Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-336/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
1-151-336/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30098-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
R. G.
Kaltinamasis
E. G.
Baudžiamoji byla Nr.1-151-336/2021,Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30098-2020-7
Procesinio spendimo kategorija: 1.1.7.2.3;1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3; 2.1.10.1;2.3.2.1.1; 2.3.6.4.5;KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant :

prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamojo gynėjui adv. S. L.,nukentėjusiai R. G., jos atstovui adv. A. Š.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,E. G., (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 1 d. (2020-07-28 fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas brolio sutuoktinei R. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. G., 2020 m. liepos 28 d. apie 17.45 valandą, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, brolio sutuoktinei - R. G., tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą, sugriebęs laikė už kairės rankos dilbio, parvertė nukentėjusiąją ant stalviršio, sugriebęs rankomis jai už kaklo smaugė, tampė už plaukų, taip smurtaudamas padarė R. G. odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, žastuose, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. G. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 28 d., apie 17.30 val. po darbų sėdėjo prie žurnalinio staliuko, prieš televizorių, valgė vakarienę, o po to turėjo važiuoti pašerti gyvulius. Įėjusi R. G. ne pirmą kartą pareiškė, kad jo žąsys išlesa jos pomidorus. Pasakė jai, ir ne pirmą kartą, kad jeigu yra tokia problema, turi apsitverti savo pomidorus. Tačiau jie to nepadarė, tik jam paštu siuntė, kad jis turi susitvarkyti su savo paukščiais. R. G. buvo tokioje afekto būklėje, kad metė į jį išlestą pomidorą. Nurodė, kad jis nematė, jog jo žąsys lestų jų pomidorus, bet to negali ir paneigti, nes žąsys tikrai laisvos vaikšto. O viskas prasidėjo nuo to, kad žąsis paleido pati nukentėjusi su jo broliu. Žąsys buvo aptvare, jie jas išvarė iš aptvaro ir net neleido jų ten laikyti, tai paukščiai pakankamai gerai jautėsi laisvėje. Nurodė, kad minėta valda yra jo ir jo brolio ūkis, su broliu minėtą valdą yra paveldėję, ir todėl jis savo žemėje gali tuos paukščius laikyti kaip jam patinka. Po pomidoro metimo, pavalgęs jis dar ant pjaustymo lentelės nešėsi išsiplauti kavos puodelį, nes paskutiniu metu pas juos visi indai turi būti išplauti, o išplovęs būtų važiavęs šerti gyvulius. Tuo momentu, kada buvo užimtos jo rankos, kai jis ėjo link praustuvo, R. G. puolė jį draskyti, apdraskė veidą, pradėjo draskyti jo maikutę. Kai jis pasidėjo pjaustymo lentelę su kavos puodeliu, prasidėjo grumtynės, jis pradėjo gintis, atmušinėti nukentėjusios smūgius, nes norėjo apsaugoti veidą. Tada nukentėjusi pradėjo jį spardyti. Jis pats yra operuotas, implantuotas klubas, nukentėjusi tai žinojo ir iš pradžių taikė jam į tarpkojį, bet jam nusisukus, tada ji taikė į dešinę koją, kur buvo operuotas. O operuotas yra tris kartus dėl supūliavimo, ir R. G. į tą vietą taikė tikslingai. Toliau tos grumtynės vyko, o prie kriauklės stovi kelmelis su peiliais. Tada R. G. griebė peilį, atstatė peilį ašmenimis į jį. Tuomet jis gelbėdamas savo gyvybę, matėsi, kad ji yra nevaldoma, afekto būklėje, sugriebė jos dešinę ranką, kurioje ji laikė peilį. Akivaizdu, kad jėgos nelygios, peilis iš rankos iškrito, ir tuomet R. G. išbėgo pro šalia esančias duris į terasą ir pradėjo rėkti, kad ją muša. Nurodė, kad visi konfliktai vyksta pas juos dėl turtinių dalykų. Ūkis iki šiol nėra teisiškai sutvarkytas, sutvarkyti tik žemės paveldėjimo dokumentai. Tai tie piktumai ir vyksta apie dvejus metus, kai jis pradėjo tvarkyti namų valdos dokumentus. Jis mano, kad nukentėjusios elgesys yra sąmoningas puolimas ant jo, nesantaika neiškilo staiga, dėl pomidoro, tai yra turtiniai dalykai. Ieškovei neatlaikė nervai ir pradėjo jį pulti, o jis laiko, kad neviršijo ginties ribų, iš nukentėjusios išmušė peilį ir ji laisvai išbėgo ir pradėjo rėkti, kad ją muša, nors jos niekas daugiau nemušė, kai ji neturėjo rankose peilio. Nurodė, kad apie metai laiko negali gyventi savo namuose. Įėjimas į jo kambarį, kuriame gyvena, nerakinamas, jis neturi garantijų, baisu, kad nebūtų padurtas nakties metu. Nurodė, kad R. G. gyvena (duomenys neskelbtini), ji atvažiuoja savaitgaliais, kartais ir paprastomis dienomis. Nurodė, kad pripažįsta, jog muštynių metu jis sukėlė R. G. skausmą, bet jis mano, kad gynė savo gyvybę. Jie mušėsi, bet tik ne su kumščiais. Iš pradžių jis neturėjo laisvų rankų, o po to kai ji jam draskė veidą, jis rankomis atmušinėjo nukentėjusios rankas, kad nesudraskytų veido. Nurodė, kad jie abu mušėsi su rankomis, ne su kumščiais, o ji jam dar dadėjo su kojomis. Nurodė, kad su nukentėjusios pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis pats šio įvykio neprovokavo, tik gynėsi, todėl nežino už ką jai galima priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad nukentėjusios sutuoktinis yra jo brolis, bet bendro ūkio jie neveda, maistas, indai atskiri. Nukentėjusi gyvena (duomenys neskelbtini), ji į sodybą tik atvažinėja. Namų valda iki šiol nepadalinta, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis name turi savo miegamąjį kambarį, o virtuvė, katilinė yra bendro naudojimo. Jo rūbai laikomi jo miegamajame kambaryje, indai sudėti ant virtuvės stalviršio, jie pastoviai išmėtomi. Nurodė, kad kai atėjo nukentėjusi, kilo konfliktas dėl žąsų išlestų pomidorų. Ji pirma į jį metė pomidorą, jis atgal į ją pomidoro nemetė. Kai metė pomidorą jis sėdėjo ant sofos, pomidoras atsitrenkė į sofą ir kažkur ant grindų nukrito. Viskas vyko vienoje patalpoje, grumtynės vyko prie kriauklės, ji jam apdraskė veidą ir jie susimušė, nors jis daugiau gynėsi, kad neapdraskytų veido, nors nukentėjusiai pavyko tą padaryti, kol jis neturėjo laisvų rankų. Nurodė, kad jis už plaukų nukentėjusios netampė, į veidą nesudavė, nesmaugė, taip nebuvo, tai melas. Nurodė, kad jis pripažįsta, jog savo veiksmais nukentėjusiajai grumtynių metu sukėlė skausmą, bet jokio puolimo iš jo pusės nebuvo. Pripažįsta, kad sukėlė skausmą, nes buvo muštynės. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis jam inkriminuojamų veiksmų nepripažįsta, jis prieš nukentėjusią nesmurtavo, o tik gynė savo gyvybę.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu:

Nukentėjusi R. G. parodė, kad kaltinamasis su kaltinamuoju santykiai (duomenys neskelbtini) buvo geri, o apie pusantrų metų vyksta konfliktai. 2020 m. liepos 28 d. ji ruošė vakarienę, o E. prie staliuko valgė. Išėjusi į lauką nusiskinti pomidorų, pamatė, jog jie yra iškapoti, ir tai jau ne pirmą kartą. Ji paėmė pomidorus, pagalvojo, kad gal žmogus tiesiog nemato kaip iškapojami pomidorai, ar negirdi ką jie jam sako, kad kaltinamasis susitvarkytų savo žąsis. Atsinešė iškapotus pomidorus, juos padėjo jam ant staliuko ir pasakė: „Pažiūrėk, ką padarė tavo žąsys, susitvarkyk savo žąsis“. Pranešusi tą faktą ji sukosi eiti, o kaltinamasis pasakė: „Ne žąsis, o tave sutvarkysiu“ ir metė į ją pomidorą, tačiau nepataikė. Ji pakėlusi nuo žemės pomidorą metė atgal į jį, tačiau irgi nepataikė. Pamanė, kad viskas tuo ir baigsis, sukosi eiti link virtuvės, o jis pašokęs iš už staliuko, puolė ją visaip stumdyti. Jie abu stumdėsi, stumdamiesi atėjo iki kriauklės. Tuomet kaltinamasis ją parvertė ant stalviršio, griebė už plaukų, dar kažką pasakė, griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Jai pasidarė baisu, pradėjo trūkti oro, ir kai ji buvo atsilenkusi, šalia jos buvo peilių dėklas. Ji paėmė iš dėklo pirmą pasitaikiusį peilį ir jam pasakė: „Pasitrauk“. Tuomet jis atšoko, o ji išbėgo į terasą šauktis pagalbos. Neužilgo atėjo jo sūnus M., iš kitos pusės atėjo R. Jie priekaištavo kaltinamajam ką jis darantis, tai kaltinamasis dar šoko link jų, tarp jų vyko dar toks susistumdymas. Po to iškvietė policiją, o kaltinamasis ramiausiai, nusiprausęs veidą, išvažiavo šerti savo paukščių. Nurodė, kad jos vyras, yra (duomenys neskelbtini), gyvena vienoje patalpoje, jis ten būna dažniau nei ji. Nurodė, kad kai ji su kaltinamuoju stumdėsi, t. y. jis ją su rankomis kažkaip stūmė, tada ji besistumdant sugriebė kaltinamajam už maikutės, jo maikutė matyt buvo labai sudilusi, nes ji pati pajuto, kai paėmė maikutę ties kaklu, ji tiesiog liko jos rankose, maikutė visa suplyšo. Nurodė, kad ji matė, jog kaltinamajam po įvykio buvo kruvina nosis, jis prausėsi prie kriauklės. Neatsimena, ar jis ką sakė, kas jam buvo padaryta ir kas atsitiko, nes ji buvo labai išsigandusi ir nesitikėjo iš kaltinamojo tokio elgesio. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas ne tas peilis. Tas peilis, kurį pateikė apžiūrai kaltinamasis, jis mažiukas ir visada būna stalčiuje, o didesni peiliai yra sudėti peilių dėkle. Kai kaltinamasis ją parvertė ant stalviršio, ji būdama atsilenkusi griebė iš peilių dėklo peilį, ir jis buvo didesnis. Peilį paėmė už rankenos. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo sakyti, kad peilį paėmė už ašmenų. Nurodė, kad kiek laiko grūmėsi su kaltinamuoju, tiksliai nežino, tuo momentu atrodė, kad amžinybę, bet realiai gal 10 minučių. Nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), minėtoje valdoje ji būna savaitgaliais, atvažiuoja ir ne savaitgaliais, būna mažiausiai du kartus per savaitę, kaltinamasis irgi išvažiuoja į darbą. O jos vyras, kaltinamojo brolis, ten būna dažniau nei ji. Bendro ūkio su kaltinamuoju paskutiniu metu neveda, bet prieš tai buvo viskas bendra, ir maistas, ir ji 20 metų gamino maistą, jis valgė. O paskutinius du metus kaltinamasis atsiskyrė, bendro ūkio nebeveda, viskas yra skyrium, ir žąsys, ir daržai. Nurodė, kad jų žąsys visą vasarą buvo uždarytos, o kaltinamojo palaidos. Nurodė, kad tarp kaltinamojo ir jos sutuoktinio, t. y. tarp brolių, vyksta civiliniai ginčai dėl turto. Tiek kaltinamasis, tiek jos vyras yra tų namų savininkai, yra bendra dalinė nuosavybė, o naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Nurodė, kad ji palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, kad jai sutriko sveikata, ji iki dabar morališkai blogai jaučiasi. Buvo pas gydytoją, pora savaičių turėjo nedarbingumą, negalėjo eiti į darbą, skaudėjo nugarą, galvą.

Nurodė, kad akivaizdu, kad tose grumtynėse stipresnis buvo kaltinamasis, nes jis vyras. Ji iš viso kaltinamojo bijo kaip žmogaus. Jo jėga pasireiškė tuo, kad kaltinamasis ją stūmė ir palaipsniui bestumdydamas nustūmė į tą kampą prie stalo. Kaltinamasis ją parvertė ant stalviršio, griebė už gerklės, jai pradėjo trūkti oro, todėl ji griebė peilį, norėdama išvengti smaugimo, norėdama apsiginti. Jeigu ji būtų nepagriebusi peilio, tai nežino kuo ten viskas būtų pasibaigę. Tuo metu kai ji pagriebė peilį, kaltinamasis nuo jos atšoko, o ji išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Pirmas atėjo M. G., jis su kaltinamuoju apsižodžiavo, po to kažkaip kaltinamasis puolė ant R., M. puolė jį ginti, įvyko susistumdymas. Nurodė, kad aplinkybės dėl kaltinamajam danties nuskilimo jai nežinomos, apie tai ji sužinojo tik iš tyrėjos. Nurodė, kad su specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų kaltinamajam yra susipažinusi. Kaltinamajam smūgio ji tikrai nesudavė nei karto, ji tik su rankomis, su nagais gynėsi. Nurodė, kad indai, kur valgė kaltinamasis, buvo sudėti ant staliuko, kaltinamasis meluoja, jis rankose neturėjo jokių indų. Tik tada, kai jis grįžo pasišėręs vištas iš kitos sodybos, tik tuomet jis nusinešė indus. Tuos indus dar matė ir M., ir R., ir tai gali paliudyti, kad tie indai ten buvo padėti. Nurodė, kad ji peilį paėmė dešine ranka už rankenos, nes kaltinamasis tuo momentu ją smaugė. Jai paėmus peilį, kaltinamasis kažkaip atšoko nuo jos, susimėtė ir ji tuo metu išsilaisvino nuo kaltinamojo smaugimo. Jos rankos nebuvo sužalotos. Neprisimena kur peilis iš jos rankų po to pasidėjo, kažkur greičiausiai nukrito. Nurodė, kad kaltinamasis sudavė vieną kartą jai į veido sritį, t. y. į nosį, kai ji buvo jau prie kriauklės, prieš smaugimą. Kaltinamasis daug kartų buvo sugriebęs jai už rankų, sugriebęs laikė už kairės rankos dilbio, parvertė ją ant stalviršio, sugriebęs viena ranka jai už kaklo smaugė, o kita ranka tampė už plaukų. Juto fizinį skausmą.

Liudytojas R. G., parodė, kad jis yra kaltinamojo brolis, nukentėjusios R. G. sutuoktinis. Nurodė, kad paties įvykio, kuris įvyko 2020 m. liepos 28 d., nematė, kai jis atėjo jau viskas buvo pasibaigę. Nurodė, kad įvykio metu jis buvo lauke, eidamas į garažą pamatė į vidų bėgantį M., kaltinamojo sūnų, jo sūnėną. Tuo metu, jam einant į vidų, prie durų, paskambino žmona ir pasakė, kad ją užpuolė E. Tiek kaltinamasis, tiek jo žmona buvo viduje. Kai jis ir sūnėnas įėjo, kaltinamasis E. dar puolė jo žmoną R., jie užstojo, visi susistumdė. Nurodė, kad kaltinamasis ėjo link R. ir jie susistumdė, užstojo R. Jis neteigia, kad kaltinamasis ją mušė, kaltinamasis ėjo link nukentėjusios, o jie ją užstojo. M. pradėjo rėkti, ką kaltinamasis čia darantis, jis pats irgi puolė užstoti, tuo viskas ir baigėsi. Tada E. atėjęs prie stalo, pasiėmė indus, juos nusinešė ir išėjo, išvažiavo šerti paukščių. Nurodė, kad kaltinamojo maikė buvo sudraskyta, nudraskyta nosis. Nurodė, kad jo sutuoktinė R. jam pasakojo, kad kaltinamasis ją užpuolė, smaugė, o jis kažkaip šoko ant jos, nežino, ką jis norėjo daryti. Nurodė, kad iki 2019 metų pabaigos jis su kaltinamojo E. sūnumi, nes kaltinamasis čia negyveno, prižiūrėjo ir E. ūkį. Šiuo metu viską daro atskirai, E. dabar net nebūna sodyboje. Nurodė, kad iki to laiko jie vedė bendrą ūkį, kartu valgė, nukentėjusi gamindavo valgį. Pinigus irgi kartu dėjo, viską dirbo bendrai, gyveno kaip viena šeima. Nurodė, kad su kaltinamuoju konfliktuoja dėl turto maždaug nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, nuo to laiko nepalaiko ir bendrų ryšių. Nurodė, kad jų turtiniai ginčai sprendžiami teisme. Nurodė, kad žmona paaiškino, kad kaltinamasis pirmiausiai į ją metė pomidorą, ji metė atgal, o paskui jis trenkė jai į veidą, o atėjęs į virtuvę pradėjo ją smaugti. Nurodė, kad jam yra žinomi kiti jo brolio, t. y. kaltinamojo, smurto atvejai prieš kitus šeimos narius. Jis smurtavo prieš tėvą, prieš motiną, prieš savo žmoną, vaikus. Nurodė, kad brolis prieš jį smurtavo vienu momentu, tai buvo maždaug prieš pusmetį. Irgi taip pat puolė ir smaugė, nes pasakė, kad kažką susitvarkytų. Į policiją nesikreipė, nes mano, jog buvo smulkmena. Nurodė, kad brolis anksčiau juo pasitikėjo, jų santykiai buvo labai geri, iki kol atsirado jo gyvenime moteris ir nuo tada jų santykiai pradėjo blogėti. Su broliu kartu gyveno daugiau nei 20 metų, gražiai sutarė, kol neatsirado jo gyvenime kita moteris. Nurodė, kad jo žmona po šio įvykio jautėsi labai blogai, buvo labai sukrėsta. Jai buvo apribotas net atvažiavimas į sodybą, negalėjo jam padėti ūkio darbus dribti, nes jis pats yra invalidas ir jam reikėdavo žmonos pagalbos.

Liudytoja S. L., parodė, kad kaltinamasis sugyventinis, kartu bendrauja (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiąją pažįsta, nepiktuoju. Nurodė, kad paties įvykio nematė. Kaltinamasis jai paskambino iš karto po įvykio, kai buvo vežamas policijos automobiliu į komisariatą. Jis pasakė, kad jį norėjo nudurti. Po to paskambino jai vidurnaktį, kad atvažiuotų jį pasiimti iš komisariato. Kai atvažiavo jo pasiimti, kaltinamasis buvo labai susijaudinęs, pasakė, kad namuose įvyko grumtynės su R., pasakė, kad pagaliau įvyko kulminacija. Nurodė, kad R. jį puolė neatlaikius, puolė ir su peiliu. Papasakojo kaip stumdėsi, kaip R. metė į jį pomidorą, provokavo ir įvyko susistumdymas. Nurodė, kad R. jį puolė su peiliu, jis bandė išvengti. Tuose namuose provokacijos vykdavo ir anksčiau, todėl dar prieš tai jie buvo su kaltinamuoju aptarę, kad nebūtų jokių veiksmų, kad jie elgsis taip, kad tai vyksta ne su jais, nesivelti į jokios diskusijas, nebendrauti, kad išvengti visų nemalonumų, kurie provokuojami. Kaltinamasis sakė, kad jis tuo metu valgė, ramiai atsikėlė, nešė padėti indus, o tada ant jo puolė R., puolė jį draskyti, jam trenkė. Kai jis prie policijos įlipo į mašiną, buvo matyti, kad yra nudraskyta jo nosis, ištinusi viršutinė lūpa, apdraskytas veidas. Nurodė, kad su nukentėjusios šeima jie bendro ūkio tikrai neveda. Nurodė, kad ji pati į sodybą atvažiuodavo savaitgaliais. Nurodė, kad abi šeimos gyveno viename name, bet kambariai buvo atskiri, tik bendra virtuvė. Ar buvo bendri pinigai, ar buvo duodami pinigai maistui nupirkti, šito dalyko ji nematė. Nurodė, kad jos santykiai su E. labai geri. Visus klausimus sprendžia bendrai, dėl daugelio klausimų jie turi bendrą, vieningą nuomonę. E. yra absoliutus intravertas, labai pasirenka su kuo bendrauti, yra labai uždaras. Per aštuonis metus jokios agresijos iš jo nejautė, palinkėtų kiekvienai moteriai sutikti tokį vyrą. Nurodė, kad ją tokie dalykai labai nustebino. Ji pati (duomenys neskelbtini). Už E. sutiktų laiduoti vienareikšmiškai. Nurodė, kad konfliktai tarp kaltinamojo ir jo brolio šeimos prasidėjo, nes iškilo dideli turto dalybų klausimai, nemažos sumos. Nurodė, kad ji su kaltinamuoju artimi žmonės, ji apie įgaliojimą žinojo, E. labai pasitikėjo savo broliu. Šiuo metu vyksta civiliniai ginčai dėl namų valdos, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodė, kad ji yra mačiusi konfliktą, kuris buvo kilęs kieme tarp kaltinamojo ir K. G.. K. ją puolė, iš rankų atėmė daiktus, metė juos ant žemės, pradėjo stumdyti, o E. ją užstojo. Tai įvyko 2020 m. vasarą.

Liudytoja Z. T., parodė, kad santykiai su kaltinamuoju labai geri, jis jos sūnėnas kaip ir jo brolis R. G.. Ji yra jų teta. Paties įvykio, kuris įvyko liepos 28 d., ji nematė, nes tą dieną tuose namuose nebuvo. Nurodė, kad anksčiau, apie septynis metus, ji (duomenys neskelbtini) pastoviai gyveno, vyrams gamino valgyti, tai buvo (duomenys neskelbtini) ir nori pasakyti, kad abu sūnėnai jai buvo geri, bet E. buvo nuostabus ir geras šeimoje žmogus. Jis labai mylėjo kitą savo tetą, ją slaugė, tiesiog ant rankų ją nešiojo, ir jai labai geras buvo. Nurodė, kad nukentėjusi nieko blogo jai nepadariusi, o kodėl jų santykiai pašlijo, nežino. Nurodė, kad šio konflikto ji nematė, bet apie jį girdėjo. Ji mano, kad tai R. provokacija. Kiek ji ten gyveno, tai jos nuomone, ten seniai buvo ruošiamasi provokacijai, visiems turbūt nepatiko E.. Kodėl nepatiko E. nežino, gal dėl jo draugės nepatiko. Nurodė, kad jai nežinoma ar anksčiau tarp brolių buvo įvykę konfliktai, jie gyveno anksčiau normalų, gerą gyvenimą. Šeima visų buvo labai gerbiama, ir giminių, ir aplinkinių, o kas čia atsitiko, nežino. Nurodė, kad kiek jai teko gulėti ligoninėje, tai ir bendradarbiai E. G. kaip gydytoją, kaip žmogų gerbia, jis visų gerbiamas. Ir giminėje jis labai gerbiamas žmogus. Per tą laiką, kiek jie bendravo, E. niekada nebuvo agresyvus. Nurodė, kad buvusios žmonos E. niekada nemušė. Ji kartu su Egidijumi ir jo pirma žmona kartu negyveno, bet žino, kad jie gyveno santarvėje, nes ji pas juos atvažiuodavo.

Liudytojas M. G., parodė, kad yra kaltinamojo sūnus, o nukentėjusi teta. Šiuo metu su tėvu piktuoju. Nurodė, kad 2020-07-28 paties įvykio nematė, tačiau tą dieną buvo toje namų valdoje. Nurodė, kad įvykio metu jis pats buvo garaže ir išgirdo iš terasos pagalbos šauksmą. Rėkė: „Padėkit, padėkit”. Nubėgo žiūrėti, kas ten vyksta. Atbėgęs į vidų pamatė išmėtytus daiktus ant žemės, teta stovėjo pakeitusiu spalvą veidu ir rėkė, kad ją smaugė. Veido spalva buvo bordinė, tai reiškia, kad kažkoks įvykis tikrai buvo. Stovėjo tėtis, visi daiktai išdaužyti. Tėčio maikė buvo suplėšyta, truputį pradrėksta nosis. Buvo tokia trintis, vienu momentu tėtis norėjo pulti tetą, atėjo dėdė, jis atsistojo viduryje ir neleido toliau jokių veiksmų vykdyti, stengėsi, kad būtų išvengta didesnio konflikto. Nurodė, kad kai jis atėjo į patalpas, viskas buvo virtuvėje. Prie dujinės viryklės stovėjo teta, o tėtis stovėjo viduryje virtuvės, vienas nuo kito apie metrą atstumu. Teta sakė, kad ją smaugė, sakė, kad ji apsigynė. Tėtis tylėjo, nieko nesakė, nuėjo praustis. Virtuvėje, prie pat durų, ant grindų gulėjo nukritęs tetos rankinis išmanusis laikrodis, mėtėsi pomidoras, dėl kurio ir įvyko konfliktas, mėtėsi maikės skiautės keli gabaliukai. Kaltinamasis buvo su maikute, ji buvo gabalais išplyšusi. Nurodė, kad kai jis atėjo terasos durys buvo atidarytos. Įėjęs pro duris, juos pamatė stovinčius vienas nuo kito metro atstumu, jokio veiksmo nebuvo. Nurodė, kad jam žinomi kiti kaltinamojo smurto atvejai prieš šeimos narius. Nurodė, kad jų šeimoje buvo daug smurto ir jis kaip sūnus daug matęs. Buvo daug smurto prieš mamą, buvo daug smurtaujama ir prieš jį patį, bet jis niekur nesikreipė. Mama buvo išsiėmusi daug abdukcijų, tačiau ji niekur nesikreipė. Kai buvo mažas prisimena, kad buvo smurtauta ir prieš senelį. Nurodė, kad ir daug psichologinio smurto namuose būdavo, daug yra matęs. Nurodė, kad jis yra nukentėjusios pusėje, nurodė, kad tarp jo ir tėvo taip pat vyksta turtiniai ginčai, yra užvesta civilinė byla. Nurodė, kad jų santykiai pašlijo, kai pasirodė S. L., nuo tada ir prasidėjo konfliktai. Nurodė, kad konfliktas įvyko dėl pomidoro, iš kurio mėtėsi. Pomidoras buvo iškapotas žąsų. Nukentėjusi davė kaltinamajam pastabą dėl jo žąsų, ir tokių pastabų jau buvo duota daug, tik šita pastaba jau buvo aršesnė. Nurodė, kad tėvo žąsys visą laiką buvo palaidos, nuo pat mažų dienų, kai jas parsivežė.

Liudytoja D. K., parodė, kad kaltinamasis yra jos sužadėtinio M. tėvas. Su kaltinamuoju nesipyksta, bet ir nebendrauja. Nurodė, kad ji 2020-07-28 jų namų valdoje nebuvo, įvykio nematė. Nurodė, kad jai paskambino M. ir pasakė, kad jo tėtis smaugė tetą R. ir jie laukia policijos. Nurodė, kad toje namų valdoje kur įvyko konfliktas, ji lankosi savaitgaliais. jai žinomi šeimos tarpusavio santykiai. E. visada būdavo atsiskyręs, laikydavosi atokiau nuo šeimos, su M. jokių santykių nepalaikė, paskutinius kelis metus su juo net nekalba, nes M. supjaustė seną techniką ir po tos dienos su juo visiškai nekalba. Nurodė, kad ji matė vieną smurto atvejį šioje šeimoje, tai būtent tarp E. ir K., kuri yra E. ir R. pusseserė. Konflikto esmė, kad K. konfliktavo su E. drauge S. Tuo metu ji pati su M. į sodybą grįžo konfliktui besibaigiant, po to dar R. stojo ginti. To konflikto metu kaltinamasis elgėsi labai agresyviai, puolė R., norėjo jį apkumščiuoti. S. irgi kišosi į tą konfliktą ir jis pasakė, kad ji nesikištų, nes ji ir pati gaus. Nurodė, kad iš pradžių šeimoje viskas buvo bendrai, ir kartu valgė, tik miegamieji kambariai buvo atskiri. Po tetos K. mirties dar kažkiek viskas buvo bendra, o po kelių mėnesių, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, tapo atskirai, E. pradėjo atskirai valgyti, visiškai atsiskyrė. Panašiai nuo tada ir vyksta teisminiai civiliniai ginčai tarp šalių. Teisme vyksta ginčas ir tarp jos sužadėtinio ir jo tėvo dėl grūdų, dėl to irgi pašliję santykiai. Nurodė, kad M. yra sakęs, kad tėvas smurtaudavo prieš mamą ir pati jo mama jai apie tai yra pasakojusi. Nurodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja, tai įtakojo jų darbiniai reikalai. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis viską nutraukė, su policija atsiėmė dokumentus ir jų santykiai pasibaigė, net nebesisveikina.

Iš byloje esančio 2020 m. liepos 28 d. R. G. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pranešė, kad 2020-07-28 apie 17.30 val., jai būnant (duomenys neskelbtini), vyro brolis E. G., jai ėmus priekaištauti, jog jo žąsys išlesė pomidorus, metė į ją atneštą pomidorą. Tuomet ji minėtą pomidorą metė jam atgal ir jis pašokęs pribėgo prie jos ir ranka trenkė jai į veidą, sugriebė už kairės rankos dilbio, taip sukeldamas fizinį skausmą. O jai bandant pasprukti, E. G. pervertė ją ant stalvirščio ir bandė smaugti, sugriebęs už kaklo, taip pat tampė už plaukų. Gindamasi ji suplėšė E. G. mėlynos spalvos marškinėlius, su nagais apdraskė nosį, taip pat sugriebusi peilį, kuris jai buvo už nugaros, su juo pagrasino savo vyro broliui , kad jį sužalos, jeigu jis nepaleis jos (1 tomas, b. l. 17-21);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 28 d., matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ant staliuko rasta raudonos spalvos daržovės likučiai. Tarp virtuvės ir valgomojo stalo, ant grindų, rastas laikrodis, mėlynos spalvos medžiaginio rūbo skiautės, kurios paimtos (1 tomas, b. l. 24-31).

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos rūbo skiautės, kurios yra trys, žydros spalvos, medžiaginės, visos trys skiautės netaisyklingų formų. Skiautės perduotos saugoti E. G. (1 tomas, b. l. 32-35, 36-40).

2020 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams, smurtą patyręs asmuo R. G. buvo šoko būsenoje, susijaudinusi, matėsi akivaizdi baimė. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai užfiksuota“ kraujosruva(mėlynė), bei kita. Smurtu įtariamas asmuo nustatytas -E. G., ant jo matosi kūno sužalojimai. Nukentėjusi R. G. paaiškino, kad E. G. yra jos sutuoktinio brolis, kuris gyvena tame pačiame name, veda bendrą ūkį. 2020-07-28, apie 17.30 val. jiems būnant namuose, ji (R. G.), papriekaištavo E. G., kad jo naminiai paukščiai suniokojo jos auginamus pomidorus. Po šių priekaištų E. G. pradėjo šaukti ant jos, sudavė jai ranka į veidą ir prispaudęs virtuvėje prie virtuvinių spintelių, pradėjo smaugti. Pradėjus trūkti oro ji visaip rankomis bandė ištrūkti ir apdraskė E. G. veidą (1 tomas, b. l. 41-44, 45-48).

Iš byloje esančio 2020-07-28 tarnybinio pranešimo, rašyto vyriaus. patrulio A. U. matyti, kad gauti paaiškinimai: Atvykus pranešime nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad jo brolis kilus žodiniam konfliktui užpuolė jo sutuoktinę R. G. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad E. G. yra jos sutuoktinio brolis, kuris gyvena tame pačiame name, veda bendrą ūkį. 2020-07-28 apie 17:30 val. jiems būnant namuose R. G. (duomenys neskelbtini) papriekaištavo E. G., kad jo naminiai paukščiai suniokojo jos auginamus pomidorus. Po šių priekaištų E. G. pradėjo šaukti ant nukentėjusiosios sudavė jai ranka į veidą ir prispaudęs virtuvėje prie virtuvinių spintelių pradėjo smaugti. Pradėjus trūkti oro R. G. visaip rankomis bandė ištrūkti ir apdraskė E. G. veidą. Pavykus išsilaisvinti atidarė svetainėje buvusias terasos duris šaukė pagalbos sakydama, kad ją muša. Išgirdę pagalbos šauksmą tuo metu kieme buvę: sutuoktinis R. G. ir sūnėnas M. G. netrukus atbėgo į pagalbą. Dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir šoką. Atbėgę į pagalbą E. G. ir M. G. paaiškino, kad jiems būnant kieme išgirdo nukentėjusiosios pagalbos šauksmą ir nedelsiant nuskubėjo jai į pagalbą. Kad ją galėjo užpulti kartu gyvenantis E. G. suprato iš karto, nes asmuo yra agresyvus ir konfliktai kyla jau ne pirmą kartą. Atbėgę į pagalbą pamatė, kad nukentėjusioji buvo dalinai išėjusi į terasą, o E. G. buvo agresyviai nusiteikęs ir artinosi link jos. Pamatęs pagalbą iš karto sustojo ir pradėjo šaukti, kad R. G. neva jį užpuolė. Alkotesteriu Alcotest 6810 patikrinus E. G. ir R. G. girtumus buvo nustatyti 0,00 prom. blaivumai. Filmuota su bodycam B0F1EC55EC47E (1 tomas, b. l. 53, 54);

Iš byloje esančio 2020-09-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena su 3 vaizdo ir garso įrašais. Įrašai filmuoti Kauno a. VPK Kelių policijos valdybos, vyriausiojo patrulio su Body kamera B0F1EC55EC47, 2020-07-28 atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše 18:22:55 val. filmuojamas gyvenamojo namo kiemas ir jo teritorija. Atvykus policijos pareigūnams iš namo išeina pagyvenęs vyriškis ir kalbasi su policijos pareigūnu. Vyriškis nurodo, kad jo brolis užpuolė jo žmoną; Nurodo, kad brolis labai konfliktiškas,

brolis kartu gyvena; Vyras užeina į namo vidų, paskui jį policijos pareigūnas. Vyras nurodo, kad pradėjo smaugti, mušti. Jis kaip tik su brolio sūnumi buvo ten dirbtuvėse ir tada išgirdo, kad kviečia pagalbos. Policijos pareigūnas įeina į namo vidų, virtuvę, kur yra moteris. Moteris nurodė, kad ją užpuolė vyro brolis, kuris šiuo metu išvažiavęs; vyras rodo pirštu į virtuvės spintelę ir nurodo, kad čia ant jo pardėjo smaugti. Moteris nurodo, kad va trenkė į nosį, ranką. Moteris parodė, kad prasidėjo tai, ji ėjo pomidorų skinti ir žąsys jo iškapojo, va tas pomidoras, pasakė pažiūrėti ką jo žąsys padarė. Tai jisai trenkė į ją tuo pomidoru, ten kažką tai rėkė, ji atgal ir paskui jis ją čia pradėjo pulti, draskyti, ji gintis ir paskui jis ją užvertė va čia (rodo virtuvėje spinteles) ir smaugė. Vienu žodžiu ji kažkaip išsisuko, atidarė tas duris ir pradėjo rėkti, atėjo vyrai ir atgynė. Va šitaip ir jau buvau net peilį išsitraukusi. Vyras nurodo, kad besigindama žmona suplėšė maikę.

18:32:29 val. antras vaizdo įrašas, įraše filmuota laukas, pieva kur stovi traktorius su priekaba, prie traktoriaus dirba vyras Nr.1, netoliese stovi du vyrai (2), (3), Policijos pareigūnas klausia: kas per bėdos? Vyras (1) atsako, matai kokios bėdos į mane pažiūrėk. Policijos pareigūnas: nu tai, kad sako, kad grūmėtės, kažkas nelimpa. Vyras (1) : nu tai jeigu su peiliu šoka, nu tai nežinau, kas smaugė. Policijos pareigūnas: nu tai. Vyras (1): kas smaugė? Policijos pareigūnas: pats nevartojęs alkoholio? Vyras(1): patikėk ne. Bendrauja su šalia esančiais vyrais (2), (3) ir jiems sako. Ar tu buvai, ką tu čia dabar aiškini. Ką tu aiškini ar tu buvai? Vėliau Vyras(1) sako: žiūrėkit, žiūrėkit ir pažiūrėkit kitą asmenį ar ji negėrus nes nekontroliuoja savęs. Policijos pareigūnas: nu nežinau kas čia ko nekontroliuoja. Policijos pareigūnas vyrui (1) paduoda alkotesterio tūtelę, kurią jis išsiima iš pakuotės ir pareigūnas įdeda į alkotesterį. Vyras (1): čia vyksta teisminiai procesai. Vyras pučia į alkotesterį, alkotesteris rodo nulius.

18:37:49 val. trečiasis įrašas. Vaizdo įraše policijos pareigūnas bendrauja su vyru ( 3) prisistačiusiu M. G., kuris nurodo savo gimimo metus, kontaktinį telefono numerį. Užsirašo antrojo vyro (2) duomenis, tai yra R. G., kuris taip pat nurodo savo gimimo metus, kontaktinį telefono numerį. Policijos pareigūnas bendrauja su minėtais vyrais.

Vyras (3) pasakoja, kad jo tėvas yra E. G., kuris jį skriausdavo vaikystėje, konfliktuodavo su jo mama. Policijos pareigūnas: tai šiandien kieme dirbot darbus ir išgirdot kažką.

Vyras (3): aš garaže buvau; Policijos pareigūnas: išgirdot, kad pagalbos reikia?; Vyras (3): išgirdau muša, galvojau pasivaideno, pažiūrėjau per garažo langą kas ten vyksta. Policijos pareigūnas: ir per terasą ten atbėgot? Vyras (3): jo ir atbėgęs pirmiausiai pamačiau gulintį laikrodį, žiūriu tas kruvinas ir ką, ką ir sako žiūrėk mane užpuolė. Aš jam sakau jo, jo tave užpuolė. Smaugė ją bet ji išsilaisvino, atsidarė terasos duris ir pradėjo šaukti „gelbėkit mane“. Policijos pareigūnas: bet jie jau nebuvo susikibę kaip atbėgot? Vyras (3): ne jau buvo viskas. Kaip ją smaugė to įvykio nemačiau tik kol daėjo, kaip išgirdau gelbėkit. Vyras (2): bet trenkė į nosį nes jau mėlynė darosi. Vyras (3): sakė, kad kaklą skauda. Policijos pareigūnas: o šitam ką padarė? Vyras (3): maikė visa buvo suplėšyta. Policijos pareigūnas: ne, ne nosis irgi žiūriu. Vyras (3): ji gynėsi ir apdraskė. Sakė kaip pradėjo smaugti negalėjo išsilaisvinti, užspaudė į virtuvinį stalą. Policijos pareigūnas pabendravęs nuėjo iki tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas: o tas tavo tėvukas kuo vardu? Vyras ( 3): E. G.. Policijos pareigūnas: kelintų gimimo žinai? Vyras (2): (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas baigiamas filmuoti 18:42:48 val. (1 tomas, b. l. 55-59, 54);

Iš byloje esančios įvykio suvestinės, bei kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad privatus fizinis asmuo R. G., nukentėjusiosios R. G. sutuoktinis, pranešė 2020-07-28 , 17,51 val. apie įvykį, kad pažįstamas vyras E. G., užpuolė ir smaugė jo žmoną (1 tomas, b. l. 49-52, 62, 63, 64-66).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus, specialisto išvados Nr. G1780/2020(02) matyti, kad R. G. konstatuota odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, žastuose, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-07-28. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 tomas, b. l. 88);

Iš byloje esančio 2020-07-28 tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad vyr. tyrėja A. B. informavo, kad (duomenys neskelbtini), apie 19.15 val. nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad smurto artimoje aplinkoje požymių nėra, bet 2020-07-28, 17.45 val(duomenys neskelbtini) R. G. žodinio konflikto metu blaivus švogeris E. G. sudavė nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį, taip pat sugriebė už kairės rankos dilbio, smaugė, tapė už plaukų. Taip pat R. G. gindamasi sužalojo E. G. nosį, suplėšė jo mėlynos spalvos marškinėlius. Priimti abipusiai pareiškimai ir paskirti objektų tyrimai (1 t., b. l. 104);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus, specialisto išvados Nr. G1785/2020(02) matyti, kad E. G. nustatyta; kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu nosies srityje, nubrozdinimas krūtinės dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu krūtinės kairėje, kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 110-111);

Savanoriško daiktų , dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateikta pažyma klinikos (duomenys neskelbtini), pažyma, iš kurios matyti, kad 2020-08-04 į kliniką kreipėsi E. G., dėl nuskilusių viršutinio žandikaulio priekinių dantų. Pasak paciento dantys nuskilo buitinio konflikto metu patiriant smūgį į dantis (1 tomas, b. l. 112-113, 114);

Iš byloje esančio 2020-07-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. G. pateikė apžiūrai maikutę trumpomis rankovėmis (2 tomas, b. l. 24-26), pateikta maikutė apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu, fiksuoti jos požymiai- sudraskyta (2 tomas, b.l. 27-32);

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2020-07-30 matyti, kad E. G. pateikė peilį, teigdamas, kad juo jam buvo grasinama (2 tomas, b.l. 33); pateiktas peilis apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu, fiksuoti jo požymiai (2 tomas, b. l. 34-39);

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. liepos 28 d. apie 17.45 valandą, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, brolio sutuoktinei - R. G., tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą, sugriebęs laikė už kairės rankos dilbio, parvertė nukentėjusiąją ant stalviršio, sugriebęs rankomis jai už kaklo smaugė, tampė už plaukų, taip smurtaudamas padarė R. G. odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, žastuose, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 str. 1 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas atkreipia dėmesį, kad artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 str. 1 d. ir 2 d., bei BPK 38 str.. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamajam nukentėjusioji įvykio metu buvo – brolio žmona, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusios vyras, ir kaltinamasis yra broliai, jie gyvena vienoje valdoje (paveldėta), epizodiškai gyvena šioje valdoje ir nukentėjusi, ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji šioje valdoje būna retai, savaitgaliais, nustatyta, kad abi šeimos bendro ūkio neveda, santykiai konfliktiški apie 2 metai, vyksta civiliniai ginčai dėl turto, todėl nukentėjusi nėra kaltinamojo šeimos narė (tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kasacinė byla Nr. 2K-125-788).

Teismas atkreipia dėmesį, kad labai įdėmiai ir atidžiai vertino proceso dalyvių t. y. kaltinamojo, nukentėjusios ir liudytojų R. G., M. G., S. L. -kaltinamojo draugės, D. K. – kaltinamojo sūnaus sužadėtinės, parodymų patikimumą. Atkreiptinas dėmesys, kad visi minėti proceso dalyviai konfliktuoja, tarp kaltinamojo ir jo sūnaus M. G. ir brolio R. G. šeimos vyksta ir civiliniai procesai dėl turto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusios atžvilgiu dėl to paties įvykio, kur ji yra kaltinamoji, o E. G. nukentėjęs, taip pat nagrinėjama baudž. byla kur jai pareikštas kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d. (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų byla Nr. 1-1025-753/2021 teismų LITEKO duomenys).

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, tačiau teismas jo duotus parodymus, kad jis tik gynėsi vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad nukentėjusiai jis muštynių metu galėjo sukelti skausmą, bet jis mano, kad gynė savo gyvybę, jis nukentėjusiai nesudavė smūgio, nesmaugė, netampė už plaukų, o tik gynėsi nuo nukentėjusios vartojamo smurto jo atžvilgiu, atmušinėjo smūgius, paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais rašytiniais įrodymais. Teismas netikėti nukentėjusios parodymais neturi pagrindo. Jos parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Nukentėjusi pateikdama pareiškimą Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (1 tomas, b. l. 17-21), tiek užfiksuotame kitų objektų apžiūros protokole, Body kameros vaido ir garso įraše iš įvykio vietos (1 tomas b. l. 55-59) nurodė, kad kaltinamasis ją užpuolė, vienas į kitą mėtė pomidorą, kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, trenkė į veidą, sugriebė už kairės rankos dilbio, bandė smaugti sugriebęs už kaklo, tampė už plaukų; eksperto išvada patvirtina, kad R. G. konstatuota odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, žastuose, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-07-28. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 tomas, b. l. 88); analogiškas aplinkybes patvirtina pateikti tarnybiniai pranešimai (1 tomas, b. l. 41-44, 45-48, 53-54).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, nukentėjusios parodymus, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. G., R. G. parodymus, kurie įvykio metu buvo minėtoje sodyboje, nors įvykio nematė, tačiau tuoj pat po įvykio tiek nukentėjusią matė, tiek kaltinamąjį, kurie patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusi buvo po konflikto, abu buvo sužaloti, susijaudinę; liudytojas R. G. parodė, kad R. G. sakė, kad kaltinamasis pirmiausiai į ją metė pomidorą, ji metė atgal, paskui jis trenkė nukentėjusiai į veidą, virtuvėje pradėjo smaugti, jis iškvietė policiją; liudytojas M. G. parodė, kad išgirdęs nukentėjusios pagalbos šauksmą atbėgo į vidų, viduje pamatė išmėtytus daiktus, prie durų gulėjo nukentėjusios laikrodis, mėtėsi pomidoras, bei mėtėsi suplėšytos tėvo maikės keli gabaliukai, nukentėjusi stovėjo pakeitusiu spalvą veidu ir rėkė, kad ją smaugė. Tėtis, t. y. kaltinamasis stovėjo, jo maikutė buvo suplėšyta, pradrėksta nosis; liudytoja D. K. patvirtino, kad minėtą dieną jai paskambino sužadėtinis M. ir pasakė, kad jo tėvas smaugė R., laukia policijos; jų parodymai vieni kitus papildo; liudytoja S. L. patvirtino, kad įvykio nematė, o po įvykio, tą pačią dieną bendravo su kaltinamuoju, jis buvo sužalotas, nudraskyta nosis, ištinusi viršutinė lūpa, apdraskytas veidas, jai kaltinamasis nurodė, kad įvyko grumtynės su R., stumdėsi su R., R. metė į jį pomidorą, po to R. puolė su peiliu. Nurodė, kad užpultas buvo kaltinamasis. Liudytoja Z. T. įvykio nematė; nukentėjusios nupasakotas aplinkybes patvirtina byloje išanalizuoti rašytiniai įrodymai. Teismas daro išvadą, kad neginčytinai nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusios 2020-07-28 apie 17,45 val. įvyko žodinis konfliktas, po to kaltinamasis ir nukentėjusi vienas į kitą mėtė pomidorą, vėliau abu stumdėsi, kol atėjo iki kriauklės ir kaltinamasis su nukentėjusia grumėsi. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, atliko visus kaltinime jam inkriminuotus veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo nukentėjusiai bus sukeltas fizinis skausmas, ar sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė minėtą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra medikas, todėl kaip profesinę patirtį turintis asmuo suvokė, kad fiziniu smurtu gali sukelti žmogui fizinį skausmą, padaryti kūno sužalojimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos vyksta civ. procesai dėl turto. Akivaizdu, kad šių aplinkybių visuma kėlė kaltinamajam nepasitenkinimą, pyktį, sukėlė jo priešiškumą nukentėjusiai, taigi ir siekį konflikto metu sukelti jai fizinį skausmą, ar padaryti kūno sužalojimą.

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo būtinosios ginties situacija, turi būti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų seką, padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobūdį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumą bei tikruosius siekius ir pan.

Teismas atkreipia dėmesį, kad būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad dėl to savaime atsiranda pavojingas kėsinimasis, nes būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011).

Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad abi pusės elgėsi agresyviai, konfliktavo žodžiu, mėtė pomidorą vienas į kitą, po to grūmėsi, vartojo smurtą vienas kito atžvilgiu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vyko abipusės grumtynės (muštynės), o ne buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Taigi kaltinamasis tyčia padarė nežymų sveikatos sužalojimą nukentėjusiai. Teismas pažymi, kad minėtoje situacijoje, vadovaujantis teismų praktika, būtinosios ginties situacijos nėra, nes kaltinamasis, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslais ( kasacinio teismo praktika, nutartis 2K-3-648/2021 ); Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 59 str. 1 d. 6 p, sprendžiant ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan.; rizikingu elgesiu reikia laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.).

Teismas daro išvadą, kad nėra sąlygų pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusios elgesys (prašė kaltinamojo gynėjas pripažinti), kadangi teismas konstatavo, kad minėtoje situacijoje abi pusės buvo puolančios, abi pusės elgėsi agresyviai, konfliktavo žodžiu, mėtė pomidorą vienas į kitą, po to grūmėsi, vartojo smurtą vienas kito atžvilgiu.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis neteistas (1 t., b. l. 142), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, visos paskirtos baudos sumokėtos savo noru ( 1 tomas, b. l. 143-147), jis dirba (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 151); (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 123); duomenų nėra, jog būtų registruotas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėje (1 t., b. l. 149); žala nukentėjusiai neatlyginta.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas ir vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus ir draudimus. Kaltinamasis dirba, neteistas, todėl šiuo atveju kitos sankcijoje numatytos bausmės - areštas, laisvės atėmimo bausmė būtų per griežtos, o viešieji darbai skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi, jos sutuoktinis ir kaltinamojo sūnus nurodė, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad minėti asmenys konfliktinėje situacijoje su kaltinamuoju, vyksta tarp jų civ. teisiniai ginčai dėl turto, jų parodymus dėl minėtos aplinkybės vertina kritiškai, byloje nepateikta kitų objektyvių įrodymų (teismo ar kitų institucijų procesinių sprendimų), jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, ar yra smurtavęs. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Teismas atsižvelgęs į paminėtas mano, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė – sankcijos minimumas. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nesigaili, žala neatlyginta, nukentėjusios neatsiprašė. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaltinamajam poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (prokuroras prašė skirti), neskiriama, kadangi minėta poveikio priemonė skiriama tik padarius nusikalstamas veikas artimam giminaičiui, ar šeimos nariui. ( BK 72² str. ).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 109-111), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, gydėsi pora savaičių, turėjo nedarbingumą, negalėjo eiti į darbą, skaudėjo nugarą , galvą, patyrė išgąstį.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėta, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė fizinį skausmą, jai nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė nepatogumų ir kitų nepatogumų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios gydimosi periodas nebuvo gan ilgas. Byloje nepateikta duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Nustatyta, kad kaltinamasis dirba, jo turtinė padėtis gera, dirba gydytoju, ūkininkauja, turi nekilnojamojo turto. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjusi civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepareiškė. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Minėtoje byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiai buvo konstatuotos odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, žastuose, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, tuo sukelta nukentėjusiajai R. G. fizinis skausmas, padarytas jai nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 500 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt., tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (2 tomas, b. l. 124,125,126, 127, 128,129, 151,152), matyti, kad nukentėjusi turėjo išlaidų –1815, 00 Eur, ji teismo prašo minėtas išlaidas priteisti jai; nukentėjusią atstovavo teisme, ruošė dokumentus - civ. ieškinį, adv. A. Š., jam už suteiktas paslaugas mokėjo nukentėjusi, todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos – 1815,00 Eur nukentėjusios naudai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2 vnt. kompaktinės plokštelės su vaizdo, garso įrašais– esančios byloje (1 tomas, b. l. 54, 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje.

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 7,44 Eur ( pašto išlaidos) valstybei.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusia R. G..

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2 vnt. kompaktines plokšteles su vaizdo/garso įrašais (1 tomas, b. l. 54, 63) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios R. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo E. G. – penkis šimtus (500) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai R. G., likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. G. proceso išlaidas – 7,44 Eur (pašto išlaidas) valstybei.

Priteisti iš nuteistojo E. G. proceso išlaidas (už advokato pagalbą nukentėjusiai) – 1815, 00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) nukentėjusios R. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė