Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir V. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui 21 (dvidešimt vienai) dienai.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas iš dalies atliktas bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. lapkričio 8 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš V. L. nepriteistos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – DVD laikmena su apklausos vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos viršelio, paliktas saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. L. pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį už tai, kad 2021 m. kovo 23 d. būdamas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-136-953/2021 nuteistas subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 2022 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Nr. T-416-953/2022, kuria buvo panaikintas 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, žinodamas apie priimtą nutartį, nuo 2022 m. gegužės 30 d. pasislėpė, tokiu būdu vengė atlikti teismo nuosprendžiu ir nutartimi jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2022 m. birželio 6 d. 22.50 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliantas nesutinka pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, ir prašo jį išteisinti. Šio prašymo netenkinus, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, taikant BK 37 straipsnio nuostatas.

Dėl V. L. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad kaltinimas padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistojo V. L. atžvilgiu pasitvirtino visa apimti. Neatkartodamas tinkamo pirmosios instancijos teismo atliko įrodymų vertinimo, aukštesnysis teismas, atkreipia dėmesį į pagrindines detales, nulėmusias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą V. L. atžvilgiu.

7. Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

8. BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia kaltininko vengimu atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Pati vengimo sąvoka nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.

9. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistasis V. L. teigia, kad jo veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, požymio – tyčios. Apeliantas nurodo, kad buvo išmestas iš namų, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini) ir laiku negalėjo sugrįžti į (duomenys neskelbtini) bei prisistatyti į policiją dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat pažymi, kad neturėjo pinigų grįžimui, o jo telefonas buvo išsikrovęs. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad V. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu V. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 24-40). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą (nuteistasis piktybiškai nesilaikė vykdomos probacijos sąlygų), V. L. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams (1 t., b. l. 11-13). Nutartis V. L. laikoma įteikta 2022 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 22) ir įsiteisėjo 2022 m. gegužės 20 d. (1 t., b. l. 14).

11. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo R. V. 2022 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuteistasis V. L. 2022 m. gegužės 25 d. asmeniškai buvo įspėtas, kad jis privalo 2022 m. gegužės 27 d. 09.00 val. atvykti į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kadangi V. L. pasakė, jog žino apie jam paskirtą bausmę, tačiau nori nusipirkti reikalingų daiktų, rūbų bei higienos priemonių, buvo sutarta, jog V. L. į policijos komisariatą savanoriškai atvyks 2022 m. gegužės 30 d. 13.00 val. V. L. pareigūnui nurodė, kad pastovios gyvenamosios vietos neturi, (duomenys neskelbtini) pas žmones dirba sezoninius darbus ir miega, kur papuola. Nurodytu laiku V. L. neatvykus į policijos komisariatą, buvo paskambinta pakartotinai tuo pačiu nuteistojo telefono numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Kadangi nuteistasis pats paminėjo, kad uždarbiauja (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta į šią gyvenvietę, bet pabendravus su gyventojais ir parodžius jo fotonuotrauką, niekas jo neatpažino ir jokios reikalingos informacijos nesuteikė (1 t., b. l. 17).

12. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 153-155) nuteistasis V. L. patvirtino, jog žinojo apie jo atžvilgiu priimtą nutartį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir apie tai, jog turi atlikti laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams buvo informuotas ir policijos pareigūno, su kuriuo telefonu suderino bausmės atlikimo sąlygas, t. y. susitarė tikslą datą, kada turi pristatyti į policijos komisariatą, tačiau, kaip pats nuteistasis pripažino, nurodytu laiku ir vietoje neprisistatė. Taip pat nuteistasis posėdžio metu patvirtino, kad buvo įspėtas pareigūno, jog neatvykus sutartu laiku bus pradedama pastarojo paieška. Teigė, kad nevengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o tiesiog neturėjo realios galimybės pradėti ją vykdyti, nes buvo išvykęs į kitą miestą, neturėjo pinigų grįžimui bei turėjo problemų dėl naudojamo telefono.

13. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. V. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. b. l. 174-177) patvirtino, kad telefonu bendravo su V. L. ir pastarąjį informavo, jog jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę, su V. L. suderino laiką ir vietą, kada ir kur V. L. turi prisistatyti bausmės atlikimui, tačiau V. L. sutartu laiku nepasirodė, susisiekti su V. L. telefonu nebuvo įmanoma, nes pastarojo telefonas buvo išjungtas būtent nuo tos dienos, kai V. L. turėjo prisistatyti į policijos komisariatą. Be kita ko, liudytojas R. V. patvirtino, kad tuo metu, kai bendravo su V. L. dėl paskirtos bausmės vykdymo sąlygų, V. L. neminėjo, kad yra išvykęs į kitą miestą, priešingai, teigė, jog yra (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus šią informaciją, V. L. (duomenys neskelbtini) nebuvo rastas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2022 m. birželio 1 d. pradėta paieškos byla Nr. 40-07-0026-22, V. L. surastas 2022 m. birželio 6 d. 22.50 val. (1 t., b. l. 54-55).

14. Paminėti faktiniai bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. L. aiškiai žinojo, jog jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią privalo atlikti, žinojo, kad 2022 m. gegužės 30 d. jis privalo nuvykti į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, o jam savanoriškai nenuvykus, bus pradėta jo paieška. Siekdamas išvengti skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistasis V. L. ėmėsi priemonių: nepranešęs policijos pareigūnams pakeitė gyvenamąją vietą, išjungė telefoną, sąmoningai vengė su pareigūnais bet kokių tiesioginių ar netiesioginių kontaktų. Toks nuteistojo elgesys rodo jį veikus tiesiogine tyčia ir savo veika realizavus BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl tenkinti apeliacinio skundo prašymą priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

15. Apeliacinio skundo argumentai, kad V. L. neva nevengė atlikti bausmės, o buvo išmestas iš gyvenamųjų namų, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini) ir neturėjo pinigų grįžimui, o telefonas buvo išsikrovęs, yra atmetami, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių V. L. būtų galėjęs nevykdyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo dėstomos aplinkybės dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini), finansų stygiaus ir telefono nėra nuoseklios. Nuteistasis, bendraudamas telefonu su policijos pareigūnu dėl bausmės atlikimo sąlygų, teigė, jog yra (duomenys neskelbtini), visgi juose nebuvo rastas, tuo tarpu apklausiamas teisme nurodė, kad tuo metu, kai bendravo su pareigūnu, jau buvo (duomenys neskelbtini), taigi melavo dėl savo buvimo vietos, sąmoningai stengdamasis išvengti bausmės atlikimo. Taip pat apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) uždarbiavo, tačiau tuo pačiu teigė, kad neturėjo pinigų grįžti į (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimui, nors pats pareigūnui nurodė konkrečią dieną ir laiką, kada gali atvykti atlikti bausmę. Be to, grįžęs į (duomenys neskelbtini) dar po savaitės nuteistasis ir toliau savanoriškai neprisistatė į policijos komisariatą. Tuo tarpu aplinkybes dėl galimybės policijos pareigūnams su juo susisiekti nebuvimo nuteistasis nuolat keitė – vienu atveju teigė, kad jo telefonas buvo visiškai išsikrovęs, kitu atveju nurodė, kad telefonas trumpam įsijungdavo, dar kitu – jog neturėjo policijos pareigūno telefono numerio, todėl negalėjo jam paskambinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėju kolegija konstatuoja, kad nuteistojo parodymų nenuoseklumas, vertinant kartu su liudytojo pareigūno R. V. parodymais ir tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdžiai patvirtina nuteistojo tiesioginę tyčią padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Dėl mažareikšmiškumo

16. Remiantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius (pažeistas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumą, motyvus) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį yra teismo teisė, bet ne pareiga.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistojo V. L. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. Nuteistojo V. L. tyčiniais veiksmais buvo padaryta žala įstatymo saugomai vertybei – teisingumui. BK 242 straipsnyje numatyta nusikalstama veika trikdoma normali bausmių vykdymo įstaigų ir suėmimą vykdančių įstaigų veikla, vykdant arešto, laisvės atėmimo bausmę ar suėmimą. Dėl nuteistojo V. L. tyčinių veiksmų atsakingi už jo sulaikymą institucijos pareigūnai, ieškodami pasislėpusio V. L., buvo priversti eikvoti savo darbo laiko ir finansinius resursus. V. L. nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, priešpastatydamas savo asmeninius interesus pareigai atlikti jam paskirtą bausmę. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog policijos pareigūnai nuteistojo atžvilgiu elgėsi tolerantiškai ir geranoriškai, nuteistojo prašymu leisdami jam į policijos komisariatą atvykti po penkių dienų, sudarė jam sąlygas prieš bausmės atlikimą baigti tvarkytis asmeninius reikalus. Tačiau nuteistasis, piktnaudžiaudamas jam parodytu pasitikėjimu ir pasibaigus šiam terminui, artimiausiu metu nesiruošė pradėti atlikti bausmę ir tuo tikslu, vengdamas bausmės atlikimo, ėmė slapstytis nuo pareigūnų, klaidindamas juos dėl savo realios buvimo vietos, bei sąmoningai sudarydamas kliūtis su juo susisiekti – išjungdamas mobiliojo ryšio telefoną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo tyčiniai veiksmai negali būti laikomi mažareikšmiais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomam teisingumui ir kitiems teisiniams gėriams, jie buvo iš anksto suplanuoti, kryptingi ir nutraukti ne paties nuteistojo iniciatyva, o tik pareigūnams paskelbus oficialią nuteistojo paiešką, imantis efektyvių paieškos priemonių ir jų pagalba suradus besislapstantį nuteistąjį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant ją BK 37 straipsnio nuostatų kontekste negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkanti BK 242 straipsnyje numatytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos mažareikšme ir netaikydamas BK 37 straipsnio nuostatų, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. sausio 23 d. pažymą APD- 2023-01262, kurioje prašoma iš V. L. priteisti valstybei iš 60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 209).

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį apskundė nuteistasis V. L.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi (1 t., b. l. 205) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, pataisos įstaigoje jis dirba, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. L. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo V. L. 60 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo V. L. valstybės naudai išieškoti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.