- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-111-1059/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Atsakovas
- UAB „GT Transport“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „GT Transport“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1016-1180/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GT Transport“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys likviduojama dėl bankroto UAB „Litinsta“, UAB „Vytrita“, UAB „Vadema“, UAB „Renta Pumps“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Viena Insurance Group“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ieškovė, ir ESO) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „GT Transport“ 11 581,04 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Ieškovė nurodė, jog 2023 m. sausio 27 d. atsakovei buvo išduotas sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini). Leisti vykdyti žemės kasimo darbus ESO elektros tinklų, skirstomųjų dujotiekių bei elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose (toliau – ir Sutikimas). Sutikimas išduotas atsakovei vykdyti žemės kasimo darbus šalia (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovės darbuotojai, vykdydami vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbus, šalia (duomenys neskelbtini), 10 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė ieškovei priklausančią 10 kV įtampos elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini). ESO rangovės UAB „Vytrita“ pagalba atstatydama sugadintą turtą patyrė 11 581,04 Eur (be PVM) būtinų elektros kabelių linijos remonto išlaidų. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašė apmokėti padarytą žalą, tačiau atsakovė ieškovei padarytos žalos neatlygino. Pasak ieškovės, atsakovė, vykdydama žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, be kita ko, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, imtis priemonių apsaugoti statinius nuo galimos žalos, virš elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu, užtikrinti ESO tinklų bei įrenginių apsaugą nuo mechaninių pažeidimų. Taip pat teigė, kad ieškovės darbuotojas du kartus vyko rodyti atsakovės darbuotojams ESO priklausančių inžinierinių tinklų, o laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. kitų kasimo leidimų darbams (duomenys neskelbtini), kitoms įmonėms nebuvo išduota.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „GT Transport“ (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. atsakovė užbaigė vandentiekio ir buitinių tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini), statybos darbus ir informavo ieškovę, kad norima uždaryti kasinėjimo leidimą. Leidimas kasinėjimo darbams buvo uždarytas 2023 m. balandžio 26 d., t. y. po teigiamo pažeidimo padarymo datos 2023 m. balandžio 11 d., ieškovės darbuotoja – inžinierė Ž. L. D. aktą pasirašė 2023 m. balandžio 26 d. Jei atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, kaip nurodo ieškovė, tai ieškovė, būdama atsakinga už išduoto Leidimo uždarymą, neturėjo teisės jo uždaryti. Su ieškovės nurodyta žala atsakovė nesutiko, nes vykdydama darbus kabelio pažeidimo vietos atsakovė nebuvo atkasusi. Kabelio pažeidimą, jos manymu, galimai, padarė tie, kas klojo drenažą ankščiau. Pažeidimas padarytas ties drenažiniu vamzdžiu, kurio atsakovė nebuvo atkasusi. Anot atsakovės, ji jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeista 10 kV elektros kabelių linija (duomenys neskelbtini), neatliko, ieškovei priklausančiai elektros kabelių linijai padaryta žala niekaip nekoreliuoja su atsakovės atliktais darbais (kasinėjimo darbų vieta), t. y. tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Pasak atsakovės, ji jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeista 10 kV elektros kabelių linija (duomenys neskelbtini), neatliko. Atsakovė pažymėjo, jog septynerių metų laikotarpyje leidimą kasinėjimo darbams atlikti buvo gavusios dar trys įmonės UAB „Litinsta“ (2016 m. sausio 12 d.), UAB „Vytrita“ (2018 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. spalio 23 d.) ir UAB „Vadema“ (2019 m. vasario 27 d.). Todėl 10 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) galėjo būti pažeistos minėtoms įmonėms atliekant kasimo darbus, o gamtiniai procesai, tokie kaip temperatūrų svyravimai, požeminiai lietaus vandenys galėjo paveikti nesandarias ar korozijos paveiktas vietas bei sukelti esamus padarinius.
3. Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakovės prielaida, kad kabelį pažeisti galėjo UAB „Vytrita“, nesutinka, kadangi pagal 2018 m. gruodžio 12 d. leidimą UAB „Vytrita“ kabelio pažeidimo vietoje nedirbo, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
4. Trečiasis asmuo UAB „Vadema“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog UAB „Vadema“ buvo išduotas 2019 m. vasario 27 d. leidimas vykdyti žemės kasimo darbus. Prie atsiliepimo pridėtu planu įrodinėjo, kad UAB „Vadema“ tiesė kabelį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o kabelio trasa nėra arti pažeidimo vietos.
5. Trečiasis asmuo UAB „Renta Pumps“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog UAB „Renta Pumps“ (buvusi UAB UPRENT) nuomojo UAB „GT Transport“ vandens išsiurbimą užtikrinančią įrangą. Įranga ir montavimo darbai buvo suteikti 2023 m. kovo 13-15 d., tačiau minėtame etape UAB „Renta Pumps“ darbuotojai jokia forma neprisidėjo prie minėtų darbų, išskyrus, jog prižiūrėjo, kad į išplovimo adatą būtų tiekiamas arba netiekiamas vanduo, priklausomai nuo užsakovo pageidavimų. Be to, teigė, kad adatinių filtrų įleidimo momentu negalėjo būti pažeistos jokios požeminės komunikacijos, kadangi filtrai yra įleidžiami jau į iškastus gręžinius, adatiniai filtrai yra visiškai lankstūs ir minkšti, atsirėmę į bet kokią kliūtį jie pradėtų lenktis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „GT Transport“ 11 581,04 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad iki 2023 m. kovo 13 d. atsakovė atliko kasimo darbus (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ko laikotarpiu 2023 m. kovo 13 d. – 2023 m. kovo 15 d. atsakovė toliau minėtoje vietoje tęsė darbus naudodama iš UAB „Renta Pumps“ išsinuomotą įrangą – išplovimo adatas. Vėliau, baigusi darbus, atsakovė atkastą vietą užkasė smėliu, viršutinį sluoksnį padengė skalda, o 2023 m. balandžio 11 d. ESO užfiksavo gedimą, gedimas buvo nustatytas suveikus automatikai ir atsijungus linijai (duomenys neskelbtini) dėl užfiksuoto įžemėjimo. Buvo nustatyta, jog pažeista ieškovei priklausanti 10 kV įtampos elektros kabelių linija (duomenys neskelbtini).
8. Teismas vertino, kad byloje esančios fotonuotraukos, o taip pat liudytojų paaiškinimai bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė dirbo ir atliko kasimo darbus toje vietoje, kur buvo pažeista ginčo elektros kabelio linija. Iš byloje esančios fotonuotraukos pavadinimu „Pažeidimo vieta“ teismas nustatė, kad pažeidimo vieta buvo užfiksuota būtent toje vietoje, kurią buvo atkasę atsakovės darbuotojai, o vėliau, baigę darbus, ją užpylė su skalda. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat buvo parodyta ta pati pažeidimo vieta ir tarp šalių nekilo ginčas, kurioje vietoje kabelis buvo pažeistas. Byloje esančią fotonuotrauką, kurioje užfiksuota atkasta pažeidimo vieta ir matomas pažeistas kabelis, sulyginus su nuotrauka, kurioje matyti, kad atsakovė vykdė kasimo darbus ir buvo įbestos adatos, teismas sprendė, kad pažeistas elektros kabelis ir buvo toje vietoje, kur atsakovė vykdė kasimo darbus.
9. Teismas atsakovės poziciją, kad ji nekasė elektros kabelio pažeidimo vietoje, o vykdė darbus netoliese, kelių metrų atstumu, vertino kritiškai ir laikė gynybine pozicija. Iš pačios atsakovės 2024 m. balandžio 26 d. rašto su jame esančiomis fotonuotraukomis ((duomenys neskelbtini)) teismas nustatė, jog atstumas tarp dviejų šulinių yra tik apie 2 metrai; vieną iš šių šulinių, esantį antros nuotraukos dešinėje pusėje, ginčo vietoje įrengė atsakovė; iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas atkastas pažeistas kabelis, matyti, jog pažeistas elektros kabelis yra ne kažkur tai už šulinių, o tarp jų. Nurodė, kad iš byloje esančios fotonuotraukos su į žemę įbestomis adatomis matyti, kad atsakovė, statydama šulinį, buvo atkasusi pakankamai didelį žemės ploto dalį, atkastas plotas beveik siekia ant važiuojamosios dalies esantį kitą šulinį, tarp kurio ir atsakovės statomo šulinio ir buvo pažeistas kabelis.
10. Teismas darė išvadą, kad nors visi atsakovės pusės asmenys nurodė nieko nežinantys apie pažeistą ginčo elektros kabelio liniją, pažeisto kabelio jiems vykdant kasimo darbus nurodė nematę, įvertinęs tai, kad kabelis buvo ne nutrauktas, o pažeistas, taip pat įvertinęs liudytojo G. S. paaiškinimus, kad ginčo vietoje jis kasė tik su ekskavatoriumi ir rankiniu būdu nekasė, nes pasak jo, kabeliai visi buvo už šulinių, tad nebuvo ko ten saugoti, sprendė, kad galima situacija, jog elektros kabelio linijos pažeidimo kasant su ekskavatoriumi, iš jo neišlipant ir nebūnant šalia kabelio, atsakovė galėjo ir neužfiksuoti arba užfiksavo, tačiau apie pažeidimą nieko neinformavo, tikėdamasi, kad dėl pažeidimo masto jokios pasekmės nekils.
11. Be to, nurodė, kad Sutikime nurodyto privalomo reikalavimo nesilaikymas – virš elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu – teismo yra vertinamas kaip atsakovės veiksmų neteisėtumas, ko pasėkoje ir buvo pažeista ginčo elektros kabelio linija, kadangi atsakovė žinojo, jog darbus atlieka elektros kabelio apsaugos zonoje, jai turėjo būti žinoma, kad 10 kV elektros kabelis turi dviejų metrų apsauginę zoną, kad virš elektros kabelių žemę kasti privaloma rankiniu būdu, todėl atsakovė privalėjo žemės kasimo darbus atlikti taip ir tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas ESO priklausantis turtas.
12. Pasak teismo, išvadą, kad būtent atsakovė pažeidė ginčo elektros kabelio liniją, teismui leido daryti ir šios aplinkybės: ginčo laikotarpiu leidimas kasti ginčo vietoje buvo išduotas tik atsakovei; visi liudytojai, matę pažeidimą ant elektros kabelio, nurodė, jog tai mechaninio pobūdžio pažeidimas; atsakovės direktorius nurodė, jog ant elektros kabelio užfiksuoti dvejose vietose pažeidimai padaryti ekskavatoriaus kaušu; liudytojas G. S. parodė, kad kaušo, su kuriuo jis kasė, plotis apie 1 metras, o atstumas tarp nuotraukoje matomų dviejų pažeidimo vietų – apie 80 cm, taigi liudytojo nurodyti dydžiai (apie 1 m ir apie 80 cm), teismo vertinimu, buvo labai panašūs.
13. Teismas pažymėjo, jog kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu ir pusės metų laikotarpiu iki tol pažeidimo vietoje niekas kitas, išskyrus atsakovę, nebuvo gavę Sutikimų ir Leidimų kasinėjimui ir nėra duomenų, kad kas kitas atlikinėjo kasimo darbus pažeidimo vietoje, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad ginčo elektros kabelį pažeidė būtent atsakovė, atlikdama kasimo darbus ginčo vietoje.
14. Taip pat pažymėjo, kad Leidimo uždarymo faktas neįrodo, kad atsakovė nepažeidė ginčo elektros kabelio, nes prieš užkasant ginčo vietą ESO atstovai į vietą kviesti nebuvo, o liudytojas A. R. nurodė, jog jis Leidimo elektros dalies neuždarinėjo, Derinimo akte nepasirašė. Iš byloje esančio Derinimo akto teismas nustatė, kad skiltyje „Inžineriniai tinklai nepažeisti, užpylimas atliktas tvarkingai, pareigos, v., pavardė, parašas, data“ ESO atstovo parašo nėra.
15. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad atsakovė neteikė į bylą įrodymų, jog ieškovės nurodoma žala yra nepagrįsta ir / ar per didelė. Dėl to teismas vertino, kad ieškovės patirta žala, susijusi su ginčo kabelio pažeidimu, yra įrodyta.
16. Teismo vertinimu, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi ginčo elektros kabelio linijos, ieškovei nebūtų tekę pažeistos elektros kabelio linijos tvarkyti ir nebūtų tekę patirti nuostolių. Atsakovė, pažeisdama pareigą darbus elektros tinklų apsaugos zonose vykdyti itin atidžiai ir virš elektros kabelio kasti rankiniu būdu, turėjo numatyti, kad kasant su didesnio pavojaus šaltiniu – ekskavatoriumi – gali kilti žala ieškovės turtui.
17. Nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisti 11 581,04 Eur žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
18.1. Apeliantė teigia, kad teismas išvadą, jog pažeidimo vieta sutampa su darbų vieta, padarė pirmiausia remdamasis liudytojų parodymais apie tai, kur jie apytiksliai prisimena radę kabelio pažeidimą, kas atsakovės vertinimu, nesant tokius parodymus patvirtinančių įrodymų, nėra pakankamas pagrindas teismui daryti tikslias ir neabejotinas išvadas. Teismas taip pat rėmėsi kabelio pažeidimo vietos ir darbų atlikimo vietos fotonuotraukomis. Šios nuotraukos darytos skirtingais kampais, nuo žemės, iš jų nėra galimybės tiksliai nustatyti atkastų plotų išsidėstymo vietovėje, atkastų plotų matmenų, atstumų iki vietoje esančių orientyrų, tikslios atkasto kabelio vietos, sugretinti nuotraukose fiksuotus vaizdus tarpusavyje ar su brėžiniais. Todėl, atsakovės vertinimu, nuotraukų lyginimo pagrindu negalima išvada, kad pažeistas kabelis buvo toje vietoje, kur atsakovė vykdė kasimo darbus.
18.2. Teigia, kad nors UAB „Vytrita“ darbuotojai atlikdami pažeisto kabelio remonto darbus nustatė pažeidimo vietą, tačiau jokių technologijų (pavyzdžiui, laboratorijos) pagalba gautų duomenų apie pažeidimo vietą neišsaugojo, tokie duomenys teismui nebuvo pateikti. Nesant duomenų apie pažeidimo vietą (pvz., tikslių pažeidimo vietos koordinačių), teismas negalėjo nustatyti tikslios kabelio pažeidimo vietos, taip pat ar pažeidimo vieta sutapo su atsakovės atliktų darbų vieta. Tokių aplinkybių teismas negalėjo nustatyti ir išvažiuojamojo posėdžio metu, nes tuo metu kabelio pažeidimai jau buvo seniai ištaisyti, suremontuotas kabelis užkastas, išvažiuojamojo posėdžio metu akimi nematomas. Išvažiuojamojo posėdžio metu nustatinėjant galimą pažeidimo ir atsakovės atliktų darbų vietą buvo vadovaujamasi tik brėžiniais ir apytiksliais parodymais vietoje.
18.3. Mano, kad teismas negalėjo remdamasis vien duomenimis apie išpjauto asfalto plotą, kurio viršutinė dalis užpildyta skalda, padaryti išvados, kad visame tame plote atsakovė atliko kasimo darbus ar, kad visame šiame plote buvo kasama vienodu gyliu. Atsakovė atlikdama darbus buvo išpjovusi didesnį asfalto plotą ir jį vėliau užpildžiusi skalda, negu buvo atliekami kasimo darbai, tai yra buvo kasama mažesniame plote. Šią faktinę aplinkybę patvirtino liudytojas G. S., kuris nurodė, kad „asfaltas buvo atstatytas didesniu plotu, nei vykdė darbus“. Todėl liudytojų D. V., A. J. ir S. B. parodymai, kad gedimas buvo nustatytas toje vietoje, kurioje buvo išpjautas asfaltas ir užpilta skalda, nepatvirtina, kad atsakovė atlikdama darbus pažeidė kabelį ir tokiu būdu pasielgė neteisėtai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, Skundžiamą sprendimą grindė hipotetinėmis prielaidomis ir spėjimais.
18.4. Pasak apeliantės, teismas, motyvuodamas neteisėtų veiksmų buvimą, akcentuoja teisės aktais nustatyto reikalavimo virš kabelių linijos kasti rankiniu būdu pažeidimą, kasimą elektros kabelių linijos apsaugos zonoje. Atsakovė neginčija faktinių aplinkybių, kad darbų vietoje buvo kasama ekskavatoriumi, tačiau kasimo ekskavatoriumi apsaugos zonoje faktinė aplinkybė savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė buvo atkasusi nustatytą kabelio pažeidimo vietą ir, kad kabelis buvo pažeistas būtent dėl atsakovės atliktų kasimo darbų. Net jeigu atsakovė būtų pažeidusi reikalavimus virš kabelių linijos kasti rankiniu būdu, tokia išvada negalėtų būti automatiškai daroma, nenustačius konkrečių atsakovės veiksmų, kuriais ji pažeidė kabelį.
18.5. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad tik atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė kasimo darbus ginčo vietoje, kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad elektros kabelį galėjo pažeisti kiti nenustatyti fiziniai bei juridiniai asmenys, nes atsakovė yra pateikusi foto nuotraukas iš darbų vykdymo vietos, kuriose užfiksuotas vandens drenažas, kuris įrengtas be jokio leidimo. Ši aplinkybė, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad darbų atlikimo vietoje kasinėjimo darbus galėjo vykdyti ir tokie fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie neturėjo jokių leidimų ir oficialiai nebuvo kreipęsi į savivaldybę leidimams gauti. Nagrinėjamoje byloje neišsklaidžius pagrįstų abejonių, kad elektros kabelis galėjo būti pažeistas kitų nenustatytų asmenų, įrenginėjusių vandens drenažą be leidimo, teismas negalėjo civilinėn atsakomybėn traukti atsakovės. Teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos skundžiamame sprendime nepasisakė, nors klausimai susiję su ja buvo keliami civilinėje byloje.
18.6. Be to, pasak apeliantės, jei atsakovė UAB „GT Transport“ būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, tai ieškovė, būdama atsakinga už išduoto leidimo uždarymą, neturėjo teisės jo uždaryti. Šiuo atveju Leidimas kasinėjimo darbams buvo uždarytas 2023 m. balandžio 26 d., t. y. po teigiamo pažeidimo padarymo datos, o šią aplinkybę patvirtina elektroninis susirašinėjimas bei Leidimas kasinėjimo darbams atlikti, kurio skiltyje „Derinimo aktas“ lentelės antroje grafoje matomas AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ Klaipėdos miesto skyriaus inžinierės Ž. L. parašu suderinimas, atliktas 2023 m. balandžio 26 d.
18.7. Mano, kad faktą, jog darbų metu nebuvo pažeisti elektros kabeliai patvirtina ir civilinėje byloje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai – ekskavatorininkas G. S. ir statybininkas D. Ž..
18.8. Galiausiai, atsakovė mano, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog atsakovė UAB „GT Transport“ būtų pažeidusi ieškovės elektros kabelį.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
19.1. Ieškovė nurodo, kad UAB „GT Transport“ bylos nagrinėjimo metu, apeliaciniame skunde, neneigė ir patvirtino, jog kasimo darbai buvo atliekami ekskavatoriumi, kaip ir nepaneigė bylos nagrinėjimo metu nustatyto fakto apie Sutikime nurodytą įpareigojimą atlikti esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos ir gylio patikslinimui. Akivaizdu, kad atsakovei buvo žinoma teisės aktuose reglamentuojami reikalavimai, kaip virš elektros kabelio turėtų būti atliekami darbai, tačiau pati atsakovė, organizuodama savo darbus, neužtikrino, kad būtų realiai ir faktiškai laikomasi šių reikalavimų.
19.2. Teigia, kad nors UAB „GT Transport“ nurodo, jog kažkas kitas pažeidė kabelį, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. kitų kasimo leidimų darbams (duomenys neskelbtini) kitoms įmonėms nebuvo išduota. Be to iš papildomai pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kabelis buvo pažeistas atsakovės darbų vietoje.
19.3. Ieškovės manymu, atsakovė nuo 2012 m. vykdo veiklą, susijusią su inžinerinių tinklų ir sistemų, kelių tiesimu, remontu, tiltų, metalo konstrukcijų, angarų statyba, t. y. patyrusi verslininkė, kuriai atitinkamai taikytini aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Šių faktinių aplinkybių kontekste pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė (jos darbuotojai) nebuvo tokia apdairi ir rūpestinga, jog tinkamai įvertintų aplinkos, kurioje vykdė kasimo darbus, ypatybes ir pasirinktų tokias darbo priemones, kurios maksimaliai užtikrintų atliekamų darbų saugumą ir kad nebūtų pažeisti inžineriniai tinklai, nors pagal savo verslo patirtį turėjo ir galėjo tai įvertinti.
19.4. Pasak ieškovės, atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nesilaikė privalomų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, 10 kV KL apsaugos zonoje vykdė žemės darbus, ir būtent dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pažeista 10 kV įtampos elektros kabelių linija bei padaryta žala. Akivaizdu, kad jeigu ne neteisėti atsakovės veiksmai, kabelis nebūtų buvęs pažeistas, o ieškovė nebūtų patyrusi žalos, kas rodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Vytrita“ ir UAB „Vadema“ prašo apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, tačiau nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo reikalavimu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims, kadangi jie į bylą įtraukti ne savo noru, jokios bylos šalies procese nepalaikė, tačiau tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikė teismui procesinius dokumentus, prašymus, susijusius su nagrinėta byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl nuostolių, padarytų pažeidus elektros kabelių liniją, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje nustatyta, ir ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra, kad atsakovė UAB „GT Transport“ atlikinėjo kasimo darbus (duomenys neskelbtini), vykdydama nuotekų tinklų statybos, prijungimo darbus, kurie, be kita ko, buvo atliekami ir šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atliekami gavus leidimus ir sutikimus: 2023 m. sausio 27 d. atsakovei UAB „GT Transport“ ESO Tinklo duomenų valdymo departamentas išdavė Sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) Leisti vykdyti žemės kasimo darbus ESO elektros tinklų, skirstomųjų dujotiekių bei elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose; 2023 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybė atsakovei UAB „GT Transport“ išdavė Leidimą kasinėjimo darbams atlikti Nr. (duomenys neskelbtini). Darbai baigti 2023 m. balandžio 24 d.
24. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad darbus atsakovė ginčo vietoje tęsė iki 2023 m. kovo 15 d., baigusi darbus, atsakovė atkastą vietą užkasė smėliu, viršutinį sluoksnį padengė skalda. 2023 m. balandžio 11 d. ESO užfiksuotas gedimas linijoje (duomenys neskelbtini) dėl įžemėjimo, nustatyta, jog pažeista ieškovei priklausanti 10 kV įtampos elektros kabelių linija (duomenys neskelbtini). ESO rangovė UAB „Vytrita“ 2023 m. balandžio 14 d. nustatė elektros kabelio pažeidimo vietą, o 2023 m. gegužės mėn. atkasė ir sutvarkė elektros kabelio liniją (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė patyrė 11 581,04 Eur žalą (be PVM).
25. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „GT Transport“ minėtą žalą, teigdama, kad dėl atsakovės vykdytų kasimo darbų buvo pažeistas elektros kabelis. Atsakovė nuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų gynėsi argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė vykdydama darbus pažeidė kabelį, gedimas įvyko atsakovei jau baigus darbus, darbų metu kabelis net nebuvo atkastas, atsakovė teigė, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kasė būtent toje vietoje, kurioje buvo pažeistas kabelis.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, konstatavęs, kad byloje esančios fotonuotraukos, o taip pat liudytojų paaiškinimai bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė dirbo ir atliko kasimo darbus toje vietoje, kur buvo pažeista ginčo elektros kabelio linija, kad ginčo laikotarpiu tik atsakovei buvo išduotas leidimas atlikti kasimo darbus, kad kabelio pažeidimai padaryti mechaniniu būdu, o byloje įrodyta, kad atsakovė nesilaikė Sutikime nurodyto privalomo reikalavimo virš elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu, o ne ekskavatoriumi.
27. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su minėtu teismo sprendimu, iš esmės kvestionuodama pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Apeliantė teigia, kad sprendimas paremtas tik liudytojų parodymais ir byloje esančiomis fotonuotraukomis, kai pastarųjų neįmanoma sugretinti ir tinkamai palyginti. Pasak apeliantės, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės kabelį pažeidė būtent atsakovė, o ne kiti asmenys, galimai neteisėtai tiesę drenažo vamzdžius, teigia, kad byloje nėra ir duomenų apie tikslią pažeidimo vietą. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė kasimo darbus atliko pažeisdama Sutikimo sąlygas, t. y. kasdama ne rankiniu būdu, o su ekskavatoriumi, nelemia atsakovės neteisėtų veiksmų dėl kabelio pažeidimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir apeliacinio skundo argumentais, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
28. Visų pirma, jau minėta, kad byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, ieškovei teigiant, kad atsakovė vykdydama kasimo darbus pažeidė ieškovei priklausantį elektros kabelį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja.
29. Vienas iš griežtosios atsakomybės atvejų – didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala (CK 6.270 straipsnis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
30. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
31. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kasimo darbus elektros linijos apsaugos zonoje atsakovė vykdė pažeisdama Sutikime nurodytą sąlygą – virš dujotiekio bei elektros kabelio žemę kasti tik rankiniu būdu, nes darbus atliko didesnio pavojaus šaltiniu – ekskavatoriumi.
32. Byloje taip pat nebuvo ginčijama aplinkybė dėl įvykusios elektros gedimo ir elektros kabelio pažaidos, šią faktinę aplinkybę patvirtino ieškovės į bylą teikti rašytiniai įrodymai (vidiniai dokumentai apie gedimo fiksavimą, fotonuotraukos gedimo vietoje, pažeisto kabelio fotonuotrauka).
33. Esminė teismo nustatyta faktinė aplinkybė, su kuria nesutinka atsakovė – elektros kabelio pažeidimo ir atsakovės atliktų kasimo darbų vieta. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti priešingos nei pirmosios instancijos teismo išvados.
34. Nors apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl pažeidimo vietos, kurios padarytos remiantis fotonuotraukomis, liudytojų parodymais bei vietos apžiūra išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, teisėjų kolegijai, įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovės teiktas fotonuotraukas, tiek byloje esančias inžinerinių tinklų schemas bei atsakovės vykdytų nuotekų prijungimo tinklų schemą (pvz. žr. Sutikimo Priedą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), nekyla abejonių, kad atsakovė kasimo darbus atliko elektros tinklų apsaugos zonoje.
35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie konkrečią pažeidimo vietą (tikslių koordinačių), tačiau gedimo vietą pažymėjo UAB „Vytrita“, kuri užfiksuota prie ieškinio pridėtoje fotonuotraukoje pavadinimu „Gedimo vieta“. Liudytojai A. R. ir D. V., kurie nustatinėjo pažeidimo vietą, nurodė, kad gedimo vieta nustatoma vieno metro tikslumu elektros įtaisų pagalba, todėl netikėti fotonuotraukoje nurodyta gedimo vieta nėra pagrindo.
36. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl ginčo pažeidimo vietos, tačiau, priešingai nei mano atsakovė, vertina, kad byloje esančias fotonuotraukas galima sugretinti ir palyginti jose užfiksuotą vaizdą, ir nors atsakovės teiktose fotonuotraukose, darytose darbų vykdymo metu, nėra užfiksuotas atkastas ginčo kabelis, kasinėjimo darbų vieta matomų nuotekų šulinių atžvilgiu, atkastos vietos išsidėstymas (duomenys neskelbtini) (šaligatvio ir važiuojamosios dalies pozicija), objektyviam stebėtojui nekelia abejonių dėl atsakovės atliktų kasinėjimo darbų ir pažeisto elektros kabelio vietos sutapties.
37. Nors atsakovė argumentuoja, kad byloje nebuvo įrodyta, jog būtent ji pažeidė elektros kabelį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių leidžia konstatuoti, kad būtent atsakovė pažeidė ginčo elektros kabelio liniją.
38. Visų pirma, byloje nustatyta, kad tik atsakovė pažeidimo vietoje ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė kasimo darbus ir nors paskutinis (iki atsakovės) leidimas atlikti kasimo darbus buvo išduotas 2019 m., trečiasis asmuo UAB „Vadema“ rašytiniais įrodymais (atsiliepimo į ieškinį priedai) įrodė, kad darbai buvo atliekami kitoje, nei pažeidimo, vietoje.
39. Atsakovės versija, kelta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, kad kabelį galėjo pažeisti asmenys, nelegaliai tiesę drenažo vamzdžius, nepasitvirtino, nes jokie leistini įrodymai dėl tokių atsakovės nurodomų aplinkybių į bylą nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis).
40. Byloje taip pat buvo nustatyta ir apeliantė šios aplinkybės neginčija, kad iš ieškovės pateiktos fotonuotraukos, kurioje atvaizduotas atkastas ir pažeistas kabelis, bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog pažeidimas yra mechaninis ir padarytas ekskavatoriaus kaušu (sprendimo 34 punktas), o elektros linijos gedimas atsirado praėjus mažiau nei mėnesiui po atsakovės vykdytų darbų.
41. Apeliantė teigia, kad jei ji būtų pažeidusi elektros linijos kabelį, Leidimas kasimo darbams nebūtų buvęs uždarytas 2023 m. balandžio 26 d. ieškovės inžinierės suderinimu. Visų pirma, byloje nebuvo įrodinėta aplinkybė, kad negalima uždaryti leidimo kasimo darbams atlikti, jei yra nustatyti pažeidimai, antra, byloje esančių kelių Derinimo akto kopijų skiltyse „Inžineriniai tinklai nepažeisti užpylimas atliktas tvarkingai“ parašo/suderinimo dėl elektros tinklų (išskyrus dujų tinklus) nėra, byloje buvo nustatyta, kad užpilant kasimo vietą ieškovės atstovas į vietą nebuvo kviestas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog po pažeidimo nustatymo buvo uždarytas atsakovei išduotas leidimas kasimo darbams atlikti, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent atsakovės darbų atlikimo metu ir vietoje buvo pažeistas ieškovei priklausantis elektros kabelis.
42. Nors atsakovė teigia, kad byloje nėra konkrečių ir aiškių įrodymų, įrodančių, kad būtent atsakovė pažeidė ieškovės elektros kabelį, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma ir jų visapusiškas vertinimas leido teismui daryti priešingą išvadą.
43. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
44. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų apie konkrečią elektros kabelio pažeidimo vietą, pakanka įrodymų, kad būtent atsakovė pažeidė ieškovei priklausantį elektros kabelį, t. y. byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši išvada darytina atsižvelgus į byloje esančių nustatytų faktinių aplinkybių visumą, t. y. į tai, kad ginčo laikotarpiu leidimas kasti ginčo vietoje buvo išduotas tik atsakovei, pažeidimas paaiškėjo per pakankamai trumpą laiką nuo atsakovės darbų pabaigos, o elektros kabelio pažeidimas buvo mechaninio pobūdžio, padarytas ekskavatoriaus kaušu, kai byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė, nesilaikydama Sutikimo sąlygų, kasimo darbus vykdė tik ekskavatoriumi, o ne rankiniu būdu, kaip buvo privaloma.
46. Kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
47. Pažymėtina, kad šioje byloje, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos žalos dydžio, neginčijo atliktų darbų apimties, jų būtinumo, ieškovė ir trečiasis asmuo teismui paaiškino, kad darbų apimtį ir dideles pažeidimo šalinimo išlaidas lėmė pažeidimo vietos specifika – važiuojamoji kelio dalis. Ieškovė ir trečiasis asmuo, atlikęs pažeidimo šalinimo darbus, pateikė rašytinius įrodymus apie atliktus darbus, jų kainas, naudotas medžiagas ir pan. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad byloje buvo įrodyta dėl ginčo elektros kabelio linijos pažeidimo (elektros kabelio linijos sutvarkymo) ieškovės patirta žala – 11 581,04 Eur.
48. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
49. Nors apeliantė mano, kad byloje nebuvo nustatyta trečioji būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi ieškovės elektros kabelio, nuostoliai ieškovei nebūtų kilę. Atsakovė, atlikdama kasimo darbus ieškovės jai išduoto Sutikimo pagrindu, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o nesilaikydama sąlygos kasti rankiniu būdu, prisiėmė riziką dėl galimo elektros kabelio pažeidimo, todėl jai kyla pareiga atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi elektros kabelio.
50. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
51. Jau minėta, kad esminiai apeliantės nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai – netinkamas byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 83 punktas).
52. Teismo vertinimu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kuriais akcentuojami atskiri įrodymai (liudytojų parodymai, fotonuotraukos), nesutinkant su pirmosios instancijos teismo padarytomis, apeliantei nepalankiomis, išvadomis, neteikia pagrindo pripažinti, kad byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Priešingai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme UAB „Vadema“ patyrė 200 Eur, o UAB „Vytrita“ – 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų rekomendacinių maksimalių užmokesčio dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.
55. Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad nors tretieji asmenys prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsiliepimuose nesutiko su apeliantės prašymu, priėmus naują sprendimą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tretiesiems asmenims iš apeliantės teismas nutaria priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „GT Transport“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui UAB „Vytrita“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės UAB „GT Transport“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui UAB „Vadema“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.