Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. J. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio (pakeisto Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartimi), kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. J. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas K. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.; ikiteisminio tyrimo metu K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d.; ikiteisminio tyrimo metu M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

Tuo pačiu nuosprendžiu išspręsti daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų K. J. ir M. S. apeliaciniai skundai atmetami.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Nuteistieji K. J. ir M. S. apeliaciniais skundais jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su jiems paskirtomis bausmėmis: K. J. prašo jam paskirtą bausmę sumažinti, o M. S. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam K. J.

8. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su K. J. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją – jis nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Skiriant bausmes atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas net 18 kartų (3 t., b. l. 126-145), Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2023 m. vasario 8 d. K. J. atžvilgiu įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendis, o 2023 m. sausio 19 d. priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, ir jis, esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismo laikytas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis taip pat 17 kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 154-168). Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalto būdamas recidyvistu, neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupe) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

11. Apeliaciniame skunde K. J. nenurodė jokių jo padėtį švelninančių argumentų, kurių pagrindu aukštesnysis teismas galėtų spręsti, kad jam pirmosios instancijos teismo yra paskirta per griežta bausmė. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad K. J. paskirta tinkamos rūšies bei dydžio bausmė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog jis nenorėjo sudeginti automobilio, norėjo tik sumušti A. M. bei subadyti automobilio padangas, nepaneigia jo kaltės darant nagrinėjamą nusikalstamą veiką: jis niekaip nestabdė M. S. veiksmų, siekiant sudeginti automobilį, todėl buvo pagrįstai pripažintas bendrininku. Kaip minėta, bausmės rūšis ir jos dydis skiriamas atsižvelgiant ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir į kaltininko asmenybę, t. y., kad K. J. teistas daugiau kartų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė tokio pat dydžio bausmę kaip M. S.. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta ir ją keisti ar švelninti skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Dėl M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

14. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad M. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bylos duomenimis, M. S. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas net 10 kartų (3 t. b. l. 5-17), 2023 m. balandžio 5 d. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 24 d. nuosprendis M. S. atžvilgiu, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus vos 2 mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Ankstesniais teismų nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų M. S. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo M. S. apeliacinio skundo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta 2023 m. balandžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad K. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 115 Eur, taip pat gauta 2023 m. balandžio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 30 Eur.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiam tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nuteistieji K. J. ir M. S. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jų finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, abu nuteistieji yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie jų sveikatos problemas, galinčias riboti jų darbinę veiklą, byloje nėra, todėl atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jie turi galimybę įsidarbinti, gauti pajamas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojųjų apeliacinius skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti, į suteiktų paslaugų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomų priteisti išlaidų advokatų teisinei pagalba apmokėti sumos yra pagrįstos, nėra per didelės, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistųjų K. J. ir M. S.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų K. J. ir M. S. apeliacinius skundus.

Priteisti iš nuteistojo K. J. 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Priteisti iš nuteistojo M. S. 30 Eur (trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.