Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkto redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

Paskirtos bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš S. S. nukentėjusiajai D. K. priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 24 d., apie 9.50 val., K., prie M. gatvės 11 namo esančių šiukšlių konteinerių, tarpusavio konflikto metu, tyčia medine lazda sudavė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į kairę koją D. Z., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tai yra sukėlė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė D. Z. sveikatą. Nuteistojo parodymus, jog jis nukentėjusiajai nesudavė, teismas vertino kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, kadangi jo parodymus paneigia nukentėjusiosios D. K. (buvusi pavardė Z.), liudytojų G. K., V. Z. parodymai, taip pat, rašytinė bylos medžiaga. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistąjį ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, kad, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, S. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu nustatytu laiku būti namuose.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais ar padarė nepagrįstas išvadas dėl S. S. kaltės.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo S. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas S. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu S. S. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius.

9. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški (nukentėjusiosios dukra gyvena kartu su močiute ir S. S., pats S. S. neigiamai vertina nukentėjusios gyvenimo būdą; atitinkamai D. Z. nurodė, kad S. S. yra konfliktiškas žmogus, jiems susitikus, jis ją visada žemina ir įžeidinėja). Nors apeliaciniame skunde prašoma išreikalauti duomenis iš policijos įstaigos apie D. Z. nepagrįstus pranešimus apie neva daromas nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m., tačiau toks prašymas nepagrįstas, kadangi nėra susijęs su nagrinėjama nusikalstama veika. Teismui nekyla abejonių, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek S. S., tiek D. Z. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų – ir netiesioginių įrodymų (liudytojų G. K., D. Z., V. Z. parodymų, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, specialisto išvados) ir pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistojo, o nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

12. Tai, kad nukentėjusysis iš karto nesikreipė į gydymo įstaigą ar policiją, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, neleidžia jos parodymų vertinti kaip melagingų ar nepatikimų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato nukentėjusiojo asmens pareigos įvykio vietoje rašyti pareiškimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos bei tokio pareiškimo pateikimo terminų, nes tai yra nukentėjusio asmens teisė apsispręsti dėl tokio pareiškimo pateikimo teisėsaugos institucijoms. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytas sužalojimas buvo nežymus ir nebuvo toks sunkus ir pavojingas sveikatai, kad būtų reikalinga nedelsiant suteikti jai medicininę pagalbą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė, jog nukentėjusioji į policijos įstaigą kreipėsi praėjus šiek tiek daugiau nei valandai nuo jos atžvilgiu panaudoto smurto, nepaneigia paties sužalojimo fakto ir nukentėjusiosios parodymų apie jos sužalojimo aplinkybes teisingumo.

13. Iš Policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad D. Z. 2020 m. sausio 24 d., 11 val. 14 min. kreipėsi į Kėdainių rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl S. S. netinkamo elgesio (1 t., b. l. 28-29.) Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo išreikalauti garso įrašus iš Bendrojo pagalbos centro, tačiau toks prašymas buvo atmestas 2021 m. vasario 9 d. protokoline nutartimi, kadangi baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusioji tiesiogiai su pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą. Kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, konstatuota ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G306/2020(02) (1 t., b. l. 61). Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Specialistė taip pat pažymėjo, kad kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą. Tokie baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai bylos duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie prieš ją pavartoto fizinio smurto pobūdį, o taip pat paneigia apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis.

14. Kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad prieš ją smurtavo nuteistasis, patvirtina ir liudytojų G. K. ir V. Z. parodymai. Nors šie liudytojai paties D. Z. sužalojimo momento nematė, tačiau minėti liudytojai įvykio dieną bendravo su nukentėjusiąja, matė jai padarytus sužalojimus. Liudytojas G. K. nurodė, kad apie 10 val. jam paskambino D. Z. ir paprašė grįžti namo, kadangi prie konteinerio S. S. jai trenkė per galvą ir kojas. Liudytoja V. Z. taip pat patvirtino, kad įvykio dieną ji buvo pas mamą ir matė mėlynę ant mamos kojos. Akivaizdu, kad šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus, kad prieš ją smurtavo S. S.. Nors S. S. skunde akcentuoja, kad liudytoja V. Z. nurodė, jog ant nukentėjusiosios kūno matė mėlynę, kuri jau buvo pradėjusi gyti, tačiau šie skundo argumentai yra paneigti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurią surašęs specialistas patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti būtent užduotyje nurodytu laiku. Taigi, liudytojų parodymai, policijos informacinės sistemos duomenys, specialisto išvada vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklų ir logišką įvykių sekos vaizdą, kuris leidžia spręsti, jog S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

15. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad S. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms arba yra tik subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis skundžiamą nuosprendį prašo panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, todėl skunde dėsto iš esmės tik argumentus dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija tuos argumentus jau aptarė ir atmetė, tačiau tuo pačiu patikrina ir kitą nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo, pagrindo švelninti jam skirtą bausmę taip pat nėra. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje aptartą S. S. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti S. S. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

18. Tuo tarpu įvertinus byloje esančius duomenis, reikšmingus nukentėjusiosios civilinio ieškinio išsprendimo klausimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo priėmė neįvertinęs visų aplinkybių ir nustatė per didelį neturtinės žalos dydį už nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

19. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl S. S.neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo D. Z.būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jai yra reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajai dėl patirto smurto būtų tekę kreiptis į gydytoją, kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingai. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Svarbu paminėti ir tai, kad S. S. turtinė padėtis yra sunki, jis yra pensininkas, jo gaunama pensija siekia 133 Eur (600 zlotų), be to, jis rūpinasi nukentėjusiosios dukra. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 150 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką ir CK 6.250 straipsnyje numatytus vertinimo kriterijus. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo S. S. nukentėjusiajai D. K. (Z.) priteistą 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.