- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- 1-1940-836/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03585-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Įžanginė dalis
sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, Svetlanai Gucu, dalyvaujant:
vertėjui D. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lenkas, (duomenys neskelbtini), pensininkas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. S. 2020 m. sausio 24 d. apie 09.50 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiuose, esančių šiukšlių konteinerių, tarpusavio konflikto metu, tyčia medine lazda sudavė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į kairę koją D. Z., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tai yra, sukėlė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2020 m. sausio 24 d., apie 9.00 val., netoli šiukšlių konteinerio, prie (duomenys neskelbtini) namo, sutiko D. K.. Jis žodžiais ją išbarė dėl anūkės V. Z., nes kai anūkei buvo 5 metai, ji ją išmetė iš namų kaip šunį. Jei ne jie, mergaitė neturėtų kur gyventi. Jis nukentėjusiosios nemušė. Buvo piktas ant nukentėjusiosios dėl anūkės. Iki šio konflikto tarp jų nebuvo jokių santykių, nes nebendravo. Lazdos neturėjo, nes nuo Naujų metų vaikšto be lazdos. Iki Naujų metų vaikščiojo su lazda, nes dėl stuburo problemų kojos nevaldė. Nukentėjusiajai netrenkė, nes jei būtų trenkęs į koją, tai jos mėlynė būtų buvusi mėlyna, o mėlynė ant jos kojos buvo geltona, tai yra jau pradėjusi gyti. Ji ligoninėje visus pažįsta, todėl jai ir parašė tokią išvadą. Nukentėjusioji pirmą kartą apkaltino jį smurtu. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Lietuvoje gyvena apie 20 metų, iš Lenkijos gauna pensiją apie 600 zlotų. Turto neturi nei Lietuvoje, nei Lenkijoje.
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2020 m. sausio 24 d., apie 10 val. ėjo iš namų ir nešė šiukšles. Išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo, pamatė einantį S. S. su šiukšlėmis. Stabtelėjo, nes jis konfliktiškas žmogus ir jei susitinka, ją visada žemina ir įžeidinėja. Nenorėjo su S. S. susitikti, bet jis ėjo labai lėtai, buvo su lazda ir jie susitiko prie konteinerių. Jai bemetant šiukšles, jis pradėjo ją įžeidinėti. Įžeidinėjimai tęsiasi apie 14 metų. Jis pradėjo aiškinti, kad ji išvarė dukrą iš namų, pasakė, jam, kad dukters nevarė ir apsisuko eiti. Tada pajuto smūgį per koją, atsisuko ir pamatė, kad jis lazda užsimojo jai trenkti per galvą. Kadangi ėjo pas siuvėją, rankoje turėjo maišelį su paltu ir tuo maišeliu užsidengė. S. S. sudavė jai lazda ir per galvą. Tada vėl apsisuko ir nuėjo, o S. S. toliau ją įžeidinėjo, grasino. Su kaltinamuoju bendravo rusiškai ir lietuviškai, nes lenkų kalbą ji supranta, bet kalbėti nemoka. Grįžusi namo paskambino vyrui, paprašė, kad jis grįžtų. Kai vyras grįžo, jam papasakojo įvykį ir vyras nuvežė į policiją, ten ją apklausė, parodė sužalojimus, kadangi buvo penktadienis pasakė, jog dėl sužalojimų ekspertas apžiūrės tik pirmadienį. Tą pačią dieną ji nufotografavo sužalojimus. Jautė skausmą galvoje. Lazda nuotraukoje panaši į tą lazdą, kuria jai sudavė kaltinamasis. Prašo priteisti 750 Eur neturtinę žalą ir 300 Eur už advokato atstovavimą. Serga depresija, iki įvykio jau buvo beveik išsigydžiusi, nebereikėjo vartoti vaistų, o po įvykio vėl pablogėjo sveikata. Be to buvo pažeminta. Po įvykio ėjo į darbą, bet blogai jautėsi. Tas įvykis ir dabar jai daro įtaką, be to jaučia, kad nuo jos nusigręžė dukra. Kaltinamasis 2014 m. yra smurtavęs prieš jos mamą J. P.. Jis stipriai buvo sumušęs mamą, jai buvo sužalota akis ir dabar ta akimi mama silpnai mato. Tuo metu mama jam atleido, nes to prašė anūkė, jos dukra. S. S. yra konfliktiškas ir agresyvus žmogus. S. S. smurtavo prieš ją pirmą kartą.
Liudytojas G. K. parodė, kad įvykio nematė, nes buvo darbe. Datos tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2020-01-24. Apie 10 val. jam paskambino žmona ir pasakė grįžti namo. Žmona pasakė, kad prie konteinerio kaltinamasis lazda jai trenkė per galvą ir kojas. Jis nuvežė žmoną į policiją. Matė sužalojimus, ant kojos buvo mėlynė. Iki įvykio sužalojimų nebuvo. Po įvykio žmona jautėsi susinervinusi, mano, kad dar dabar ji stresuoja. Kaltinamojo nepažįsta, bet žmona jam sakė, kad anksčiau jis yra smurtavęs prieš jos mamą.
Liudytoja D. Z. parodė, jog yra kaltinamojo sutuoktinė. Įvykio nematė. Vyras išnešė šiukšles, grįžęs sakė, kad sutiko nukentėjusiąją ir pasakė jai negražių žodžių. Konfliktai su nukentėjusiąja vyksta dėl anūkės. Vyras turėjo dekoratyvinę lazdą ir su ja vaikščiojo.
Liudytoja V. Z. parodė, kad įvykio nematė, datos nepamena, bet matė mėlynę ant mamos kojos. Tą dieną ji buvo pas mamą ir ji jai pasakė, kad senelis jai trenkė lazda per koją ir per galvą, bet paskui mama pasakė, kad senelis buvo tik užsimojęs, o ji pati rankine trenkė seneliui per galvą. Mano, kad konfliktas įvyko dėl jos. Ji su mama nesutaria, jų santykiai konfliktiški. Senelis sakė, kad jis tik aprėkė jos mamą ir konfliktas baigėsi.
Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta taip pat baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
2020 m. sausio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gautas D. Z. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 24 d. apie 09.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, prie šiukšlių konteinerių, susitiko savo uošvienės D. Z. vyrą S. S., kuris ją pradėjo užgaulioti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir lazda, kuri skirta vaikščiojimui, jai iš nugaros pusės trenkė vieną kartą per kairės kojos blauzdą, ir dar vieną kartą lazda trenkė jai per galvą, smūgių metu ji juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 16-20).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – šiukšlių konteineriai, esantys prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiai. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 23-27).
Policijos suvestinių išrašu nustatyta, jog 2020 m. sausio 24 d. apie 11.10 val., D. Z. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė dėl netikro uošvio netinkamo elgesio (1 t., b. l. 28-29).
Tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. B. nurodė, kad 2020-01-24 11.14 val. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą kreipėsi D. Z. su pareiškimu apie tai, kad 2020-01-24 apie 09.50 val. išėjusi iš savo namų minėtu adresu ir išnešus šiukšles į šiukšlių konteinerį adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai prie šiukšlių konteinerių susitiko savo uošvienės D. Z. vyrą S. S., kuris ją pradėjo užgaulioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėl to, jog D. Z. iš savo namų išvarė savo dukrą V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri šiuo metu gyvena pas savo močiūtę D. Z. ir S. S. adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. D. Z. teigė, kad S. S. atsakė, kad savo dukros iš namų niekas neišvarė ir moteris pasisuko eiti nuo šiukšlių konteinerių link namų ir S. S. su lazda kuri skirta vaikščiojimui jai iš nugaros pusės trenkė vieną kartą per kairės kojos blauzdą, kurio metu pastaroji pajuto fizinį skausmą ir jai atsisukus į S. S. dar vieną kartą su minėta lazda trenkė D. Z. per galvą, smūgio metu moteris juto fizinį skausmą. D. Z. gindamasi nuo S. S. su medžiaginiu maišeliu, kuriame buvo įdėtas paltukas trenkė su juo per lazdą. D. Z. iš įvykio vietos stengėsi kuo greičiau išeiti, o S. S. ją vijosi iš paskos ir užgauliodamas necenzūriniais žodžiais, taip pat žodžiu grasino, kad jis nueis į D. darbovietę ir jos kolegų akivaizdoje ją išvadins necenzūriniais žodžiais. Taip pat tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai su tikslu pabendrauti su aplinkinių namų gyventojais, bet asmenų nenustatyta, kurie matė įvykį ar turi informacijos reikšmingos tyrimui. Taip pat buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai su tikslu įteikti pasirašytinai šaukimą S. S., bet buto durų niekas neatidarė (1 t., b. l. 30).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog įvykio vieta nefilmuojama, aplink filmavimo kamerų nėra. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, minėto įvykio nematė. Daugiau įvykio liudytojų nenustatyta, kurie matytų šį įvykį (1 t. b. l. 32).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. K. (Z.) pateikė nuotraukas, kuriose matyti kojos sužalojimas įvykio dieną ir po savaitės (1 t. b. l. 48).
Specialisto išvada nustatyta, kad D. Z. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t. b. l. 61).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Z. pateikė S. S. vaikščiojimo lazdą (1 t. b. l. 74), kuri apžiūrėta, aprašyta, nufotografuota ir grąžinta (1 t. b. l. 76-82, 83).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. S. kaltės nepripažino, apklaustas teisme parodė, kad sutiko nukentėjusiąją prie šiukšlių konteinerio, žodžiais ją išbarė dėl anūkės. Jis nukentėjusiosios nemušė. Buvo piktas ant nukentėjusiosios dėl anūkės. Lazdos neturėjo, su lazda vaikščiojo tik iki Naujųjų metų, nes dėl stuburo problemų nevaldė kojos. Nukentėjusiajai netrenkė, nes jei būtų trenkęs į koją, tai jos mėlynė būtų buvusi mėlyna. Ji ligoninėje visus pažįsta, todėl jai ir parašė tokią išvadą. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.
Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios D. K. parodymais, kuri parodė, kad S. S. ėjo lėtai su lazda, su šiukšlėmis link konteinerio. Jai bemetant šiukšles, kaltinamasis pradėjo ją įžeidinėti, priekaištauti. Jai nusisukus pajuto smūgį per koją, atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis lazda užsimojo jai trenkti per galvą, bet ji maišeliu pridengė savo galvą. Bet S. S. sudavė jai lazda ir per galvą. Apie įvykį papasakojo savo vyrui, dukrai, kreipėsi į policiją. Teismas netikėti nukentėjusios D. K. parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino apklaustas liudytojas G. K., kuris parodė, jog žmona jam paskambino ir pasakė, kad prie konteinerio kaltinamasis lazda jai trenkė per galvą ir kojas. Jis nuvežė žmoną į policiją. Matė sužalojimus, ant kojos buvo mėlynė. Iki įvykio sužalojimų nebuvo. Liudytoja V. Z. taip pat patvirtino, jog mama jai įvykio dieną sakė, kad senelis trenkė lazda per koją ir per galvą. Ji matė mėlynę ant mamos kojos. Liudytojų nurodytas aplinkybes, padarytus nukentėjusiajai sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. Z. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkta medžiaga: ikiteisminio tyrimo metu D. Z. pateikė S. S. vaikščiojimo lazdą. Iš kaltinamojo pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, jog kaltinamasis 2019 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, anamnezė: pacientas kreipėsi į skyrių dėl kairės kojos skausmo, dėl to jau keletą dienų sunku vaikščioti (2 t., b. l. 15-17). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nukentėjusioji konflikto neprovokavo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Kaltinamasis tyčia sudavė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į kairę koją D. Z., suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), neteistas (1 t., b. l. 135); administracine tvarka nebaustas ( 1 t., b. l. 136); pensininkas (1 t., b. l. 137); VšĮ Kėdainių Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 141); Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos rašte nurodyta, kad vedęs, gyvena su žmona (1 t., b. l. 144). Iš kaltinamojo pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, jog kaltinamasis 2019 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, anamnezė: pacientas kreipėsi į skyrių dėl kairės kojos skausmo, dėl to jau keletą dienų sunku vaikščioti (2 t., b. l. 15-17). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę - laisvės apribojimą mažesnio nei vidutinio dydžio. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė – atitinkamai, jos skyrimas pasunkintų kaltinamojo padėtį. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Z. (K.) pareiškė civilinį ieškinį dėl 750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama, kad dėl nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu ir dvasiniu skausmu, nepatogumais, dideliu išgąsčiu, dvasiniu išgyvenimu. Kaltinamasis ją užpuolė, panaudodamas lazdą sumušė, iki šiol jaučiasi nesaugi (1 t., b. l. 54-55). Kaltinamasis S. S. su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Kaltinamasis nedirba, pensininkas, kaip nurodė, jo gaunama pensija yra apie 600 zlotų, nekilnojamojo turto neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ). Turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusios sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiai patirti sužalojimai, dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusioji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jai nustatytas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 400 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Kiti procesiniai klausimai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, kuri paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (1 t., b. l. 127-128).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – nėra.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,58 Eur, neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiosios D. K. (Z.) atstovas advokatas V. B. prašė išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teisme. Iš teismui pateikto 2020 m. rugsėjo 17 d. pinigų priėmimo kvito (1 t., b. l. 190), matyti, kad nukentėjusioji advokatui už atstovavimą teisme sumokėjo 300 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eur suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia : S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Priteisti iš S. S. nukentėjusiajai D. K. 400,00 eurų (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300,00 eurų (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.