Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“ atstovams vadovui T. L. ir advokatui Donatui Lengvinui,

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Vytrita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vadema“ atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GT Transport“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (likviduojama dėl bankroto) „Litinsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vytrita“, uždaroji akcinė bendrovė „Vadema“, uždaroji akcinė bendrovė „Renta Pumps“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Viena Insurance Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

12. Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. (trečiojo asmens UAB „Vytrita“ darbuotojas, Kretingos padalinio vadovas) paaiškino, jog nustatant gedimo vietą ir atkasant gedimo vietą jis nedalyvavo, dalyvavo traktorininkas G.V., taip pat A. J., D. Š., S. B. A. J. su laboratorija nustatinėja gedimus. Gedimo vieta nustatoma iki 1 metro tikslumu. Kai nustatoma tiksli vieta, kviečiamas užsakovas - ESO atstovas, šiuo atveju buvo kviečiamas techninis prižiūrėtojas A. R. Jie (UAB „Vytrita“) kitų trečiųjų asmenų nekviečia ir neinformuoja. ESO atstovas pasakė, kad reikalinga atkasti pažeidimo vietą. Toje vietoje asfalto dar nebuvo, buvo tik skalda, ją ir atkasė. Viršutinė skaldos danga buvo atkasta mechaniškai su traktoriumi iki 30 cm, toliau buvo kasama rankiniu būdu, rankiniu būdu atkasinėjo A. J., nes kabelio apsaugos zonoje privaloma kasti rankiniu būdu. Pažeistą kabelį įmonė sutvarkė. Pažeista kabelio dalis paliko po žeme, jie jos neiškirpo, buvo kitas kabelis nutiestas. Movos važiuojamojoje kelio dalyje būti negali. Iš nuotraukų jis mato, kad kabelio pažeidimas galimai padarytas mechanizuotu būdu, ne su kastuvu, kadangi išplėštas aliuminio sluoksnis, dengiantis kabelį. Kompiuterinės diagnostikos duomenų, koordinačių negali pateikti, tokie duomenys nėra saugomi. Diagnostika yra skirta tik pažeidimo vietos nustatymui. Gedimo vietą pažymėjo UAB „Vytrita“, ji matoma su ieškiniu pateiktoje nuotraukoje pavadinimu „Gedimo vieta“. Pažeidimo vieta nustatyta balandžio 14 d. Kada atsakinėjo pažeidimo vietą, negali pasakyti.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. (trečiojo asmens UAB „Vytrita“ darbuotojas, patirtis prie gedimų nustatymo apie 10 metų) paaiškino, jog jis nustatė gedimo vietą. Gedimo vietos ieškojo su laboratorija, akustiniu metodu. Buvo pajungtas prietaisas pastotyje, paleistas akustinis signalas ir su ausinėmis bei specialiu prietaisu nustatoma konkreti vieta, net gylis, kuriame yra pažeistas kabelis, nurodomas. Informacijos laboratorija nekaupia. Koordinatės nefiksuojamos. Tada pažymėjo gedimo vietą. Informavo darbų vadovą S. B. Po to atkasinėjo. Jis dalyvavo atkasant. Viršų – skaldą apie 30-40 cm nuėmė mini ekskavatorius, kurio kaušo plotis apie 20-30 cm, po to buvo atkasinėjama su kastuvu. Atkasus pamatė mechaniškai pažeistą elektros kabelį. Pažeidimas atrodė taip, kaip būtų su kaušu užkabinta. Tarp kabelio pažeidimo dviejų vietų atstumas apie pusmetris. Nuotraukose matoma atkasta pažeidimo vieta sutampa su nuotraukoje pažymėta gedimo vieta. Iš nuotraukos, kurioje matosi įbestos adatos, matyti, kad atsakovė kasinėdama tikrai turėjo matyti elektros kabelį, nes pro tą vietą ir praeina pažeistas kabelis, tai ta vieta, kur ir buvo užfiksuotas pažeidimas.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B.(trečiojo asmens UAB „Vytrita“ darbuotojas, darbų vadovas) paaiškino, jog A. J. nustatinėjo gedimo vietą su laboratorija. Koordinačių jų įranga nesaugo. Gedimo vieta buvo nustatyta toje vietoje, kur ant kelio buvo tik skalda. Apie tai buvo informuotas ESO atstovas A. R. Jis liepė atkasti pažeidimo vietą. G. V. ir A. J. atliko atkasimo darbus. Buvo nuimtas gruntas – skalda su ekskavatoriumi, po to kasė rankiniu būdu. Atkasus buvo nustatyta pažeidimo vieta, buvo iškviestas ESO atstovas ir jis nusprendė, kad turi būti atliekami remonto darbai nuo vieno iki kito šaligatvio, movos nebuvo galima dėti važiuojamojoje kelio dalyje pagal technologijas. Movos buvo sudėtos šaligatviuose. Elektros kabelio pažeidimas buvo mechaninis, galimai padarytas su technika, paspaudžiant kabelį. Kabelis nebuvo nutrauktas, buvo tik pažeistas. Esant tokiam pažeidimui trumpas jungimas negalėjo atsirasti po kelių metų, trumpas jungimas turėjo būti iš karto pažeidus kabelį. Kadangi kabelis buvo tik pažeistas, galėjo būti ir taip, kad trumpas jungimas įvyko vėliau, stipriai paspaudus. Įžemėjimas galėjo atsirasti ir dėl drėgmės. Kadangi toje vietoje, kur nustatytas gedimas, buvo anksčiau išpjautas asfaltas ir užpilta skalda, todėl ir teigia, kad atsakovė vykdė darbus elektros kabelio pažeidimo vietoje. Kai kabelis sutvarkytas, pažeidimo vietos su jų įranga nebėra įmanoma nustatyti, tačiau su specialia įranga yra galima nustatyti elektros kabelio trasą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

16. 2023-01-27 atsakovei UAB „GT Transport“ ESO Tinklo duomenų valdymo departamentas (inžinierė Ž. L.) išdavė Sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) Leisti vykdyti žemės kasimo darbus ESO elektros tinklų, skirstomųjų dujotiekių bei elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose. Sutikimas išduotas vykdyti žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini). Darbų pavadinimas – statybos leidimas, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų pajungimas.

17. Minėto Sutikimo privalomi vykdyti reikalavimai atliekant kasimo darbus: <...> 3. Vykdant žemės kasimo darbus įvertinti, kad ESO atstovo darbų vykdymo vietoje parodytų dujotiekių ir elektros kabelių vietos ir gylio bei elektroninių ryšių tinklų vietos duomenys yra preliminarūs; 4. Vykdant žemės kasimo darbus, inžinerinių statinių, inžinerinių tinklų betranšėjinio tiesimo darbus, inžinerinių tinklų vietų susikirtimuose ir/arba suartėjimuose atlikti ESO esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos ir gylio patikslinimui / nustatymui; 5. Prieš kertant dujotiekį ir/arba elektros kabelį, ir/arba elektroninių ryšių tinklą uždaru betranšėjiniu būdu, kur neįmanoma atlikti kontrolinių atkasimų, būtina sutikslinti realią žemės paviršiaus, dujotiekio ir/arba elektros kabelio ir/arba elektroninių ryšių tinklų viršaus altitudę (-es) su projektine (-ėmis); 6. Nustačius tikslią ESO esamų tinklų buvimo vietą žemės kasimo darbų vykdymo vietoje, pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių, ESO esamų tinklų, susisiekimo komunikacijų vietas, jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, esamus tinklus, dirvožemį, želdinius nuo galimo pažeidimo ir žalos; 7. Virš dujotiekio bei elektros kabelio žemę kasti tik rankiniu būdu; 8. Naudoti smūginius žemės smulkinimo mechanizmus ne arčiau kaip 5 m nuo dujotiekio; 9. Atkasus ilgesnę kaip 2 m dujotiekio/kabelio/elektroninio ryšio tinklo kabelių linijų atkarpą, dujotiekį/kabelį/elektroninio ryšio tinklą papildomai pritvirtinti (pakabinti), apsaugoti nuo pažeidimo. Šiuos dujotiekio/elektros kabelio/elektroninio ryšio tinklo apsaugos darbus vykdyti prižiūrint ESO/ UAB „Ignitis grupės paslaugų centro" atstovui; 10. Dujotiekius elektros kabelius, elektroninio ryšio tinklus užpilti gruntu tik dalyvaujant ESO atstovui; 11. Ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki dangų atstatymo darbų pradžios, telefonu (duomenys neskelbtini), papildomai iškviesti ESO atstovą, įvertinti dujotiekio įtaisų būklę (įtaisų įgilinimą/pakėlimą pagal esamą dangų paviršių) <...>.

18. 2023-01-30 Klaipėdos miesto savivaldybė atsakovei UAB „GT Transport“ išdavė Leidimą kasinėjimo darbams atlikti Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei leista vykdyti statinio - lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybas.

19. 2023-02-02 ir 2023-02-06 ieškovės ESO darbuotojai vyko rodyti atsakovės UAB „GT Transport“ darbuotojams ESO priklausančių inžinierinių tinklų vietas, gylį.

20. Iki 2023-03-13 atsakovė atliko kasimo darbus (duomenys neskelbtini). Po ko laikotarpiu 2023-03-13 – 2023-03-15 atsakovė toliau minėtoje vietoje tęsė darbus naudodama iš UAB „Renta Pumps“ išsinuomotą įrangą - išplovimo adatas. Vėliau, baigusi darbus, atsakovė atkastą vietą užkasė smėliu, viršutinį sluoksnį padengė skalda.

21. 2023-04-11 ESO užfiksavo gedimą, gedimas buvo nustatytas suveikus automatikai ir atsijungus linijai Danė L-TR-28-1 dėl užfiksuoto įžemėjimo. Buvo nustatyta, jog pažeista ieškovei priklausanti 10 kV įtampos elektros kabelių linija TR44-TR451.

22. Rangovė UAB „Vytrita“ 2023-04-14 nustatė elektros kabelio pažeidimo vietą.

24. Rangovė UAB „Vytrita“ 2023 m. gegužės mėn. atkasė ir sutvarkė elektros kabelio liniją TR44-TR451.

25. Pagal Nuostolių paskaičiavimo pažymą, kurioje apskaičiuotos darbuotojų darbo laiko išlaidos, transporto nuoma, transporto išlaidos, rangovo suteiktos paslaugos likviduojant/lokalizuojant pažeidimą, dėl ginčo elektros kabelio linijos pažeidimo / elektros kabelio linijos sutvarkymo ieškovė patyrė 11 581,04 Eur žalą (be PVM), kurią ji reikalauja priteisti iš atsakovės.

26. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „GT Transport“, vykdydama kasimo darbus, pažeidė ieškovei priklausančią 10 kV įtampos elektros kabelių liniją TR44-TR451, ar atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtą žalą.

Dėl žalos atlyginimo

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja.

28. Vienas iš griežtosios atsakomybės atvejų – didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala (CK 6.270 straipsnis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

29. Pažymėtina, jog pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

30. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (šalių ir liudytojų duotus paaiškinimus, byloje esančias fotonuotraukas, atsakovei išduotą Sutikimą, Leidimą, Derinimo aktą ir kitą rašytinę medžiagą), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai yra įrodyti. Kaip ne kartą byloje buvo akcentuojama ir ginčo dėl to nekyla, 2023-01-27 atsakovei UAB „GT Transport“ ESO išdavė Sutikimą, kuriuo buvo leista vykdyti žemės kasimo darbus ESO elektros tinklų, skirstomųjų dujotiekių bei elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose ((duomenys neskelbtini)). Nors atsakovės pusė viso proceso metu teigė, kad nekasė konkrečiai toje vietoje, kur buvo pažeista ginčo elektros kabelio linija ir paties kabelio atkasę niekada nebuvo, kad kabelio pažeidimo vieta yra nutolusi net kelis metrus nuo tos vietos, kur jie kasė ir statė šulinį, tačiau byloje esančios fotonuotraukos, o taip pat liudytojų paaiškinimai bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė dirbo ir atliko kasimo darbus toje vietoje, kur buvo pažeista ginčo elektros kabelio linija. Iš byloje esančios fotonuotraukos pavadinimu „Pažeidimo vieta“ matyti, jog pažeidimo vieta buvo užfiksuota būtent toje vietoje, kurią buvo atkasę atsakovės darbuotojai, o vėliau, baigę darbus, ją užpylė su skalda. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat buvo parodyta ta pati pažeidimo vieta ir tarp šalių nekilo ginčas, kurioje vietoje kabelis buvo pažeistas. Byloje esančią fotonuotrauką, kurioje užfiksuota atkasta pažeidimo vieta ir matomas pažeistas kabelis, sulyginus su nuotrauka, kurioje matyti, kad atsakovė vykdė kasimo darbus ir įbestos adatos, matyti, jog pažeistas elektros kabelis ir buvo toje vietoje, kur atsakovė vykdė kasimo darbus. Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. taip pat parodė, jog iš nuotraukos, kurioje matosi įbestos adatos, matyti, kad atsakovė kasinėdama tikrai turėjo matyti elektros kabelį, nes pro tą vietą (kur kasinėjo atsakovė) ir praeina pažeistas kabelis. Teismui nekyla abejonių, kad pažeistas elektros kabelis buvo toje vietoje, kurioje atsakovė atliko kasimo darbus. Atsakovės poziciją, kad atsakovė nekasė elektros kabelio pažeidimo vietoje, o vykdė darbus netoliese, kelių metrų atstumu, teismas vertina kritiškai ir laiko gynybine pozicija. Iš pačios atsakovės 2024-04-26 rašto su jame esančiomis fotonuotraukomis (į bylą pateikta 2024-05-15 su (duomenys neskelbtini)) matyti, jog atstumas tarp dviejų šulinių yra tik apie 2 metrai; vieną iš šių šulinių, esantį antros nuotraukos dešinėje pusėje, ginčo vietoje įrengė atsakovė; iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas atkastas pažeistas kabelis, matyti, jog pažeistas elektros kabelis yra ne kažkur tai už šulinių, o tarp jų; atsakovės vadovas neteisingai 2024-04-26 rašte nurodė, kad pažeidimo vieta nuo jų įrengto šulinio yra apie 2 m atstumu, nes pažeidimo vieta, kaip minėta, buvo tarpe tarp dviejų šulinių, tarp kurių atstumas tik 2 m; iš byloje esančios fotonuotraukos su į žemę įbestomis adatomis matyti, kad atsakovė, statydama šulinį, buvo atkasusi pakankamai didelį žemės ploto dalį, atkastas plotas beveik siekia ant važiuojamosios dalies esantį kitą šulinį, tarp kurio ir atsakovės statomo šulinio ir buvo pažeistas kabelis.

32. Nors visi atsakovės pusės asmenys nurodė nieko nežinantys apie pažeistą ginčo elektros kabelio liniją, pažeisto kabelio jiems vykdant kasimo darbus nurodė nematę, tačiau įvertinus tai, kad kabelis buvo ne nutrauktas, o pažeistas, taip pat įvertinus liudytojo G. S. paaiškinimus, kad ginčo vietoje jis kasė tik su ekskavatoriumi ir rankiniu būdu nekasė, nes pasak jo, kabeliai visi buvo už šulinių, tad nebuvo ko ten saugoti, galima situacija, kad elektros kabelio linijos pažeidimo, kasant su ekskavatoriumi, iš jo neišlipant ir nebūnant šalia kabelio, atsakovė galėjo ir neužfiksuoti arba užfiksavo, tačiau apie pažeidimą nieko neinformavo tikėdamasi, kad dėl pažeidimo masto jokios pasekmės nekils. Kadangi kabelis buvo ne nutrauktas, o pažeistas, kaip nurodė liudytojas S. B., trumpas jungimas / įžemėjimas galėjo įvykti vėliau, stipriai spaudžiant tą vietą (važiuojamąją kelio dalį, esant intensyviam eismui) ir / arba dėl patekusios drėgmės. Liudytojas A. R. taip pat paaiškino, jog kadangi kabelis nebuvo nukirstas, o buvo tik pažeistas, pradžioje jis dar kažkiek galėjo „dirbti“, o eigoje prakiurus ir pakliuvus vandeniui, prasidėjo kiti procesai. Pažeidus elektros kabelį ir jeigu nebėra apsauginio elektros kabelio sluoksnio (plieninės juostos), po to einantis sluoksnis - aliuminis, sąveikaudamas su gruntiniu vandeniu, laikyti galėtų tik apie pusę metų, ne ilgiau, paskui jis prakiūra. Netikėti tokiais parodymais liudytojų, turinčiais specialių žinių ir ilgametę darbo patirtį šioje srityje, teismas neturi jokio pagrindo.

33. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog net ir tokiu atveju, kai yra veikiama su ESO Sutikimu, žemės kasimo darbai privalo būti atliekami laikantis griežtų išduotame Sutikime nurodytų įpareigojimų: , be kita ko, pareigos žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių, komunikacijų vietas, jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, dirvožemį, želdinius nuo galimos žalos; virš elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu; užtikrinti ESO tinklų bei įrenginių apsaugą nuo mechaninių pažeidimų; ESO tinklų ir vykdomų žemės kasimo vietų susikirtimuose atlikti esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos ir gylio patikslinimui; vykdant darbus vadovautis aktualios redakcijos Elektros tinklų apsaugos taisyklių, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, Žemės darbų reglamento bei kitų galiojančių teisės aktų reikalavimais. Privalomo reikalavimo nesilaikymas - virš elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu – teismo yra vertinamas kaip atsakovės veiksmų neteisėtumas, ko pasėkoje ir buvo pažeista ginčo elektros kabelio linija. Atsakovė žinojo, kad darbus atlieka elektros kabelio apsaugos zonoje, jai turėjo būti žinoma, kad 10 kV elektros kabelis turi dviejų metrų apsauginę zoną, kad virš elektros kabelių žemę kasti privaloma rankiniu būdu, todėl atsakovė privalėjo žemės kasimo darbus atlikti taip ir tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas ESO priklausantis turtas.

34. Išvadą, kad būtent atsakovė pažeidė ginčo elektros kabelio liniją, teismui leidžia daryti ir šios aplinkybės: ginčo laikotarpiu leidimas kasti ginčo vietoje buvo išduotas tik atsakovei; visi liudytojai, matę pažeidimą ant elektros kabelio, nurodė, jog tai mechaninio pobūdžio pažeidimas; atsakovės direktorius nurodė, jog ant elektros kabelio užfiksuoti dvejose vietose pažeidimai padaryti ekskavatoriaus kaušu; liudytojas G. S. parodė, kad kaušo, su kuriuo jis kasė, plotis apie 1 metras, o atstumas tarp nuotraukoje matomų dviejų pažeidimo vietų – apie 80 cm. Teismas pažymi, jog liudytojo nurodyti dydžiai (apie 1 m ir apie 80 cm) yra labai panašūs. Logiška, kad liudytojas, būdamas atsakovės darbuotoju, siekdamas atsakovei palankaus sprendimo, neįvardijo, kad ekskavatoriaus plotis ir atstumas tarp nuotraukoje matomų dviejų pažeidimo vietų yra / galėtų būti vienodas ir sutampa.

35. Taip pat pažymėtina, jog nors atsakovė nurodo, kad kasimo darbus pažeidimo vietoje vykdė iki 2023 m. kovo mėn. vidurio, o apie kabelio pažeidimą ieškovė informaciją gavo tik 2023-04-11, tačiau tai liudytojų - specialių žinių turinčių asmenų buvo paaiškinta tuo, kad elektros kabelis buvo tik pažeistas, o ne nutrauktas / nukirstas, todėl kurį laiką jis dar atliko savo funkcijas. Kaip paaiškino liudytojas S. B., trumpas jungimas / įžemėjimas galėjo įvykti vėliau, stipriai spaudžiant tą vietą (važiuojamąją kelio dalį, esant intensyviam eismui) ir / arba dėl patekusios drėgmės. Liudytojas A. R. taip pat paaiškino, kad pažeidus elektros kabelį ir jeigu nebėra apsauginio elektros kabelio sluoksnio (plieninės juostos), po to einantis sluoksnis - aliuminis, sąveikaudamas su gruntiniu vandeniu, laikyti dar galėtų apie pusę metų, ne ilgiau. Teismas pažymi, jog kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu ir pusės metų laikotarpiu iki tol pažeidimo vietoje niekas kitas, išskyrus atsakovę, nebuvo gavę Sutikimų ir Leidimų kasinėjimui ir nėra duomenų, kad kas kitas atlikinėjo kasimo darbus pažeidimo vietoje, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ginčo elektros kabelį pažeidė būtent atsakovė, atlikdama kasimo darbus ginčo vietoje.

36. Nors atsakovė ginasi taip pat tuo, kad kasinėjimo darbai buvo baigti, Leidimas uždarytas, pažeidimų nenustatyta, tačiau teismas pažymi, jog Leidimo uždarymo faktas neįrodo, kad atsakovė nepažeidė ginčo elektros kabelio. Pažymėtina, jog prieš užkasant ginčo vietą ESO atstovai į vietą kviesti nebuvo, o liudytojas A. R. taip pat nurodė, jog jis Leidimo elektros dalies neuždarinėjo, Derinimo akte nepasirašė. Iš byloje esančio Derinimo akto matyti, jog skiltyje „Inžineriniai tinklai nepažeisti, užpylimas atliktas tvarkingai, pareigos, v., pavardė, parašas, data“ ESO atstovo parašo nėra. Parašas yra tik skiltyje „Leidimas suderintas, pareigos, v., pavardė, parašas, data“.

37. Kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (Nuostolių paskaičiavimo pažymą, kurioje apskaičiuotos darbuotojų darbo laiko išlaidos, transporto nuoma, transporto išlaidos, rangovo suteiktos paslaugos likviduojant/lokalizuojant pažeidimą, taip pat pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad dėl ginčo elektros kabelio linijos pažeidimo - elektros kabelio linijos sutvarkymo ieškovė patyrė 11 581,04 Eur žalą. Ieškovės pusė ir trečiojo asmens UAB „Vytrita“ darbuotojai išsamiai paaiškino, jog ginčo elektros kabelio linija buvo pažeista važiuojamojoje kelio dalyje, jos sutvarkymas buvo atliktas pagal techninius sprendinius, jokie sujungimai, movos važiuojamojoje kelio dalyje negalėjo būti daromi, todėl buvo reikalinga tvarkyti ilgesnę elektros kabelio liniją. Atsakovė neteikė į bylą įrodymų, kad žala yra nepagrįsta ir / ar per didelė, kad ieškovės nurodomos sumos yra nepagrįstos, nei jų dydžio, nei apimties neginčijo. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės patirta žala, susijusi su ginčo kabelio pažeidimu, yra įrodyta.

39. Trečioji būtina civilinės atsakomybės sąlyga – tai priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį vertinamas žalos numatomumas protingam asmeniui, pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtis ir vertė, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginis tikslas, atsakomybės prigimtis bei įprasta gyvenimiška rizika.

40. Teismo vertinimu, šiuo atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi ginčo elektros kabelio linijos, ieškovei nebūtų tekę pažeistos elektros kabelio linijos tvarkyti ir nebūtų tekę patirti nuostolių. Kilusios pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo atsakovės neteisėto veikimo. Atsakovė, pažeisdama pareigą darbus elektros tinklų apsaugos zonose vykdyti itin atidžiai ir virš elektros kabelio kasti rankiniu būdu, turėjo numatyti, kad kasant su didesnio pavojaus šaltiniu – ekskavatoriumi – gali kilti žala ieškovės turtui.

41. Kaip minėta, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nagrinėjamu atveju byloje neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens – ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo.

42. Atsižvelgiant į tai, kad aptarta, į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas. Tokiu atveju yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 11 581,04 Eur žala.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, ieškovei prašant, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Ieškovė byloje patyrė 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama už ieškinį žyminį mokestį. Kadangi atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

45. Atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

46. Byloje trečiaisiais asmenimis, be kita ko, buvo įtrauktos UAB „Vytrita“ ir UAB „Vadema“. Šie asmenys į bylą įtraukti atsakovei neigiant savo kaltę dėl padarytos žalos ir pačiai atsakovei iškėlus versiją, kad galimai būtent šie asmenys ir yra kalti dėl padarytos žalos ieškovei. Tačiau kadangi byloje buvo nustatyta, jog dėl ieškovei padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, ji laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl iš jos trečiajam asmeniui UAB „Vytrita“ priteistina 1 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o trečiajam asmeniui UAB „Vadema“ iš atsakovės priteistina 1 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

47. Kiti byloje dalyvavę asmenys įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas neteikė.

48. Byloje susidarė 70,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos valstybei priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies - atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“ 11 581,04 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ 1 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vadema“ 1 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“ valstybei 70,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti, kad šios išlaidos privalo būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant sumokėjimo faktą įrodančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.