Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-8202), kuriuo prašo:

1.1. iškeldinti atsakovus E. A., E. S. ir B. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini);

1.2. priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. ieškovui po 1 000 Eur per mėnesį nuostolių, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki faktinio atsakovų išsikėlimo iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių name, adresu: (duomenys neskelbtini);

1.3. priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4. priteisti iš solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė šiuos argumentus:

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-186-1040/2023 pagal E. S. patikslintą ieškinį M. K. ir M. K. priešieškinį E. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį. Dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo E. S. ir M. K. pateikė apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismui.

2.2. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 Vilniaus apygardos teismas nutarė E. S. apeliacinio skundo netenkinti, o M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas inter allia (be kita ko) nutarė: (i) nutraukti E. S. ir M. K. santuoką; (ii) nustatė šalių nepilnamečio vaiko B. K. gyvenamąją vietą su E. S.; (iii) priteisė M. K. 5784/11611 dalis vienbučio gyvenamojo namo, esančio: (duomenys neskelbtini), ir 291/1000 žemės sklypo, esančio: (duomenys neskelbtini); (iv) priteisė iš M. K. E. S. 98 423,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalijimą, kompensaciją išmokant per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, t. y. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovas yra vienintelis teisėtas namo savininkas, tačiau jis negali įgyvendinti savo, kaip šio turto savininko, teisių į namo valdymą ir naudojimą, nes atsakovė kartu su ieškovo ir atsakovės dukra B. K., o taip pat atsakovės pilnamečiu sūnumi iš kitos santuokos – E. A., neišsikrausto iš namo ir toliau savavališkai naudojasi šiuo ieškovui priklausančiu turtu.

2.3. 2024 m. balandžio 22 d. ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, klausdamas, kada ji ruošiasi išsikraustyti iš ieškovui nutarties pagrindu priteisto namo. 2024 m. balandžio 25 d. atsakovė elektroniniu paštu atsakė, jog „iki bus įgytas kitas būstas užtikrinantis ne prastesnes, nei dabar turimas vaiko gyvenamąsias sąlygas, vaikas su mama lieka gyventi būste, kuriame šiuo metu gyvena“. 2024 m. balandžio 26 d. ieškovas elektroniniu laišku dar kartą kreipėsi į atsakovę su reikalavimu skubiai išsikraustyti. 2024 m. balandžio 28 d. atsakovė elektroniniu laišku atsakė, jog išsikels tik tuomet, kai ieškovas sumokės jai nutartimi priteistos kompensacijos sumą. Pažymėtina, kad tokių sąlygų anksčiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra nustatyta, todėl minėtos atsakovės nurodytos atsisakymo išsikelti iš namo priežastys yra aiškiai nepagrįstos.

2.4. 2024 m. balandžio 30 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė atsakovams pranešimą dėl išsikeldinimo, kuriuo informavo juos, kad atsakovai privalo išsikraustyti iš namo ir sklypo iki 2024 m. gegužės 30 d. Nepaisant to, atsakovai iki šios dienos neišsikraustė iš ieškovui priklausančio turto, taip trukdydami jam šiuo turtu naudotis. Kadangi atsakovai iš ieškovui priklausančio namo neišsikraustė, su ieškovu nebendrauja, iš tokio atsakovų elgesio yra akivaizdu, kad ieškovo turtu jie piktybiškai naudojasi kaip savo ir išsikraustyti iš jiems nebepriklausančių bei savavališkai naudojamų gyvenamųjų patalpų geranoriškai neketina.

2.5. Nekilnojamojo turto išrašas patvirtinta, kad ieškovas yra namo ir sklypo savininkas. Atsakovų ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas nebuvo suteikęs leidimo atsakovams gyventi name ir naudotis sklypu. Nepaisant to, ieškovas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į turimą turtą – namą ir sklypą, nes jis be jokio teisėto pagrindo ir nesant ieškovo sutikimo šiuo metu savavališkai naudojamas atsakovų. Ieškovo teisė netrukdomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu namu (tame tarpe išnuomoti namą kitiems asmenims) yra apribota atsakovų neteisėtais veiksmais. Atsakovė E. S. ir atsakovas E. A. yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas ieškovui priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini), kas tik patvirtina išdėstytus teiginius apie atsakovų neteisėtą gyvenimą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name. Be to, pagal Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, ieškovui priklausančiame name kartu su atsakove gyvena ir šalių nepilnametė dukra, kurios gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove.

2.6. Ieškinio reikalavimai neturėtų būti laikomi pažeidžiančiais kartu su atsakove name gyvenančios nepilnametės interesų, nes nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu namu. Būtent atsakovei, su kuria, remiantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi, yra nustatyta dukters gyvenamoji vieta, tenka pareiga teisėtais būdais užtikrinti jai tinkamas gyvenamosios vietos sąlygas, tuo nepažeidžiant kitų asmenų (tarp jų ir ieškovo) interesų. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, nebuvo nurodyta, kad atsakovei ar jos dukrai yra suteikiama uzufrukto teisė gyventi ieškovui minėtos nutarties pagrindu priteistame name. Be to, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje atsakovė kėlė reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo ieškovui priteisto namo atžvilgiu, siekiant užtikrinti dukters teisę į gyvenamąjį būstą, tačiau šie jos reikalavimai buvo atmesti, teismui nustačius, kad atsakovės turtinė padėtis pakankama užtikrinti dukters teisę į gyvenamąjį būstą nenustatant uzufrukto. Vilniaus apygardos teismas tik nustatė, jog šalių nepilnametė dukra turi gyventi kartu su atsakove, tačiau nenurodė konkrečios gyvenamosios vietos, kurioje jos turi kartu gyventi. Dėl šios priežasties būtent atsakovei kyla pareiga aprūpinti save ir šalių dukrą gyvenamąja vieta, bet tai neturi būti daroma be ieškovo sutikimo savavališkai užimant jam priklausantį namą. Atsakovas iš esmės neturi jokių pretenzijų savo dukros atžvilgiu, bet esamoje situacijoje ji negali likti gyventi ieškovui priklausančiame name atskirai nuo atsakovės, su kuria, remiantis nutartimi, yra nustatyta jos gyvenamoji vieta.

2.7. Ieškovo nuosavybės teisės į atsakovų savavališkai užimtą namą turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti šį nuosavybės teisės objektą, juo naudotis ir disponuoti. Šiomis teisėmis ieškovas negali naudotis nuo pat (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovai, akivaizdžiai pažeisdami ieškovo nuosavybės teisę, prieš savininko valią naudojasi šiuo turtu be jokio apmokėjimo už tai. Atsakovai iš tokio neteisėto ir neatlygintino naudojimosi jiems nepriklausančiu namu gauna naudą, tuo tarpu ieškovas, negalėdamas valdyti jam priklausančių patalpų ir, pavyzdžiui, jų išnuomoti, būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, neabejotinai patiria nuostolių, kurie privalo būti jam atlyginti. Tuo atveju, jeigu atsakovai neteisėtai negyventų ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, ieškovas būtų galėjęs šį turtą išnuomoti bei gauti iš to pajamų jau daugiau nei vieną mėnesį nuo nutarties, kurios pagrindu tapo namo savininku, įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini)).