsakovė buvo teisėta minėto turto valdytoja, ji įgijo teisę į šio turto sulaikymą, iki kol skolininkas (ieškovas) įvykdys savo kaip skolininko pareigą; 2) ieškovą sieja prievoliniai teisiniai santykiai su mažamete atsakove B. K.. Ieškovas klaidingai ieškinyje nurodė, kad atsakovei vienai tenka pareiga užtikrinti gyvenamąją vietą mažametei dukrai. Kitaip nei teigė ieškovas, teismas nei sprendime, nei teismo nutartyje tokios pareigos vien tik atsakovei nebuvo nustatęs. Pažymėjo, kad rado vaiko poreikius atitinkantį, analogišką šiuo metu gyvenamam būstui, jau pradėtą statyti būstą – butą dvibučiame name, bei sudarė preliminarią būsto įsigijimo sutartį, įmokėjo pradinį sutarties įnašą. Atsakovių įsikėlimas į kitą būstą galimas ne anksčiau kaip 2025 m. rugsėjo 10 d., jei visi statybos ir įrengimo darbai bus baigti laiku. Jei ieškovas neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų atsakovei, ši negalės užbaigti būsto įgijimo procedūros.

3. Atsakovas E. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, jo gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Mama deklaravo atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) dar 2017 metais, kai jis buvo nepilnametis, ieškovas tuomet turėjo tam duoti sutikimą. Pažymėjo, kad neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos kitu adresu, todėl iki šiol deklaravimo duomenų nekeitė dėl socialinių paslaugų (gydymo įstaigų ir pan. (duomenys neskelbtini)). Be to, ieškovas niekada neprašė išsideklaruoti, pretenzijų dėl to nebuvo reiškęs. Reikalavo tik išsikelti iš namo, kur atsakovas negyvena. Teigė, kad ieškovas ieškinį parašė, nes nori iš atsakovo pasipelnyti, prisiteisti už nuomą vien todėl, kad atsakovo gyvenamoji vieta paties ieškovo sutikimu buvo deklaruota ir liko deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). A. P. ieškovas dėl to jokių nuostolių nepatyrė.

4. Atsakovės E. S. ir B. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti uzufruktą: palikti nepilnametei ieškovei B. K. ir ieškovei E. S. teisę naudotis M. K. priklausančia gyvenamąja patalpa – 5784/11611 dalimi vienbučio gyvenamojo namo, esančio: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 291/1000 žemės sklypo, esančio: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d.; uždrausti M. K. lankytis nepilnametės dukters B. K. gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (kuriame yra gyvenamasis namas) (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Nurodė, kad laikino uzufrukto nustatymas, iki mažametė B. K. persikels gyventi į baigtą statyti ir įrengtą atsakovės preliminarioje būsto pirkimo sutartyje nurodytą būstą, atitiktų protingumo ir proporcingumo principą, vaiko teisių apsaugos būdą ir ieškovo prievolės vaikui santykį. Pabrėžė, kad nustatant uzufruktą svarbu ir vaiko – mažametės teisės į saugią aplinką užtikrinimas, t. y. draudimas ieškovui lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje viso uzufrukto galiojimo laikotarpiu.

5. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad uzufrukto nustatymo klausimas jau buvo išspręstas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024. Pažymėjo, kad moka išlaikymą vaikui – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vaiko gyvenamoji vieta nutartimi yra nustatyta ne su ieškovu, bet su atsakove, todėl būtent ji privalo užtikrinti dukrai teisę į būstą. Vien ta aplinkybė, kad vaikas prie esamos aplinkos yra pripratęs ir jam geriau likti gyventi namuose, kuriuose jis gyvena nuo gimimo, nėra pakankamas pagrindas riboti ieškovo, kaip būsto savininko, teises.