Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-04-29 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/10-2-2-4583 nustatyta:

- Atsakant į klausimą, nuo kada ir kiek laiko A. M. buvo mokamas atlyginimas pagal pastoviosios dalies koeficientą - 8,1, nustatyta, kad 2018-07-02 (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. Š. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo 2017-12-29 A. M. darbo sutarties Nr. 255 priede duomenimis, nuo 2018-07-02 A. M. nustatytas atlyginimo pastoviosios dalies koeficientas - 8,1 (iki šios datos buvo 7,8 koeficientas). 2018-10-30 1. e. direktoriaus pareigas A. M. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. M. nuo 2018 metų lapkričio 2 d. nustatytas atlyginimo pastoviosios dalies koeficientas - 10,5. Tyrimui pateiktos A. M. asmens kortelės „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m. liepos - gruodžio mėn.“ duomenimis, A. M. atlyginimas pagal pastoviosios dalies koeficientą - 8,1 buvo skaičiuojamas ir mokamas laikotarpiu nuo 2018-07-02 iki 2018-11-30.

- Atsakant į klausimą, kiek būdavo priskaičiuojama atlyginimo A. M. pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 8,1 su priedais, nustatyta, kad pagal įrašus A. M. asmens kortelėje „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m. liepos - gruodžio mėn.“ nustatyta, kad dirbant pilną mėnesį (A. M. 2 mėnesius (2018 m. rugsėjo ir spalio mėn.) dirbo pilnai), A. M. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki lapkričio 30 d., priskaičiuotas mėnesinis atlyginimas sudarė iš viso 1 459,63 Eur, iš jų pagal koeficientą 8,1 pastovioji atlyginimo dalis (pareiginis atlyginimas) sudarė 1 073,25 Eur (8,1 x 132,501), kintamoji dalis (priedas už papildomus krūvius, pareiginio atlyginimo kintamoji dalis) Sudarė 386,38 Eur, iš jų: 30 % priedas už papildomą krūvį sudarė 321,98 Eur (1073,25 x 30%) ir 6 % pareiginio atlyginimo kintamoji dalis - 64,40 Eur (1 073,25 x 6 %). A. M. per 2018 m. 7 - 11 mėn. laikotarpį, 3 mėnesius - liepą, rugpjūtį ir lapkritį dirbo nepilnai, buvo kasmetinėse atostogose, jai priklausantis mėnesinis atlyginimas (pastovioji ir kintamoji dalis) buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai dirbtas ir atostogų dienas. Iš viso laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. (už 5 mėnesius) buvo priskaičiuota 7 131,06 Eur darbo užmokesčio, kurį sudarė: 5 380,73 Eur pastovioji dalis, iš jų 4 464,91 Eur už faktiškai dirbtą laiką, 915,82 Eur už atostogas (397,12 už atostogas 2018 m. 11 mėn. ir 518,70 už atostogas 2018 m. liepos mėn.); 1 750,33 Eur kintamoji dalis, iš jų: 1 339,47 Eur sudaro 30 % priedas už papildomus krūvius nuo pareiginės algos; 267,90 Eur sudaro 6 % priedas nuo pareiginės algos ir 142,96 Eur atostoginiai nuo kintamosios dalies (priedų).

- Atsakant į klausimą, kiek būdavo išmokama atlyginimo A. M. pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 8,1 su priedais, nustatyta, kad pagal įrašus A. M. asmens kortelėje „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m. liepos - gruodžio mėn.“ (9 priedas), A. M. atlyginimas pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą 8,1 buvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 20L8 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Šiuo laikotarpiu A. M. 3 mėn, dirbo nepilnai (liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. atostogavo). Dirbant pilną mėnesį, tai yra 2018 metų rugsėjo ir spalio mėn., A. M. pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 8,1 su priedais buvo išmokėta 1 109,32 Eur, iš jų 815,67 Eur sudarė pareiginė alga (pastovioji dalis) ir 293,65 Eur sudarė priedai (30+6 % pareiginės algos kintamoji dalis). Iš viso laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. (už 5 mėnesius) A. M. buvo išmokėta 5 419,61 Eur darbo užmokesčio, kurį sudarė: 4 089,37 Eur pastovioji dalis, iš jų 3 393,34 Eur pareiginė alga ir 696,03 Eur atostoginiai (301,81 už 2018 m. lapkričio mėn. ir 394,22 atostoginiai už 2018 m. liepos mėn.); 1 330,24 Eur kintamoji dalis (30+6 % priedai nuo pareiginės algos ir atostoginiai nuo kintamosios dalies).

- Atsakant į klausimą, kiek būtų buvę priskaičiuojama atlyginimo A. M. nuo 2018-12-01 pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 8,1, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (už 15 mėnesių) pagal pastoviosios dalies koeficientą - 8,1 A. M. būtų priskaičiuota darbo užmokesčio iš viso 30 711,44 Eur, iš kurių: 20 709,82 Eur pastovioji dalis - pareiginė alga (8,1 x 132,5 (už 2018 m. 12 mėn)/173 (nuo 2019 m. už 12 mėn.)/176 (nuo 2020 m. už 2 mėn.) ir atostoginiai nuo šios algos; 10 001,62 Eur kintamoji dalis - priedai, iš jų: 8 386,48 Eur trijų dydžių priedai - 30 % (skaičiuojamas nuo 2018-06-01 iki 2019-02-02), 6 % (skaičiuojamas nuo 2018-07-01 iki 2019-01-31) ir 40 % (skaičiuojamas nuo 2019-02-01 iki 2020-02-29), 1 401,30 Eur pastoviosios dalies dydžio priedas už 2019 m. vasario mėn., 213,84 Eur 15 % priedas nuo 2020 m. 2 mėn.

- Atsakant į klausimą, kiek būtų buvę išmokama atlyginimo A. M. nuo 2018-12-01 pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 8,1, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d, (už 15 mėnesių) pagal pastoviosios dalies koeficientą - 8,1 A. M. būtų išmokėta iš viso 18 267,81 Eur darbo užmokesčio (iš priskaičiuotos sumos 30 711,44 Eur atėmus 6 069,30 Eur GPM, 5 835,48 Eur SODRA, 538,85 Eur įmoką į II pensijų pakopą), iš jų: 12 333,95 Eur pareiginės algos (pastovioji dalis) ir atostoginiai nuo pareiginės algos; 5 933,86 Eur kintamosios dalies - priedai (keturių dydžių - 30 ir 6 % iki 2019 m. 2 mėn.; 40 % (nuo 2019 m. 2 mėn. iki 2020 m. 2 mėn.) ir 15 % (nuo 2020 m. 2 mėn.) nuo pareiginės algos, vienkartinis priedas ir atostoginiai nuo kintamosios dalies.

- Atsakant į klausimą, nuo kada ir kiek laiko A. M. buvo mokamas atlyginimas pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 10,5, nustatyta, kad 2018-10-30 1. e. direktoriaus pareigas A. M. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. M. nuo 2018 metų lapkričio 2 d, nustatytas atlyginimo pastoviosios dalies koeficientas - 10,5. A. M. asmens kortelių „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m. liepos - gruodžio mėn.“, „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. sausio - gruodžio mėn.“, „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. lapkričio - gruodžio mėn.“ ir „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2020 m. sausio - kovo mėn.“ duomenimis, A. M. atlyginimas pagal pastoviosios dalies koeficientą - 10,5 buvo skaičiuojamas ir mokamas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. iš viso 15 mėnesių.

- Atsakant į klausimą, kiek būdavo priskaičiuojama atlyginimo A. M. pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 10,5 su visais priedais, nustatyta, kad pagal įrašus A. M. uždarbio kortelėse („Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m, liepos - gruodžio mėn.“, „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. sausio - gruodžio mėn.“, „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. lapkričio- gruodžio mėn.“ ir „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2020 m. sausio - kovo mėn.“) nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2020-02-29 buvo skaičiuojama pareiginė alga - 2018 m. 12 mėn. - 1391,25 Eur (10,5 x 132,50); 2019 m. 1-12 mėn. 1 816,50 Eur (10,5 x 173), 2020 m. 1-2 mėn. 1 848 Eur (10,5 x 176) ir nuo šios pareiginės algos 5 skirtingų procentų dydžio kintamoji dalis - 30 ir 6 % (iki 2019 m. 2 mėn.), 40 % (nuo 2019 m. 2 mėn. iki 2020 m. 3 mėn.), 20 % (nuo 2019 m. 2 mėn. iki 2019 m. 12 mėn.), 15 % (nuo 2020 m. 2 mėn.) bei tuo pačiu laikotarpiu skirti du vienkartiniai priedai (už 2018 m. 12 mėn. -1 350 Eur; už 2019 m. 2 mėn. - skirta pastoviosios dalies dydžio premija - 1 816,50 Eur). Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. A. M. iš viso buvo priskaičiuota 45 111,66 Eur darbo užmokesčio, kurį sudarė: 26 845,95 Eur pareiginė alga (nekintamoji dalis), iš jų 24 033,25 Eur sudarė pareiginė alga už faktiškai dirbtą laiką ir 2 812,70 Eur apskaičiuota atostoginių suma nuo pareiginės algos; 18 265,71 Eur kintamoji dalis (priedai, vienkartinis priedas), iš kurių: 30, 6 ir 40 % priedai (30 ir 6 % priedai iki 2019 m. 2 mėn.; 40 % nuo 2019 m. 2 mėn. iki 2020 m. kovo 1 d.) sudarė 10 871,85 Eur; 20 % priedas (nuo 2019 m. 2 mėn. iki 2020 m. 2 mėn.) - 3 950,16 Eur; vienkartinis priedas - 1 350 Eur; vienkartinis pastoviosios dalies dydžio priedas - 1 816,50 ir 15 % priedas (nuo 2020 m. 02 mėn.) -277,20 Eur.

- Atsakant į klausimą, kiek būdavo išmokama atlyginimo A. M. pagal pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą - 10,5 su priedais, nustatyta, kad pagal įrašus A. M. uždarbio kortelėse („Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m. liepos - gruodžio mėn.“, „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. sausio - gruodžio mėn.“, „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. lapkričio- gruodžio mėn.“ ir „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2020 m. sausio - kovo mėn.“) nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2020-02-29 iš viso buvo išmokėta 27 025,01 Eur darbo užmokesčio, kurį sudarė: 15 988,03 Eur pareiginė alga (nekintamoji dalis), iš jų 14 336,97 Eur pareiginė alga už faktiškai dirbtą laiką ir 1 651,06 Eur atostoginiai nuo šios algos; 11 036,98 Eur kintamoji dalis (priedai), iš kurių 6 464,06 Eur (30 % priedas už papildomą krūvį iki 2019 m. vasario mėn.); (6 % kintamoji dalis iki 2019 m. vasario mėn.); (40 % kintamoji dalis nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.); 2 318,75 Eur (20 % priedas už papildomus krūvius nuo 2019 m. vasario 1 d. pagal A. M. įsakymą Nr. P-159); 1 026 Eur vienkartinis priedas pagal A. M. įsakymą Nr. P-154 (2018-12-12); 1 066,29 Eur vienkartinis pastoviosios dalies dydžio priedas; 161,88 Eur 15 % priedas nuo 2020 m. 2 mėn.

- Atsakant į klausimą, kiek iš viso buvo papildomai priskaičiuota atlyginimo A. M. dėl padidėjusio pastoviosios atlyginimo dalies koeficiento - 10,5, su priedais, nustatyta, kad Ūkinės finansinės veikos tyrimo metu buvo palygintas A. M. faktiškai apskaičiuotas atlyginimas uždarbio kortelėse pagal 10,5 pastoviosios darbo užmokesčio dalies koeficientą su tyrimo metu perskaičiuotu darbo užmokesčiu pagal 8,1 koeficientą (pastoviosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalies palyginimas). Tyrimo metu atlikus minėtų atlyginimų palyginimą, nustatyta, kad skirtumas tarp priskaičiuoto darbo užmokesčio su priedais pagal 10,5 koeficientą (45 111,66 Eur) ir perskaičiuoto pagal 8,1 koeficientą (30 711,44 Eur), sudaro 14 400,22 Eur, iš jų pagal kiekvieną sudedamąją dalį: 6 136,13 Eur dydžio skirtumas pastoviosios dalies, iš jų 5 493,31 Eur už faktiškai dirbtą laiką ir 642,82 Eur už atostogas; 8 264,09 Eur dydžio skirtumas kintamosios dalies, kurį sudaro: 2 485,37 Eur priedai ir atostoginiai nuo šių priedų (30 % priedas už papildomą krūvį iki 2019 m. vasario mėn.); (6 % kintamoji dalis iki 2019 m. vasario mėn.); (40 % kintamoji dalis nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.); 3 950,16 Eur (20 % priedas už papildomus krūvius nuo 2019 m. vasario 1 d. pagal A. M. įsakymą Nr. P-159); 1 350 Eur vienkartinis priedas pagal A. M. įsakymą Nr. P-154 (2018-12-12); 415,20 Eur vienkartinis priedas pagal KKSD prie LR vyriausybės vyresniosios patarėjos, atliekančios generalinio direktoriaus funkcijas K. T. įsakymą Nr. P-22 (2019-02-07); 63.36 Eur 15 % priedas nuo 2020 m. 2 mėn.

- Atsakant į klausimą, kiek iš viso buvo papildomai išmokėta atlyginimo A. M. dėl padidėjusio pastoviosios atlyginimo dalies koeficiento - 10,5 su visais priedais, nustatyta, kad tyrimo metu buvo palygintas A. M. faktiškai uždarbio kortelėse priskaičiuotas išmokėti atlyginimas pagal 10,5 pastoviosios darbo užmokesčio dalies koeficientą su tyrimo metu perskaičiuotu darbo užmokesčiu pagal 8,1 koeficientą (pastoviosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalies palyginimas). Tyrimo metu atlikus minėtų atlyginimų palyginimą, nustatyta, kad skirtumas tarp apskaičiuotos išmokėto darbo užmokesčio su priedais pagal 10,5 koeficientą (27 025,01 Eur) ir perskaičiuoto pagal 8,1 koeficientą (18 267,81 Eur), sudaro 8 757,20 Eur, iš jų pagal kiekvieną sudedamąją dalį: 3 654,08 Eur dydžio skirtumas pastoviosios dalies, iš jų 3 276,74 Eur už faktiškai dirbtą laiką ir 377,34 Eur už atostogas; 5 103,12 Eur dydžio skirtumas kintamosios dalies, kurį sudaro: 1 477,64 Eur priedai (30 % priedas už papildomą krūvį iki 2019 m. vasario mėn.); (6 % kintamoji dalis iki 2019 m. vasario mėn.); (40 % kintamoji dalis nuo 2019 m. vasario 1 d.); 2 318,75 Eur (20 % priedas už papildomus krūvius nuo 2019 m. vasario 1 d. pagal A. M. įsakymą (duomenys neskelbtini); 1026 Eur vienkartinis priedas pagal A. M. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 243,73 Eur vienkartinis priedas pagal (duomenys neskelbtini) prie LR Vyriausybės vyresniosios patarėjos, atliekančios generalinio direktoriaus funkcijas K. T. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 37 Eur 15 % priedas nuo 2020 m. 2 mėn.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad pagal darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientą - 10,5 išskaičiuota mokesčių (17 316,52 Eur GPM ir Sodra) suma 5 411,74 Eur didesnė, nei būtų išskaičiuota pagal 8,1 koeficientą (11 904,78 Eur GPM ir Sodra), bei į A. M. II pakopos pensijos fondą 231,27 Eur (770,13 - 538,86) apskaičiuota didesnė suma.

- Atsakant į klausimą, kiek buvo priskaičiuojama atlyginimo D. B. viso jos darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, nustatyta, kad išanalizavus D. B. uždarbio kortelėse „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m. liepos - gruodžio mėn.“ ir „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. sausio -gruodžio mėn.“ įrašytus duomenis ir perskaičiavus pagal kiekvieną darbo užmokesčio sudedamąją dalį atskirai, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-12-03 iki 2019-11-30 D. B. iš viso buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 19 087,13 Eur, iš jų: 14 495,58 Eur pastovioji dalis - pareiginė alga, iš jų: 13 179,75 pareiginė alga už faktiškai dirbtą laiką; 1218,92 pareiginė alga už atostogas; 96,91 pareiginė alga už 2 d. d. nedarbingumo išmokos. 4 591,55 Eur sudaro kintamoji dalis, iš jų: 665,91 Eur - 30 % kintamoji dalis 2018 m. 01 - 2019 m. 02 mėn. + 6,03 kintamoji atostoginių dalis; 2453,81 Eur - 20 % priedas (2 194,63 priedo suma + 239,80 atostoginių suma + 19,38 nedarbingumo išmoka); 900 Eur - vienkartinis priedas; 226,18 Eur - 30 % priedas (už dalį 5 mėn. ir 7 mėn.) (182,41 priedo suma + 43,77 atostog. suma); 345,65 Eur - 30 % priedas nuo 2019 m. 10 mėn.

- Atsakant į klausimą, kiek buvo išmokama atlyginimo D. B. viso jos darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, nustatyta, kad išanalizavus D. B. išmokėto darbo užmokesčio duomenis uždarbio kortelėse „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2018 m. liepos - gruodžio mėn.“ ir „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. sausio - gruodžio mėn.“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-12-03 iki 2019-11-30 D. B. iš viso buvo apskaičiuota išmokėjimo suma - 12 216,65 Eur, iš jų: 9 191,97 Eur sudaro pastovioji darbo užmokesčio dalis (pareiginė alga), iš jų: 8366,25 Eur pareiginė alga už faktiškai dirbtą laiką; 761,95 Eur pareiginė alga už atostogas; 63,77 Eur pareiginė alga už 2 d. d. nedarbingumo išmoka. 3 024,68 Eur kintamoji dalis, iš jų: 447,35 Eur - 30 % kintamoji dalis pareiginės algos 2018 m. 01 - 2019 m. 02 mėn. + 3,77 kintamoji atostoginių dalis; 1 539,29 Eur - 20 % priedas kintamoji pareiginės algos dalis (1376,65 priedo suma + 149,89 atostoginių suma + 12,75 nedarbingumo išmoka); 684 Eur - vienkartinis priedas; 141,10 Eur - 30 % priedas (už dalį 5 mėn. ir 7 mėn.) nuo pareiginės algos (113,70 priedo suma + 27,40 atostog. suma); 212,94 Eur - 30 % priedas nuo 2019 m. 10 mėn. (t. 9, b. l. 14-78)

2020-08-28 finansinių dokumentų apžiūroje, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. G., apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. darbo užmokesčio kortelės už 2019-m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio - vasario mėn. Apžiūros metu pagal darbo užmokesčio korteles nustatyta, kiek D. B. buvo priskaičiuota atlyginimo 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio - vasario mėn., nustatytos priskaičiuoto atlyginimo ir jo priedų sumos, detaliai apskaičiuota kiek kiekvieną mėnesį D. B. buvo išmokėta atlyginimo ir priedų priėjo, nurodant konkrečias sumas. Apžiūrai pateiktos (duomenys neskelbtini) darbuotojos D. B. uždarbio kortelės už 2019 m. 12 mėn. ir 2020 m. 1-2 mėn. (už 3 mėnesius). Išanalizavus pateiktų kortelių - „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2019 m. gruodžio mėn.“ ir „Darbuotojo uždarbio kortelė už 2020 m. sausio - vasario mėn.“ duomenis apie priskaitytą darbo užmokestį D. B. nustatyta, kad šiuo laikotarpiu buvo skaičiuojama pastovioji atlyginimo dalis pagal 7,4 koeficientą ir kintamoji dalis - įvairūs priedai (2019 m. gruodžio mėn. trijų dydžių priedai, 2020 m. sausio - vasario mėn. dviejų dydžių priedai), priskaityta darbo užmokesčio suma iš viso sudarė - 5 964,70 Eur, iš jų: 3 885,00 Eur sudarė pastovioji darbo užmokesčio dalis (pareiginė alga), mokėjimo rūšies kodas -154; 2 079,97 Eur sudarė kintamoji dalis, iš jų: 777,00 Eur - 20 % pareiginio atlygio kintamoji dalis, mokėjimo rūšies kodas -166; 384,06 Eur - 30 % priedas už papildomus krūvius, mokėjimo rūšies kodas - 164; 618,64 Eur - priemoka už papildomą krūvį, mokėjimo rūšies kodas - 163; 300,00 Eur - vienkartinė premija už ein. mėn. - mokėjimo rūšies kodas - 324. Įvertinus tai, kad D. B. duomenys apie išmokėtą atlyginimą pateikti bendra suma, tai yra ne pagal kiekvieną darbo užmokesčio sudedamąją dalį, apžiūros metu bendra išmokėta apskaičiuota darbo užmokesčio suma buvo perskaičiuota pagal pastoviąją ir kiekvieną kintamąją dalį. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad už 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio - vasario mėn. apskaičiuota išmokėta darbo užmokesčio suma sudarė iš viso 3 672,64 Eur, iš jų pagal kiekvieną sudedamąją dalį atskirai: 2 393,84 Eur pastovioji dalis; 1 278,80 Eur kintamoji dalis, iš jų: 478,76 Eur - 20 % pareiginio atlygio kintamoji dalis; 234,09 Eur - 30 % priedas už papildomus krūvius; 383,09 Eur - priemoka už papildomą krūvį; 182,86 Eur - vienkartinė premija už ein. mėn. (t. 9, b. l. 81-85)

Atlikus (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimą, 2019-09-25 surašyta ataskaita Nr. VAA-2, kurioje, be kitų pažeidimų, nustatyti šie:

-A. M. neteisėtai pasisidino sau darbo užmokesčio koeficientą bei pasiskyrė sau priemoką už teisines funkcijas, ir padarė žalą (duomenys neskelbtini).

-A. M. neteisėtai skyrė priedus (duomenys neskelbtini) darbuotojams (8750 eurų), ir piktnaudžiaudama padėtimi skyrė priedus sau (1350 eurų) bei seseriai D. B. (900 eurų), kuri įsakymo pasirašymo dieną (duomenys neskelbtini) buvo išdirbusi vos 8 darbo dienas, tokiu būdu supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, kurių nebuvo deklaravusi.

-A. M. neteisėtai skyrė priedą 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio prie atlyginimo bei kintamąją atlyginimo dalį ( 20 proc) savo seseriai - vyr. specialistei D. B..

Ataskaitoje rekomenduota išieškoti iš A. M. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, kuri buvo padaryta jai neteisėtai, savavališkai pasididinus dabo užmokesčio koeficientą iki 10.5, pasiskyrus sau 20 proc. priemoką bei 1350 eurų priedą. Taip pat rekomenduota spręsti klausimą dėl D. B. kintamosios atlyginimo dalies mokėjimio nutraukimo bei žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo. ( 1 t., b.l. 36 )

Apklausta teisme liudytoja A. G. patvirtino, jog atliko (duomenys neskelbtini) auditą, patvirtino surašytą ataskaitą. Nurodė, kad atliekant auditą, dalies reikalingų dokumentų originalų nerado, be to, A. M. trukdė atlikti auditą, nemaloniai jos atžvilgiu elgėsi. Iš dokumentų kopijų jai pavyko padaryti išvadas apie pavaduotos neteisėtus savo darbo užmokesčio koeficiento, vienkartinių išmokų, priedo paskyrimo pačiai sau. Nurodė, jog visus su darbo užmokesčiu susijusius klausimus sprendžia savininko teises ir pareigas atstovaujantis juridinis asmuo, t. y. (duomenys neskelbtini) departamentas. Be to, A. M., pati sau paskirdama didesnį atlyginimą, prieš tai pateikė (duomenys neskelbtini) departamentui raštą, kuriuo prašė pakelti jai koeficientą. Tačiau nelaukdama atsakymo, A. M. pasididino sau koeficientą pati ir, kai gavo atsakymą, kad koeficientas nebus didinamas, tačiau ji gali kreiptis dėl priemokos mokėjimo už vadovavimą, ji nesikreipė dėl priemokos mokėjimo ir į atsakymą, kad koeficientas nebus didinamas, nereagavo. Liudytoja nurodė, jog neteisėti veiksmai buvo susiję ir su pavaduotojos seserimi, kuri buvo priimta į darbą 2018 m. gruodį. Jai buvo iš karto paskirtas priedas, už kurį buvo mokama 30 procentų atlyginimo dydžio suma. Išdirbus nepilną mėnesį, jai buvo atliekamas vertinimas ir buvo paskirta kintamoji dalis prie atlyginimo. Tačiau kintamoji dalis prie atlyginimo negalėjo būti paskiriama, nes darbuotojas neišdirbo įstaigoje pusę metų, kad jam būtų atliekamas kasmetinis vertinimas, todėl tai buvo neteisėta. Be to, metams pasibaigus, A. M. savo seseriai skyrė vienkartinę 900 eurų išmoką. Taip pat pavaduotoja skyrė vienkartinę išmoką ir sau vienasmenišku sprendimu. Kintamoji dalis prie atlyginimo pavaduotojos seseriai galėjo būti skiriama priėmimo į darbą metu iki 20 procentų dydžio nuo atlyginimo, bet šiuo atveju ji nebuvo skirta priėmimo į darbą metu. Kadangi D. B. buvo priimta į darbą gruodžio mėnesį, turėjo išdirbti pusę metų, kad būtų atliktas vertinimas, ir tik tada galėjo būti skiriama kintamoji dalis. Tuo tarpu priemoka gali būti skiriama už papildomas užduotis, tačiau šiuo atveju priemoka buvo neįvardinta, nebuvo nurodyta, už ką ji skiriama. Nurodė, jog A. M. galėjo skirti kitiems darbuotojams vienkartinę išmoką vienasmeniškai, tačiau sau – negalėjo, o turėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) departamentą, pateikdama raštą (prašymą), ir išdėstyti visas aplinkybes, situaciją, darbo pobūdį, apimtis, ir paprašyti skirti išmoką.

Apklaustas teisme liudytojas E. Š. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nuo 2018 m. sausio 1 d. turėjo būti sujungtos penkios įstaigos, darbuotojų buvo labai daug, o jie neturėjo nei teisininko, nei gero personalo, ir steigėjas pasiūlė jiems kuo greičiau ieškoti žmogaus, turinčio teisinį išsilavinimą. Jie surado A. M.. (duomenys neskelbtini) ji laikinai dirbo Teisės ir veiklos skyriaus vedėja iki konkurso, o jis buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Kai baigėsi jo kadencija, steigėjas kažkodėl nedarė konkurso į jo vietą, staigiai pareikalavo, kad būtų pavaduotojas. Kadangi A. M. turi teisinį išsilavinimą, jis pasiūlė jai dalyvauti konkurse pavaduotojo pareigoms užimti, kurį ji laimėjo. A. M. organizavo veiklą neblogai, įstaigoje atliko daug remontų, bet jos santykiai su darbuotojais nebuvo geri. Nuo 2019 m. vasario mėnesio jis buvo atleistas. Kai jis išėjo iš darbo, A. M. ėjo pavaduotojos pareigas, vykdė vadovo funkcijas, taip buvo parašyta steigėjo įsakyme. Vėliau jam teko grįžti padirbėti. 2019 m. rugpjūčio mėnesį jį susirado, kadangi buvo kažkokie nesklandumai su A. M., prašė jo laikinai, 3-5 mėnesius eiti direktoriaus pareigas, kol atsiras kitas vadovas. Kai jis grįžo į darbą, A. M. dirbo pavaduotoja. Buvo atliktas (duomenys neskelbtini) auditas, su kurio išvada jis susipažino. Audito išvadose buvo pastabų dėl A. M., D. S., viešųjų pirkimų, dėl darbo apmokėjimo tvarkos. Buvo padarytos ir jo asmeninės klaidos. Jie pasistengė iki naujų metų įvykdyti rekomendacijas. Jie neįvykdė tik vienos rekomendacijos dėl A. M. koeficiento, kurį ji sau pasiskyrė, nes teisininkai jiems išaiškino, jog administracija negali sumažinti A. M. koeficiento. Po kurio laiko koeficientą jie vis dėlto sumažino, t.y. grąžino į buvusią padėtį. Dėl tokio koeficiento grąžinimo A. M. buvo padavusi įstaigą į teismą. Liudytojas E. Š. nurodė nežinantis apie A. M. seserį. Liudytojo manymu, jam išėjus iš darbo, A. M. buvo gana sunku. Jam, kaip (duomenys neskelbtini) gydytojui, turinčiam nemažą stažą, ir vadovui, buvo lengviau ta prasme, kad medicininiais klausimais jam buvo paprasčiau, jis viską suprasdavo, o A. M. buvo sudėtingiau. Gal organizaciniais klausimais jai buvo lengva, bet jau gilintis į sveikatos įvairius dalykus ar, pavyzdžiui, dėl specialistų poreikio, buvo lengviau jam. Apjungus įstaigas reorganizacijos būdu, padidėjo krūvis vadovui, ypač didelis krūvis buvo paties sujungimo proceso metu.

Apklausta teisme liudytoja S. K. nurodė, kad su A. M. dirbo kartu (duomenys neskelbtini) 2018-2019 metais. Liudytoja nurodė, jog buvo buvo atsakinga už personalo administravimą, o A. M. buvo laikinai einanti direktoriaus pareigas. Teigė, jog įdarbinimo klausimus spręsdavo A. M.. Jai yra žinoma, kad A. M. pati sau pasikėlė atlyginimą be suderinimo su (duomenys neskelbtini) departamento vadovu. Nurodė, jog A. M. turėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) departamentą ir gauti pritarimą, o ji savavališkai priėmė įsakymą dėl koeficiento padidinimo. Liudytoja nurodė, jog buvo gavusi direktorės nurodymą įdarbinti jos seserį į specialistės pareigas. A. M. motyvų, kodėl seserį reikia įdarbinti, nenurodė. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo praktika skirti priedus darbuotojams metų gale. Juos gavo ir ji, ir A. M. sesuo D. B.. Taip pat 2019 metų pradžioje A. M. nustatė 20 procentų kintamąjį atlyginimo dalį D. B.. Liudytojos nuomone, D. B. realiai darbo nedirbo, neturėjo tinkamos kompetencijos, ji nemokėdavo paruošti dokumentų. Ji atlikdavo techninius darbus – sudėliodavo į bylas medžiagą, tačiau žinių neturėjo. Liudytoja nurodė, jog ji kuravo D. B., ši daug ko nesuprasdavo, tačiau į darbą ėjo kas dieną. Liudytoja nurodė, jog kai A. M. priėmė seserį į darbą, tuo metu buvo didesnis darbo krūvis, todėl papildomo darbuotojo, reikėjo, tačiau galbūt ne sesers, reikėjo tinkamo specialisto. Liudytoja nurodė, jog darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) nutrūko, kai A. M. pradėjo ją persekioti. Ji nurodė, jog darbe buvo nuolatinė įtampa, ji buvo įžeidinėjama, todėl buvo priėmusi sprendimą, kad pavasarį nutrauks darbo sutartį.

Apklausta teisme liudytoja L. V. nurodė, jog A. M. pažįsta nuo 2018 metų, kai pradėjo jungtis penkių miestų Sporto medicinos centrai, bei dėl to padidėjus darbo krūviui, A. M. buvo priimta personalo skyriaus darbuotoja tvarkyti personalo klausimus. Nurodė, jog ji tuo metu laikinai ėjo Finansų skyriaus vedėjos pareigas (duomenys neskelbtini). Kadangi buvusio direktoriaus E. Š. kadencija artėjo prie pabaigos, A. M. buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus pareigas. Nurodė, jog jos darbo krūvis buvo labai didelis, kadangi anksčiau buvo penki centrai, septyni buhalteriai, penki iš jų - vyriausieji, o ji liko viena su dviem papildomais buhalteriais. Dėl priedų darbuotojams skyrimo spręsdavo pati A. M.. Nurodė, jog ji buvo priėmusi nemažai personalo sau į padėjėjus įvairiais klausimais. Liudytoja nurodė, jog negali pasakyti, ar dirbdama A. M. gerinosi savo finansinę padėtį. Teigė, jog įstaigą labai prižiūrėjo, gražino. A. M. pati paskyrė sau darbo užmokestį. Įsakymas, kuris buvo gautas iš Sporto departamento, buvo labai aptakus, nebuvo nurodyta, koks jai buvo paskirtas koeficientas, buvo nurodytos tik jos pareigos, o koeficientas liko toks, koks buvo iki jos atėjimo į šias pareigas. Tačiau po to A. M. pati pasikėlė sau koeficientą, nors šį klausimą turėjo spręsti departamentas. Nurodė, jog A. M. įstaigos darbuotojams skyrė priedus 2018 metų pabaigoje. Jie buvo skirti darbuotojams, kurie buvo neseniai įdarbinti bei daugeliui kitų darbuotojų – ir vedėjams, ir skyriui, ir kitų centrų vedėjams. Nurodė, jog darbo krūvis buvo padidėjęs daugeliui darbuotojų. Liudytoja nurodė, jog jai buvo žinoma, jog 2019 m. vasarą buvo pradėtas auditas, kurio iniciatorius buvo Sporto departamentas.

Apklausta teisme liudytoja L. V. nurodė, kad ji nuo 2018 m. sausio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su A. M.. L. V. dirbo vyriausiąja specialiste, o A. M. buvo juristė, personalo skyriaus vedėja, po to direktoriaus pavaduotoja. Įstaigoje buvo reorganizacija, nes buvo prijungimas prie Vilniaus medicinos centro, buvo prijungti Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Penki centrai susijungė į vieną visumą, padidėjo darbo krūvis. Santykiai su A. M. buvo normalūs. Ji iš darbo išėjo 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Jai žinoma, kad A. M. buvo nustatytas didesnis atlyginimo koeficientas, taip pat žinoma, kad (duomenys neskelbtini) dirbo ir pastarosios sesuo – D. B.. Smulkiau šių aplinkybių nežino. Metų gale pagal įsakymą buvo mokamas skatinimas, tai yra natūralu biudžetinėse įstaigose. Mano, kad ji paskatinimą gavo pagal nuopelnus. Nebuvo, kad paskatinimą gautų tik keli asmenys. Buvo grupė žmonių, kurie dalyvavo veikloje, ir gavo paskatinimus. Žino ir apie įstaigoje atliktą auditą, nes jis tiesiogiai susijęs su jos, kaip buhalterės, darbu. Auditorė ir A. M. moteriškai sukonfliktavo. Visas veiksmas vyko jos kabinete, ir ji nemaloniai nustebo, kai auditorė buvo išvaryta. Atsakydama į gynėjo klausimus, L. V. nurodė, kad jai nuo pat pradžių buvo paskirtas 30 procentų pastovios dalies priedas. Šį priedą jai paskyrė direktorius E. Š., kad išlaikytų darbo užmokestį, nes atlyginimai labai maži. Alga formuojama iš pastoviosios dalies, koeficiento, pagal išsilavinimą, dar priklausomai nuo įstaigos pobūdžio, yra tam tikros ribos dėl koeficientų ir priklausomai nuo to, koks yra darbo užmokesčio fondas, nes tai yra biudžetinės lėšos. Jie pasiskaičiavo maždaug, kad galėtų „įpirkti“ ją už tą pastoviąją dalį, ir papildomai davė priedą, kad ji gautų pinigų. Paklausta, kodėl jai nebuvo paskirtas didesnis darbo užmokestis, o paskirti priedai, L. V. atsakė, kad yra nustatytos tam tikros žaidimo taisyklės dėl koeficientų skyrimo. Remiantis ta tvarka pagal išsilavinimą, užimamas pareigas, pagal etatų sąrašą, kuris yra leistinas tai įstaigai, sudaryti visi etatai ir negalima nuo jų nukrypti. Dėl to „žaidžiama“ per priedus, per kintamąją dalį.

Apklaustas teisme liudytojas D. S. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), į darbą jį priėmė A. M.. Iki konkurso jis buvo priimtas į laikinai einančio Teisės ir veiklos skyriaus vedėjo pareigas. Nurodė, jog jam darbą turėjo perduoti S. K., tačiau darbai jam perduoti nebuvo. Nurodė, jog žinojo, kad buvo atliekamas įstaigos auditas, jam teko bendrauti su auditore, pateikti jai reikiamus dokumentus, atsakyti į jos klausimus, taip pat teko skaityti audito išvadas. Nurodė, jog įstaigoje klausimai dėl priedų, priemokų skyrimo darbuotojams buvo sprendžiama įsakymais. Pasiūlymus skirti priedus bei priemokas siūlydavo skyriaus vadovas. Jis, kai buvo įdarbintas skyriaus vedėju, galėjo teikti siūlymus dėl priedų skyrimo savo darbuotojams. Nurodė, jog jis taip pat teikė siūlymus, kadangi darbuotojai dirbo viršvalandžius. Tame tarpe, teikė siūlymus ir dėl priedų skyrimo D. B., kadangi ji buvo jos skyriaus darbuotoja. Nurodė, jog didelis darbo krūvis susidarė dėl to, jog ilgą laiko tarpą buvo nedaryti darbai, nebuvo sutvarkytos bylos iki galo, be to, nebuvo tinkamai perduoti dokumentai darbuotojos, kuri tvarkė dokumentus iki jo. Paaiškino, jog apskaičiuodamas laikotarpį, kuriam reikia skirti priedus, jis apskaičiuodavo, kiek reikia darbo atlikti, ir tam laiko tarpui prašydavo priedų. Liudytojas nurodė, jog A. M. neprašė, jog jis skirtų priedus, padidintų koeficientą jos sesei D. B.. Nurodė, jog girdėjo apie A. M. ir auditorės konfliktą, tačiau kadangi jo nematė, aplinkybių nežino. Liudytojas nurodė, jog neatsimena, kokius sprendimus A. M. priimdavo savo sesers atžvilgiu, tačiau viskas yra dokumentuota. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2019 m. spalio mėn. kreipėsi dėl audito ataskaitoje išvardintų rekomendacijų vykdymo, tačiau steigėjas nekontroliavo audito rekomendacijų įgyvendinimo, tik teiravosi. Teigė, jog priedai darbuotojams buvo pagrįstai skiriami, nes darbuotojai dirbo viršvalandžius.

Apklausta teisme liudytoja D. D. ( buvusi pavardė T. ) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) departamente ( toliau – ir (duomenys neskelbtini) ) dirbo pagal terminuotą sutartį antraeilėse pareigose ir buvo atsakinga už personalą - žiniaraščių, įsakymų rengimą. Nurodė, jog šiose pareigose dirbo apie metus laiko. Vėliau buvo organizuojamas konkursas ir ji gavo pavedimą atlikti kaltinamosios vertinimą, gavus pranešimą, kad galimai atlikti korupcinio pobūdžio veiksmai. Nurodė, jog rengiant išvadą, kaltinamajai buvo teikiami klausimai, o gavus informaciją, paaiškinimus, surinkus medžiagą, susidarė nuomonė, kad kaltinamoji galimai savo darbais pažeidė tam tikrus teisės aktus. Mano, kad kaltinamoji pažeidė viešų ir privačių interesų derinimą – priėmė savo giminaitę į darbą, giminaitė buvo tiesiogiai pavaldi kaltinamajai, mokėjo jai išmokas, siuntė savo giminaitę į mokymus, kurie su pareigybės aprašyme jokiomis funkcijomis nebuvo susiję, galbūt ir mobingas buvo vykdomas. Nurodė, jog jai buvo žinoma, kad su auditore buvo nebendradarbiaujama, ji buvo išprašyta iš įstaigos.

Apklausta teisme liudytoja K. T. nurodė, kad ji 2018 metų vasarą buvo paskirta laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) departamente, ji bendravo su visais pavaldžių įstaigų vadovais, ir taip ji susipažino su A. M.. Ji neturėjo informacijos dėl A. M. sprendimų, kad ji, vykdydama savo pareigas, elgėsi netinkamai. 2019 m. sausio mėnesį turėjo būti atliktas A. M. kasmetinis vertinimas. Negali atsakyti, kodėl A. M. po atlikto vertinimo buvo nustatyta 40 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis. Tačiau paprastai nustatant kintamąją darbo užmokesčio dalį yra manoma, jog žmogus dar gali tobulėti, todėl yra paliekama erdvės jo ateities veiklų vertinimui. Liudytoja nurodė, jog LSMC pavaduotojas yra tiesiogiai pavaldus (duomenys neskelbtini) direktoriui (duomenys neskelbtini) direktorius gali priimti įsakymus dėl priedų savo darbuotojams paskyrimo. Visose biudžetinėse įstaigose nei vienas darbuotojas sau asmeniškai koeficiento nesididina, nepriklausomai nuo to, kokias jis eina pareigas. Be to, prieš daug metų (2004-2005 m.) valstybės kontrolė vykdė patikrinimą, ir buvo pateikta išvada, kad valstybės tarnautojai patys sau negali skirti priedų, premijų ar didintis koeficientus. Visus sprendimus turi priimti organizacija, kuriai ši yra pavaldi. Liudytoja nurodė, jog neturi informacijos, kad A. M. pati sau asmeniškai pasididino koeficientą ar skyrė kitą priedą. (duomenys neskelbtini) direktorius gali paskirti priedą, premiją direktoriaus pavaduotojui. Liudytoja nurodė, jog asmuo, laikinai einantis direktoriaus pareigas, atlieka visas direktoriaus funkcijas, pilna apimtimi vykdo funkcijas, kaip direktorius. Teigė, jog valstybės įstaigose negali tiesioginiame pavaldume dirbti šeimos nariai. Tačiau reikia tikrinti kokios yra to šeimos nario funkcijos, koks pavaldumas asmenis sieja ir pan. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji priėmė generalinio direktoriaus 2019-02-07 įsakymą Nr. P-22 dėl A. M. premijos skyrimo ir pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo. Įsakymas buvo priimtas įvertinus 2018 m. A. M. veiklos rezultatus. 2018 metai (duomenys neskelbtini) buvo sudėtingi ((duomenys neskelbtini) vyko struktūriniai pokyčiai, buvo apjungti rajonuose esantys padaliniai su centriniu padaliniu Vilniuje, dėl to buvo atsiradęs papildomas krūvis, administracinė našta, darbuotojų darbo krūvis buvo išaugęs ), ir tuo metu buvo panašu, kad A. M., kaip įstaigos vadovė, su darbais susitvarkė. Todėl buvo priimtas sprendimas ją paskatinti. Tik vėliau, apytiksliai 2019 m. kovo - balandžio mėn. buvo pastebėta, gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) netęsė struktūrinių pokyčių, buvo atliekami iš inercijos atsiradę darbai dėl 2018 m. įvykusių struktūrinių pokyčių. (t. 2, b. l. 140-142)

Apklaustas teisme liudytojas V. V. nurodė, kad pažįsta kaltinamąją, su ja susipažino darbinėmis aplinkybėmis, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju, o tuo metu A. M. buvo priimta į pareigas (duomenys neskelbtini). Kai buvo paskelbtas konkursas į (duomenys neskelbtini) departamentą, buvo atėjusi viena iš medicinos centro darbuotojų - S. K. ir pateikė tam tikrus įtarimus dėl A. M. veiksmų. Vėliau jie pasikvietė vidaus auditorę, su kuria pasikalbėjo, jiems buvo palikta tam tikra medžiaga. Tą medžiagą atidavė vidaus auditorei. Buvo nuspręsta atlikti vidaus auditą tam tikroms aplinkybėms patikrinti, dėl sesers įdarbinimo, kadangi buvo informacija, kad sesuo buvo įdarbinta į pareigas, atsakingas už viešus pirkimus. Aplinkybės pasitvirtino, jog tikrai įdarbinta yra sesuo, dėl to buvo kreiptasi į VTEK, kad būtų atliktas tyrimas dėl privačių ir viešųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje. Atliekant tyrimą vienu pagrindu, buvo rasta ir kitų dalykų, kurie nebuvo paminėti pirminėje informacijoje. VTEK išvados buvo gautos po Sporto departamento likvidavimo. Jo darbinė veikla Sporto departamente pasibaigė rugsėjo 31 d. VTEK išvados jau buvo vėlesnės. Su atlikto audito išvadomis susipažino vykdant darbines funkcijas. Tuo pagrindu, susipažinęs su auditu, per keletą dienų kreipėsi į STT ir Švietimo ir mokslų ministeriją. Į STT kreipėsi dėl to, kad audito metu buvo nustatyti galimai teisės aktų neatitinkantys veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių. Didžiausias akcentas – sprendimų, susijusių su priedų, atlyginimo sau, seseriai mokėjimu, neturint tam teisinio pagrindo. Kai buvo pateikta informacija, kad galimai įdarbinta A. M. sesuo, jie patikrino, ar yra pateikta viešų ir privačių interesų deklaracija. Deklaracija pateikta nebuvo. Tuomet buvo kreiptasi į A. M. su prašymu nurodyti, ar ji yra pateikusi šią deklaraciją, galbūt jos dėl kažkokių priežasčių nerodo sistemoje. Liudytojas nurodė, jog iš gauto atsakymo suprato, jog A. M. nebuvo pateikusi deklaracijos taip, kaip numatė įstatymas, bet, iki pateikiant jiems atsakymą, kadangi atsakymas užtruko ganėtinai netrumpai, A. M. jau pateikė deklaraciją.

Apklaustas teisme liudytojas L. T. nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o šalimais esanti įstaiga buvo (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad tuometinis (duomenys neskelbtini) direktorius ieško pavaduotojo. Jis pažįsta A. M. nuo tada, kai ji dirbo pavaduotoja. Betarpiškai su ja susipažino, kuomet A. M. atliko (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas. Jam yra žinoma, kad STT prašymą nagrinėti bylą pateikė (duomenys neskelbtini). Tokio prašymo pateikimo vienas iš motyvų yra tai, jog galimai neteisėtai buvo padidintas A. M. darbo užmokesčio koeficientas, taip pat buvo nustatyti pažeidimai audito metu. Nurodė, jog jis dirbo departamento likvidacinėje komisijoje, apie departamento sprendimus informuodavo komisijos pirmininkas, kai kuriuos narinėdavo kolegialiai. Auditą organizavo (duomenys neskelbtini), kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taip pat nurodė, kad buvo kilęs ir interesų konfliktas, kuomet A. M. seseriai buvo pavesta kuruoti viešuosius pirkimus. Nurodė, jog kuomet jie likvidacinėje komisijoje nagrinėjo audito išvadas ir prie jos pridėtus dokumentus, buvo pateikta įvairių skundų. Buvo matyti, kad atmosfera įstaigoje buvo negera. Biudžetinėse įstaigose jis vadovu dirba jau 16 metų. Jo nuomone, didinti koeficientą vadovui, nesvarbu, ar jis atlieka funkcijas, ar yra pastovus vadovas, galėtų tik savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – tuo laiku (duomenys neskelbtini) prie LR vyriausybės. Aptariamu laikotarpiu A. M. buvo (duomenys neskelbtini) pavaduotoja, ir jai buvo paskirta laikinai atlikti ir vadovo funkcijas. Biudžetinėje įstaigoje yra nustatyta daugiau draudimų nei leidimų, kadangi biudžetinėje įstaigoje yra nustatytos ir didesnės atsakomybės. Vadovas gali skirti priedus pavaduotojui. Jis nėra susidūręs su tokia situacija, kai įstaigos vadovas ir pavaduotojas yra viename asmenyje, ir vadovas skiria priedus pavaduotojui. Nurodė, jog tai draudžia viešųjų ir privačių interesų įstatymas.

Apklausta teisme liudytoja S. L. parodė, kad nuo 2019 m. spalio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere. Įstaigos pavaduotoja A. M. tuo metu atostogavo, o į darbą sugrįžo tik po mėnesio po jos įdarbinimo. Apie vykusį įstaigos auditą jai buvo žinoma, kadangi buhalterė, kuri dirbo prieš ją, supažindino ją su audito išvada bei perdavė jai visus dokumentus, tame tarpe ir audito išvadas. 2019 m. darbo užmokesčio fondas buvo teigiamas. Metų pabaigoje kai kuriems darbuotojams buvo išmokėti priedai. Kai įsidarbino, gavo etatų sąrašą, pagal kurį mokėjo darbo užmokestį, A. M. buvo jau nustatytas koeficientas įsakymu. 2020 m. A. M. algos koeficientas buvo pamažintas direktoriaus įsakymu.

Apklausta teisme liudytoja R. B. nurodė, kad 2018 metų liepos 3 dieną (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š. pranešė, jog išeina į pensiją, ir informavo, kad toliau direktorės pareigas eis A. M.. A. M. iki tol buvo direktoriaus pavaduotoja. Nurodė, kad įstaigoje buvo atliekamas auditas. Auditorė per savaitę surinko ją dominančią informaciją, t.y. veiklos įsakymus, dokumentus, susijusius su personalu. Auditorė pranešė, kad auditas yra baigtas ir pasakė, kad pradės rašyti išvadą. Po poros mėnesių įstaigoje atsitiktinai vėl sutiko auditorę. Labai nustebo, nes nebuvo pranešta apie būsimą vizitą. Iš karto apie tai informavo A. M.. Auditorė, neinformavusi direktorės A. M., norėjo išsinešti vieną segtuvą su dokumentais. Segtuvą auditorei padavė buhalterė L. V.. A. M. greitai atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ir segtuvo su dokumentais auditorei nesutiko atiduoti, todėl įvyko nemalonus incidentas. A. M. yra atsakinga už įstaigos dokumentus, todėl apie jų paėmimą turėjo būti raštiškai informuota. Mano, kad auditorė norėjo pagrobti dokumentus, nes atvyko nepranešusi. Nurodė, kad kai direktorės pareigas pradėjo eiti A. M., 2018 metais buvo vykdoma įstaigos reorganizacija. Buvo apjungtos penkios (duomenys neskelbtini) departamento įstaigos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, ir visos tapo (duomenys neskelbtini). Dėl ko 2018 metais buvo dideli darbo krūviai. Teko dirbti ir viršvalandžius, nes norėjo tinkamai atlikti savo darbus. Vėliau pastebėjo, kad A. M. vadovavimo laiku įvyko ženklūs (duomenys neskelbtini) pokyčiai. Pagerėjo atmosfera darbe. Pradėjo lankytis daugiau klientų, atsirado mokamos paslaugos. Nurodė, kad 2018 metų pabaigoje buvo išmokėtos premijos darbuotojams už papildomus darbus. Pati taip pat gavo premiją. Žino, kad dėl premijų skyrimo A. M. tarėsi su (duomenys neskelbtini) departamento darbuotojais, nes pati girdėjo direktorės pokalbius telefonu. Būtent po reorganizacijos dėl padidėjusio administracinio darbo krūvio buvo sukurtas Teisės skyrius. Nurodė, kad ji 2018 metais liepos 11 dieną buvo perkelta į Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, todėl nuo tos dienos dirbo kartu su A. M.. Santykiai buvo darbiniai. Teisės skyriuje taip pat pradėjo dirbti S. K., o vėliau prie kolektyvo prisijungė D. B. ir D. S.. Žino, kad S. K. atžvilgiu buvo atliktas darbo drausmės tyrimas ir buvo nustatyta pažeidimų. Atsakydama į klausimus apie D. B., nurodė, kad ją įdarbino S. K., kadangi tuo metu ji pavadavo direktorę A. M., kuri buvo išėjusi kasmetinių atostogų. Nežinojo, kad D. B. yra A. M. sesuo. Šią informaciją sužinojo gerokai vėliau. Iš pradžių nedirbo su D. B., nes darbo pobūdžiai skyrėsi. D. B. nuo 2019 metų vasaros tapo atsakinga už viešuosius pirkimus. D. B. taip pat pavaduodavo ją kasmetinių atostogų metu.

Šioje byloje A. M. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį. A. M. inkriminuojamos veikos iš esmės pasireiškė neteisėtų įsakymų priėmimu, kurių pagrindu jai ir jos seseriai D. B. buvo mokamas didesnis atlyginimas. Byloje aktualūs yra šie A. M. priimti įsakymai : (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. pasididino pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą nuo 8,1 iki 10,5 ir tokiu būdu laikotarpiu 2018-12-21 iki 2020-03-09 kaltinama pasisavinusi 3654,08 Eur; (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. D. B. skyrė 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoką už papildomą darbo krūvį nuo 2018-12-03 iki 2019-01-31, ir tokiu būdu laikotarpiu 2018-12-21 iki 2019-02-07 kaltinama iššvaisčiusi 451,12 Eur; (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sau skyrė vienkartinį priedą – 1350,00 Eur, o D. B. – 900,00 Eur, ir tokiu būdu ji 2018-12-28 kaltinama pasisavinusi 1026 Eur bei iššvaisčiusi 684,00 Eur (atskaičius privalomus mokėti mokesčius); (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. sau skyrė 20 proc. dydžio priemoką už teisines funkcijas nuo 2019-02-03 iki 2019-12-31, ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2019-02-22 iki 2019-12-30 kaltinama pasisavinusi 2318,75 Eur; (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. nustatė 20 proc. dydžio kintamąją atlyginimo dalį, ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2019-02-22 iki 2020-02-07 kaltinama iššvaisčiusi 2 018,05 Eur; (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. skyrė 30 proc. dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoką už papildomą darbo krūvį (už R. B. pavadavimą jos atostogų metu) nuo 2019-05-20 iki 2019-05-24, ir tokiu būdu 2019-06-07 kaltinama iššvaisčiusi 52,96 Eur.

Teismų praktikoje turto pasisavinimo bei išvaistymo bylose, sprendžiant baudžiamosios bei civilinės ar iš darbo teisinių santykių kylančios atsakomybės atribojimo klausimus (šiuo aspektu pasisavinimo ir išvaistymo kvalifikavimui aktualūs argumentai yra identiški arba labai artimi ir panašūs), kai nevykdomos turtinės prievolės ar jos vykdomos netinkamai arba netinkamai atliekamos įstaigos vadovo pareigos ,,vidiniuose“ įstaigos santykiuose, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad žalą patyręs asmuo negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio ar žalą padariusio asmens sandoris, sudarytas taip, kad vėliau neįmanoma būtų įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-85/2013 ir kt.). Taigi paminėtoje ilgametėje teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių (tai liečia ir darbo teisinius santykius) taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu kreditoriaus ar žalą patyrusio asmens galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, pasunkinimu.

Tęsiant civilinio delikto ar žalos padarymo darbo teisiniuose santykiuose atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažymėtina, kad vien tik iš sutarties ar darbo teisinių santykių kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Svarbu nustatyti, kokius ketinimus turėjo sutarties sąlygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą ne kartą yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi buti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi buti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje. Todėl ir teismų praktikoje ne kartą pabrėžta tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Turto pasisavinimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Šią nusikalstamą veiką darantis asmuo turi suvokti, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą ar turtinę teisę kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu elgiasi neteisėtai. Turto išvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia arba dėl neatsargumo. Netiesioginės tyčios atveju asmuo savo tyčine veika tiesiogiai nesiekia jau aptartų ir tiesioginei tyčiai būdingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Neatsargumo atveju kaltininkas numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti turtinė žala, bet lengvabūdiškai tikisi, kad ji bus išvengta, arbai kaltininkas nenumato, kad gali kilti tokie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti. Vis dėlto, kvalifikuojant veiklą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad kaltininkas, švaistydamas svetimą turtą, privalo suvokti, kad jis netinkamai elgiasi su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu arba suteikta jam turtine teise. Visais atvejais, kaltininkas pažeidžia pareigą būti atidžiam ir rūpestingam su svetimu jam patikėtu turtu, pareigą griežtai laikytis nustatytų atsargumo taisyklių.

Kaip jau minėta aukščiau, niekas neginčija to fakto, kad A. M. priėmė aptariamus įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat A. M. pripažino, kad šiuo metu suvokia, jog paminėti įsakymai yra neteisėti. Kaltinamoji neigia turėjusi tyčią neteisėtai pasisavinti ar iššvaistyti jai patikėtą svetimą turtą, teigdama, jog aptariamų įsakymų priėmimo metu maniusi, jog elgiasi teisėtai.

A. M. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) išsprendė savo darbo užmokesčio klausimus.

Pagal (duomenys neskelbtini) nuostatų 1 ir 4 punktą, (duomenys neskelbtini) – Lietuvos biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondo lėšų. (duomenys neskelbtini) savininkė – valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendina (duomenys neskelbtini), kuris koordinuoja ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) veiklą, tvirtina ir keičia nuostatus, priima sprendimus dėl reorganizavimo ar likvidavimo, buveinės pakeitimo, sprendžia kitus, jos, kaip (duomenys neskelbtini) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kompetencijai priskirtus klausimus. Pagal (duomenys neskelbtini) nuostatų 17 punktą, (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius nustato (duomenys neskelbtini) direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) nuostatų 18.6 punktu, (duomenys neskelbtini) direktorius priima į pareigas, atleidžia iš jų darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria jiems drausmines nuobaudas ir pašalpas, suteikia atostogas, siunčia juos į komandiruotes, vykdo kitus darbdavio įgaliojimus personalo valdymo srityje. (duomenys neskelbtini) nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad, nesant (duomenys neskelbtini) direktoriaus, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas arba kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuriam direktorius yra pavedęs atlikto jo funkcijas. Remiantis (duomenys neskelbtini) nuostatų 17 punktu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus atlyginimą turėjo teisę nustatyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vienintelio dalininko) generalinis direktorius. Nesant (duomenys neskelbtini) direktoriaus darbe dėl trumpalaikių ir aiškiai apibrėžtų priežasčių, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas arba kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuriam direktorius yra pavedęs atlikto jo funkcijas. Pasibaigus (duomenys neskelbtini) direktoriaus darbo sutarčiai, pavedimą laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas A. M. suteikė įstaigos dalininkas. Be darbo teisinių santykių tuo metu A. M. ir (duomenys neskelbtini) siejo viešojo juridinio asmens atstovavimo teisiniai santykiai, nes A. M., pradėjusi vykdyti (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, veikė kaip (duomenys neskelbtini) atstovė (viešojo juridinio asmens valdymo organas) pagal įstatymą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.87 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Be to, vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 6 dalimi, juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos. Šioje byloje susidarė tokia situacija, kad A. M., būdama (duomenys neskelbtini) darbuotoja, tuo pat metu veikė taip pat ir kaip darbdavys (darbdavio valdymo organas, o jos aukščiau paminėti įsakymai įrodo, kad ji pati su savimi sudarė savo darbo sutarties pakeitimus. A. M. nei prieš pasirašydama įsakymus, nei po jų pasirašymo neinformavo apie tai (duomenys neskelbtini). Dėl to pažeidė juridinio asmens valdymo organo pareigas vengti situacijos, kai asmeniniai interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir apie tai nepranešė (duomenys neskelbtini) dalininkui (CK 2.87 straipsnio 3, 5, 6 dalys). A. M., dirbdama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ir laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, spręsdama dėl direktoriaus pavaduotojo (savo) darbo užmokesčio, nesilaikė taip pat ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) nuostatų. Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (VPIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (VPIDĮ 11 straipsnio 1 dalis). A. M. šiuo atveju neužtikrino viešųjų interesų, sukėlė savo asmeninių ir viešųjų interesų konfliktą, nes priimti įsakymai susijęs su jos pačios privačiais interesais. Priimdama nurodytus įsakymus, A. M. pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis, neužtikrino skaidraus ir argumentuoto sprendimo, kuriuo būtų nustatytas jos, kaip direktoriaus pavaduotojos, atlyginimo, premijų, priemokų dydis, priėmimo. Dėl to A. M., laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, negalėjo veikti savarankiškai ir spręsti dėl direktoriaus pavaduotojo, kurio pareigas ėjo, pareiginės algos koeficiento, priemokų ar premijos dydžio, ir šie klausimai galėjo būti sprendžiami tik (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus.