- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2-437-294/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. O.
- Advokatai
- Mažvydas Misiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2018 m. kovo 14 d. su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų, jam priklausančio įrengto ir apstatyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal sutartį numatytas 550 eurų nuomos mokestis, nuomininko pareiga mokėti mokesčius už vandens, elektros energijos (pagal skaitiklių parodymus) ir kitų paslaugų tiekimą. Sutarta, kad mokesčiai mokami už einamąjį mėnesį ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 14 dienos. Atsakovas vėluodavo mokėti nuomos mokestį, o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio nuompinigių nebemoka, vengia kontakto, nebeatsako į pranešimus siunčiamus el. paštu ir sms žinute, neatidaro durų. Nesumokėta nuompinigių suma sausio 14 d. sudaro 2750 eurų, 301,80 Eur skola už komunalines paslaugas ir 877,25 Eur skola už suvartotą elektrą ir vandenį. Nurodo, kad atsakovas jam liko skolingas bendrą 3929,05 Eur sumą, kurią kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad sudarydamas nuomos sutartį ieškovas nuslėpė esminę aplinkybę apie nuomojamo buto trūkumus – didelę drėgmę ir dėl to atsirandantį pelėsį, neveikiantį židinį, sugedusią santechniką. Ieškovas, perduodamas butą žinojo, kad jame nėra sudarytos sąlygos tinkamai gyventi, tačiau apie tai nuslėpė, atitinkamai nesudarė atsakovui sąlygų naudotis Butu. Tokiu būdu ieškovas pažeidė buto nuomos sutarties (toliau- Sutarties) 1.2. punktą. Atsakovas, vos tik pradėjęs gyventi bute informavo ieškovą, kad neveikia vandens siurblys, kurį ieškovas privalo sutvarkyti savo sąskaita. Tačiau šis prašymas ieškovo buvo ignoruojamas du mėnesius ir tik tuomet siurblys buvo sutvarkytas. Be to, buvo sugedęs vonios vandens šildytuvas, kurį taip ieškovas daug kartų telefonu buvo prašomas sutvarkyti, tačiau taip ir nesutvarkė, todėl atsakovas tai padarė savo lėšomis, kad būtų galimybė nusiprausti. Bute neveikė židinio dūmtraukio rankenėlė, reguliuojanti dūmų ištraukimą. Sudarydamas sutartį ieškovas demonstravo židinį kaip šildymo priemonę, atitinkamai atsakovas ketino juo šildyti butą, išvengiant didelių elektros energijos sąnaudų. Tačiau židinys neveikė, todėl išlaidos buto išlaikymui naudojant elektrinius šildytuvus (o ne kūrenant židinį) neplanuotai išaugo. Be to, atsakovas, vos tik pradėjęs gyventi Bute, SMS žinutėmis ir telefonu informavo ieškovą, kad bute (koridoriuose ir kitose gyvenamosiose patalpose) atsirado pelėsis. Atsakovas yra tam alergiškas, todėl tokiose patalpose negali būti net ir trumpą laiką. Visuotinai žinoma, kad gyventi patalpose, kuriuose yra pelėsis, kenksminga net ir sveikiems žmonėms. Ypač ši problema paaštrėjo prasidėjus šaltajam sezonui (nuo rugsėjo mėn.). 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, po beveik dviejų mėnesių nuolatinių prašymu, ieškovas pristatė drėgmės surinkėją, kuris buvo visiškai neefektyvus, naudojo daug elektros ir buvo netinkamas pastoviam naudojimuisi. Dėl ieškovo nesąžiningumo tarp šalių kilo įtemptas konfliktas, kurio metu dėl ieškovo nebendradarbiavimo ir nesiimtų būtinų veiksmų užtikrinant, kad būtų sukurtos bent minimalios sąlygos gyvenimui Bute, atsakovas siūlė nutraukti Sutartį abipusiu susitarimu remiantis Sutarties VI skyriaus 4 p. Ieškovas nedavė aiškaus atsakymo, o kartu tempė laiką, žinodamas, kad šaltuoju metu šių blogos būklės patalpų su tokiu drėgmės kiekiu neišnuomos. Šalių susirašinėjimas ir elgesys patvirtina, kad ieškovas sutiko ir neginčijo, kad sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 15 d. Atitinamai atsakovas Butu nesinaudoja ir neturi prievolės mokėti ieškovui už šio buto nuomą ir mokesčius. 2018-03-14 (Sutarties pasirašymo dieną), atsakovas sumokėjo ieškovui 1600 Eur grynais pinigais. Šalys susitarė, kad ši suma bus užskaityta kaip nuompinigiai už einamąjį mėnesį (550 Eur), nuomos mokestis už paskutinį atsakovo gyvenimo Bute nuomos mėnesį (550 Eur) ir 500 Eur užstatas, kuris grąžinamas, jei su butu perduodami daiktais išsaugomi ir gražinami nuomotojui tokios pačios būklės kaip ir buvo gauti. Viso atsakovas kas mėnesį nuomos mokestį mokėjo 6 mėnesius iki 2018 m. rugsėjo 14 d. Ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui jokių sąskaitų už elektrą ar kitus patarnavimus, todėl atsakovas neturėjo galimybės sumokėti už elektrą, vandenį ir kt.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktame dublike nurodo, kad išnuomoto buto remontas atliktas 2009 metais jame iki 2016 metų gyveno jis su šeima ir mažamečiais vaikais, 2016 m. išvykęs gyventi į užsienį butą išnuomojo. Butas yra pilnai ir prabangiai įrengtas. Negali komentuoti teiginio apie vandens siurblį nes bute nėra vandens siurblio. Vonios vandens šildytuvas pakeistas 2017 m. (galioja garantija) ir puikiai veikia iki šiol. Dėl jo atsakovas nesiskundė. Apie dūmtraukio gedimus atsakovas neinformavo. Apie buto šildymą atsakovas buvo tinkamai informuotas. 2018 m. rugsėjį atsakovo prašymu jam perdavė naudotis 900w drėgmės surinkėją. Jokių pretenzijų dėl buto būklės atsakovas nereiškė iki jo reikalavimo sumokėti įsiskolinimą už nuomą. Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2019-03-15. 2019-04-05 gavo kaimynų pranešimą apie užlietą rūsį. Toliau nepavykstant susisiekti su atsakovu 2019-04-08 įėjau į butą. Bute atsakovo daiktų nėra. Mano, kad atsakovo paliktas patalpų ir daiktų stovis negali būti laikomas atitinkančiu perdavimo metu buvusią būklę, neįvykdytos sutarties sąlygos, todėl jo sumokėtas 500 eurų užstatas negali būti gražinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame triplike nurodo, kad ieškovas neigia ginčo buto trūkumus ir nurodo, kad butas iki perdavimo atsakovui buvo pilnai ir prabangiai įrengtas. Tą ieškovas įrodinėja buto nuotraukomis, kuriomis jis reklamavo buto vaizdą, siekdamas butą išnuomoti. Palyginus ieškovo pridėtas reklamines nuotraukas su antstolio padarytomis nuotraukomis, matyti, kad ieškovas reklamines nuotraukas suklastojo (pagrąžino „photoshop“ arba analogiška nuotraukų redagavimo programa). Tokiu būdu ieškovas pateikė nuomininkui melagingą informaciją apie tai, kad butas šviesus, jaukus, gerai apšviečiamas saulės, sausas. Iš tikrųjų butas tamsus, drėgnas, šaltas ir pelijantis. Atsakovas nebūtų jo nuomojęsis, jei ieškovas būtų sąžiningas ir atskleidęs tikrąją buto būklę. Buto netinkama būklė matyti ir antstolio padarytose nuotraukose – matyti sienų defektai dėl drėgmės. Ieškovas nurodo išgalvotą sutarties pasibaigimo datą (2019-03-15), nors pats savo dublike patvirtina, kad atsakovas butu nesinaudoja. Be to, ieškovas, nuo 2018 m. lapkričio 15 d. naudodamasis savo butu, pats savo veiksmais nulėmė kokios būklės dabar yra butas. Atsakovas nėra skolingas ieškovui nei nuomos mokesčio, nei už komunalines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai
Iš ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl sutarties termino, t.y. laikotarpio, kai sutartis laikoma pasibaigusia, taip pat dėl nuostolių, komunalinių ir kitų mokesčių mokėjimo.
2018 m. kovo 14 d. ieškovas su atsakovu sudarė rašytinę buto nuomos sutartį. Sutartis laikoma galiojančia iki 2019 m. kovo 14 d.
Atsakovas teigia, kad sutartis buvo nutraukta bendru šalių sutarimu 2018 m. lapkričio mėn., jam atlaisvinus patalpas. Tam pagrįsti prideda ieškovo atstovės laišką, kuriame nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 22 d. ieškovas atvyks dėl buto perdavimo; sms žinutes dėl išsikraustymo, kuriame šalys tarėsi dėl atsakovo išsikėlimo.
Ieškovo teigimu atsakovas patalpomis naudojosi iki sutarties pabaigos, todėl prašo už visą sutarties laikotarpį priteisti nesumokėtą nuomos mokestį.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).
Ieškovas teigia, kad butas buvo tinkamai įrengtas, o atsakovas netinkamai juo naudojosi. Atsakovo teigimu patalpose buvo pelėsis, drėgmės surinkėjas (kurį ieškovas pateikė ne iš karto) netinkamai veikė, o patalpos laikytinos netinkamomis gyventi.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019 29 punktą).
Kaip anksčiau minėta, šalys sudarė paprastą rašytinę patalpų nuomos sutartį. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, sąmoningai nuslėpė perduodamo daikto trūkumus, siekdamas naudos sau, o atsakovas dėl objektyvių aplinkybių ir priežasčių negalėjo įvertinti būsto tinkamumo gyventi, jo būklės (trūkumai nebuvo matomi, trūkumai buvo užslėpti). Atsakovas nurodė, kad būste buvo pelėsis ir tokia patalpa laikytina netinkama gyventi ir kelia realų pavojų ir grėsmę atsakovo sveikatai.
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Pažymėtina, kad atsakovas neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Tokiu atveju teismas neteko galimybės apklausti atsakovą, išklausyti jo duomenis, taip pat ieškovas neteko teisės gintis nuo atsakovo pareiškimų.
Atsakovo teigimu patalpos nebuvo tinkamos naudotis dėl atsiradusio pelėsio. Vis dėlto pelėsis gali atsirasti ir netinkamai naudojantis patalpomis, pavyzdžiui jų nevėdinant, kai yra žemas temperatūra ir didelė drėgmė ir pan. Todėl daryti išvadą, kad ieškovas nuslėpė apie patalpų drėgmę ir dėlto atsirado pelėsis, negalima. Pažymėtina, kad pelėsis gali atsirasti dėl žemos temperatūros, per didelės drėgmės ir oro patalpoje nejudėjimo. Taigi, patalpas šildant, jas vėdinant galima išvengti pelėsio atsiradimo, plitimo ir pan.
Šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Vis dėlto, teismo posėdžio metu neišklausius atsakovo parodymų, nepateikus duomenų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl patalpų netinkamos būklės, teismas atsakovo rašytiniuose dokumentuose dėstomus argumentus dėl patalpų netinkamos būklės atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Atsakovas, teismo nuomone, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog butas pelijo, drėko ir nešilo ir nebuvo jo galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad kiekviena šalis, sudarydama sutartį, gali ir turi apžiūrėti patalpas, kurias ketina išsinuomoti. Patalpų nuomos sutartis sudaryta 2018 m. kovo mėn., todėl atsakovas turėjo galimybę įsitikinti apie patalpų šildymą, apšvietimą ir pan. Dėl šios priežasties teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas nuslėpė patalpų būklę. Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole darytose nuotraukose matosi, kad būstas apleistas, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad nesutvarkytą, apipelijusį būstą nuomojosi atsakovas nuo nuomos sutarties pradžios.
Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus laikytina, kad būstas buvo tinkamas gyventi, nuo atsakovo nebuvo nuslėpta netinkama buto kokybė.
Atsakovas savo atsiliepimuose neneigė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. vidurio nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio. Jo nuomone, ieškovas netinkamai įgyvendino savo kaip nuomotojo pareigas, o nuomos sutartis nutrūko 2018 m. lapkričio mėn.
Dėl patalpų nuomos termino pasibaigimo
Atsakovo teigimu sutartis pasibaigė 2018 m. lapkričio mėn.
Su šiais teiginiais teismas negali sutikti. CK 6.609 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.
Tarp šalių sudarytoje Buto nuomos sutartyje numatyta nuomininko teisė nutraukti sutartį įspėjus nuomotoją prieš 30 dienų, jei nuomotojas pažeidžia sutartines pareigas. Šalims leidžiama sutartį nutraukti tarpusavio susitarimu.
Kita vertus, sutarties X skyriuje „Pranešimai“ patikslinta, kad visa informacija laikoma tinkamai perduoda, jei ji išsiųsta registruotu paštu.
Iš atsakovo pateiktų susirašinėjimo su ieškovo atstove ir sms žinučių matyti, kad šalys tarėsi dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, kilus konfliktinei situacijai. Kita vertus, teismui nepateiktas nei vienas įrodymas, kad šalys tai būtų įgyvendinusios. Tinkamu įrodymu būtų laikomas būsto perdavimo – priėmimo aktas, atsakovo kreipimasis į ieškovą raštu ar pan. Vien tik šalių ketinimas nutraukti sutartį nuo tam tikros datos nereiškia, kad taip ir buvo padaryta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Jokių duomenų ar kitų įrodymų teismui, įrodančių šalių faktinį sutarties nutraukimą atsakovas nepateikė.
Todėl laikytina, kad terminuota nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 14 d. kaip ir sutarta šalių sudarytoje buto nuomos sutartyje.
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).
Atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui 2750 Eur nuomos mokesčio. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Kadangi atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui už naudojimąsi butu nuomos mokesčio ir sutarties pabaigos, teismo nuomone, ieškovo reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Sąžiningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje kaip bendrasis civilinių teisių santykių dalyvių elgesio reikalavimas, taip pat kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismai aiškindami ir taikydami įstatymus bei vykdydami teisingumą. Sąžiningumo reikalavimo svarba akcentuojama ir konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinius teisinius santykius.
Atsakovo elgesys teismui taip pat kelia sąžiningumo abejonių, pavyzdžiui, nemokėjimas už komunalinius patarnavimus ir pan., nors sutartimi aiškiai įvardinta atsakovo pareiga mokėti vandens, elektros energijos ir kitų paslaugų mokesčius.
CK 6.584 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu. Šiuo atveju šalių sudaryta sutartimi atsakovas sutiko apmokėti elektros, vandens ir komunalinių aptarnavimų sąskaitas.
Atsakovo teigimu ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui jokių sąskaitų už elektrą ar kitus patarnavimus, todėl atsakovas neturėjo galimybės sumokėti už elektrą, vandenį ir kt. Tačiau atsakovas ir nesutinka už tai mokėti dėl aukščiau nurodytų priežasčių – didžiulės sąskaitos atsirado dėl netinkamos buto būklės. Teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip netinkamus ir nepagrįstus.
Atsakovas neįrodė, kad prašoma priteisti elektros energijos pagal skaitiklius ar vandens suvartojimo normos padidėjusios dėl ieškovo kaltės, nepateikė jokių kitų skaitiklio užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas šias išlaidas būtų padidinęs ar pats energiją vartojęs. Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą už komunalinis patarnavimus ir suvartotą energiją, byloje nėra, pagrįstų prieštaravimų dėl skolos dydžio atsakovas nepareiškė (tik atsisakydamas mokėti neva per didelius mokesčius, tačiau neįrodė jų dydžio nepagrįstumo), įrodymų apie tai, kad paslaugos atsakovui neteikiamos arba teikiamos nekokybiškos, taip pat nepateikta. Dėl šios priežasties laikytina, kad pagal įrodymus ieškovo prašoma priteisti elektros energijos, vandens ir komunalinių paslaugų suma (301,80 Eur komunaliniai mokesčiai, 877,25 Eur suma už suvartotą elektros energiją ir vandenį, sumą sumažinus atsakovo sumokėtu užstatu) yra pagrįsta, įrodyta, atsiradusi atsakovo būsto nuomos laikotarpiu, todėl tenkintina visiškai.
Pažymėtina, kad ieškinio patikslinimu ieškovas atsakovo įmokėtą užstatą išskaičiavo už skolą už suvartotą energiją ir skolos sumą sumažino, atsisakydamas reikalavimo šį užstatą priteisti, todėl dėl šio reikalavimo teismas nebepasisako.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą 3 929,05 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, jam priteistinas sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (pažymėtina, kad teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl už tokį prašymą sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteisiamas). Ieškovas neprašo atlyginti teisinės pagalbos išlaidų, neprideda jų dydžio pagrindžiančių dokumentų, todėl ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, jam iš atsakovo priteistina 118 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui neatlyginamos jo patirtos teisinės pagalbos ar kitos išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Valstybė patyrė 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 8,30 Eur valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrą 3 929,05 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt devyni eurai 5 euro centai) skolą (nesumokėtas nuomos mokestis bei mokesčiai už suvartotą elektros energiją, vandenį ir komunaliniai mokesčiai), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 929,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 118 Eur (vienas šimtas aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,30 Eur (aštuoni eurai 30 euro centų) pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.