- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- eAS-200-492/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00002-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. R., M. L., E. L., A. B., L. B., S. G., P. J. D., V. Š., A. S. Š., S. M., E. D., A. M., V. M., R. M., P. N., E. D. V., R. D., L. D., R. U., A. U., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno centro būstas“, V. G., K. C., B. R., B. B., L. Č., M. D. L., M. K., K. P., V. V., V. M.-J., B. M., Kauno miesto savivaldybė, G. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno vandenys UAB Kauno centro būstas Kauno miesto savivaldybės admnistracija 205-oji butų savininkų bendrija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 205-sios butų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties ir 2019 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 205-osios butų savininkų bendrijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: V. R., M. L., E. L., A. B., L. B., S. G., P. J. D., V. Š., A. S. Š., S. M., E. D., A. M., V. M., R. M., P. N., E. D. V., R. D., L. D., R. U., A. U., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno centro būstas“, V. G., K. C., B. R., B. B., L. Č., M. D. L., A. M., M. K., K. P., V. V., V. M.-J., B. M., Kauno miesto savivaldybė, G. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 205-oji butų savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2018 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 70-2-4404 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimą pagal uždarosios akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) D. A. R. studija 2018 m. spalio 22 d. parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP (objektas: formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini)); 3) terminą Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymui Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas) ginčyti laikyti nepraleistu; 4) tuo atveju, jei teismas laikytų, kad pareiškėjas praleido terminą Įsakymui ginčyti, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 5) panaikinti Įsakymą; 6) skundo reikalavimams užtikrinti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 galiojimą ir bet kokias šio įsakymo pagrindu organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Bendrijai pranešė, jog atsisako organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB D. A. R. studija parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26/PP (toliau – ir Pasiūlymai), tokį atsisakymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad jau yra rengiamas atskiro žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (projekto iniciatorius – UAB „Kauno centro būstas“, projektuotojas – UAB „Archigroup Lt“) (toliau – ir Kitas projektas), kuris yra taisymo stadijoje; atsakovas nurodė ir tai, kad dėl šios priežasties į Pasiūlymus negalėjo būti įtrauktas adresas (duomenys neskelbtini).
Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas nurodė, kad, tęsiant Kito projekto rengimą ir jį galiausiai patvirtinus, būtų užkirstas kelias rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Pasiūlymus, todėl Bendrijai ir jos atstovaujamiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams būtų padaryta neatitaisoma didelė žala. Didelė žala pasireikštų tuo, kad būtų šiurkščiai pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, t. y. butų savininkai patirtų nuosavybės teisių ir privataus gyvenimo pažeidimus, nes nebegalėtų privažiuoti prie savo namo ir statyti automobilius aikštelėje, kurią pagal ilgalaikę nusistovėjusią faktinę tvarką naudoja namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai ir kurioje esantis kelio užtvaras (šlakbaumas) buvo įrengtas ir yra remontuojamas Bendrijos lėšomis, jo eksploatavimui naudojant elektrą. Be to, jei būtų patvirtintas Kitas projektas, net ir tenkinus skundą pareiškėjo teisės realiai nebūtų apgintos, nes tokio teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar neįmanomas, t. y. jau būtų patvirtintas Kitas projektas, apimantis dalį formuotinos valstybinės žemės. Tokia situacija neatitinka protingumo ir ekonomiškumo principų.
Dėl termino Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymui Nr. A-2521 ginčyti pareiškėjas teigė, kad tik gavus atsakovo 2018 m. lapkričio 29 d. raštą jam tapo aišku, jog Įsakymas pažeidžia jo teises, t. y. Įsakymas yra formali priežastis, užkertanti kelią projekto pagal Pasiūlymus organizavimui. Atitinkamai terminas skundui dėl šio Įsakymo paduoti skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 29 d., todėl jis nėra praleistas. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad Įsakymas nėra adresuotas Bendrijai ir jai įteiktas, o Kito projekto sprendiniai dar net nebuvo viešinami. Kito projekto viešinimo metu pareiškėjas ir kiti asmenys galės reikšti pretenzijas dėl projekto trūkumų, dėl kurių Kito projekto rengimo procedūra gali būti nutraukta, todėl Įsakymo priėmimas savaime nesukėlė pareiškėjo teisių pažeidimo. Ši situacija pasikeitė, kai pats pareiškėjas kreipėsi dėl sklypo formavimo pagal pasiūlymus, o gavus atsakovo atsakymą paaiškėjo, jog pastarasis nesiims spręsti, kuris projektas yra priimtinesnis ir labiau atitinka visų savininkų interesus, atsisakymas organizuoti pareiškėjo prašomo projekto rengimą grindžiamas vien formaliais pagrindais. Pareiškėjas pabrėžė, kad Kito projekto sprendiniai jo kreipimosi į atsakovą metu dar nebuvo suderinti, o atsakovas turi visus įgaliojimus ir instrumentus projektui daryti poveikį, koreguojant jo sprendinius, pavyzdžiui, nuspręsdamas organizuoti visą buvusią posesiją apimantį žemės sklypą. Pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą momento, t. y. nuo atsakymo gavimo. Pareiškėjas tvirtino, kad jis sąžiningai ir aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiavo teise, todėl net jei teismas laikytų, jog terminas skundui dėl Įsakymo paduoti buvo praleistas, jis yra atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo 205-sios butų savininkų bendrijos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti šį įsakymą, bet priėmė skundo dalį, kurioje reikalaujama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 70-2-4404 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimą pagal UAB D. A. R. studija 2018 m. spalio 22 d. parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP (objektas: formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini)).
Teismas nustatė, kad Kito projekto ir Įsakymo viešinimo procedūra buvo atlikta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka. ŽPDRIS interneto svetainėje paskelbtoje informacijoje nurodytas Įsakymo turinys, subjektas, priėmęs Įsakymą, jo priėmimo data, todėl sužinojimo apie skundžiamą Įsakymą diena laikytina 2018 m. rugpjūčio 1 d., kai Įsakymas buvo paskelbtas ŽPDRIS svetainėje. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 2 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.
Teismas pabrėžė, kad Bendrijai jau po Įsakymo priėmimo (dar iki jo paskelbimo) buvo žinomas ŽPDRIS paslaugos numeris, Bendrija jau buvo susipažinusi su projekto planavimo pasiūlymų schema, netgi padariusi joje savo pakeitimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, jog asmens manymas, kad jo teisės nėra pažeidžiamos, vertintinas kaip tik nuo asmens valios priklausanti, subjektyvi aplinkybė, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad tik gavus Administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 70-2-4404 jam tapo aišku, kad Įsakymas pažeidžia jo teises, negali būti pripažintinos svarbiomis, vertinant prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą. Teismas priėjo išvadą, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl Įsakymo, o pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, skundas teismui paduotas per terminą, kuris negali būti laikomas protingu. Atsižvelgiant į tai, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo paduoti ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo 205-sios butų savininkų bendrijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nesusijusi su teismo priimtos nagrinėti skundo dalies reikalavimu, be to, pareiškėjas iš esmės nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
III.
Pareiškėjas 205-oji butų savininkų bendrija atskirajame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. ir 16 d. nutarčių prašo:
1) tuo atveju, jeigu teismas skundo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 pripažintų nenagrinėtinu teisme, pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kurioje atsisakymas priimti skundo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 panaikinimo motyvuojamas termino skundui paduoti praleidimu, nurodant, kad reikalavimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme;
2) tuo atveju, jeigu teismas skundo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 pripažintų nagrinėtinu teisme, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 paduoti bei nepriimtas reikalavimas panaikinti šį įsakymą, ir atnaujinti terminą skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, o šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui;
3) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą išspręsti iš esmės, t. y. skundo reikalavimams užtikrinti taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 galiojimą ir bet kokias šio įsakymo pagrindu organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjo nuomone, teismas, pirmiausiai neišspręsdamas klausimo, ar reikalavimas panaikinti Įsakymą yra nagrinėtinas teisme, padarė esminę klaidą ir nustatinėjo tik formalias termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad netinkamas Įsakymo kvalifikavimas gali turėti neigiamų pasekmių galutiniam bylos rezultatus, t. y. kiti skundo reikalavimai gali būti atmesti vien dėl to, kad nenuginčytas Įsakymas. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra tarpinis (procedūrinis) aktas, priimtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros pradžioje. Jis tik sudaro prielaidas atlikti veiksmus, kuriais siekiama galutinio sprendimo – konkretaus projekto patvirtinimo, tačiau pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, Taisyklių 69 punkte yra numatyta galimybė skųsti organizatoriaus sprendimus atsisakyti organizuoti projekto rengimą, tačiau nenumatyta galimybė skųsti organizatoriaus sprendimus organizuoti projekto rengimą, todėl manytina, kad pastarųjų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Pareiškėjas tvirtina, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas ne nuo formalaus sužinojimo apie Įsakymą momento, o nuo to momento, kada šis Įsakymas lėmė pareiškėjo teisių pažeidimą, o tai įvyko tik tuo metu, kai atsakovas pareiškėją informavo, jog dėl Įsakymo neorganizuos projekto rengimo pagal Pasiūlymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir neįrodė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymi, jog didelė žala gali pasireikšti ne tik kaip didelė turtinė žala, bet ir kitais šiurkščiais teisių suvaržymais, dideliais nepatogumais. Tai, kad tęsiant Kito projekto rengimą ir jį galiausiai patvirtinus būtų užkirstas kelias rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Pasiūlymus, patvirtina, kad Bendrijai ir jos atstovaujamiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams būtų padaryta neatitaisoma didelė žala, t. y. butų šiurkščiai pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, nes jie nebegalėtų privažiuoti prie savo namo ir statytis automobilius automobilių stovėjimo aikštelėje, tai lemtų ir daugybę kitų nepatogumų, be kita ko, kristų namo patalpų vertė. Tuo atveju, jei būtų tenkinamas skundas, o teisminio proceso metu toliau būtų rengiamas ir patvirtintas Kitas projektas, pareiškėjo teisės realiai nebūtų apgintos, nes tokio teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar neįmanomas. Tokia situacija neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose.
Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi turėjo atsisakyti priimti jo skundo reikalavimą panaikinti Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. A-2521 kaip nenagrinėtiną teismų, o ne kaip pareikštą praleidus terminą skundui paduoti, kadangi Įsakymas yra tik tarpinis (procedūrinis) aktas, priimtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros pradžioje, be to, Taisyklių 69 punkte nėra numatyta galimybė tokį administracinį aktą apskųsti teismui. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pareiškėjo pozicijai ir atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjui tiesioginių teisinių padarinių nesukelia.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2019 m. sausio 16 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su teismo priimtos nagrinėti skundo dalies reikalavimu, bei teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus šios užtikrinimo priemonės jam (Bendrijos nariams) gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala laiko tai, kad, jei bus patvirtintas Kitas projektas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai negalės naudotis pageidaujama automobilių stovėjimo aikštele ir dėl to patirs didelių nepatogumų, gali sumažėti jų butų vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, pagrįstais skaičiavimais apie tikėtiną turto vertės sumažėjimą, duomenimis apie kitas vietas automobiliams statyti. Be to, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus galbūt ateityje patirsiamus nepatogumus, nelaikytinas proporcingu siekiamam tikslui. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė pagrindo taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 galiojimą ir bet kokias šio įsakymo pagrindu organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundo reikalavimą panaikinti Įsakymą atsisakė priimti tuo pagrindu, kad jis buvo paduotas teismui praleidus terminą skundui dėl šio administracinio akto paduoti ir nebuvo priežasčių tokį praleistą terminą atnaujinti, o ne tuo pagrindu, kad šis administracinis aktas yra nenagrinėtinas teismų, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kurioje atsisakymas priimti skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo motyvuojamas termino skundui paduoti praleidimu, nurodant, kad reikalavimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme, yra tenkinamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl nėra pagrindo naikinti pastarąją teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo 205-sios butų savininkų bendrijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo 205-sios butų savininkų bendrijos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ panaikinimo ir tuo pagrindu atsisakyta šį skundo reikalavimą priimti, pakeisti ir nurodyti, kad skundo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.). Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.