Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: M. K., E. K., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Bylos faktinės aplinkybės

7. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. kovo 5 d. antstolio Armino Naujokaičio patvarkymu priimta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria, be kita ko, nustatyta laikinoji suinteresuoto asmens M. K. ir nepilnamečio vaiko B. K. bendravimo tvarka.

Dėl baudos skyrimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

14. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

15. Dėl nutarčių CPK 771 straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 771 straipsnio 9 dalis).

16. Atsižvelgdamas į tai, kad CPK nustatyta speciali tvarka, pagal kurią išsprendžiamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimas – teismo posėdyje teismas išnagrinėja klausimą, kodėl neįvykdytas procesinis sprendimas; nustatęs, kad skolininkas procesinio sprendimo neįvykdė, teismas gali jam skirti baudą; dėl priimtos nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas, teismas sprendžia, kad tai, jog suinteresuotas asmuo E. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, ginčydama priimtą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą aktą, nėra procesinė kliūtis išnagrinėti antstolio pareiškimą.

17. Pagal Nutartimi nustatytą laikinąją suinteresuoto asmens M. K. bendravimo su vaiku tvarką, suinteresuotas asmuo M. K. dukters B. K. ugdymo įstaigos 2022 m. vasaros atostogų metu su dukra praleidžia nuo birželio 10 iki 17 dienos imtinai, nuo birželio 27 iki liepos 9 dienos imtinai ir kt.; dukters B. K. 2022 m. vasaros atostogų metu negalioja nustatytas įprastinis tėvo bendravimo su dukra grafikas.

18. Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepime į antstolio pareiškimą neginčija aplinkybės, kad pagal Nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką suinteresuoto asmens M. K. bendravimas su vaiku neįvyko, t. y. vaikas neatostogavo su tėvu nuo birželio 10 iki 17 dienos imtinai ir nuo birželio 27 iki liepos 9 dienos imtinai.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

20. Kartu su atsiliepimu suinteresuotas asmuo E. K. pateikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. vasario 10 d. įsakymą dėl E. K. kasmetinių ir papildomų atostogų, kuriuo suinteresuotas asmuo išleista atostogų nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 23 d., taip pat nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 15 d. ir kt. Taigi pateiktas įsakymas bet kuriuo atveju nepateisina Nutarties nevykdymo nuo birželio 10 iki 17 dienos imtinai ir nuo birželio 27 iki liepos 7 dienos. Taip pat pateiktas įsakymas nepateisina Nutarties nevykdymo nuo liepos 8 iki liepos 9 dienos imtinai, kadangi pagal Nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką šis laikas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) buvo skirtas vaiko atostogoms su suinteresuotu asmeniu M. K.

21. Atsiliepime į antstolio pareiškimą suinteresuotas asmuo E. K. taip pat nurodo, kad tiek suinteresuotam asmeniui M. K., tiek Tarnybai buvo iš anksto pateikti ir žinomi dokumentai, kad dukra serga ir serga iki šiol. Kartu su atsiliepimu pateikti išrašai iš medicinos dokumentų, iš kurių (2022 m. birželio 5 d. ir 2022 m. birželio 20 d.) matyti, kad vaikui nustatyta pablogėjusi psichoemocinė būsena, ir 2022 m. birželio 8 d. diagnozuotas nenormalus kūno masės mažėjimas. Taigi Nutartimi nustatytomis tėvo bendravimo (atostogų) dienomis vaikas nesirgo jokiomis ūminėmis ligomis, dėl kurių objektyviai nebūtų galėjęs įvykti jo bendravimas su tėvu. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bloga vaiko psichoemocinė būklė nustatyta praėjus atitinkamai dviem ir septyniolikai dienų nuo Nutarties priėmimo, todėl labiau tikėtina, kad tokia vaiko būklė buvo jau Nutarties priėmimo metu, tad, jeigu suinteresuotas asmuo manė, jog ji (vaiko būklė) objektyviai kliudo vaikui bendrauti su tėvu, turėjo ją atskleisti Nutartį priėmusiam teismui. Kita vertus, atsiliepime į suinteresuoto asmens M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo suinteresuotas asmuo E. K., kaip matyti iš Nutarties aprašomosios dalies, teigė, kad Tarnybos užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog dukters santykis su tėvu yra nepakitęs, išlikęs baimės jausmas, todėl, anot suinteresuoto asmens, nėra pagrindo dabartiniu metu keisti nusistovėjusios nakvynių tvarkos. Dėl galimos vaiko baimės tėvui pasisakyta Nutarties 16 punkte.

22. Atsiliepime suinteresuotas asmuo E. K. atkreipia dėmesį, kad M. K. buvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku pagal pridedamas gydytojų rekomendacijas – iki vaiko psichosomatinė būklė pagerės, bendrauti tik tiek, kiek vaikas nori, tik dalyvaujant tretiesiems asmenims, be nakvynių pas tėvą, kitaip tariant, ne pagal teismo nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Tarnybos išvadoje taip pat pabrėžiama, kad, pagal įstatymą E. K. ir M. K. privalo tiksliai, kaip nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš suinteresuoto asmens E. K. pridedamo susirašinėjimo, ji siekė, kad vaiko bendravimas su tėvu vyktų kitokia tvarka, nei nustatė teismas, o tai yra nesuderinama su pirmiau nurodytu teismo sprendimo privalomumo principu.

23. Kartu su 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymu nagrinėti bylą jai nedalyvaujant suinteresuotas asmuo E. K. pateikė Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje, kaip pažymi, užfiksuota, kad dukra nenori bendrauti su tėvu. Suinteresuotas asmuo teigia, kad visą 2022 m. vasarą dukra nė karto nepareiškė noro bendrauti su tėvu.

24. Viena vertus, 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykiai nėra tiesioginis nagrinėjamos bylos dalykas, nes Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas surašytas už ankstesnį laikotarpį, todėl teismas plačiau minėtos Vaiko situacijos vertinimo anketos nevertina. Kita vertus, suinteresuotam asmeniui teigiant, kad per visą vasarą šalių dukra nė karto nepareiškė noro bendrauti su tėvu, teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo E. K. plačiau neargumentavo vaiko nenoro bendrauti su tėvu minėtomis dienomis, t. y. nuo birželio 10 iki 17 dienos imtinai ir nuo birželio 27 iki liepos 9 dienos imtinai, priežasčių, tačiau net jeigu jomis būtų laikoma vaiko pablogėjusi psichoemocinė būklė, šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kokių veiksmų pati vaiko motina ėmėsi, kad Nutartis būtų įvykdyta, o tokių ji neįvardija.

26. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021, 35 punktas).

27. Nagrinėjamos bylos atveju minėtos pareigos imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu (nutartimi) siektas rezultatas, vykdymas yra ypač svarbus esant suinteresuoto asmens M. K. pateiktai 2022 m. gegužės 20 d. – birželio 17 d. teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės, atliktos civilinėje byloje, kurioje priimta Nutartis, išvadai, pagal kurią vaikas negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su kartu negyvenančiu tėčiu tvarkos; kad vaikas patiria poveikį, kurio fone yra sukuriamas tikėjimas, jog tėtis yra pavojingas, nenuoširdus, turintis piktų kėslų; kad vaikas išgyvena lojalumo konfliktą ir kt.

28. Pateiktų duomenų kontekste vien suinteresuoto asmens E. K. teigimas, kad visą 2022 m. vasarą dukra nė karto nepareiškė noro bendrauti su tėvu, nėra pateisinantis Nutarties nevykdymo ginčo laikotarpiu.

29. Įrodymų, patvirtinančių ekspertės, atlikusios ekspertizę dėl galimo vaiko tvirkinimo, teiktas rekomendacijas (negalima vaiko palikti vieno su tėvu, negalima versti jo susitikti, bendrauti su tėvu, jeigu ji pati to nenorinti), suinteresuotas asmuo E. K. nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, suinteresuoto asmens pateiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą yra 2022 m. liepos 28 d., todėl jis taip pat nepateisina anksčiau įvykusių (2022 m. birželio mėn. ir liepos mėn. pradžioje) Nutarties neįvykdymo faktų.

30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas Nutarties neįvykdymo faktas, taip pat nenustatyta Nutarties nevykdymą ginčo laikotarpiu (2022 m. birželio mėn. ir liepos mėn. pradžioje) pateisinančių priežasčių.

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bauda, teismo skiriama už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams (arba, kaip šiuo atveju – neturtiniams) interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 63 punktas).

32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, pagal suinteresuoto asmens E. K. kartu su prašymu nagrinėti bylą jai nedalyvaujant pateiktą (ir teisėjos rezoliucija priimtą) Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą, suinteresuotam asmeniui M. K. 2022 m. rugpjūčio 24 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, be kita ko, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su mažamete B. K., todėl, kol galioja ši kardomoji priemonė, suinteresuoto asmens bendravimas su vaiku negali vykti, tuo pačiu byloje nustatyti Nutarties neįvykdymo atvejai laikomi baigtiniais, įvertinęs Nutarties nevykdymo laikotarpį, šalių teisinių santykių prigimtį bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad už Nutarties nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina kita teismų praktikoje pripažįstama nuobauda – įspėjimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

33. Suinteresuotam asmeniui E. K. išaiškinama, kad įspėjimo paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skirti įspėjimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.