Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-623-865/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-29
Bylos Nr.: II-623-865/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00709-2023-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Irma Randakevičienė
Pažeidėjas: S. K.
Advokatai: Gediminas Valantiejus, Gediminas Valantiejus Vilnius

Kategorijos

9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)

(S)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-623-865/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00709-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 9.38

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotam atstovui advokatui Gediminui Valantiejui, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-791-2023 (ROIK 23199259617) panaikinimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-791-2023 S. K. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje bei 212 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus už tai, kad 2023 m. vasario 21 d., būdama UAB „V“ muitinės transporto atstove MDAS priemonėmis pateikė eksporto deklaraciją 23LTKC0100EK07D608, kurioje buvo deklaruotos prekės-gaminiai iš vulkanizuotos gumos: žiedo pavidalo, skirti naudoti kaip techninio remonto ir aptarnavimo dalys įvairiuose maisto gamybos įrenginiuose, prekės kodas – 4016999700. Atlikus krovinio tikrinimą buvo nustatyta, kad deklaruota prekė neteisingai klasifikuojama, „O“ formos elastingas guminis žiedas, skirtas naudoti kaip tarpinė priskirtina 401693 subpozicijai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad deklaracijoje buvo pateikta neteisinga informacija apie prekės kodą, kas turi tiesioginę įtaką sankcijų draudimų taikymui pagal Tarybos reglamento ES Nr. 833/2014 3 k. straipsnio nuostatas, kur draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Tuo S. K. savo veika pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Minėtu procesiniu sprendimu S. K. buvo paskirta 300,00 Eur dydžio bauda (b. l. 10-11).

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. įgaliotas atstovas advokatas Gediminas Valantiejus Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo administracinio nusižengimo bylą Nr. MD-VM00-ANR_N-791-2023 nutraukti, o joje priimtą Nutarimą panaikinti, kaip neteisėtą, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (nenustačius objektyviųjų požymių, t. y prekių deklaravimo muitinėje neteisingu klasifikavimo kodu fakto). Pateiktame skunde nurodoma, kad 2023 m. vasario 27 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog juo inkriminuoto nusižengimo esmė pasireiškė tuo, kad (cituojama iš 2023 m. vasario 27 d. administracinio nusižengimo protokolo): „nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės 2023 m. vasario 21 d., UAB „UAB „V“ “ muitinės tarpininko atstovė S. K. MDAS priemonėmis pateikė eksporto deklaraciją 23LTKC0100EK07D608, kurioje buvo deklaruotos prekė-gaminiai iš vulkanizuotos gumos: žiedo pavidalo, skirti naudoti kaip techninio remonto ir aptarnavimo dalys įv. maisto gamybos įrenginiuose, prekės kodas - 4016999700. Atlikus krovinio tikrinimą buvo nustatyta, kad deklaruota prekė neteisingai klasifikuojama, O formos elastingas guminis žiedas, skirtas naudoti kaip tarpinė priskirtina 401693 subpozicijai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad deklaracijoje buvo pateikta neteisinga informacija apie prekės kodą, kas turi tiesioginę įtaką sankcijų draudimų taikymui (pagal Tarybos reglamento ES NR. 833/2014 3k. straipsnio nuostatas, kur draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, (perduoti ar eksponuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Savo veika pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 str. 2 d. nuostatas. Pagal 2023 m. vasario 27 d. Protokolą administracinio nusižengimo bylos Nr. MD-VM00-ANR_P- 608-2023 (ROIK: 23199259617) nagrinėjimas buvo paskirtas 2023 m. balandžio 24 d., 10.45 val., Vilniaus teritorinėje muitinėje, vėliau paskirta papildoma jo nagrinėjimo data 2023 m. gegužės 4 d., 13.00 val. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodine tvarka 2023 m. gegužės 5 d. buvo priimtas ir 2023 m. gegužės 8 d. išsiųstas (pateiktas) 2023 m. gegužės 5 d. Nutarimas, kuriuo buvo dar kartą patvirtintas 2023 m. vasario 27 d. Protokole nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių egzistavimas ir S. K. pripažinta kalta padariusi ANK 515 straipsnio 1 dalyje ir 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu, vadovaudamiesi ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pažymi, jog su priimtu 2023 m. gegužės 5 d. Nutarimu kategoriškai nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu dėl žemiau išdėstytų argumentų. Dėl neteisingo prekių tarifinį klasifikavimą reguliuojančių ES muitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo skiriant administracinę nuobaudą, būtina pažymėti, jog, kaip ne kartą yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaitinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Taip pat nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas bei skiriant administracines nuobaudas turi būti nustatyti atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuriam reiškiamas kaltinimas, inkriminuojamų nusižengimų objektyvieji požymiai, t. y. konkretūs neteisėti jo veiksmai, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės normų reikalavimai (žr. ANK 2 straipsnį, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-10 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 41-699/2018). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pareikštas bei inkriminuotas kaltinimas, jog ji pažeidė ES muitų teisės aktus (Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014, 3k straipsnį; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, 15 straipsnio 2 dalį), o kartu ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 3 dalyje bei 515 straipsnio 1 dalyje. Toks kaltinimas buvo reiškiamas kadangi, Vilniaus teritorinės muitines vertinimu, muitinės eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608, pateiktoje 2023 m. vasario 21 d., S. K., kaip atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantis asmuo, neteisingai suklasifikavo deklaruojamą prekę (elastingą guminį žiedą; toliau – ir ginčo prekė(-s)), priskyrė jai netinkamą klasifikavimo kodą ir tuo kartu pažeidė ES nustatytas tarptautines prekybos sankcijas. Kaip nurodyta 2023 m. gegužės 5 d. nutarime ir ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, Rusijos Federacijos kilmės prekės, klasifikuojamos pagal ES Kombinuotąją nomenklatūrą 401693 subpozicijoje (S. K. priskyrė ginčo prekę kodui 40169997, t. y. 401699 subpoziciįai), negali būti pateikiamos muitinės formalumams vykdyti ES muitų teritorijoje (jas draudžiama per ją ir joje vežti, išvežti (eksportuoti), gabenti ir t.t., kaip tai numato aukščiau nurodyti ES muitų teisės aktai). Taigi, svarbiausias ir esminis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto bei ginčijamo nusižengimo, už kurį ji buvo nubausta, objektyvusis požymis yra netinkamas ir neteisingas muitinės deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 deklaruotos ginčo prekės – elastingo guminio žiedo – tarifinio klasifikavimo kodo nustatymas ir būtent ši aplinkybė lėmė tai, jog buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 212 („Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas“) bei 515 („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“) straipsnių nuostatas. Tačiau minėta objektyvioji nusižengimo aplinkybė (neteisėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai klasifikuojant ginčo prekes) nėra tinkamai įrodyti pagal ES muitų teisės aktus ir su jos egzistavimu apskritai nesutiktina dėl žemiau nurodytų konkrečių priežasčių. Akcentuotina, jog, kaip matyti iš šio skundo, 2023 m. vasario 27 d. Protokole ir ginčijamame 2023 m. gegužės 5 d. Nutarime yra suformuluotas kaltinimas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens deklaruota prekė - „0“ formos elastingas guminis žiedas (žiedo pavidalo gaminys iš vulkanizuotos gumos), t. y. ginčo prekė, buvo neteisingai suklasifikuota tarifinio klasifikavimo kodu 40169997[00]⁴ (eksporto į Rusijos Federaciją deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608). Tuo tarpu ši prekė, 2023 m. vasario 27 d. Protokolą surašiusios pareigūnės ir ginčijamą 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą priėmusio pareigūno nuomone, turėtų būti priskirta 401693 subpozicijai pagal ES Kombinuotąją nomenklatūrą (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 1 priedas), ir, kaip galima suprasti iš 2023 m. vasario 27 d. Protokolo, suklasifikavus tarifinio klasifikavimo kodu ES Kombinuotosios nomenklatūros 401693 .subpozicijoje⁵ (kodu prasidedančiu 401693..., o ne 401699 ..., turėtų būti laikoma preke, kuriai taikomos ES nustatytos tarptautinės prekybos sankcijos, o jos eksportas į Rusijos Federaciją draudžiamas (pagal Tarybos reglamento (ES) 833/2014 3k straipsnio ir jo XXIII priedo nuostatas). Nagrinėjimu atveju neginčytina, jog pagal Tarybos reglamento (ES) 833/2014 3k straipsnio ir jo XXIII priedo nuostatas yra draudžiama iš ES muitų teritorijos į Rusijos Federaciją tiekti prekes, kurių subpozicija 4016 93 „Tarpikliai, poveržlės ir kiti sandarikliai iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos) (išskyrus kietą gumą ir gaminius iš akytosios gumos)“. Tačiau kartu pabrėžtina, jog 2023 m. vasario 27 d. Protokole nėra nurodytas joks konkretus teisinis ir faktinis reiškiamo kaltinimo pagrindas, t. y. nepaaiškinta dėl kokių teisinių ar faktinių priežasčių eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 deklaruota prekė suklasifikuota tarifinio klasifikavimo kodu 4016999700, atitinka ES Kombinuotosios nomenklatūros 4016 93 subpozicijos požymius. Lygiai taip pat ir šio 2023 m. vasario 27 d. Protokolo pagrindu priimtame 2023 m. gegužės 5 d. nutarime nėra konstatuota, dėl kokių konkrečių teisinių ar faktinių priežasčių eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 deklaruota prekė turi būti suklasifikuota tarifinio klasifikavimo kodu 4016 93 ... . Atkreiptinas dėmesys, jog prekių tarifinį klasifikavimą muitinės deklaracijose tiesiogiai reglamentuoja ES muitų teisės aktai, kuriais yra nustatyta ir paaiškinta kokia tvarka bei kokie tarifinio klasifikavimo kodai yra priskiriami konkrečioms importuojamų prekių rūšims, žr.: https://lrmuitine.lt/web/guest/verslui/tarifinisreguliavimas/prekiuklasifikavimas/nomenklatura. Šie teisės norminiai aktai, kaip tai skelbia ir pati Lietuvos muitinė, yra ES Kombinuotoji nomenklatūra, patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 priedu, kuris kasmet atnaujinamas ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ginčo teisinių santykių atsiradimo ir ginčo prekių deklaravimo metu (2023 m. vasario mėn.) galiojo Kombinuotosios nomenklatūros 2023 m. versija, patvirtinta 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1998⁶. Be to, šis ES muitų teisės aktas – ES Kombinuotoji nomenklatūra – turi ES Komisijos priimtus jos taikymo paaiškinimus (aiškinamąsias pastabas), kuriuose detaliai paaiškinama kaip turėtų būti interpretuojami konkretūs ES Kombinuotoje nomenklatūroje (KN) nurodyti prekių tarifinio klasifikavimo kodai. Šie paaiškinimai, galioję ir ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu (2020 m.), buvo patvirtinti viešai paskelbtu oficialiu ES Komisijos komunikatu 2019/C 119/15 (EuroposSąjungos oficialusis leidinys, C 119/1, 29.3.2019). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal bendrąją ES Kombinuotosios nomenklatūros (KN) aiškinimo taisyklę (1-a taisyklė), klasifikuojant prekes, klasifikavimą, pirmiausiai, be kitų požymių, lemia pozicijos aprašymas: „juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis [kitomis taisyklėmis]“.Taip pat, papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pagal nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, taikant ES muitų teisės aktus tarifinio klasifikavimo srityje, siekiant teisinio saugumo ir kontrolės supaprastinimo, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į jų požymius ir objektyvias savybes, apibrėžtas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse (be kita ko, žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Erų Portuguesa, C-42/99, Rink. p. 1-7691, 13 punktą; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Intermodal Transports, C-495/03, Rink. p. 1-8151, 47 punktą; 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Possehl Erzkontor, C-445/04, Rink. p. 1-10721, 19 punktą ir 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Proxxon, C-500/04, Rink. p. 1-1545, 21 punktą).Taip pat pagal nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo praktiką tarifinės klasifikacijos srityje prekės paskirtis gali būti laikoma objektyviu kriterijumi, jei ji yra būdinga šiai prekei, o šį būdingumą galima įvertinti remiantis objektyviais prekės požymiais ir savybėmis (be kita ko, žr. 2001 m. balandžio 5 d. Sprendimo Deutsche Nichimen, C-201/99, Rink. p. 1-2701, 20 punktą; 2004 m. kovo 4 d. Sprendimo Krings, C-130/02, Rink. p. 1-2121, 30 punktą; 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo Ikegami, C-467/03, Rink. p. 2389, 23 punktą ir aukščiau minėto sprendimo Pruxxon 31punktą). Be to, ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad atliekant tarifinio klasifikavimo pozicijų aiškinimą yra galima (ir būtina) remtis papildomais KN aiškinimo šaltiniais, įskaitant KN Aiškinimo taisykles (žr. aukščiau minėtų sprendimų Intermndal Transports 48 punktą; Possehl Erzkontor 20 punktą ir Proxxon 22 punktą). Kaip reikalaujama aukščiau nurodytuose ES muitų teisės šaltiniuose, ir ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje, taikant ES Kombinuotąją nomenklatūrą (KN), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamu atveju veikė visiškai teisėtai, kadangi nustatė ginčo prekės klasifikavimo kodą atsižvelgiant į jos požymius ir objektyvias savybes, apibrėžtas KN pozicijos (9016) ir aktualaus KN skyriaus (VII) ar skirsnio (40) pastabų formuluotėse (be kita ko, žr. ESTT2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Erų Portugucsa, C-42/99, Rink. p. 1-7691, 13 punktą; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo IntcrmodaI Transports, C-495/03, Rink. p. 1-8151, 47 punktą; 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Possehl Erzkontor, C-445/04, Rink. p. 1-10721, 19 punktą ir 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Proxxon, C-500/04, Rink. p. 1-1545, 21 punktą). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pateikdamas ginčo prekės eksporto deklaraciją, priskirdamas prekei klasifikavimo kodą 40169997[00], kuriam deklaracijos įforminimo metu nebuvo taikoma jokių sankcijų ar apribojimų, rėmėsi ir eksportuotojo pateikta informacija apie prekę ((duomenys neskelbtini) įmones O. 14.02.2023 sąskaita Nr. 854, taip pat tos pačios įmonės raštu apie prekės paskirtį, žr. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2023 m. vasario 23 d. paaiškinimą „Dėl eksporto deklaracijos įforminimo“. Minėtoje, eksportuotojo pateiktoje informacijoje, jokių specialių požymių, kad ginčo prekė negali būti klasifikuojama tarifinio klasifikavimo kodu 40169997[00] ir kad jai yra taikomos ES nustatytos prekybos sankcijos ar apribojimai nebuvo išdėstyta. Šioje informacijoje nebuvo nurodyta, kad ginčo prekė atitinka karinės įrangos, dvejopos paskirties prekių ar visuomenei (valstybei) objektyviai pagal savo prigimtį pavojingų taip pat sankcionuojamų prekių požymius, tokie požymiai neminimi ir 2023 m. vasario 27 d. Protokole. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčo prekei parinktas tarifinio klasifikavimo kodas 40169997[00], patenkantis į ES Kombinuotosios nomenklatūros poziciją 4016, visiškai atitinka šios ginčo prekės aprašymus ir jai priskirtinus požymius, numatytus Kombinuotoje nomenklatūroje: „kiti gaminiai iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą“ bei visiškai analogiškus požymius, numatytus ES Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose (ES Komisijos 29.03.2019 komunikatas 2019/C 119/01), žr. šių teisės aktų išrašus skundo 3 priede). Papildomai pažymėtina, jog pagal šiuos aktualius ES Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus (žr. išrašą skundo 3 priede, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prekės klasifikavimui parinkta subpozicija 401699 yra tinkamesnė, kadangi minėtuose paaiškinimuose subpozicija 401699 kaip tik ir yra siejama su visais kitais gaminiais iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą, tuo tarpu kitos pozicijai 4016 priskirtinos subpozicijos, pavyzdžiui, yra siejamos su konkrečiais gumos produktais, kurie ginčo prekės požymių visiškai neatitinka, pavyzdžiui, grindų dangomis ir kilimėliais, žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-conteiit/I.T/TXT/HTMl./?un=0l:C:2019:119:Fni,].&from = lT. Jokių konkrečių argumentų, dėl kokių nuostatų ir požymių eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 deklaruota prekė, suklasifikuota tarifinio klasifikavimo kodu 4016999700, turi būti klasifikuojama kodu prasidedančiu 401693 .... pagal aukščiau išvardintų reglamentavimų ir ES Teisingumo Teismo praktiką, Vilniaus teritorinė muitinė nepateikė. Šiuo požiūriu ginčijamame 2023 m. gegužės 5 d. Nutarime yra tik abstrakčiai nurodyta, kad „kaučiukas ir jo gaminiai klasifikuojami KN 40 skirsnyje; kiti gaminiai iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą, klasifikuojami KN 4016 pozicijoje; tarpikliai, poveržlės ir kiti sandarikliai klasifikuojami KN 401693 subpozicijoje. Taigi, eksporto deklaracijoje prekė „žiedo pavidalo gaminiai iš gumos (NBR)“ klasifikuojami TARIC kodu 4016930000“, tačiau jokia konkreti norma, kurioje yra tiksli nuoroda, išaiškinimas, įpareigojimas dėl elastingų guminių žiedų (žiedo pavidalo gaminių iš vulkanizuotos gumos) klasifikavimo būtent išimtinai tik kodu 40169300 jame (2023 m. gegužės 5 d. Nutarime) neminima. Be to, kaip jau buvo paaiškinta aukščiau, nė vienas šioje situacijoje aktualus teisinio reglamentavimo šaltinis/ES muitų teisės aktas konkrečiai bei imperatyviai nenurodo, jog elastingi guminiai žiedai (žiedo pavidalo gaminiai iš vulkanizuotos gumos) privalo būti klasifikuojami būtent ES Kombinuotosios nomenklatūros 4016 93 subpozicijoje/tokių teisės normų iš viso nėra, jos paprasčiausiai neegzistuoja ir nėra bei nebuvo žinomos nei administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nei jos atstovui. Pabrėžtina, jog net ir mokslinėje literatūroje (žr. leidinį J. J. G., „Prekių tarifais klasifikavimas. Žinynas. II dalis“, Vilnius: MRU, 2011: https://repository.mruni.eu/handle/007/16769) nėra plačiau paaiškinta ar elastingi guminiai žiedai (žiedo pavidalo gaminiai iš vulkanizuotos gumos) yra klasifikuoti kodu 4016 99 97 ar vis tik kodu 4016 93...., žr. skundo 4 priede pridedamus išrašus iš šaltinių. Juose tik pažymėta (žr. 4 priedų), kad 4016 pozicijoje klasifikuojami pusgaminiai ir dirbiniai iš vulkanizuoto kaučiuko, išskyrus kietą kaučiuką, tarpikliai, poveržlės, techninės paskirties gaminiai iš gumos, kas visiškai neprieštarauja S. K. atliktam ginčo prekės klasifikavimui, kadangi ji ir priskyrė ginčo prekę kodui, esančiam 4016 pozicijoje, 40-ame Kombinuotosios nomenklatūros skirsnyje bei VII skyriuje, o ne kurioje nors kitoje, visiškai nesusijusioje pozicijoje ar nomenklatūros skyriuje (skirsnyje). Atkreiptinas dėmesys, jog pats savaime teisingas ginčo prekės pozicijos nurodymas jau laikytinas aplinkybe, šalinančia S. K. administracinę atsakomybę, kadangi prekės pozicijos – pirmųjų jos keturių skaitmenų – teisingas nurodymas būtent jau ir leidžia tinkamai identifikuoti prekę ES muitų teisės normų prasme (žr. šio skundo 20 punktą ir jame cituojamas teisės normas). Dėl šios priežasties akivaizdu, jog teisiniu požiūriu jokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens klaida netinkamai klasifikuojant ginčo prekę (teisiniu požiūriu) nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta ar įrodyta, kaip to reikalauja ANK 2 straipsnio normos ir aktuali teismų praktika (žr. šio skundo 6-7 punktus). Atitinkamai, vien jau šios aplinkybės sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant S. K. veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 212 ir 515 straipsniuose sudėties (objektyviųjų požymių). Dėl esminių procesinių pažeidimų skiriant administracinę nuobaudą ir įrodinėjant netinkamą ginčo prekių tarifinį klasifikavimą akcentuotina, jog ES ir nacionaliniuose muitu teisės aktuose (ES Kombinuotoje nomenklatūroje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintose Sąjungos muitinės kodekso Įgyvendinimo taisyklėse (žr. jų 15 p.), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1 B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatuose ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. 1B-443 („Dėl Prekių mėginiu (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo") yra nurodyti konkretūs reikalavimai, kuriais vadovaujantis turėtų būti tiek klasifikuojamos prekės (muitinės deklaracijose), tiek ir keliamos bei nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos dėl tokiu prekių netinkamo klasifikavimo. Konkrečiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, kad: „Taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimu laboratorijos. įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis“. Be to, pagal minėtus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintus Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus ir jų 3 punktą, esant būtinybei išsiaiškinti prekių klasifikavimo kodą administracinės atsakomybės taikymo tikslu: „3. Tyrimai įforminami surašant: 3.1. specialisto išvadą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytais atvejais nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracinių teisės pažeidimų bylas“. Kitu atveju, kai prekių tarifiniam klasifikavimui laboratoriniai tyrimai nėra būtini, reikalavimus prekių tarifinio klasifikavimo kodo nustatymui numato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, kurių III skyrius ir jo 20 punktas apibrėžia prekių klasifikavimo muitinėje tvarką ir nustato, kad suklasifikuotam prekės mėginiui užpildomas Prekės klasifikavimo aktas (3 priedas), kurį pasirašo klasifikavimą atlikęs muitinės pareigūnas ir atsakingo struktūrinio padalinio viršininkas ar kitas atsakingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal šių taisyklių 7 punktą, prekių mėginiai klasifikavimo akto surašymui gali būti imami, inter alia jeigu (kas visiškai atitinka ginčijamą situaciją): muitinės įstaigoje, kuriai pateiktos prekės, neįmanoma patikrinti, ar jos atitinka nurodytąsias muitinės deklaracijoje; kyla abejonių dėl deklaruojamo prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo; prekių negalima suklasifikuoti pagal pateiktus dokumentus arba sudėtingu ar ginčytinu prekių klasifikavimo atveju. Tokiu būdu, kaip išaiškinta ir teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį administracinių nusižengimo byloje Nr. AN2-82-876/2023, šio skundo 5 priedas), taikant administracinę atsakomybę (inter alia ir pagal Pareiškėjai inkriminuoto ANK 212 straipsnio nuostatas), neteisingas prekės klasifikavimo faktas turi būti nustatyta tvarka patvirtintas: a) surašant prekės klasifikavimo aktą (laikantis tokiam surašymui keliamų reikalavimų, kurie numatyti Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėse); b) arba surašant Muitinės laboratorijos išvadą (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra ir skiriant administracinę nuobaudą neegzistavo nė vienas reikiamas procesinis dokumentas Vilniaus teritorinės muitinės parinktam prekių tarifinio klasifikavimo kodui pagrįsti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų klasifikuojant ginčo prekę neteisėtumui įrodyti. Be to, numatyta ir viešai skelbiama galimybė, kad oficialias konsultacijas dėl prekės tarifinio klasifikavimo kodo gali teikti ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (https://www.lrmuitine.it/mport/failai/verslui/tarifinis reguliavimas/prekių klasifikavimas/klasifikavimo patarimai/2 Prasymas Konsultacijai Klasifikavimas 20170904 docx; https://lrmuitine.lt/vveb/guest/versliii/tarifinisreguliavimas/prekiuklasifikavimas/isaiskinimai), tačiau nagrinėjamu atveju į jį irgi niekas nesikreipė, nors ANK 567 straipsnio nuostatos numato, kad įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nors ginčijamame 2023 m. gegužės 5 d. Nutarime nurodoma, kad dėl ginčo prekės tarifinio klasifikavimo buvo gautas (jau vėliau, pradėjus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą) 2023 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas (žr. 6 priedą), tačiau nagrinėjamu atveju jis negali būti laikomas tinkamu nusižengimo įrodymu, kadangi: a) jo procesinė forma ir turinys neatitinka aukščiau nurodytų procesinių reikalavimų (tai nėra oficialus klasifikavimo aktas, Muitinės laboratorijos išvada); b) jis nebuvo surašytas iš karto fiziškai apžiūrint ar vertinant prekę jos deklaravimo metu ar iš karto po deklaracijos pateikimo; c) jame apskritai nėra jokio prekės savybių aprašymo, nepridėtos jokios prekės nuotraukos, tik išvardintos abstrakčios teisės normos; d) neaišku ar asmuo, kuris surašė tarnybinį pranešimą apskritai matė ginčo prekę, ar jis apskritai yra įgaliotas klasifikuoti prekes. Galiausiai, šį tarnybinį pranešimą surašė ta pati institucija, kurios pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl jo objektyvumas kvestionuotinas ir šiuo aspektu, nes, kaip jau buvo minėta, teisingą prekių tarifinį klasifikavimą užtikrina, dėl jo išvadas ir konsultacijas teikia visiškai kitos muitinės įstaigos, į kurias nagrinėjamu atveju niekas apskritai nesikreipė. Todėl nei pagal savo procesinę formą, nei turinį toks dokumentas (2023 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas) negali būti vertinamas kaip tinkamas neteisingo ginčo prekės klasifikavimo įrodymas, o kitų šiuo klausimu surinktų įrodymų byloje nėra, nors, kaip jau buvo minėta, muitų teisės aktai aiškiai ir konkrečiai nustato, kokie ir kokios konkrečios formos specialiais dokumentais (specialiomis įrodinėjimo priemonėmis) turėtų būti patvirtinamas neteisingas prekių klasifikavimas. Tokiu būdu, esant tarp šalių akivaizdžiam ginčui ir nesant teisinio aiškumo dėl ginčo prekės tarifinio klasifikavimo (žr. šio skundo II.1 dalį), esant būtinybei jos įvertinimui pasitelkti specialias žinias, yra visiškai akivaizdu, kad ginčo prekės klasifikavimo kodo tinkamumas ar netinkamumas galėjo būti nustatytas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis – Muitinės laboratorijos išvada, prekės klasifikavimo aktu, surašytu pagal Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių reikalavimus, arba bent jau Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos oficialia konsultacija.2023 m. vasario 27 d. Protokole ir 2023 m. gegužės 5 d. Nutarime nei tokios išvados, nei klasifikavimo akto, nei oficialios konsultacijos dėl klasifikavimo egzistavimas apskritai nėra minimas, nors keliant administracinio nusižengimo bylą būtent dėl prekių neteisingo tarifinio klasifikavimo šių įrodymų panaudojimas yra privalomas.Šiuo atveju iš 2023 m. vasario 27 d. Protokolo turinio apskritai neįmanoma suprasti kaip buvo atliekamas ginčo prekės tarifinis klasifikavimas Vilniaus teritorinėje muitinėje, kokiais aukščiau nurodytais procesiniais dokumentais užfiksuoti šie veiksmai ir kodėl nebuvo inicijuota oficiali ginčo prekės patikra jos kodui nustatyti Muitinės laboratorijoje arba surašant oficialų detalų prekės klasifikavimo aktą, arba, galiausiai, kreipiamasi klasifikavimo kodo nustatymo klausimu į aukštesnę kompetentingą instituciją – Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Akivaizdu, jog muitinės pareigūnams kilus pagrįstų ir objektyvių abejonių dėl ginčo prekės pobūdžio, jai priskirtino tarifinio klasifikavimo kodo, prekė turėjo būti perduota ištirti teisės norminių aktų nustatyta tvarka, surašant tam privalomus procesinius dokumentus, apie tai formuluojant kaltinimą 2023 m. vasario 27 d. Protokole ir skiriant administracinę nuobaudą 2023 m. gegužės 5 d. nutarime apskritai nėra nurodoma ir pažymėta. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tinkamai atlikus jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl ginčo prekės klasifikavimo kodo parinkimo 4016999700, įsitikinus, kad toks kodas jokiems teisės aktams ir šaltiniams neprieštarauja, o 2023 m. vasario 27 d. Protokole ir ginčijamame 2023 m. gegužės 5 d. Nutarime neužfiksavus privalomų procesinių veiksmų šio kodo pakeitimui kitu kodu, nebuvo jokio teisinio pagrindo reikšti kaltinimą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai turėjo įtakos prekybos apribojimą ir tarptautinių sankciją taikymui bei neteisingam prekės deklaravimui nusižengimo protokole bei nutarime minimų bei inkriminuojamų ANK 212 bei 515 straipsnių nuostatų prasme. Visa tai reiškia, jog administracinę nuobaudą paskyrusi institucija tinkamai nepagrindė (teisės norminių aktų nustatyta procesine tvarka bei nustatytomis specialiomis įrodinėjimo priemonėmis) ginčo prekės tarifinio klasifikavimo kodo, kurį parinko S. K., neteisingumo, kas reiškia, kad ir šiuo aspektu objektyvieji pastarajai inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai minimi ANK 212 ir 515 straipsniuose yra neįrodyti (žr. ANK 2 straipsnio 4 daalį), o nusižengimo byla tokiu atveju privalo būti nutraukta (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 4-8).

Atsiliepimas

Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo advokato G. Valantiejaus pateiktą skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad atstovas pateiktame skunde ginčija nustatytą prekių kodą, nes nebuvo atlikti laboratoriniai tyrimai ir, jo manymu, pateiktas tarnybinis pranešimas dėl prekės tarifinio klasifikavimo nėra tinkamas ir negali būti laikomas nusižengimo įrodymu. Atstovo teigimu, siekiant nustatyti Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) kodą nebuvo atlikti laboratoriniai tyrimai ir todėl KN kodas buvo nustatytas netinkamai. Apeliantas skundą motyvuoja tuo, kad Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamo nutarimo nepagrindė įtikinamais įrodymais dėl prekių klasifikavimo, kurių įvertinimui buvo reikalingos specialios žinios ir neatliko bei nesprendė klausimo dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių klasifikavimas reiškia KN subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Taip pat SMK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog taikant netarifinio reguliavimo priemones prekių tarifinis klasifikavimas reiškia KN arba kurios nors kitos Sąjungos nuostatomis nustatytos nomenklatūros, kuri visa arba iš dalies sudaryta remiantis KN arba ją papildanti subpozicijų dalimis, subpozicijos arba subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Pažymėtina, kad KN prekių kodas nustatomas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais tarifinį klasifikavimą bei Europos Sąjungos paaiškinimais dėl KN. Atkreiptinas dėmesys, kad prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Nagrinėjamu atveju muitinė atlikdama prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimą, vadovavosi 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies nuostatomis, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, KN paaiškinimais. Remiantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, I skyriaus A dalimi „Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės“, klasifikuojant prekes pagal KN, turi būti vadovaujamasi šiais principais: Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. a) Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta, b) Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. Jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių prekę galima prima facie priskirti dviem arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau, jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau; b) mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti; c) prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a arba b punktus, turi būti priskiriamos pozicijai, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė. Prekės, kurių neįmanoma suklasifikuoti taikant pirmiau išdėstytas taisykles, turi būti priskiriamos pozicijai, atitinkančiai prekes, kurioms šios prekės yra artimiausios (giminingiausios). Be pirmiau išdėstytų nuostatų toliau išvardytoms prekėms taikomos šios taisyklės: a) fotoaparatų ir kino kamerų, muzikos instrumentų futliarai, ginklų dėklai, braižybos priemonių, papuošalų dėžutės ir panašios talpyklos, specialios formos arba kitaip pritaikytos tam tikriems daiktams arba jų rinkiniams laikyti, tinka ilgai naudoti ir pateikiamos kartu su daiktais, kuriems jos skirtos, turi būti klasifikuojamos kartu su tokiais daiktais, jeigu jie paprastai parduodami tokiose talpyklose. Tačiau ši taisyklė netaikoma talpykloms, kurios suteikia visumai savo esminį požymį; b) atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas 5 taisyklės a punkto nuostatas, pakavimo medžiagos arba pakavimo talpyklos (1), pateikiamos kartu su jose supakuotomis prekėmis, turi būti klasifikuojamos kartu su tomis prekėmis, jeigu jos paprastai naudojamos tokioms prekėms pakuoti. Tačiau šios nuostatos taikyti neprivaloma, kai tokios pakavimo medžiagos arba pakavimo talpyklos akivaizdžiai tinka naudoti pakartotinai. Juridiniais tikslais priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip. Nagrinėjamu atveju prekių klasifikavimui yra aktualios pirma ir šešta Bendrosios KN aiškinimo taisyklės. Pirmoji prekių klasifikavimo taisyklė yra pagrindinė. Klasifikavimą, visų pirma, lemia pozicijos pavadinimas ir atitinkamo skyriaus ir skirsnio pastabos. Jeigu pozicijų pavadinimuose ir atitinkamose pastabose pateiktas kitas aiškinimas dėl prekės klasifikavimo, tuomet, vadovaujamasi jomis. Taikant šeštą taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1224, 15 p. taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Remiantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-333 redakcija) (31 p., 32 p., 35 p.), muitinės atsakingas padalinys, t. y. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius, suklasifikuoja prekę. Jeigu prekės klasifikavimui reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios, tuomet prekė perduodama tyrimui Muitinės laboratorijai. Pažymėtina, jog Muitinės laboratorijos viršenybė taikoma tuomet, kai reikalingi laboratoriniai tyrimai ir specialios cheminės žinios, o prekių tarifinį klasifikavimą atlieka teritorinės muitinės atsakingas padalinys, t. y. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius. Nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra ginčo dėl to, kad eksporto procedūrai pagal eksporto deklaraciją Nr. 23LTKC0100EK07D608 pateiktos prekės yra iš gumos. Tai, kad muitinei pateiktos prekės yra iš gumos, nurodyta tiek pateiktoje eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608, tiek kituose dokumentuose. Ginčas yra dėl eksportuotų prekių tarifinio klasifikavimo. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyrius kreipėsi į Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių dėl prekės tarifinio klasifikavimo. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2023 m. balandžio 26 d. pateikė išvadą, jog eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 pateikta prekė turi būti klasifikuojama TARIC kodu 4016 90 00 00. Šiuo atveju Muitinės laboratorijos tyrimų nereikėjo, nes nereikėjo nustatinėti prekės cheminės sudėties. Pažymėtina, jog Muitinės laboratorija atlieka laboratorinius tyrimus, kuriems reikalingos specialios cheminės žinios, ir teritorinėms muitinėms teikia tik rekomenduojamą prekės kodą, o už tarifinį klasifikavimą yra atsakingi teritorinių muitinių specialistai, dirbantys Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuose, kurie ir suklasifikuoja prekes. Atsižvelgus į tai, kas buvo išdėstyta, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju atlikti laboratorinių tyrimų, nes yra aišku, kad prekė yra gumos gaminys ir jokių specialių cheminių žinių ar tyrimų jos sudėties nustatymui nereikia, o prekės kodas nustatytas atsižvelgus į faktiškai muitinės pareigūnams pateiktus dokumentus. Svarbu paminėti ir tai, kad Muitinės laboratorija, remiantis Nacionalinio akreditacijos biuro 2021 m. rugpjūčio 24 d. išduotu akreditavimo pažymėjimu Nr. LA.01.076, akredituota atlikti maisto produktų, alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio, naftos produktų ir tekstilės medžiagų tyrimus. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-82-876/2023 pasisakė, jog Muitinės laboratorija atlieka prekės tyrimą tik tada, jeigu reikalingi laboratoriniai tyrimai, specialios cheminės žinios, o kai tokios žinios nėra reikalingos prekės suklasifikuojamos teritorinėje muitinėje, tai atliekant kompetentingame struktūriniame padalinyje vadovaujantis numatytais teisės aktais. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, Vilniaus teritorinė muitinė mano, kad gabentų ir siektų eksportuoti prekių KN kodas 4016 93 00 00 buvo nustatytas teisingai, t. y. vadovaujantis teisės aktais, todėl kompetentingo skyriaus išvados dėl tarifinio klasifikavimo pripažintinos teisingomis ir pagrįstomis. Atstovas skunde taip pat nurodė, kad S. K. priskirdama prekei klasifikavimo kodą 4016999700, rėmėsi ir eksportuotojo pateikta informacija apie prekę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė. SMK 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog S. K., pateikusi eksporto deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Atstovo pateikti paaiškinimai, kad S. K. duomenis deklaracijoje nurodė ir pagal iš kliento gautus dokumentus, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, S. K., būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis. Pažymėtina, kad eksportuotojas gali būti suinteresuotas pateikti klaidingą informaciją, juolab šiuo metu, kai tam tikroms eksportuojamoms prekėms į Rusiją yra taikomos sankcijos. Taip pat pažymėtina, kad SMK 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad S. K. jai inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdama kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jos veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju S. K. deklaruodama prekes disponavo dokumentais, kuriuose buvo aiškiai nurodyta prekių sudėtis bei savybės klasifikavimui. Šiuo atveju pakako dokumentuose pateiktos išsamios informacijos apie prekes, kad S. K. turėtų bei galėtų nustatyti teisingą prekės kodą ir dėl to nereikėjo atlikti laboratorinių tyrimų. Konstatuotina, kad S. K. eksporto deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiškiai parodo, kad ji elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, jeigu būtų buvusi rūpestinga ir, prieš deklaruodama prekes, būtų ėmusi veiksmų prekių kodui nustatyti. Taigi, S. K. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinė muitinė mano, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ir priimant nutarimą, visos aplinkybės buvo įvertintos visapusiškai, teisingai ir pagrįstai. Nagrinėjamu atveju Atstovo skundas neturėtų būti tenkinamas, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 212 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Dėl to prašo palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 5 d. Nutarimą nepakeistą ir Atstovo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados dėl administracinių nusižengimų numatytų Lietuvos Respublikos ANK 515 straipsnio 1 dalyje ir 212 straipsnio 3 dalyje padarymo

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Minėtu procesiniu sprendimu S. K. buvo paskirta 300,00 Eur dydžio bauda (b. l. 10-11).

„UAB „V“ muitinės transporto atstovės S. K. 2023 m. vasario 21 d. MDAS priemonėmis pateiktoje eksporto deklaracijoje 23LTKC0100EK07D608 nurodoma, kad deklaruotos prekė-gaminiai iš vulkanizuotos gumos: žiedo pavidalo, skirti naudoti kaip techninio remonto ir aptarnavimo dalys įvairiuose maisto gamybos įrenginiuose (106 vnt.), prekės kodas – 4016999700 (b. l. 35 (lapo antra pusė)).

S. K. advokatas skunde ir teismo posėdyje ginčijo tai, jog S. K. muitinės eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608, pateiktoje 2023 m. vasario 21 d., kaip atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantis asmuo, neteisingai suklasifikavo deklaruojamą prekę (elastingą guminį žiedą, t.y. priskyrė jam netinkamą klasifikavimo kodą ir tuo padarė nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 3 dalyje bei 515 straipsnio 1 dalyje bei kartu pažeidė ES muitų teisės aktus (Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014, 3k straipsnį; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, 15 straipsnio 2 dalį).

Institucijos nutarime nurodyta, jog atlikus krovinio tikrinimą buvo nustatyta, kad deklaruota prekė neteisingai suklasifikuota. Elastingas guminis žiedas priskirtinas 401693 subpozicijai, o ne 401699 subpozicijai. Minėta prekė laikoma preke, kuriai taikomos ES nustatytos tarptautinės prekybos sankcijos, o jos eksportas į Rusijos Federaciją draudžiamas (pagal Tarybos reglamento (ES) 833/2014 3k straipsnio ir jo XXIII priedo nuostatas), t.y. į ši kategoriją patenka „Tarpikliai, poveržlės ir kiti sandarikliai iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos) (išskyrus kietą gumą ir gaminius iš akytosios gumos)“.

Advokatas ginčijo, jog Institucijos surašytame protokole, kartu ir nutarime nėra nurodytas joks konkretus teisinis ir faktinis reiškiamo kaltinimo pagrindas, t. y. nepaaiškinta dėl kokių teisinių ar faktinių priežasčių eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 deklaruota prekė suklasifikuota tarifinio klasifikavimo kodu 4016999700, atitinka ES Kombinuotosios nomenklatūros 4016 93 subpozicijos požymius.

Advokatas teigia, jog S. K. pateikdama prekės eksporto deklaraciją, priskirdama prekei klasifikavimo kodą 40169997[00], kuriam deklaracijos įforminimo metu nebuvo taikoma jokių sankcijų ar apribojimų, rėmėsi ir eksportuotojo pateikta informacija apie prekę ((duomenys neskelbtini) įmonės O. 14.02.2023 sąskaita Nr. 854, taip pat tos pačios įmonės raštu apie prekės paskirtį. Minėtoje eksportuotojo pateiktoje informacijoje jokių specialių požymių, kad ginčo prekė negali būti klasifikuojama tarifinio klasifikavimo kodu 40169997[00] ir kad jai yra taikomos ES nustatytos prekybos sankcijos ar apribojimai nebuvo išdėstyta. Šioje informacijoje nebuvo nurodyta, kad ginčo prekė atitinka karinės įrangos, dvejopos paskirties prekių ar visuomenei (valstybei) objektyviai pagal savo prigimtį pavojingų taip pat sankcionuojamų prekių požymius, tokie požymiai neminimi ir 2023 m. vasario 27 d. Protokole. S. K. prekei parinktas tarifinio klasifikavimo kodas 40169997[00], patenkantis į ES Kombinuotosios nomenklatūros poziciją 4016, visiškai atitinka šios ginčo prekės aprašymus ir jai priskirtinus požymius, numatytus Kombinuotoje nomenklatūroje bei visiškai analogiškus požymius, numatytus ES Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose.

Advokatas nurodo, jog nė vienas šioje situacijoje aktualus teisinio reglamentavimo šaltinis/ES muitų teisės aktas konkrečiai bei imperatyviai nenurodo, jog elastingi guminiai žiedai (žiedo pavidalo gaminiai iš vulkanizuotos gumos) privalo būti klasifikuojami būtent ES Kombinuotosios nomenklatūros 4016 93 subpozicijoje/tokių teisės normų iš viso nėra. Advokatas atkreipia dėmesį, jog jog pats savaime teisingas ginčo prekės pozicijos nurodymas jau laikytinas aplinkybe, šalinančia S. K. administracinę atsakomybę, kadangi prekės pozicijos – pirmųjų jos keturių skaitmenų – teisingas nurodymas leidžia tinkamai identifikuoti prekę ES muitų teisės normų prasme.

Taip pat advokatas nurodo, jog Lietuvos Respublikos-Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, kad: „Taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimu laboratorijos. įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis“.Be to, pagal minėtus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintus Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus ir jų 3 punktą, esant būtinybei išsiaiškinti prekių klasifikavimo kodą administracinės atsakomybės taikymo tikslu: „3. Tyrimai įforminami surašant: 3.1. specialisto išvadą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytais atvejais nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracinių teisės pažeidimų bylas“. Kitu atveju, kai prekių tarifiniam klasifikavimui laboratoriniai tyrimai nėra būtini, reikalavimus prekių tarifinio klasifikavimo kodo nustatymui numato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisykles, kurių III skyrius ir jo 20 punktas apibrėžia prekių klasifikavimo muitinėje tvarką ir nustato, kad suklasifikuotam prekės mėginiui užpildomas Prekės klasifikavimo aktas (3 priedas), kurį pasirašo klasifikavimą atlikęs muitinės pareigūnas ir atsakingo struktūrinio padalinio viršininkas ar kitas atsakingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal šių taisyklių 7 punktą, prekių mėginiai klasifikavimo akto surašymui gali būti imami, inter alia jeigu (kas visiškai atitinka ginčijamą situaciją): muitinės įstaigoje, kuriai pateiktos prekės, neįmanoma patikrinti, ar jos atitinka nurodytąsias muitinės deklaracijoje; kyla abejonių dėl deklaruojamo prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo; prekių negalima suklasifikuoti pagal pateiktus dokumentus arba sudėtingu ar ginčytinu prekių klasifikavimo atveju. Tokiu būdu taikant administracinę atsakomybę (inter alia ir pagal Pareiškėjai inkriminuoto ANK 212 straipsnio nuostatas), neteisingas prekės klasifikavimo faktas turi būti nustatyta tvarka patvirtintas: a) surašant prekės klasifikavimo aktą (laikantis tokiam surašymui keliamų reikalavimų, kurie numatyti Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėse); b) arba surašant Muitinės laboratorijos išvadą (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra ir skiriant administracinę nuobaudą neegzistavo nė vienas reikiamas procesinis dokumentas Vilniaus teritorinės muitinės parinktam prekių tarifinio klasifikavimo kodui pagrįsti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų klasifikuojant ginčo prekę neteisėtumui įrodyti.

Lietuvos Respublikos ANK 212 straipsnio 2 dalis nustato, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2, 3 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų (ANK 212 straipsnio 5 dalis). Pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį deklarantas gali atsakyti esant ir neatsargiai kaltei (ANK 9 str.).

Lietuvos Respublikos ANK 515 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje paslaugas turi teisę muitinės tarpininkai. Jiems keliami reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje.

Administracinė atsakomybė S. K. kilo dėl to, kad ji, būdama UAB „V“ muitinės tarpininkė MDAS priemonėmis pateikė eksporto deklaraciją, kurioje buvo deklaruotos prekės-gaminiai iš vulkanizuotos gumos: žiedo pavidalo, pateikė neteisingą informaciją apie prekės kodą, kas turėjo tiesioginę įtaką sankcijų draudimų taikymui pagal Tarybos reglamento ES Nr. 833/2014 3 k. straipsnio nuostatas, kur draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes.

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. 2018-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2446/2015 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Reglamento Nr. 952/2013 57 straipsnio 1 dalis numato, jog taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog taikant netarifinio reguliavimo priemones prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros arba kurios nors kitos Sąjungos nuostatomis nustatytos nomenklatūros, kuri visa arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti subpozicijų dalimis, subpozicijos arba subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Reglamento Nr. 952/2013 158 straipsnio 1 dalis numato, jog visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti. 162 straipsnyje numatyta, jog standartinėse muitinės deklaracijose pateikiami visi duomenys, būtini taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, o 163 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje deklaraciją papildančius dokumentus, būtinus taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Reglamento Nr. 952/2013 288 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Iš 2008 m. gegužės 9 d. darbo sutarties Nr. 88 sudarytos tarp UAB „V“ ir S. K. matyti, kad darbdavys UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus R. G., ir S. K. sudarė neterminuotą darbo sutartį. S. K. priimta dirbti muitinės tarpininkės atstovės pareigoms (b. l. 44-47). Taigi, S. K., būdama muitinės deklarante, neabejotinai privalėjo žinoti, kokiais teisės aktais turi vadovautis muitinės tarpininkas, pateikdamas muitiniam įforminimui įvežamas prekes.

Šiuo atveju institucija S. K. pripažino kalta pagal minėtus ANK straipsnius (ANK 212 straipsnio 3 dalį bei 515 straipsnio 1 dalį) ir nubaudė dėl muitinei pateiktoje deklaracijoje prekei priskirto neteisingo kodo. Tai buvo nustatyta muitinės pareigūnų, neatlikus laboratorinio tyrimo, ką iš esmės ginčija S. K. advokatas.

Tuo tarpu institucija atsiliepime pažymėjo, jog Muitinės laboratorijos viršenybė taikoma tuomet, kai reikalingi laboratoriniai tyrimai ir specialios cheminės žinios, o prekių tarifinį klasifikavimą atlieka teritorinės muitinės atsakingas padalinys, t. y. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius.

Nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra ginčo dėl to, kad eksporto procedūrai pagal eksporto deklaraciją Nr. 23LTKC0100EK07D608 pateiktos prekės yra iš gumos, kas nurodyta tiek pateiktoje eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608, tiek kituose dokumentuose.

Į advokato ginčą dėl eksportuotų prekių tarifinio klasifikavimo, Institucija atsakė, jog po administracinio nusižengimo protokolo surašymo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyrius kreipėsi į Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių dėl prekės tarifinio klasifikavimo. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2023 m. balandžio 26 d. pateikė išvadą, jog eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 pateikta prekė turi būti klasifikuojama TARIC kodu 4016 90 00 00. Šiuo atveju Muitinės laboratorijos tyrimų nereikėjo, nes nereikėjo nustatinėti prekės cheminės sudėties.

Dar kartą akcentuota, jog Muitinės laboratorija atlieka laboratorinius tyrimus, kuriems reikalingos specialios cheminės žinios, ir teritorinėms muitinėms teikia tik rekomenduojamą prekės kodą, o už tarifinį klasifikavimą yra atsakingi teritorinių muitinių specialistai, dirbantys Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuose, kurie ir suklasifikuoja prekes.

Kaip matyti, Vyr. inspektoriaus D. S. 2023 m. vasario 23 d. elektroniniame laiške adresuotame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarifų skyriaus vyr. specialistui V. Š., prašoma konsultacijos ir nurodoma, kad eksporto deklaracijoje 23LTKC0100EK07D608 – eksportas į Rusijos Federaciją. Prekė – gaminiai iš vulkanizuotos gumos: žiedo pavidalo, skirti naudoti kaip techninio remonto ir aptarnavimo dalys įv. spektre maisto gamybos įrenginiuose (106 vnt.). Yra rizika, kad galimai pažeidžiamos Tarybos Reglamento 833/2014 3 k. straipsnis. Deklaruoja kodu 4016999700, tačiau galimai gali būti kodas 401693, kuris yra sankčiuonuotas. Prekių nuotraukos ir dokumentai prikabinti (b. l. 39).

Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus viršininkės R. B. 2023 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl prekių kodo nustatymo Nr. (6.16/9)-4V-132 nurodoma, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal 2023 m. vasario 27 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-ANRJP-608- 2023 (ROIK: 23199259617). Nagrinėjamu atveju pagal eksporto deklaraciją Nr. 23LTKC0100EK07D608 gabenamos prekės – gaminiai iš vulkanizuotos gumos: žiedo pavidalo, skirti naudoti kaip techninio remonto ir aptarnavimo dalys įv. spektre maisto gamybos įrenginiuose, deklaruojamos KN kodu 4016999700. Siekiant teisingai kvalifikuoti administracinį nusižengimą bei objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, prašo pateikti Teisės skyriui išvadą, koks turėtų būti eksportuojamų prekių kodas (b . l. 31).

Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininkės A. J. 2023 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl prekių klasifikavimo Nr.(9.34/36)-1TR-182 nurodoma, kad atsakydami į 2023 m. balandžio 21 d. paklausimą Nr. (6.16/9)-4V-132 teikia išvadą dėl eksporto deklaracijoje Nr. 23LTKC0100EK07D608 (2023 m. vasario 21 d.) TARIC kodu 4016 99 97 00 deklaruotų gaminių iš vulkanizuotos gumos tarifinio klasifikavimo. Išnagrinėjus papildomai pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis ir vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo l priedas, pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies nuostatomis, bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais. Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, KN paaiškinimais: 1. plastikai ir jų gaminiai, klasifikuojami KN 39 skirsnyje; 2. kiti gaminiai iš plastikų ir gaminiai iš kitų medžiagų, priskiriamų 3901-3914 pozicijoms, klasifikuojami KN 3926 pozicijoje; 3. kiti, nenurodyti aukštesnėse pozicijose, gaminiai iš plastikų ir gaminiai iš kitų medžiagų, priskiriamų 3901-3914 pozicijoms, klasifikuojami KN 3926 90 subpozicijoje; 4. kaučiukas ir jo gaminiai, klasifikuojami KN 40 skirsnyje; 5. kiti gaminiai iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą, klasifikuojami KN 4016 pozicijoje; 6. tarpikliai, poveržlės ir kiti sandarikliai, klasifikuojami KN 4016 93 subpozicijoje; 7. Kiti, nenurodyti aukštesnėse pozicijose, gaminiai vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą, klasifikuojami TARIC 4016 99 subpozicijoje. Sąskaitoje prekės įvardintos O formos žiedais iš gumos (NBR) ir plastiko (FKM). Žiedai atsparūs alyvai ir benzinui, pasižymi dideliu kietumu ir atsparumu dilimui. Žiedai naudojami įvairiuose įrengimuose ir įrenginiuose kaip tarpinės, sandarikliai ir t.t. Remiantis išdėstytu, eksporto deklaracijoje 23LTKC0100EK07D608 (2023 m. vasario 21 d. ) prekė „Žiedo pavidalo gaminiai iš fluoro polimerų (FKM)“ klasifikuojami TARIC kodu 3926 90 97 00, „Žiedo pavidalo gaminiai iš gumos (NBR)“ klasifikuojami TARIC kodu 4016 93 00 00 (b. l. 21 (lapo antra pusė)).

Advokatas ginčija Institucijos 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinį pranešimą teigdamas, jog jis neargumentuotas bei neatitinka prekės klasifikavimo akto turinio, šiam turiniui keliamų reikalavimų.

Advokatas nurodo, jog kai prekių tarifiniam klasifikavimui laboratoriniai tyrimai nėra būtini, reikalavimus prekių tarifinio klasifikavimo kodo nustatymui numato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, kurių III skyrius ir jo 20 punktas apibrėžia prekių klasifikavimo muitinėje tvarką ir nustato, kad suklasifikuotam prekės mėginiui užpildomas Prekės klasifikavimo aktas (3 priedas), kurį pasirašo klasifikavimą atlikęs muitinės pareigūnas ir atsakingo struktūrinio padalinio viršininkas ar kitas atsakingas asmuo.

Teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog atsižvelgus į tai, nebuvo pagrindo nagrinėjamu atveju atlikti laboratorinių tyrimų, nes buvo aišku, kad prekė yra gumos gaminys ir jokių specialių cheminių žinių ar tyrimų jos sudėties nustatymui nereikia, o prekės kodas nustatytas atsižvelgus į faktiškai muitinės pareigūnams pateiktus dokumentus.

Sutiktina, jog atstovo pateikti paaiškinimai, kad S. K. duomenis deklaracijoje nurodė ir pagal iš kliento gautus dokumentus, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, S. K., būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių klasifikavimas reiškia KN subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Taip pat SMK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog taikant netarifinio reguliavimo priemones prekių tarifinis klasifikavimas reiškia KN arba kurios nors kitos Sąjungos nuostatomis nustatytos nomenklatūros, kuri visa arba iš dalies sudaryta remiantis KN arba ją papildanti subpozicijų dalimis, subpozicijos arba subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. KN prekių kodas nustatomas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais tarifinį klasifikavimą bei Europos Sąjungos paaiškinimais dėl KN.

Kaip matgyti, muitinė atlikdama prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimą, vadovavosi 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies nuostatomis, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, KN paaiškinimais.

Taigi, kai dėl prekės specialios žinios nėra reikalingos, prekės suklasifikuojamos teritorinėje muitinėje, tai atliekant kompetentingame struktūriniame padalinyje, vadovaujantis numatytais teisės aktais. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog prekės kodas 4016 93 00 00 šioje byloje muitinės pareigūnų buvo nustatytas teisingai, t. y. vadovaujantis teisės aktais (kuriuos išsamiai insttitucija apibūdino savo atsiliepime), todėl išvados dėl tarifinio klasifikavimo pripažintinos teisingomis ir pagrįstomis.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, S. K. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-791-2023 (ROIK 23199259617) panaikinimo atmestinas ir minėtas nutarimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-791-2023 (ROIK 23199259617) palikti nepakeistą ir S. K. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė