Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. M., apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog po įvykio ilgai negalėjo dirbti, todėl patyrė finansinius nuostolius, negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, šiuo metu nieko nedirba. 2021 m. spalio 4 d. išėjo iš darbo, nes pokalbio telefonu metu su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, jog grįžęs iš komandiruotės pradės dirbti minėtoje įmonėje, 2021 m. spalio 6 d. atvyks pasirašyti dokumentų. Išėjo iš darbo, nes kitame buvo siūlomos geresnės sąlygos. Darbo sutarties neturi, nes dėl eismo įvykio minėtoje įmonėje neįsidarbino. Būtų uždirbęs 100 eurų per dieną, o kadangi jam esant komandiruotėje mokėtų ir už poilsio dienas, per mėnesį būtų uždirbęs 3 000 eurų. Po eismo įvykio dėl sveikatos vis keitė darbus, nes negalėjo dirbti sunkaus darbo. Visą laiką yra dirbęs vairuotoju, o dabar dėl patiriamų aštrių nugaros skausmų negali ilgai sėdėti. Dirbdavo su tentinėmis priekabomis, pakraudavo, pririšdavo krovinius. Po įvykio ilgą laiką nedirbo, o vėliau įsidarbinęs išėjo, nes darbdavys buvo nesukalbamas, norėjo, kad darbuotojai pažeidinėtų taisykles, daugiau dirbtų, ypač Vokietijoje norėjo, kad jis daugiau dirbtų, tai išnaudojo darbdavys. Galvoja keisti specialybę, nes dėl skausmų negali ilgai vairuoti. Po įvykio nedarbingumą jam tęsė 2 mėn., o paskui lankėsi toliau pas gydytoją, jam atliko kompiuterinę tomografiją, nuotraukas, nes skausmai nepraėjo. Operacija nebuvo atliekama, bet siūlė, galbūt ateityje sutiks darytis operaciją. 32 000 eurų negautų pajamų skaičiuoja už visą laikotarpį, kai nedirbo, laikotarpių, kai dirbo, neskaičiuoja. Turtinė žala tai vaistai, apykaklės, lankymasis pas gydytojus, kuras. Neturtinė žala tai dėl sveikatos liekamųjų reiškinių. Jis nuolat vartoja vaistus ir negali užmigti, darbingumo lygis pilnai neatsistatė. Su profesine liga šie skausmai nesusiję. Nedarbingumo lygis jam nėra nustatytas. Pirko antrą apykaklę, nes nuo dažno naudojimo pirmoji suplyšo. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ po avarijos neįsidarbino, nes jau nebuvo vietų. Po eismo įvykio dirbo kitose bendrovėse, išėjo dėl sveikatos problemų ir „valdžios“ spaudimo daugiau dirbti, atlikti papildomus darbus, bet pagrinde dėl sveikatos.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja G. B. paaiškino, kad aptariamas įvykis buvo tiesiog jos sūnaus žmogiška klaida, po šio įvykio jis daugiau nepakliuvo į jokį eismo įvykį, atsakingai važinėjo, laikėsi taisyklių, važiuodama su sūnumi kartu jam vis primena, kad laikytųsi KET. Su sūnumi kartu gyvena, betarpiškai bendrauja, jokių problemų, susijusių su sūnumi, nėra turėjusi, mano, kad tai įrodo jo pasiekimai universitete. Apie sukeltą eismo įvykį sūnus pranešė iš karto, po to abu daug kalbėjosi, sūnus labai gailėjosi. Po įvykio pasikeitė sūnaus vairavimo ypatumai. Palaiko prašymą atleisti jos sūnų A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašo užstato neskirti, tačiau, jei teismas nuspręs skirti užstatą, ieškos galimybių jį sumokėti. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra mokytoja ir nuolat mokosi lankydama įvairius seminarus, kelia kvalifikaciją. Anksčiau buvo bausta už KET pažeidimus, tai buvo žmogiškos klaidos, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 192).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo L. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. M. parodė, jog 2021 m. spalio 5 d. apie 15.30 val. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Karo ligoninės g., Kaune, kryptimi link Kaunakiemio g. pusės. Važiuojant Karo ligoninės g. jis lėtai judėjo link Kaunakiemio g. pusės, važiavimo greitis buvo gal apie 5 km/val. Priekyje jo važiavo automobilis. Priekyje buvo vykdomi kelio darbai. Priešais važiavęs automobilis sustojo, dėl to sustojo ir jis. Išgirdo ilgą stabdymo garsą. Pajuto stiprų smūgį į galinę jo automobilio dalį. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas mėlynos spalvos automobilis „Volkswagen Golf“. Nuo smūgio jo automobilis pajudėjo į priekį apie 10 metrų. Prie jo priėjo „Volkswagen Golf“ automobilio vairuotojas, kuris pasiūlė jam susipildyti eismo įvykio deklaracijas. Jis nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus medikams, medikai jį apžiūrėjo ir išsivežė į Kauno klinikas, kur jį po apžiūros išleido namo. Po šio eismo įvykio jautėsi blogai, jam skaudėjo kaklą ir nugarą. 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuri dirba poliklinikoje ,, (duomenys neskelbtini)“. Šeimos gydytoja jį nusiuntė atlikti tyrimus į Kauno klinikas, kur jam nustatė dviejų krūtinės slankstelių lūžius. Naujų sužalojimų jam nekonstatuota, šiuo metu vyksta gijimo procesas. Gydosi namuose. Jam yra išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įvykio meta buvo draustas įvykį sukėlęs automobilis „Volkswagen Golf“ (1 t., b. l. 76–77).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės I. R. 2022 m. sausio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. apie 18.30 val. Kaune, Karo ligoninės g., nuo Vytauto pr. važiavo automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. B., kuris nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo L. M. ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. L. M. po eismo įvykio į gydymo įstaigą išvežė greitosios medicinos pagalba. 2022 m. sausio 26 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 17/2022 (02), kad L. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 9–10).

Iš 2021 m. spalio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta eismo įvykio vietos, esančios Kaune, Karo ligoninės g. ties pastatu, esančiu adresu Kaunas, Karo ligoninės g. 4, apžiūra. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė. Taip pat apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (1 t., b. l. 12–22).

Iš 2021 m. spalio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Transporto priemonės draudikas yra ,, (duomenys neskelbtini)“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimų požymiai bei automobilio būklė po eismo įvykio (1 t., b. l. 23–24).

Iš 2021 m. spalio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, kad transporto priemonės draudikas yra ,, (duomenys neskelbtini)“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimų požymiai bei automobilio būklė po eismo įvykio (1 t., b. l. 25–26).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius tyrėjo M. B. 2021 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl eismo įvykio“ nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. gavo pranešimą, kad Kaune, Karo ligoninės g. 4, įvykęs eismo įvykis, kurio vienas iš dalyvių išvežtas su greitąja medicinos pagalba. Iš eismo įvykio matėsi, jog automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį prieš išskustą asfaltą kelyje automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje buvęs automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. paaiškino, kad priekyje važiavęs automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė ir dėl to nespėjęs sustabdyti atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį su savo vairuojamu automobiliu. Dėl padaryto eismo įvykio sutiko ir gailėjosi. Įvykio vietoje buvo nubraižyta schema, eismo įvykio vieta nufotografuota. Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo. Vėliau nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių buvo bendrauta su automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju L. M., kuris jau buvo po medikų apžiūros, jam medikai nustatė kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (pateikė medicinos dokumentų išrašą). Jis gydymo įstaigoje parašė paaiškinimą, kuriame nurodo, jog į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir daugiau aiškina apie savo automobilio apgadinimus (1 t., b. l. 27).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G. Č. 2021 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo Dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. apie 18.46 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu Kaunas, Karo ligoninės g. 4, į pranešėjo vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu važiuodamas atsitrenkė automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjas vyras, 46 m., skauda kaklą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. M., kuris paaiškino, kad važiavo nuo Vytauto pr. kryptimi link Kaunakiemio g., važiuojant Karo ligoninės g., ties pastatu Nr. 4, vairuodamas savo automobilį pristabdė prieš kelyje esančią duobę ir staiga pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galą. Paaiškėjo, kad atsitrenkė kitas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. M. aiškino, kad nuo smūgio jam labai pradėjo skaudėti kaklą, todėl į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, kurie L. M. išsivežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Automobilio vairuotojas važiavo vienas, daugiau asmenų nebuvo. Automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. paaiškino, kad važiavo nuo Vytauto pr. kryptimi link Kaunakiemio g., kai važiuojant Karo ligoninės g., ties pastatu Nr. 4, priekyje važiavo automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris staigiai pradėjo stabdyti. A. B. paaiškino, kad nespėjo sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas eismo įvykio deklaracijas pildyti atsisakė, aiškino, kad skauda kaklą ir nori greitosios medicinos pagalbos. A. B. nurodė, kad su juo važiavo draugė M. B.. A. B. aiškino, kad greitosios medicinos pagalba nereikalinga, jokių sužalojimų nepatyrė. Taip pat, automobilių vairuotojams A. B. ir L. M. buvo patikrinti blaivumai, abiem vairuotojams nustatyti 0,00 promilių blaivumai (1 t., b. l. 28–29).

Iš Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, jog automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. B. (1 t., b. l. 35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 17/2022 (02) nustatyta, kad L. M. konstatuotas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, pirmo krūtinės slankstelio, antro krūtinės slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Krūtinės pirmo slankstelio, antro slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 44–46).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG 581/2022 (02) nustatyta, kad L. M. konstatuota kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas, pirmo, antro krūtinės slankstelių skersinių ataugų lūžiai. Kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Išliekant prieštaravimams tarp gydytojo radiologo ir gydytojo neurochirurgo, krūtinės slankstelių skersinių ataugų lūžiai nelaikomi esminiu kriterijumi sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. 2021 m. spalio 5 d. atlikta kaklinės stuburo dalies 2-jų krypčių rentgenograma, neapimant stuburo krūtininės dalies. Kaklinėje stuburo dalies 2-jų krypčių rentgenogramoje rentgenologinių slankstelių lūžio požymių, trauminių dislokacijų nematyti. Šio tyrimo metu krūtinės slankstelių skersinių ataugų lūžiai galėjo būti ir nenustatyti, nes nebuvo apimta stuburo krūtininė dalis. 2021 m. spalio 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikus šešto kaklo slankstelio – 1-2 krūtinės slankstelio kompiuterinę tomogramą, gydytojas radiologas trauminių pokyčių neaprašo. 2022 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gyd. radiologės J. M.-Č. konsultacija – 2021 m. spalio 29 d. stuburo krūtininės viršutinės dalies kompiuterinės tomogramos tyrimas atliktas ašinėje plokštumoje su rekonstrukcijomis – apimtos dalies slankstelių lūžio, panirimo požymių nematyti. Kompiuterinė tomograma buvo atlikta 2021 m. spalio 29 d., o ne 2021 m. lapkričio 4 d. 2021 m. spalio 29 d. šešto kaklo slankstelio – pirmo, antro krūtinės kompiuterinėje tomogramoje gydytojai radiologai aiškių lūžių tirtoje srityje nemato. 2021 m. lapkričio 10 d. gydytojo neurochirurgo nuotolinė konsultacija. 2021 m. spalio 29 d. atliktoje kompiuterinėje tomogramoje yra pirmo, antro krūtinės slankstelių skersinių ataugų lūžiai. Pirmo, antro krūtinės slankstelių skersinių ataugų lūžiai vėlesniu laikotarpiu nei 2021 m. spalio 5 d. eismo įvykio metu atsirasti negalėjo. 2021 m. spalio 5 d. buvo atlikta tik kaklinės stuburo dalies rentgenograma, neapimant krūtininės stuburo dalies. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. spalio 5 d. eismo įvykio metu, o ne vėlesniu laikotarpiu. Laikotarpyje eismo įvykio nuo 2021 m. spalio 5 d. atsiradusi pastovi simptomatika – palpacijos metu skausmingumas ties šeštu, septintu kaklo slanksteliais, sprando judesių ribotumas tęsiasi iki 2021 m. gruodžio 12 (1 t., b. l. 70–72).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).

KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val.

Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2021 m. spalio 5 d. vakare vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo autobusų stoties Karo ligoninės gatve važiavo į prekybos centrą „Akropolis“, buvo prietema, didelės spūstys dėl remonto darbų. Jis dėl patirties stokos neįvertino, kad spūstyje priešais važiuojantis automobilis gali taip greitai sustabdyti, neišlaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais važiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad eismo įvykio metu L. M. galėjo patirti jam nustatytus sužalojimus. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. B. 2021 m. spalio 5 d. vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo važiavusio ir sustojusio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. M. patyrė sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu nėra pagrindo abejoti, kadangi jį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvados Nr. G 17/2022 (02) ir Nr. pG 581/2022 (02). Kaltinamasis į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį atsitrenkė, nes nesilaikė saugaus važiavimo atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, tai yra, pažeidė KET 126 punkto reikalavimus. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo veiksmais, būtent kaltinamojo A. B. veiksmai buvo būtina sąlyga padariniams, t. y. nukentėjusiojo L. M. nesunkiam sveikatos sutrikdymui kilti.

Kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, nenumatė, kad dėl to, jog nesilaiko pakankamo atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, šiam automobiliui stabdant gali kilti eismo įvykis, dėl kurio gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jis, kaip automobilio vairuotojas, pagal esamas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo A. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamasis A. B. 2021 m. spalio 5 d. apie 18.30 val. Kaune, Karo ligoninės g., ties pastatu Nr. 4, kryptimi link Kaunakiemio g., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 126 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje ta pačia eismo kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl to su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui L. M. buvo padarytas sužalojimas, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. B. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį motinos G. B. atsakomybėn (1 t., b. l. 148–150). Kaltinamasis A. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neteistas (1 t., b. l. 85), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 82–84), vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 158; 2 t., b. l. 20), studijuoja Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete pagal transporto priemonių inžinerijos studijų programą, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 155–157, 159), viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centre sveikatos priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų nebuvo teiktos (1 t., b. l. 81), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė (1 t., b. l. 79), veika padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (1 t., b. l. 151). Laiduotoja G. B. neteista (1 t., b. l. 168), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka bausta už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjusi, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 169–171), nuo 2001 m. dirba Kauno lopšelyje-darželyje ,,Malūnėlis“ mokytojos pareigose, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 160–167), aktyviai dalyvauja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų renginiuose, konferencijose, projektuose bei seminaruose (1 t., b. l. 172–194), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus ryšys, jie nuolat bendrauja, kartu gyvena, kaltinamasis gerbia motiną. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad G. B. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, einamas pareigas, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos artimus tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; padaryta žala atlyginta; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, tačiau įvertinus tai, kad tiek iki eismo įvykio, tiek ir po eismo įvykio kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų, kurie nėra šiurkštūs, skirtinas 500 (penkių šimtų) eurų užstatas, nes tokio poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nukentėjusysis L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 32 293,69 eurų turtinės žalos (200 eurų tiesioginių nuostolių ir 32 093,69 eurų negautų pajamų) ir 7 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo A. B. ir civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 119–156). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. M. patikslino civilinį ieškinį ir prašė priteisti 32 293,69 eurų turtinės žalos (200 eurų tiesioginių nuostolių ir 32 093,69 eurų negautų pajamų) ir 6 148 eurus neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis L. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, kadangi patyrė didelį stresą, šoką, išgąstį, depresiją, kas neigiamai atsiliepė jo psichologinei būklei, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nuolat grįžta patirtos avarijos vaizdai, sapnuoja košmarus, blogai miega, sunku susikaupti, greitai atsiranda nuovargis, pasidarė labai jautrus, atsirado nesaugumo jausmas. Dėl pasikartojančių avarijos vaizdų ir nerimo turėjo vartoti raminamuosius vaistus.

Dėl patirtų traumų patyrė fizinį skausmą, kurį kenčia ir dabar, vis dar vartoja vaistus nuo skausmo. Dėl fizinio skausmo, ypač pirmais mėnesiais po traumos, buvo sunku kvėpuoti, judėti, gulėti, labai nepatogu miegoti. Dėl skausmo negali ilgą laiką sėdėti, būti vienoje padėtyje. Ilgą laiką buvo labai sunku pačiam apsitarnauti, judėti, tai sukeldavo didelius nepatogumus, bejėgiškumo jausmą, dėl ko pasidarė irzlus, jautrus, patyrė ir patiria labai daug nepatogumų, nes pasikeitė jo įprastinis gyvenimas, ženkliai pablogėjo gyvenimo kokybė, patyrė depresiją, dvasines kančias, buvo nuolat pažeminta nuotaika. Ilgą laiką nešiojo kaklo įtvarą, dėl ko juto nepatogumus ir sumažėjo bendravimas. Negali vesti aktyvaus gyvenimo būdo, sportuoti, nes gydytojai rekomenduoja ramybę, be to, bijo dar labiau pakenkti savo sveikatai. Dėl judėjimo stokos suprastėjo sveikata, atsirado silpnumas, sutriko medžiagų apykaita, atrofavosi raumenys, suprastėjo išvaizda, sumažėjo bendravimas. Patiria dvasines kančias, nes nežino, kokios pasekmės ateityje gali atsirasti dėl patirtų traumų, gydytojai nurodo, jog pilno pasveikimo diagnozė neaiški. Dėl traumų liekamųjų reiškinių sumažėjo jo darbingumas, galimybė užsidirbti pragyvenimui, palaikyti įprastą materialinį lygį. Dėl patiriamų nepatogumų (greito nuovargio, poreikio daryti dažnas pertraukas poilsiui, patiriamų skausmų ir nepatogumų) yra priverstas atsisakyti siūlomų darbo užduočių, be to, pasidarė ženkliai sunkiau atlikti įprastą darbą pagal vairuotojo specialybę, darbo metu išeikvoja žymiai daugiau fizinių ir dvasinių jėgų, jaučia nuolatinį nuovargį. Negali dirbti ilgiau kaip 2–3 mėn., nes reikalinga pertrauka atsistatyti fiziškai. Dirbdamas nuolat jaučia fizinį skausmą ir diskomfortą. Dėl viso to patiria materialinį nepriteklių, kas sukelia dideles dvasines kančias, nes būna laikotarpių, kai net neturi pinigų nusipirkti maisto.

Dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikdyti jo planai, nes 2021 m. spalio 6 d. turėjo važiuoti į Klaipėdą į darbo pokalbį su tolimesniu darbo sutarties sudarymu, dėl šio geresnio darbo pasiūlymo 2021 m. spalio 4 d. išėjo iš ankstesnio darbo. Pagal darbo sąlygas jam už vieną darbo dieną turėjo mokėti 100 eurų, darbo užmokestis buvo numatytas apie 3 000 – 3 100 eurų per mėnesį. Įvykio metu nedirbo, todėl Sodra neapmokėjo nedarbingumo ir jis liko be pragyvenimo šaltinio. Dėl patirtų sužalojimų ir psichologinės būsenos negalėjo dirbti iki 2022 m. sausio mėn. Nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. kovo 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš darbo išėjo, nes darbas sukeldavo dideles fizines kančias dėl kaklo ir nugaros skausmų. Nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo ilgiau dirbti, nes dirbti įprastinį vairuotojo darbą buvo per sunku dėl fizinių skausmų ir sumažėjusio ištvermingumo, nuolatinio nuovargio jausmo. Nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsidarbino vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ tomis sąlygomis, kuriomis planavo įsidarbinti nuo 2021 m. spalio 6 d. Per visą laikotarpį dėl patirtų traumų ženkliai pablogėjo jo turtinė padėtis, kas jam sukelia nepatogumus, stiprius dvasinius išgyvenimus, depresiją, o taip pat saugumo jausmo praradimą, susirūpinimą dėl savo ateities.

Taip pat patyrė turtinę žalą, kuri sudaryta iš tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Draudimo kompanija jam atlygino už automobilio apgadinimą, padengė 5,90 eurų parkavimo išlaidas, 33,80 eurų gydymo išlaidas už pirktus vaistus, 70 eurų kuro išlaidas. Tačiau jam neatlygino papildomai turėtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius: 26 eurų vertės pagal gydytojų rekomendaciją pirktą minkštą kaklo apykaklę, kuria nuolat nešiojo kelis mėnesius, dažnai užsideda ir dabar, kai pradeda skaudėti kaklą; 174 eurus už pirktus nuskausminamuosius vaistus, kuriuos nuolat naudoja, kuro išlaidas, kadangi dar iki šiol dėl patirtų traumų pasekmių lankosi pas gydytojus.

Patyrė netiesiogines išlaidas, nes negavo planuojamų pajamų. Iki 2021 m. spalio 4 d. jis dirbo tolimųjų reisų vilkiko su tentinėmis pupriekabomis vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo atlyginimas buvo apie 1 200 eurų per mėnesį. Radus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo skelbimą, kurio darbo ir darbo apmokėjimo sąlygos jam labiausiai tiko, telefonu susisiekė su šia bendrove ir iš esmės susitarė dėl įsidarbinimo, todėl 2021 m. spalio 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį, o 2021 m. spalio 6 d. turėjo vykti į Klaipėdą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pokalbiui bei darbo sutarties sudarymui. Pagal darbo sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbas buvo žadamas Vokietijoje, už vieną darbo dieną turėjo mokėti 100 eurų, o darbo užmokestis buvo numatytas apie 3 000 – 3 100 eurų per mėnesį. Tačiau 2021 m. spalio 5 d. įvykus avarijai šių planų teko atsisakyti dėl patirtų traumų ir gydymosi. Kadangi gydymas užsidelsė, per tą laiką prarado darbo vietą, į kurią planavo įsidarbinti ir dėl kurios buvo susitaręs, kadangi buvo priimtas kitas darbuotojas. Kadangi iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas ir įvykio metu nedirbo, Sodra neapmokėjo už nedarbingumą. Dėl patirtų traumų ilgą laiką negalėjo dirbti pagal turimą specialybę, negavo pajamų, uždirbti kitokiu būdu dėl blogos savijautos taip pat neturėjo galimybės. Taigi negalėdamas dirbti negavo pajamų, praradęs darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau, kai jau galėjo dirbti, įsidarbino prastesnėmis sąlygomis. Taip laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. sausio 29 d. nedirbo ir negavo pajamų: 2021 m. spalį už 24 d. – 2 400 eurų (100 eurų x 24 d.); 2021 m. lapkritį už 30 d. – 3 000 eurų (100 eurų x 30 d.); 2021 m. gruodį už 31 d. – 3 100 eurų (100 eurų x 31 d.), 2022 m. sausį už 28 d. – 2 800 eurų (100 eurų x 28 d.). 2022 m. sausio 29 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur darbo užmokestis perpus mažesnis nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl eismo įvykio pasekmių buvo priverstas 2022 m. kovo 9 d. nutraukti darbo sutartį. Tokiu būdu 2022 m. prarado pajamų, skaičiuojant skirtumą tarp planuoto darbo užmokesčio į dieną po 100 eurų ir gaunamo darbo užmokestį eurais: 2022 m. sausio 29-31 d. 185,24 ((100 eurų x 100 x 3 d.) – 114,7 eurų = 185,24); 2022 m. vasario mėn. 1 668,16 eurai ((2 800 eurai – 1 331,84); 2022 m. kovo mėn. 2 660,13 eurų ((100 eurų x 31) – (100 eurų x 9 d.) – 460,13 = 439,87), kol nedirbo 2022 m. balandį už 3 d. 300 eurų (100 x 3 d.), kol nedirbo. Kadangi reikėjo lėšų pragyvenimui, 2022 m. balandžio 4 d. vėl įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl blogos sveikatos iš darbo išėjo 2022 m. gegužės 16 d. Vėliau, 2022 m. rugpjūčio 11 d., įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo iki 2022 m. lapkričio 8 d., tačiau vėl išėjo dėl prastos sveikatos dėl patirtų traumų. Taigi nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. negavo planuotų pajamų: 2022 m. balandžio mėn. už 27 d. – 1 555,25 eurų (2 700 eurai – 1 144,75); 2022 m. gegužės mėn. – 2 413,15 eurų (3 100 – 686,85); 2022 m. birželio mėn. – 3 000 eurų; nedirbo 2022 m. liepos mėn. – 3 100 eurų; 2022 m. rugpjūčio mėn. – 2 177,27 eurus (3 100 eurų – 922,73); 2022 m. rugsėjo mėn. – 1 550 eurų (3 000 – 1450); 2022 m. spalio mėn. – 435,45 eurų (3 100 – 2 664,55); 2022 m. lapkričio mėn. – 2 640,1 eurų (3 000 – 359,90); 2022 m. gruodžio mėn. – 3 100 eurų. Viso negautų pajamų per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. – 32 549,30 eurus. 2022 m. liepos, rugpjūčio, gruodžio mėn. gavo nedarbo išmoką, todėl suma mažintina atitinkamai 117,16 eurų, 130,17 eurų ir 130,17 eurų, viso 455,61 eurais, todėl negautų pajamų suma mažinama 455,61 eurais (32 549,3 – 455,61), viso nuostoliai, kuriuos patyrė dėl negautų pajamų, sudaro 32 093,69 eurai, kurie iki šiol neatlyginti (2 t., b. l. 119–156).

Civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. L. M. įvykio bylos administravimo metu pateikė su įvykiu susijusius dokumentus, su kuriais susipažinus draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo 850,09 eurų draudimo išmoką, remiantis remonto įmonės pateikta sąmata dėl transporto priemonės remonto. Taip pat L. M. išmokėjo 2 909,70 eurų dydžio draudimo išmoką, iš kurių neturtinė žala – 2 800 eurų, gydymo išlaidos – 33,80 eurai, parkavimo išlaidos – 5,90 eurai, kuro išlaidos – 70 eurų. Civilinis ieškovas apskaičiuotos draudimo išmokos neginčijo.

Kartu su ieškiniu gavus medicininius išrašus, atliktas papildomas žalos dydžio sumos atlyginimo įvertinimas ir nuspręsta L. M. išmokėti papildomai 1 052 eurų neturtinės žalos dydžio išmoką. Draudimo neturtinės žalos išmoka buvo sumokėta vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, kurių 4.2.3. punktas numato, kad, esant nesunkiam sveiktos sutrikdymui (kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis iki 6 MMA (6 x 642 (eurai) = 3 852). Gydymas truko 5 mėnesius ir tai nurodė pats nukentėjusysis, todėl nukentėjusiajam buvo išmokėta maksimali minėtose rekomendacijose nurodyta draudimo išmokos suma. Atsižvelgiant į 2022 m. liepos 7 d. medicininius išrašus nustatyti potrauminiai pakitimai, traumos padariniai. Tokie pakitimai kaip intervertebrinė osteochondrozė, deformuojanti spondiliozė, spondiloartrozė yra degeneraciniai stuburo pakitimai, kurie yra ne trauminiai, nesusiję su 2021 m. spalio 5 d. eismo įvykiu. 2022 m. fiksuoti traumos liekamieji padariniai. Th1 slankstelio lūžis buvo patvirtintas 2021 m. kompiuterinės tomografijos tyrimu, išskyrus Th2 slankstelį, kurį nurodo nukentėjęs asmuo civiliniame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniam ieškovui buvo nuspręsta išmokėti maksimalią pagal rekomendacijas išmoką dėl neturtinės žalos, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinyje suformuotą reikalavimą ir priteisti papildomai dar 6 148 eurų. Ieškovo neturtinės žalos įvertinimas – iš viso 10 000 eurų – yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų, aktualios teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232- 507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Apskaičiuota neturtinės žalos suma – 3 852 eurų laikytina proporcinga padarytai žalai ir atitinkančia ir netgi didesne suformuotai teismų praktikai. Ieškovas nėra pateikęs jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos, nenustatyta, kad dėl šios avarijos jis patyrė kokius nors išskirtinius emocinius išgyvenimus ar kokius sužalojimus, liekamuosius reiškinius dėl kurių negalėtų vykdyti savo įprastų funkcijų, dirbti ar kad padariniai išliks visą gyvenimą, nukentėjusiajam neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo, sužalojimai padaryti ne gyvybiškai pavojingose kūno vietose, dėl jų nebuvo atliekamos operacijos, liekamųjų reiškinių neliko ir jie nebuvo vizualiai matomi.

Civiliniame ieškinyje nepateikta jokių dokumentų, įrodančių, kad L. M. 2021 m. spalio 6 d. turėjo važiuoti į Klaipėdą darbo pokalbiui ir darbo sutarties sudarymui, taip pat įrodančių nurodomą darbo užmokestį, todėl nėra priežasties teigti, kad civilinis ieškovas apskritai būtų gavęs ar turėjo gauti jo nurodomas pajamas, kad jos būtų realios ir kad ieškovas tikrai būtų sudaręs darbo sutartį, jei nebūtų įvykę minėto eismo įvykio. Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. M. dirbo trumpą laikotarpį nuo 1 iki 3 mėn., nėra jokio pagrindo teigti ar manyti, kad jis būtų išdirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. iki dabar ir gavęs 3 000 – 3 100 eurų dydžio atlyginimą. Vertinant pateiktus medicininius išrašus dėl apsilankymo 2022 m. liepos 7 d., nematyti, kad ieškovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar būtų paskirtas nedarbingumas, todėl pagrindo teigti, kad ieškovas negalėjo dirbti ar kad išėjo iš darbovietės ir negavo ieškinyje nurodytų pajamų dydžio būtent dėl 2021 m. spalio 5 d. eismo įvykio, o ne dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su minėtu eismo įvykiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, patirtais sužalojimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Civilinis ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti išlaidas dėl 26 eurų vertės minkšto kaklo apykaklės ir 174 eurus už pirktus nuskausminamuosius vaistus ir kuro išlaidas dėl apsilankymų pas gydytojus, nes šios išlaidos jam buvo atlygintos. L. M. buvo atlyginta 33,80 eurų gydymo išlaidų, kurias sudaro žalos byloje pateiktas čekis už pirktą kaklo apykaklę – 16,00 eurų, „Diclac“ vaistai – 7,82 eurai, „Olfen“ vaistai – 9,98 eurai. Taip pat atlyginta pagal pateiktus čekius už parkavimo paslaugas, iš viso 5,90 eurai, už kuro išlaidas, susijusias su gydymu – 70 eurų. Daugiau išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovas byloje nėra pateikęs, todėl jos laikytinos nepagrįstomis ir draudimo bendrovei nekyla pareiga tokias išlaidas atlyginti ar įsitikinti jų realumu (2 t., b. l. 170–176).

Kaltinamojo A. B. valdytos transporto priemonės savininkė G. B. buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl įvykyje dalyvavusios transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su draudimo bendrove AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialu Lietuvoje. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2 000 eurų iki 8 000 eurų, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018, 2K-95-697/2020, 2K-46-495/2021 ir kt.). Nors teismų praktika ir yra nevienoda bei besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią kiekvienos bylos situaciją. Tik išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, galvos smegenų sutrenkimą, gyvybei pavojingus sužalojimus, itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, prarandamas darbingumas, įprastai priteisiama suma gali būti didinama. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Be to, nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. M. nurodė, kad šiuo metu vis dar vartoja vaistus nuo skausmo, negali ilgą laiką sėdėti ir būti vienoje padėtyje, negali sportuoti, sumažėjo jo darbingumas, atsirado silpnumas, sutriko medžiagų apykaita, atrofavosi raumenys, tačiau objektyvių duomenų apie ilgalaikes sužalojimų pasekmes nepateikė, gydėsi ambulatoriškai, reabilitacinių procedūrų nelankė, taip pat nepateikė duomenų, kad dėl patirto streso, nemigos ar sveikatos sutrikimų lankytųsi pas medikus ir jam būtų teikiama kvalifikuota pagalba net ir šiuo metu. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu dėl patirtų sužalojimo, grįžęs iš komandiruotės turi atsigauti, pailsėti, dėl to negauna pajamų, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis taip pat parodė, kad net ir iki eismo įvykio, grįžęs iš komandiruotės bent mėnesį nedirbdavo, ilsėdavosi.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 200 eurų išlaidos medikamentams, kurui, medicininėms prekėms ir 32 093,69 eurų negautų pajamų.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 200 eurų išlaidos medikamentams, kurui, medicininėms prekėms (apykaklei).

Kaip jau minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. M. prašo priteisti 32 093,69 eurus negautų pajamų. Nukentėjusiojo teigimu, jo patirti nuostoliai, kuriuos sudaro negautos pajamos, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykis, nukentėjusiajam nebūtų buvusi sužalota sveikata, dėl ko jis būtų galėjęs įsidarbinti jo norimoje įmonėje ir gauti pajamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo L. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu, L. M. įvykio metu nebuvo įsidarbinęs. Dieną prieš įvykį jis buvo išėjęs iš darbo. L. M. taip pat teigė, kad dar dirbdamas ankstesnėje darbovietėje telefonu kalbėjosi dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarė, kad jis (L. M.) atvyks į pokalbį dėl darbo 2021 m. spalio 6 d., galimai sudarys darbo sutartį, o darbo skelbime buvo nurodyta, kad dienos uždarbis – 100 eurų, taigi per mėnesį būtų gavęs 3 000 eurų. L. M. nurodė, kad minėtoje įmonėje būtų dirbęs ilgai, nes jis mėgsta ilgas komandiruotes, nebūtų reikėję dirbti su sunkiais kroviniais, nevartoja alkoholio, o paminėta įmonė ieškovo vairuotojo, kuris nevartoja alkoholio ir vyksta į ilgalaikes komandiruotes. Visgi, išskyrus darbo skelbimą apie siūlomą darbą, daugiau jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis iš tikrųjų ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusysis kaip darbuotojas būtų tikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, nukentėjusysis su įmonės administracija būtų sudaręs kokį nors realų susitarimą dėl įdarbinimo, aptarę darbo sąlygas ir užmokestį, L. M. teismui nepateikė.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis L. M. teigė, kad dėl po eismo įvykio pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo dirbti kitose darbovietėse, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis L. M. visų pirma parodė, jog po eismo įvykio įsidarbino keliose skirtingose bendrovėse, tačiau iš darbo išėjo dėl to, kad kai kurie darbdaviai reikalavo atlikti papildomus darbus, galimai norėjo „išnaudoti“, iš darbo išėjo savo noru ir tik vėliau teismo posėdžio metu nurodė, kad iš paminėtų darbų išėjo dėl pablogėjusios sveikatos būklės, tačiau vėlgi, savo noru, o tai, kad negali dirbti dėl sveikatos būklės, darbdaviams nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kad dėl sveikatos būklės jis negali dirbti vairuotojo darbo, priešingai, net ir po eismo įvykio jis ieškojo būtent vairuotojo darbo, vyko į komandiruotes užsienyje, o kaip pats nurodė, kai kurie darbdaviai reikalavo dirbti papildomus darbus, ką nukentėjusysis vertino kaip galimą išnaudojimą, todėl ir išėjo iš darbo. Taigi, iš teismui pateiktų dokumentų nepakanka daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad būtent dėl eismo įvykio ir su tuo susijusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis išėjo iš darbo iš trijų skirtingų darboviečių ir neįsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“.