Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4701-1003/2019 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-841/2014 patvirtintos 2014-01-15 taikos sutarties 2 punktą, kuriuo buvo nustatytas A. Ž. išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Ž. dydis, ir priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019-03-18 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko atstovei pagal įstatymą – motinai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo vykdymą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo nukreipti vykdyti skubiai.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė nepilnametės dukters A. Ž. teises ir interesus, iš esmės nesirūpindamas vaiku, neauklėdamas, neprižiūrėdamas, neugdydamas dukters, praktiškai nedalyvaudamas dukters gyvenime. Pats atsakovas pripažino, kad nuo dukters gimimo nėra jokio ryšio su ja, duktė jo nepažįsta, jis nemato galimybių sukurti tėvo ir dukters tarpusavio ryšį, todėl sutiko, kad teismas neterminuotai ribotų jo – tėvo – valdžią dukters A. Ž. atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad tiek ieškovės šeimos, kurioje gyvena du mažamečiai vaikai, tiek atsakovo šeimos, kurioje yra dvi išlaikomos dukterys, pajamos esmingai nesiskiria, šeimos patiria išlaidas komunaliniams mokesčiams, maistui ir kitiems poreikiam tenkinti. Nuo 2014 metų šalių turtinė padėtis esmingai nepasikeitė.

Teismas sprendė, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties priėmimo padidėjo, A. Ž. auga, pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos uniformai, kuprinei, kanceliarinėms prekėms, vadovėliams, pratyboms, kitos su mokykla susijusios išlaidos, padidėjo išlaidos maistui, būstui, higienos priemonėms, dienpinigiams, pramogoms, kitiems poreikiams tenkinti; šalių nepilnametė duktė pradėjo lankyti sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini), užsiėmimų kaina – 20 Eur kas mėnesį, be to, tikėtinos papildomos išlaidos treniruočių ir varžybų aprangai, kelionėms į varžybas, starto mokesčiui. Į bylą pateiktas medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad A. Ž. turi sveikatos problemų, kiekvienais metais serga kvėpavimo takų, peršalimo ligomis. Teismas pažymėjo, kad per beveik šešerius metus nuo teismo nutarties 2014 m. sausio 16 d. priėmimo pragyvenimas šalyje pabrango, nuo 2015 metų šalyje įvedus eurą pakilo kasdieninio vartojimo prekių, paslaugų kainos, nuolat didinamas minimalus darbo užmokestis, o pagrindinė našta, išlaikant vaiką, tenkinant jo poreikius, tenka kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenančiai ieškovei. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė padidėjusių dukters poreikių ir išlaidų, tačiau paties atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad atsakovas sutinka su vaiko išlaikymo išlaidomis po 337 Eur kas mėnesį.

Teismas sprendė, kad atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje dirba kas ketvirtą parą, likusį laiką padeda sutuoktinei prižiūrėti, rūpintis nuo gimimo neįgalia dukterimi A. Ž., kuri nevaikšto, nekalba, nesiorientuoja laike ir erdvėje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iki 2017 metų vertėsi individualia veikla, už atlygį dalyvavo muzikos grupės (duomenys neskelbtini) muzikinėje veikloje, taigi, atsakovui nebuvo kliūčių anksčiau verstis ir individualia veikla, gauti iš šios veiklos pajamas, ir padėti sutuoktinei prižiūrėti neįgalią dukterį. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turėtų dėti daugiau pastangų dirbti papildomą darbą ar užsiimti papildoma veikla, gauti papildomas pajamas, galinčias pagerinti jo bei artimųjų, išlaikomų asmenų finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ir šiuo metu dalyvauja grupės (duomenys neskelbtini) muzikinėje veikloje, atsakovo teigimu, groja savo malonumui, jog neprarastų muzikanto įgūdžių, jokio atlygio negauna, tačiau šie atsakovo teiginiai, teismo nuomone, nėra įtikinantys, nes groti savo malonumui, esant blogai šeimos finansinei situacijai, teismo vertinimu, nėra atsakingas, rūpestingas, atidus elgesys išlaikomų asmenų atžvilgiu.

Teismas sprendė, kad D. Ž. turi galimybę dirbti, gauti papildomas pajamas, tačiau ji, gaudama tėvų finansinę paramą, nedėjo pakankamai pastangų dirbti ir užsidirbti, gauti papildomas pajamas, taip maksimaliai sumažinant tėvų teikiamą finansinę paramą. Pažymėtina, kad D. Ž. studijuoja ketvirtame kurse, taigi, jos bakalauro studijos greitai baigsis, o atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad duktė studijuos papildomai ir jai bus reikalinga parama ateityje, taip pat reikia įvertinti dukters amžių, iki kurio pagal įstatymą teiktina parama. Teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju turi nukentėti kito vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, poreikių tenkinimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-12 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4701-1003/2019 dalyje, kuria priteistas išlaikymas periodinėmis įmokomis po 180 Eur per mėnesį, sumažinant priteisto išlaikymo dydį iki 120 Eur per mėnesį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis nėra pasikeitusi, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo turtinė padėtis, lyginant su 2014 metais, yra pablogėjusi.

Nustatyta išlaikymo suma yra per didelė, o pasikeitę vaiko poreikiai nėra tokie, kurie galėtų lemti mokėtino išlaikymo dydžio pakeitimą teismo nustatyta apimtimi. Atsakovas nesutiko, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos yra 337 Eur kas mėnesį. Teismo teiginys apie reikšmingą prekių ir paslaugų brangimą yra nepagrįstas, kadangi, remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie vartotojų kainų indeksą ir jo pokyčius, prekių ir paslaugų kainų indekso 2019 m. spalio mėnesio vidurkis, lyginant su 2015 metais pakilo tik 11 procentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nustatant vaikui mokėtino išlaikymo dydį, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, tačiau bylą nagrinėjęs teismas sutiko su ieškovės pateiktais skaičiavimais į juos nesigilinęs.

Ieškovė R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi lyginant su 2014 metais. Priešingai, teismo išreikalauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) patvirtina, kad atsakovas nuo 2017-08-01 pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, t. y. gauna stabilias su darbo santykiais susijusias pajamas, be to, viena iš atsakovo dukrų 2014 m. buvo dar nepilnametė, o šiuo metu jau yra sulaukusi pilnametystės ir atsakovas nebeturi besąlyginės pareigos ją išlaikyti.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie vartotojų kainų indeksą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, vaikams augant, didėja jų poreikiai. Šalių taikos sutarties sudarymo dieną šalių dukrai buvo vos 1 m. ir 5 mėn., šios bylos iškėlimo dieną šalių dukra lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o skundžiamo sprendimo priėmimo dieną – mokyklą, todėl neabejotinai yra atsiradusios dukros ugdymo išlaidos, kurių 2014 metais nebuvo. Šalių dukra 2019 m. rugsėjo mėnesį pradėjo lankyti mokyklą, neformaliojo ugdymo būrelį, todėl ieškovė patiria nemažas dukros parengimo mokyklai, mokymosi vietos įrengimo, neformaliojo ugdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-841/2014 patvirtintos 2014-01-15 taikos sutarties (duomenys neskelbtini) punktą, padidinant priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Ž. dydį iki 220 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

3. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Apeliantas teigia, kad nustatyta išlaikymo suma yra per didelė, o pasikeitę vaiko poreikiai nėra tokie, kurie galėtų lemti mokėtino išlaikymo dydžio pakeitimą teismo nustatyta apimtimi, atsakovas nepripažino, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos yra 337 Eur kas mėnesį, o teismas nepagrįstai sprendė apie reikšmingą prekių ir paslaugų brangimą, kadangi prekių ir paslaugų kainų indekso 2019 m. spalio mėnesio vidurkis, lyginant su 2015 metais, pakilo tik 11 procentų. Atsakovas teigia, kad teismas nesigilinęs pritarė ieškovės pateiktiems skaičiavimams

4. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties priėmimo padidėjo. Šalių nepilnametė duktė auga, pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos uniformai, kuprinei, kanceliarinėms prekėms, vadovėliams, pratyboms, kitoms su mokykla susijusioms išlaidoms, padidėjo išlaidos maistui, būstui, higienos priemonėms, dienpinigiams, pramogoms, kitiems poreikiams tenkinti; šalių nepilnametė duktė pradėjo lankyti sportinių šokių klubą, be to, tikėtinos papildomos išlaidos, treniruočių ir varžybų aprangai, kelionėms į varžybas, starto mokesčiui, todėl 2014 metais nustatytas 86,89 Eur išlaikymo dydis, kuomet šalių nepilnametei dukrai buvo tik 1 m. ir 5 mėn., nebegali patenkinti net minimalių šalių dukters poreikių.

5. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o juos papildydamas pažymi, kad: pirma, vertindamas vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis kaip orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur, nuo 2020 metų minimali mėnesinė alga yra 607 Eur, todėl padidinta iki 180 Eur išlaikymo suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo; antra, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

6. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 12 punkte, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apelianto buvo priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai.

Dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo

7. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių turtinė padėtis nėra pasikeitusi, kadangi, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo turtinė padėtis, lyginant su 2014 metais, yra pablogėjusi.

8. Pažymėtina, kad ne bet koks tėvų turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Tėvų turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodo pajamų iš muzikinės veiklos netekimą. Vertinant, ar apelianto nurodyta aplinkybė galėtų būti laikoma esmine, svarbu atsižvelgti į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, todėl, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti didesnių pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo ir ieškovės nepilnametę dukrą. Ta aplinkybė, kad apeliantas negauna pajamų iš muzikinės veiklos, neatleidžia jo nuo CK 3.192 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas (netinkamas) vykdymas negali būti pateisinamas laikinu pajamų praradimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priešgaisrinėje tarnyboje atsakovas dirba kas ketvirtą parą, likusį laiką padeda sutuoktinei prižiūrėti, rūpintis nuo gimimo neįgalia dukterimi A. Ž., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iki 2017 metų vertėsi individualia veikla, už atlygį dalyvavo muzikos grupės „Jonis“ muzikinėje veikloje, taigi, atsakovui nebuvo kliūčių anksčiau verstis ir individualia veikla, gauti iš šios veiklos pajamas ir padėti sutuoktinei prižiūrėti neįgalią dukterį. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ir šiuo metu dalyvauja grupės „Jonis“ muzikinėje veikloje, atsakovo teigimu, groja savo malonumui, jog neprarastų muzikanto įgūdžių, jokio atlygio negauna, tačiau groti savo malonumui, esant blogai šeimos finansinei situacijai, teismo vertinimu, nėra atsakingas ir rūpestingas elgesys išlaikomų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl iš esmės nepasikeitusios atsakovo turtinės padėties.

Dėl procesinės bylos baigties

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukteriai A. Ž. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Byloje nebuvo pateikta prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.