Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui A. B., dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinio ir šaukimų į parengiamąjį teismo posėdį deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko ( CPK 123 straipsnis). Kitos atsakovo gyvenamosios vietos teismui nėra žinoma. Todėl esant ieškovės prašymui, atsakovas apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas A. B. yra nepilnamečių vaikų A. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 5-6). Dukros gyvena kartu su ieškove name, kuris priklauso ieškovei. V. T. nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. gaudavo socialinę pašalpą, išmoką vaikams ir globos (rūpybos) tikslinį priedą kurių dydis bendrai sudarė apie 300,00 Eur per mėnesį, nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėnesio laikotarpiu gavo socialinių pašalpų ir išmokų už vaiką – po maždaug 233 Eur (b. l. 11). Sodros duomenų bazės duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-10-20 yra bedarbė (b. l. 35), kaip pati ieškovė nurodo jis registruoja Lietuvos darbo biržoje. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovė 1997-07-16 paveldėjo gyvenamą namą adresu (duomenys neskelbtini), bei nuomoja žemės sklypus iš valstybės, savo vardu esančių Lietuvos Respublikoje, transporto priemonių, neturi (b.l. 12, 42-47).

Atsakovas VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba, laikotarpiu nuo 2016-12-29 iki 2017-08-08 užsiėmė individualia veikla. Jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, transporto priemonių, neturi (b. l. 13, 37-39). Iš antstolės A. T. 2017-07-27 pažymos matyti, kad antstolių žinioje kelios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš atsakovo 810,21 Eur sumai. (b. l. 20-22).

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės bei už laikotarpį paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo priteisti kiekvienam vaikui po 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su dukrų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.

Iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 300,00 Eur suma kiekvienam vaikui. Ieškovės parodymais teisme, bylos medžiaga, nustatyta, jog ieškovė yra registruota darbo biržoje, gauna socialines išmokas, jai sūnus padeda išsilaikyti vaikus. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena jai priklausančiame name, kur yra deklaruota jos ir vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė nuomoja valstybinę žemę, joje užsiaugina daržovių. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai nėra gera.

Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikui, gyvenančiam Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Iš ieškovės paaiškinimo bei rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra, santuokos nebuvo ir nėra sudaręs. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto užsienio valstybėje. Atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, kelis kartus yra teikęs dukros išlaikymą, tai yra nupirkęs kompiuterį ir įteikęs 500 Lt ir 200 Lt. prieš maždaug 4 metus, taip pat nustatyta, jog atsakovas turi skolų, kurios sudaro kiek daugiau nei 800 Eur. Atsakovas Lietuvoje nedirba, atsiliepimo nepateikė, todėl nežinoma apie jo gaunamas pajamas. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl tikėtina, kad pragyvena ir gali skirti ieškovės ieškinyje prašomą po 150,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Kadangi atsakovas yra darbingas, sveikas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaikus. Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui.

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Įvertinus aukščiau išdėstytą iš atsakovo A. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. B. ir S. B. po 150,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo po 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai už paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (po 150,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnametėms dukroms paskutinius tris metus neteikė. Atsakovas neįrodinėjo, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikams. Atsižvelgus į tai, teismas priteisia iš atsakovo A. B. nepilnamečiams vaikams A. B. ir S. B. po 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos. Dėl šių aplinkybių ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų motinai V. T. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 108,00 Eur (150 Eur x 2 x 12 x 3%) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). 2017 m. liepos 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu V. T. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 371,16 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki vaikų pilnametystės.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kiekvienai atskirai po 5400,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d.

Nepilnamečiams vaikams A. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei V. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas - 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, ir 371,16 Eur už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, pinigines lėšas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.