Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-702-912/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-14
Bylos Nr.: e2A-702-912/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00313-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
Ieškovas: R. K., V. K.
Atsakovas: M. M.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.16.12.6.17pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-702-912/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00313-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.6; 2.6.16.12.6.17; 3.1.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. K. ir V. K. bei atsakovės M. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir V. K. ieškinį atsakovei M. M. dėl kompensacijos už atliktus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. K. ir V. K. prašė priteisti solidariai iš atsakovės M. M. 90 000 Eur kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo turtas) pagerinimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra atsakovės duktė. 1993 m. liepos 28 d. mirus M. V., atsakovė paveldėjo 3/4 dalis ginčo turto. Tuo metu gyvenamasis namas buvo kritinės būklės: susidėvėjusi stogo danga praleisdavo kritulius, kurie gadino stogo ir namo konstrukcijas, vidaus apdailą; elektros, vandentiekio ir šilumos inžineriniai tinklai buvo susidėvėję, netinkami ir nesaugūs naudoti; langai nesandarūs; pamatai skilinėjo, aižėjo, į namo vidų pro pažaidas patekdavo drėgmė; sienos nesulaikė šilumos. Tokią namo būklę lėmė jo nusidėvėjimas, nepriežiūra (paskutinis remontas atliktas 1952 metais). Atsakovė neturėjo lėšų namui išlaikyti ir sutvarkyti, todėl name apsigyventi pasiūlė ieškovei. Ji su šeima 1994 m. birželio mėn. persikėlė gyventi į atsakovės paveldėtą namą.

3. Atsakovė 1995 metais ieškovų paprašė iš kitos ginčo turto bendraturtės L. J. išpirkti likusią 1/4 dalį. Ieškovai 1995 m. gruodžio mėn. sumokėjo bendraturtei L. J. 3 000 JAV dolerių ir atsakovė 1995 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo iš bendraturtės 1/4 dalį ginčo turto. Bylos šalys sutarė, kad būtina atlikti ginčo turto rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ir statybos darbus. Atsakovės iniciatyva ir jos vardu parengus ir suderinus namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą (toliau – Rekonstrukcijos projektas), Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinė statybos inspekcijos Kauno skyrius 1995 m. rugsėjo 4 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus. Rekonstrukcijos projekte numatytus darbus savo darbu ir lėšomis įgyvendino ieškovai.

4. Ieškovai atliko tokius turto pagerinimo darbus: 1994–1995 metais išlietas pamatas ir pastatyta šiltnamio metalinė karkasinė konstrukcija; 1995 metais nugriauta sena medinė tvora ir pastatyta nauja tvora; 1996 metais gyvenamajame name įrengta vonia ir sanitarinis mazgas, perdarytas vandentiekio įvadas; 1997 metais įrengtas laidinio telefono įvadas, iškastas šulinys, nutiesta vandentiekio trasa į gatvę; 1998 metais įrengtas naujas elektros įvadas, nugriauti seni statiniai, pastatytas naujas ūkinis pastatas (garažas–sandėlis), pastatyta tvora iš gatvės pusės, įrengti vartai, varteliai; 2000 metais įrengti pakeliami garažo vartai, medinės sandėlio durys, baigta ūkinio pastato apdaila, iškastas naujas rūsys, išmūrytos sienos, pakeisti gyvenamojo namo langai; 2001 metais pastatytas ir įrengtas priestatas; 2002 metais išlietas kiemo grindinys, sutvirtinti namo pamatai; 2005 metais pakeista stogo konstrukcija ir įrengtas naujas stogas, išmūrytas naujas kaminas, pakeistas kietojo kuro katilas, prijungtas naujas vandens šildytuvas; 2006–2007 metais apšiltintos antro aukšto sienos, išvedžiota nauja elektros instaliacija, antrame aukšte įrengtas dušas, sanitarinis mazgas, atlikti vidaus apdailos darbai; 2007 metais apšildytos pirmo aukšto sienos, grindys; 2008 metais įrengti laiptai, pirmame aukšte išvedžiota nauja elektros instaliacija, įrengta nauja šildymo sistema, atlikti vidaus apdailos darbai, įrengta virtuvė, perdaryti sanitarinis mazgas ir vonia; 2009 metais baigti apdailos darbai pirmame aukšte; 2014 metais pakeista ūkinio pastato stogo danga; 2016 metais impregnuotos ir nudažytos viso namo sienos; nurodytu laikotarpiu sutvarkytas ir apželdintas visas žemės sklypas.

5. Nuo 1994 iki 2014 metų ieškovai naudojosi atsakovės turtu žodinės panaudos sutarties pagrindu, o nuo 2014 metų – rašytinės panaudos sutarties pagrindu. Ieškovai 2022 m. kovo 21 d. gavo iš atsakovės elektroninį laišką, kuriuo ji pareikalavo per vieną mėnesį atlaisvinti ginčo turtą, nors panaudos sutartyje buvo susitarta apie panaudos sutarties nutraukimą pranešti prieš tris mėnesius. Ieškovai 2022 m. balandžio 19 d. pranešė atsakovei apie jos pareigą, nutraukus panaudos sutartį, kompensuoti ieškovams patirtas ginčo turto pagerinimo išlaidas. Atsakovei nepateikus atsakymo, ieškovai 2022 m. balandžio 27 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašė atsakovės duoti sutikimą atlikti ekspertizę turto pagerinimo vertei nustatyti. Ieškovai 2022 m. balandžio 29 d. gavo iš atsakovės pranešimą, kad ji nesutinka su ieškovų prašymais. Ieškovų nuomone, toks atsakovės elgesys nesąžiningas.

6. Ieškovų užsakymu ekspertas A. Z. įvertino ginčo turtą ir parengė ekspertizės aktą. Jame konstatuota, kad nuo 1994 iki 2016 metų ieškovų atliktų ginčo turto pagerinimų vertė yra 80 829,88 Eur. Nuo kiekvieno iš atliktų ginčo turto pagerinimo darbų praėjo nemažai laiko (nuo 8 iki 28 metų), todėl, turto apžiūros atlikimo metu (2022 m. birželio 8 d.) ieškovams nurodant atliktų nekilnojamojo turto pagerinimų darbų sąrašą, ekspertas įvertino tik akivaizdžius ieškovų atmintyje išlikusius ir eksperto pastebėti turto pagerinimus.

7. Ekspertizės akte neįvertinti žemės sklypo pagerinimo darbai, t. y. žemės sklypo apželdinimo, išlyginimo, stovėjusių statinių griovimo, takelių įrengimo, dekoratyvinių augalų sodinimo, dekoratyvinių elementų montavimo ir kitokie turto pagerinimo darbai. Nurodyti darbai taip pat priskirtini prie turto pagerinimų ir atsakovė už juos turėtų atlyginti. Ieškovų vertinimu, šių darbų vertė yra 2 000 Eur.

8. Ieškovai 1995 m. gruodžio mėn. sumokėjo ginčo turto bendraturtei L. J. 3 000 JAV dolerių 1/4 turto daliai išpirkti, kuri vėliau nuosavybės teise įregistruota atsakovės vardu. Nors nurodytos ieškovų patirtos išlaidos nelaikytinos turto pagerinimais, nes nėra statyba, bet šios išlaidos taip pat padidino atsakovės turto vertę ir naudingumą. Dėl to jos taip pat turėtų būti priskirtos prie turto pagerinimo ir, nutraukus panaudos sutartį, ieškovams kompensuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies –priteisė solidariai ieškovams iš atsakovės: 1) 80 000 Eur kompensaciją už atliktą nekilnojamo turto: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 2) 5 proc. metines palūkanas už priteistus 80 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 12 141,14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

10. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti turto pagerinimo išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio 1 dalimi ir 6.629 straipsniu, turėtų būti skaičiuojamas nuo turto pagerinimo momento. Apie savo teisės pažeidimą ieškovai sužinojo gavę atsakovės 2022 m. kovo 21 d. reikalavimą atlaisvinti (apleisti) ginčo turtą. Nuo šio momento ieškovai sužinojo apie savo teisių, susijusių su investuotų lėšų į atsakovės turtą, pažeidimu. Ieškovai kreipėsi ieškiniu į teismą 2022 m. gegužės 26 d., todėl nepraleido bendrojo ieškinio senaties termino.

11. Byloje nėra ginčo, kad ginčo turtas pagerintas ir pagerinimo darbus atliko ieškovai. Nurodytą aplinkybę patvirtina ne tik šalių ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, bet taip pat ir rašytiniai įrodymai. Namas ir ūkio pastatas pagerinti (rekonstruoti) iš esmės, padidėjo bendrasis jų plotas, pagerėjo būklė ir išaugo vertė.

12. Ieškovai ginčo name apsigyveno ne 1995, bet 1994 metais. Dėl to teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovai neatliko dalies darbų, t. y. neatliko tvoros pastatymo (pakeitimo) ir šiltnamio įrengimo darbų, esminių namo rūsio pertvarkos darbų, telefono tinklų, šulinio kasimo ir vandentiekio bei kanalizacijos įvedimo darbų, nes šie darbai atlikti iki 1995 metų. Tai, kad ieškovai atliktais turto pagerinimais naudojosi ir tenkino savo poreikius bei nukrypo nuo rekonstrukcijos projekto, neatleidžia atsakovės nuo pareigos kompensuoti pagerinimų išlaidas.

13. Nors 1995 metais rekonstrukcijos projektas parengtas atsakovės užsakymu ir leidimas vykdyti darbus išduotas jos vardu, bet visus darbus ūkio būdu atliko ieškovai. Iš rekonstrukcijos projekto aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad be gyvenamojo namo buvo numatyta rekonstruoti ūkinį pastatą, statyti nešildomą šiltnamį. Iki 1995 metų šiltnamio statyba neužfiksuota nei namų valdos inventorizacinėje (apskaitos) byloje, nei Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse. Dėl to teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog šiltnamis jau buvo pastatytas iki ieškovai apsigyveno ginčo namų valdoje.

14. Nors kiti atsakovės ginčijami darbai nebuvo įtraukti į rekonstrukcijos projektą, bet jie buvo atlikti. Nekilnojamojo turto kadastriniuose duomenyse ir namų valdos apskaitos byloje nėra duomenų apie namo rūsio pagerinimo darbų mastą, naujo elektros įvado ir telefono linijos įrengimo darbus. Vis dėlto iš namų valdos žemės sklypo plano galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad telefono linijos ir elektros įvado įrengimo darbai atlikti 1995, 1996 metais, kai ieškovai gyveno ginčo name. Tai patvirtino apklausti liudytojai.

15. Statybos darbų (ne)teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsakovė pardavė ginčo turtą ir nenurodė jokių trūkumų (nukrypimų nuo projekto) pirkimo–pardavimo sutartyje.

16. Ieškovai atsakovės namų valdoje apsigyveno 1994 metais. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 16 d. sudarė rašytinę panaudos sutartį. Nors atsakovė tvirtino, kad nesudarė nurodytos sutarties, bet neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nuo 1994 metų bylos šalis siejo neatlygintiniai ginčo turto panaudos santykiai, ieškovai atsakovės leidimu ginčo turtą pagerino ir įgijo teisę į būtinų išlaidų atlyginimą.

17. Rekonstrukcijos projektas parengtas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas atsakovės užsakymu, todėl ji turėjo visas galimybes įvertinti tokiai statybos rūšiai būtinų išlaidų dydį ir savo pajėgumą vykdyti rekonstrukcijos darbus. Prie ginčo turto rekonstrukcijos darbų atsakovė neprisidėjo, nurodytus darbus ūkio būdu, naudodami savo lėšas, atliko ieškovai. Bylos šalis siejo artimi giminystės ryšiai (ieškovė yra atsakovės duktė), iki 2018, 2019 metų jų santykiai buvo geri, pagrįsti pagarba ir pasitikėjimu, panaudos sutartis buvo neterminuota. Nors atsakovė gyveno skyrium nuo ieškovų, bet dažnai juos lankė, dalyvavo šeimos šventėse. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovų ir liudytojų paaiškinimai, fotonuotraukos. Atsakovė ginčo turto pagerinimus matė, jiems pritarė.

18. Ieškovai ieškinio reikalavimus iš esmės grindė jų pasamdyto specialisto UAB „Skena“ vadovo A. Z. 2022 m. liepos 12 d. aktu (toliau – ir UAB „Skena“ aktas). Nurodytame akte užfiksuota, kad ginčo turto ūkio būdu atliktų pagerinimo darbų sąnaudos yra 80 829,88 Eur. Atsakovė prieštaravimus grindė specialistės M. M. 2022 m. spalio 3 d. turto pakeitimo sąmatinių skaičiavimų aktu (toliau – ir M. M. aktas). Nurodytame akte konstatuota, kad ginčo turto pagerinimų vertė, skaičiuojant ją 1996–2016 metų kainomis, yra 37 661,30 Eur. Atsakovė pateikė savo pasamdyto specialisto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, M. K. išvadą (rašytinę konsultaciją) Nr. RE22-028 (toliau – ir M. K. išvada). Nurodytoje išvadoje nustatyta, kad 1995–2016 metais atliktų ginčo turto pagerinimų rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2022 m. birželio 14 d.) yra 80 000 Eur.

19. Teismas nusprendė, kad protingiausia ir tikslingiausia taikyti lyginamąjį ginčo turto vertės nustatymo kriterijų, vertinant daikto vertę iki atitinkamų darbų atlikimo ir juos atlikus. Dėl to teismas vadovavosi M. K. išvada, nes nurodyto specialisto kvalifikacija yra aukštesnė už kitų šioje byloje išvadas pateikusių specialistų kvalifikaciją, jo ekspertinis aktas faktiškai atitinka teismo ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, jame išsamiai nurodytas tyrimo objektas ir metodas, atlikti skaičiavimai pagrįsti išsamia analize, metodika ir taikytų teisės aktų reikalavimais. Ekspertas M. K. atsakė į nagrinėjamam ginčui spręsti aktualų klausimą, t. y. kokia ginčo turto rinkos vertė būtų šiuo metu jo nepagerinus (66 000 Eur), ir kokia yra šio turto pagerinimo vertė (80 000 Eur). Eksperto nurodyta ginčo turto rinkos vertė po jo pagerinimų (146 000 Eur) faktiškai atitinka turto vertę, už kurią atsakovė šį turtą pardavė (145 000 Eur).

20. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą į atlygintinų būtinų išlaidų turtui pagerinti dydį įtraukti taip pat ir 3 000 JAV dolerių, kuriuos jie sumokėjo už atsakovę pastarajai sudarius 1995 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1/4 ginčo turto įsigijimo. Nurodytas sandoris nenuginčytas, jo sudarymo aplinkybės nepaneigtos ir neapima turto panaudos bei atlyginimo už tokio turto pagerinimus sampratos. Nurodytoms lėšoms išieškoti ieškovai pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Net jeigu ieškovų argumentai pasitvirtintų, nebūtų teisinio pagrindo priteisti nurodytos sumos kaip turto pagerinimo išlaidų. Teismas taip pat atmetė ir ieškovų argumentus, kad dėl turto pagerinimo jie patyrė ir kitų išlaidų (pavyzdžiui, apie 2 000 Eur žemės sklypui sutvarkyti). Nurodytų aplinkybių jie tinkamai nepagrindė.

21. Atsakovės argumentus, kad dėl ieškovų savavališkos statybos, nukrypstant nuo rekonstrukcijos projekto, nekokybiškai atliktų darbų ir turto neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovė patirs papildomų išlaidų, teismas pripažino nepagrįstais, nes atsakovė ginčo turtą jau pardavė, bet nepateikė įrodymų, jog dėl nurodytų trūkumų ji patyrė papildomų išlaidų ar kitų turtinių nepatogumų. Teismas nepagrįstu pripažino taip pat ir atsakovės argumentą, kad šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai, t. y. jog už neatlygintiną naudojimąsi turtu atsakovė turi teisę nemokėti turto pagerinimo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad tokia sąlyga panaudos sutartyje nebuvo numatyta, todėl kitoks šalis faktiškai siejusių teisinių santykių aiškinimas prieštarautų panaudos sutarties esmei ir sampratai.

22. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti 88,89 proc., ieškovams iš atsakovės priteistos 13 430,96 Eur bylinėjimosi išlaidos (15 109,64 × 88,89 proc. : 100 proc.), o atsakovei iš ieškovų – 1 289,82 Eur (11 609,57 Eur × 11,11 proc. : 100 proc.). Įskaitęs vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas ieškovams iš atsakovės solidariai priteisė 12 141,14 Eur (13 430,96 Eur – 1 289,82 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23. Ieškovai R. K. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, bei priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės 15 109,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės reikalavimą dėl 12 905,12 Eur (sumažintų iki 11 609,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų atmesti. Taip pat ieškovai prašo priteisti iš atsakovės solidariai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Išlaidų paskirstymas formaliai vadovaujantis teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 daliai, pagal kurią teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dalis bylinėjimosi išlaidų patirta dėl atsakovės ar jos atstovų kaltės, šių išlaidų buvo galima išvengti, bylą išnagrinėti operatyviau, koncentruočiau.

23.2. Ieškovai baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teismo prašė skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti į atsakovės procesinį elgesį. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl atsakovės atstovo kaltės reikėjo atidėti posėdį, nes jis buvo išvykęs atostogauti, nepateikė liudytojos duomenų, trukdė iškviesti į teismą liudytoją M. M.. Atsakovės atstovas vilkino procesą skaitydamas paaiškinimus, kuriuos galėjo pateikti raštu. Atsakovės atstovas tiesiog skaitė tai, ką jau pats buvo nurodęs procesiniuose dokumentuose. Dėl to bylos nagrinėjimas užsitęsė nepagrįstai, ieškovų atstovai turėjo papildomai pasirengti kitam posėdžiui.

23.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės nurodytų išlaidų, kurios buvo nesusijusios su atstovavimu jai nagrinėjamoje byloje. Ieškovai baigiamojoje kalboje prašė pirmosios instancijos teismo jų nepriteisti bet kokiu bylos baigties atveju.

Atsiliepimas

24. Atsakovė M. M. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti solidariai iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovams didesnę negu leistiną sumą. Ištaisius teismo sprendime padarytas klaidas apskaičiuojant maksimalią ieškovams galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą pagal jų faktiškai patirtas išlaidas ir pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytas maksimalias sumas, priteistina suma (iki jos pakoregavimo pagal patenkintų ieškovų reikalavimų proporciją) negalėjo viršyti 8 703,20 Eur.

Šalies argumentai

24.2. Ieškovai nepagrįstai teigia esą dalis bylinėjimosi išlaidų patirta dėl atsakovės ar jos atstovų kaltės. Ieškovai ne tik neįrodo, bet net ir nenurodo konkrečių papildomų išlaidų, neva patirtų dėl atsakovės atstovų tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

24.3. Nėra pagrindo tvirtinti, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir byla galėjo būti išnagrinėta greičiau. Jeigu vis dėlto būtų konstatuota, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, tuomet reikėtų laikyti, kad tai atsitiko ne dėl atsakovės, kuri dėjo visas protingai įmanomas pastangas greitesniam bylos išnagrinėjimui, kaltės, bet dėl pačių ieškovų ir teismo veiksmų. Teismas nesugebėjo suvaldyti proceso ir tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

24.4. Atsakovės ir jos atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybė negali būti vertinama, kaip užtęsusi bylos nagrinėjimą, nes bet kuriuo atveju byla negalėjo būti išnagrinėta tame teismo posėdyje – tuo metu dar nebuvo pasirengta bylai nagrinėti. Atsakovės ir jos atstovo nedalyvavimas aptariamame teismo posėdyje nekliudė spręsti ieškovų apeliaciniame skunde nurodytų klausimų.

24.5. Ieškovai apeliacinį skundą nepagrįstai grindžia kasacinio teismo praktika ir doktrina, pagal kurią galima nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės „pralaimėjęs moka“. Ieškovai nėra šią bylą pralaimėjusi šalis. Jie reikalauja ne pakeisti nurodytą taisyklę, bet netaikyti jokios apibrėžtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovams tiesiog priteisti didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą.

25. Atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą, išskyrus tą jo dalį, kuria konstatuota, kad ieškovams nepriteisiamas darbo užmokestis, mechanizmų ir jų PVM sumos, bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) jeigu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimas nebus panaikintas ar pakeistas, sumažinti ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris neturėtų viršyti 7 736,27 Eur; 3) apklausti liudytoją K. K.; 4) priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. Teismas neišnagrinėjo vieno iš esminių atsakovės prieštaravimo ieškiniui pagrindų –senaties taikymo reikalingumo – ir neatskleidė bylos esmės šiuo klausimu bei netinkamai aiškino ir taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies normas.

25.2. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį (panaudos sutarties atveju taip pat ir CK 6.629 straipsnio 2 dalį), kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, o šios teisės pažeidimas, dėl kurio atsiranda nuomininko teisė į ieškinį pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, yra nuomotojo nemokėjimas nuomininkui šių daikto pagerinimo išlaidų; toks nuomotojo nemokėjimas daikto pagerinimo išlaidų iš karto nuo nuomininko teisės į jas įgijimo pažeidžia šią teisę ir nuomininkas įgyja teisę tuojau pat pareikšti nuomotojui ieškinį. Pagerinus daiktą CK 6.501 straipsnio 1 dalies sąlygomis, ši norma neįtvirtina atidėjimo termino ar papildomų sąlygų atsirasti nuomininko reikalavimo teisei į nuomotoją atlyginti daikto pagerinimo būtinas išlaidas ir ją atitinkančiai nuomotojo pareigai. Kitoks senaties termino pradžios aiškinimas nėra galimas, nes prieštarautų ieškinio senaties instituto paskirčiai.

25.3. Nuomotojo (panaudos davėjo) reikalavimo nuomininkui (panaudos gavėjui) išsikraustyti iš išnuomotų (duotų panaudai) patalpų pateikimas negali būti prilygintas nuomininko sužinojimui ar turėjimui sužinoti apie jo teisės gauti iš nuomotojo to daikto pagerinimo būtinų išlaidų atlyginimą atsiradimą ar pažeidimą, nes pats nuomotojo reikalavimas išsikraustyti nėra nuomininko reikalavimo teisės į nuomotoją dėl to daikto pagerinimo būtinų išlaidų atlyginimo pažeidimas. Tokį pažeidimą lemia nuomotojo atitinkamos sumos nesumokėjimo nuomininkui faktas, apie kurį nuomininkas žino nuo pat pradžių iki tol, kol negauna tos sumos iš nuomotojo. Pagal apskųsto sprendimo motyvaciją daiktą pagerinęs nuomininkas (panaudos gavėjas) gali neribotai ilgą laiką nuomotoją (panaudos davėją) laikyti nežinioje dėl galimo ieškinio nuomotojui dėl daikto pagerinimo vertės (ar būtinųjų išlaidų) atlyginimo, tuo pat metu kaupdamas daikto pagerinimo rinkos vertės didėjimą nuomotojo sąskaita. Tai yra nesąžininga ir neatitinka šalių teisėto lūkesčio. Ieškovai pripažįsta, kad didžioji dauguma turto pakeitimų atlikti seniau kaip prieš 10 metų, o su ieškiniu dėl kompensacijos už turto pagerinimus ieškovai kreipėsi 2022 m. gegužės 26 d.

25.4. Atsakovė įrodinėjo, kad susiklostė sudėtingesni bylos šalių santykiai negu vien tik neatlygintinas naudojimasis ginčo turtu. Jie apėmė skirtingų rūšių sutartis – nuomos ir panaudos sutarčių elementus. Už gyvenimą atsakovės name ir naudojimąsi jos turtu jai ieškovai iš dalies atlygino savo lėšomis (sąskaita) atlikdami namo ir kito turto pagerinimus. Tai atitiko CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą daikto pagerinimų atlygintinumo taisyklės išimtį.

25.5. Jeigu atsakovė būtų turėjusi įsipareigoti atlyginti ieškovų patirtas turto pagerinimo išlaidas, ji nebūtų leidusi ieškovams neatlygintinai naudotis turtu. Ieškovai konkliudentiniais veiksmais ir tiesioginiais pripažinimais patvirtino tikruosius savo ketinimus ir valią, kad turto pagerinimai bus neatlyginami. Teismas nepasisakė dėl nurodytų atsakovės argumentų, nenustatė bylos šalių tikrosios valios. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais leido ieškovams pagerinti turtą.

25.6. Ieškovai pateikė du skirtingus panaudos sutarties dokumentus. Vienas iš jų parengtas tam, kad būtų gautas teismo leidimas ieškovui parduoti butą Birštone. Teismas nepagrįstai pastarajam dokumentui suteikė tokią reikšmę, kurios nėra.

25.7. Teismas nepriteisė ieškovams jų 1994–2016 metais patirtų turto pagerinimo išlaidų, bet nepagrįstai, remdamasis tik M. K. išvada, priteisė apskaičiuotą ginčo turto vertę. Dėl to teismas pažeidė CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuota nuomininko teisė reikalauti, kad nuomotojas atlygintų nuomininko atlikto daikto pagerinimo realias būtinąsias išlaidas, ir nukrypo nuo nurodytos teisės normos taikymo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai, nenurodęs, kodėl nevertino sąskaitų, įrodančių ieškovų patirtų turto pakeitimų medžiagų faktinės išlaidas, jomis nesirėmė, nors ieškovas pripažino, kad jose nurodyta beveik visa ieškovų sunaudotų medžiagų kaina. Sąskaitos atspindi ieškovų ir faktiškai patirtas išlaidas. Tokių išlaidų neatspindi nei turto pakeitimų hipotetinių sąmatinių sąnaudų skaičiavimai, nei nekilnojamojo turto objektų vertė 2022 m. birželio 14 d. Dėl to nebuvo pagrindo vertinti turto pagerinimo išlaidas remtis hipotetinių sąmatinių sąnaudų skaičiavimais ar nekilnojamojo turto objektų verte 2022 m. birželio 14 d.

25.8. Teismas nepagrįstai nustatė ir subendrino į vieną tariamą atsakovės leidimą ieškovams atlikti turto pakeitimus, nors ieškovai teigia turto pakeitimus atlikę atskiriems turto elementams ir jų dalims per ilgą laikotarpį (1994–2016 metais). Atsakovės leidimai turėjo būti išduoti kiekvienam konkrečiam turto pagerinimui. Tai, kad atsakovė užsakė rekonstrukcijos projektą ir statybos leidimą, taip pat tai, jog ji yra ieškovės motina, anksčiau jų santykiai buvo geri ir ji lankėsi pas ieškovus, nereiškia esą atsakovė davė leidimą ieškovams atlikti turto pagerinimus.

25.9. Teismas nepagrįstai apibendrino, kad visi ieškovų tariamai atlikti turto pakeitimai yra turto pagerinimai. Teismas neįvertino turto elementų ir jų dalių lyginamuoju aspektu – iki darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Taip pat teismas neįvertino, kad patys ieškovai, naudojęsi turtu ilgą laiką (iki 28 metų), jį nudėvėjo.

25.10. Teismas neįvertino išlaidų, reikalingų ieškovų atliktiems turto pakeitimams, kurie yra savavališkos statybos rezultatas, įteisinti, ir nepagrįstai jomis nesumažino priteistos sumos. Potencialūs pirkėjai vertina savavališkos statybos aplinkybę ir dėl jos siūlo mažesnę kainą. Atsakovei nepavyko parduoti turto už pradinę nekilnojamojo turto brokerio rekomenduotą kainą. Neteisingas teismo motyvas esą atsakovė turėtų įrodyti patirtas išlaidas trūkumams ištaisyti, nes jos dar bus patirtos ateityje. Atsakovė įvardijo nurodytų išlaidų kategorijas ir vienos iš jų dydį – 1 431,47 Eur infrastruktūros mokestis.

25.11. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino M. K. išvadą, ignoravo ekonomikos ir logikos dėsnius, neatsižvelgęs į objektyvų nekilnojamojo turto kainų padidėjimą per 28 metus, išaugusią infliaciją ir kitus rinkos veiksnius. Teismas peržengė ieškiniu apibrėžtas ginčo ribas, nes ieškovai, remdamiesi CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, reikalavo priteisti jų atlikto turto pagerinimo atlikimo metu patirtas išlaidas, bet ne turto vertę, apskaičiuotą nuo pagerinimų atlikimo praėjus 28 metams. Teismo priteista turto pagerinimų vertė yra panašaus dydžio, kaip ir UAB „Skena“ akte, kuriuo reikalavimą grindė ieškovai, apskaičiuota sąmatinių sąnaudų suma, nors teismas pasisakė, kad specialistai A. Z. (UAB „Skena“ vadovas) ir M. M. į sąmatinius skaičiavimus nepagrįstai įtraukė darbo užmokesčio, mechanizmų ir jų PVM sąnaudas. Priteista suma viršija turto pakeitimų atlikimo metu ieškovų turėtas galimybes tokią sumą išleisti. Ieškovai pripažino turto pakeitimus vykdę iš ieškovo darbo užmokesčio lėšų – 1 500 Lt, kartais 2 000 Lt per mėnesį. Ieškovė tuo metu nedirbo. Priteista suma viršija ieškovės įvardytą turto pagerinimams ieškovų tariamai išleistą sumą. Ieškovė 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, nurodė, kad ieškovų išleista turto pagerinimams suma buvo 200 000 Lt (57 924 Eur).

25.12. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino išimtinai tik kai kuriuos įrodymus, kuriais ieškovai grindė savo poziciją, bet ignoravo esminę reikšmę bylai tinkamai išspręsti turinčius juos paneigiančius įrodymus, kuriais savo poziciją grindė atsakovė. Teismas nepalygino įrodymų ir nenurodė, kodėl vieni įrodymai neturėtų būti vertinami. Teismas neįvertino dokumentų, iš kurių matyti, kad kai kurie turto pakeitimai buvo iki ieškovų apsigyvenimo name, dalį turto pakeitimų ieškovai atliko nekokybiškai arba patys nudėvėjo, todėl jie nelaikytini padarytais.

25.13. Teismas neįvertino atsakovės argumentų dėl ginčo esmės, todėl bylos esmė neatskleista. Atsakovei neužtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą. Teismas nesuvaldė proceso, neužtikrino tinkamo pasirengimo bylos nagrinėjimui. Teismas sukliudė atsakovei pateikti savo poziciją, būti išklausytai visa apimtimi, nepagrįstai neleidęs apklausti atsakovės nurodytos liudytojos – atsakovės įgaliotinės K. K..

25.14. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai priteisęs ieškovams didesnę negu leistina sumą. Teismas nurodė, kad maksimali už ieškinio parengimą ieškovams galima priteisti suma yra 4 198,25 Eur. Nurodytą sumą teismas nepagrįstai įtraukė į bendrą maksimalaus užmokesčio dydį. Ieškovai į bylą pateikė sąskaitos faktūros Nr. 0207 (serija NWT22) priedą – suteiktų paslaugų ataskaitą. Iš jos matyti, kad ieškovai už ieškinio parengimą sumokėjo iš viso 2 520 Eur. Jie turėjo būti įtraukti skaičiuojant maksimalią priteistiną sumą, t. y., parengus ieškinį ne už maksimalią kainą, skirtumas neįtrauktinas.

Žemesnės instancijos teismas

25.15. Teismas nurodė, kad už „patikslinto ieškinio (dubliko)“ parengimą maksimali galima priteisti suma yra 2 594,85 Eur. Nurodytą sumą teismas nepagrįstai įtraukė į bendrą maksimalaus užmokesčio sumą. Ieškovai į bylą pateikė sąskaitos faktūros Nr. 0356 (serija NWT22) priedą – suteiktų paslaugų ataskaitą. Iš jos matyti, kad už patikslinto ieškinio ir priedų parengimą, pateikimą, konsultaciją dėl atsakovės atsiliepimo ir prašymo dėl žyminio mokesčio rengimą bei pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo iš viso 600 Eur. Jie turėjo būti įtraukti skaičiuojant maksimalią priteistiną sumą, o skirtumas neįtrauktinas.

25.16. Teismas nurodė, kad už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones maksimali suma yra 1 780,50 Eur. Teismo apskaičiavimas neteisingas, nes pagal pateiktą formulę maksimali galima priteisti suma yra 712,20 Eur.

25.17. Teismas nurodė, kad už kitus ieškovų atstovo parengtus dokumentus, kurių, anot teismo, į bylą pateikta šeši, maksimali galima priteisti suma – 1 259,30 Eur. Teismas nurodytą sumą grindžia neteisingu septynių, bet ne šešių dokumentų skaičiumi. Maksimali galima priteisti suma už šešis dokumentus yra 1 070,40 Eur.

25.18. Teismas nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija leistiną pagal Rekomendacijas priteisti sumą, bet nepagrįstai ieškovų prašomos priteisti sumos nesumažino. Užuot tai padaręs, teismas iš pradžių ieškovų prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų sumai. Maksimali ieškovams priteistina suma 8 703,20 Eur.

Atsiliepimas

26. Ieškovai R. K. ir V. K. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priimti ieškovų pateikiamus įrodymus – 1996–2014 metais ieškovo gautas pajamas patvirtinančius įrodymus, atmesti atsakovės prašymą apklausti liudytoją K. K. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Taikant lingvistinio, loginio, teleologinio ir lyginamojo teisės normų aiškinimo metodų sudėtį, CK 6.501 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje vartojamas žodelis „kai“ šiuo atveju reiškia ne laiko, o priežasties aplinkybę, t. y. nustato ne kada, bet kokioms aplinkybėms („kai“ = „tokiu atveju“) esant nuomininkas įgyją teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, tik turėdamas nuomotojo sutikimą atlikti daikto pagerinimus, nuomininkas turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Nurodytoje teisės normoje nenustatytas momentas, kada turi būti pareikštas toks reikalavimas. Atsakovės argumentai, kuriais bandoma įrodyti, kad ieškovai apie savo pažeistas teises sužinojo ir turi būti laikomi sužinoję iškart po pagerinimų atlikimo, todėl nuo tada turėtų būti pradedamas skaičiuoti senaties terminas, yra grindžiamas ydingu aiškinimu ir nagrinėjamam teisiniam santykiui neaktualia teismų praktika.

26.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovai sužinojo gavę atsakovės 2022 m. kovo 21 d. reikalavimą atlaisvinti (apleisti) ginčo turtą. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir ieškovės atsakymas į minėtą reikalavimą, todėl laikytina, kad būtent nuo šio momento ieškovai sužinojo apie savo teisių, susijusių su investuotų lėšų į atsakovės turtą, pažeidimu.

26.3. Atsakovė neįrodė, kad ieškovai įsipareigojo už naudojimąsi ginčo turtu atsiskaityti atlikdami turto pagerinimus. Jeigu ieškovai 1994 metais būtų žinoję, kad atsakovė bandys juos iškeldinti, neatlygintinai sieks įgyti ieškovų beveik 30 metų kurtą ir puoselėtą turto pagerinimą ir į bet kokius bandymus kilusį ginčą išspręsti taikiai reaguos priešiškai, tikrai nebūtų sutikę apsigyventi avarinės būklės name, jį rekonstruoti ir pagerinti, ieškovė nebūtų atsisakiusi palikimo dalies, nebūtų pardavę ieškovo paveldėto buto, bet būtų išsikėlę gyventi į Birštoną arba įsigiję nuosavą gyvenamąjį būstą.

26.4. Bylos šalis siejo itin artimi ir nuolatiniai ryšiai, turtas pagerintas per daugiau kaip 20 metų. Atsakovė ne kartą buvo pas ieškovus, matė atliktus ir atliekamus pagerinimo darbus, dėl jų nereiškė pretenzijų. Atsakovė ne tik konkliudentiniais veiksmais sutiko su turto pagerinimo darbais ir davė leidimą juos vykdyti, bet taip pat ir pati skatino ieškovus tai daryti. Atsakovė savarankiškai parengė ir suderino turto rekonstrukcijos projektą (dėl namo rekonstrukcijos, ūkinio pastato ir metalinio šiltnamio statybos). Ji kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

26.5. Net ir laikantis pozicijos, kad rašytinė panaudos sutartis sudaryta tik tam, jog teismas išduotų leidimą parduoti ieškovo turtą, ji patvirtina buvus panaudos teisinius santykius. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius.

26.6. CK 6.501 straipsnyje nustatyta galimybė panaudos gavėjui priteisti ne tik faktiškai patirtas išlaidas, bet ir atliktų pagerinimų vertę. Lietuvos teismų praktikoje būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės teisės objekto vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą. Ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei su reikalavimu kompensuoti atliktų turto pagerinimų vertę, bet ne atlyginti pagerinimams patirtas išlaidas. Atsakovė praturtėjo ieškovų sąskaita 80 000 Eur, pardavus pagerintą nekilnojamąjį turtą. Ieškovai į atsakovės turtą beveik 30 metų investavo visas savo pajamas, o, atsakovei nutraukus panaudos sutartį, prarado visas investicijas.

26.7. Ieškovų atlikti turto pagerinimo darbai iš esmės pakeitė jo technines, naudingumo ir vertingumo savybes. Šie darbai atlikti ne siekiant turtą išlaikyti tokios būklės, kokios jis perduotas ieškovams, bet siekiant jį atnaujinti, rekonstruoti, t. y. pagerinti. Nėra pagrindo tvirtinti, kad teismas, subendrindamas ir remdamasis M. K. išvada, priėmė neteisingą sprendimą. Nurodytoje išvadoje konstatuota, kad turto vertė be ieškovų atliktų pagerinimo darbų būtų 80 000 Eur mažesnė.

26.8. Ieškovai savo reikalavimą grindė ne tik UAB „Skena“ akte pateiktais sąmatiniais apskaičiavimais, bet taip pat ir kitomis aplinkybėmis, kurių negalėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl to atsakovės argumentai, kad teismas priteisė didesnę sumą, negu įrodinėjo ieškovai, yra nepagrįsti. Ieškovai nesutinka su atsakovės ir teismo argumentais, kad ieškovų savo jėgomis atliktas darbas neturėtų būti atlygintas. Šie darbai turi vertę, sukuria pridėtinę naudą, už juos reikia mokėti tretiesiems asmenims arba juos atlikti patiems.

26.9. Ieškovai nesutinka su atsakovės teiginiu, kad priteista suma viršija ieškovų turėtas galimybes išleisti tokią sumą. Ieškovas 1994–2014 metais gavo mažiausiai 461 619 Lt pajamų. Nurodytą aplinkybę įrodo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas tuo metu dirbo dviejose darbovietėse. Pajamas gavo ne tik jis, bet taip pat ir ieškovė. Be to, šeimą padėjo išlaikyti ieškovo motina B. K. ir kiti ieškovo giminaičiai, dalį poreikių pragyvenimui ieškovai kompensuodavo kitomis priemonėmis. Ieškovai byloje pateikė pirkinių čekius, kurie pagrindžia patirtas 9 447,4 Eur išlaidas. Pirkimo kvitais, čekiais ir sąskaitomis faktūromis užfiksuota tik dalis turtui pagerinti patirtų išlaidų.

26.10. Ieškovų pasitelktos ir atsakovės pasitelktos specialistės M. M. išvados skiriasi iš esmės: UAB „Skena“ apskaičiavo 80 800 Eur pagerinimo darbų sąnaudas, o pagal specialistės M. M. sąmatinius apskaičiavimus turto pagerinimo darbų vertė – 37 700 Eur. Ieškovų nuomone, specialistė M. M. neturėjo teisės atlikti jau esamo (ne projektuojamo) statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo sąmatinių skaičiavimų, negalėjo atlikti statinio matavimų, neturėjo teisės nustatyti darbų atlikimo (neatlikimo) faktų. Ieškovų pasitelktos UAB „Skena“ vadovas tyrimą atliko pagal turimą kvalifikaciją.

26.11. Atsakovė nepagrįstai įrodinėja, kad teismas turėjo neatsižvelgti į su ieškovais susijusių liudytojų parodymus, nes liudytojai buvo šališki ir jų parodymai nekonkretūs. Tiek atsakovę, tiek ieškovus sieja giminystės santykiai su liudytojais. Visos bylos šalys pažinojo kaimynus. Liudytojų parodymai buvo nekonkretūs, nes liudijami įvykiai įvyko seniai. Teismas vadovavosi ne tik liudytojų parodymais, bet taip pat ir dokumentais.

26.12. Atsakovė teigia, kad teismas reikšmingai pažeidė civilinio proceso teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui: teismas netinkamai organizavo procesą ir sukliudė atsakovei iškviesti apklausti liudytoją K. K.. Ieškovų vertinimu, nurodyti trūkumai neturėjo įtakos bylai teisingai išnagrinėti, be to, jie gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovų kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateiktų ir prašomų priimti naujų įrodymų

28. Ieškovai, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą atsikrisdami į atsakovės argumentus dėl savo galimybių atlikti jų valdyto ir naudoto atsakovei nuosavybės teise priklausiusio turto pagerinimus, prašo priimti naujus įrodymus – 1996–2014 metais ieškovo gautas pajamas patvirtinančius įrodymus.

29. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus. Vis dėlto įstatymų leidėjas įtvirtino dvi išimtis, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gali būti priimti:1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti; 2) kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas, yra pagrindas priimti naujus įrodymus ar ne, teismas turi įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

31. Ieškovų apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai susiję su 1996–2014 metais ieškovo gautomis pajamomis. Ieškovai nenurodė aplinkybių, dėl kurių jie negalėjo pateikti nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teismui, nepagrindė būtinybės juos pateikti vėliau. Dėl to nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako juos priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

32. Byloje nustatyta, kad atsakovė M. M. (ieškovės R. K. motina), 1994 m. birželio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir 1995 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, įgijo nuosavybėn 1950 metų statybos gyvenamąjį namą, 1952 metų statybos ūkinį pastatą, 1983 metų statybos kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį) ir 0,0650 ha žemės sklypą, įgytą pagal 1998 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, esančius (duomenys neskelbtini).

33. Atsakovės užsakymu Ž. S. individuali įmonė „Sala“ 1995 metais parengė dalies ginčo turto (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) rekonstrukcijos projektą, o Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius 1995 m. rugsėjo 4 d. išdavė atsakovei leidimą vykdyti statybos darbus pagal nurodytą rekonstrukcijos projektą. Byloje nėra šalių ginčo, kad statybos darbus pagal nurodytus dokumentus vykdė ieškovai. Jie 1995 ir 1996 metais deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo name ir jame gyveno iki 2022 metų. Ieškovai ir atsakovė 2014 m. lapkričio 16 d. sudarė panaudos sutartį, kuria atsakovė perdavė ieškovams laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis ginčo turtu.

34. Atsakovė 2022 m. kovo 21 d. reikalavimu nurodė ieškovams ir kartu su jais gyvenantiems asmenims atlaisvinti (apleisti) ginčo turtą per 30 dienų nuo reikalavimo įteikimo. Nesutikdami su atsakovės reikalavimu, ieškovai 2022 m. balandžio 19 d. atsakovei pateikė atsakymą ir pranešė apie jos pareigą nutraukiant panaudos sutartį kompensuoti ieškovų patirtas ginčo turto pagerinimo išlaidas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškovų atsakymą, todėl šie 2022 m. balandžio 27 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir paprašė duoti sutikimą turto vertinimo ekspertizei atlikti tam, kad būtų nustatyta tiksli ginčo turto pagerinimų vertė. Atsakovė 2022 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku atsisakė išduoti nurodytą sutikimą ir nurodė, kad nesutinka su ieškovų pasiūlymais. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ginčo turtą už 145 000 Eur.

35. Ieškovai pareiškė ieškinį teisme ir prašo priteisti solidariai iš atsakovės 90 000 Eur kompensaciją už 1994–2016 metais atliktą ginčo turto pagerinimą. Reikalavimą ieškovai grindė išlikusiais pinigų kvitais už medžiagų, reikalingų turto pagerinimui, įgijimą, liudytojų paaiškinimais, UAB „Skena“ aktu, pagal kurį turto pagerinimo išlaidų vertė yra 80 829,88 Eur, ieškovų darbu ir sąskaita atliktais ginčo žemės sklypo pagerinimo (tvarkymo) darbais, kurie nebuvo įvertinti UAB „Skena“ akte ir kurių vertė yra 2 000 Eur.

36. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai nepraleido bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino reikalavimams pareikšti, taip pat ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai kvalifikavo susiklosčiusius šalių teisinius santykius, ar yra pagrindas priteisti ieškovams ginčo turto pagerinimo išlaidas ir kokio dydžio, taip pat ar byloje teisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl ieškinio senaties termino

37. Atsakovė nurodo, kad daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo atveju, vadovaujantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi ir 6.629 straipsniu, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo daikto pagerinimo momento. Atsakovės manymu, kitoks ieškinio senaties termino pradžios momento aiškinimas negalimas, nes prieštarautų ieškinio senaties instituto paskirčiai. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

38. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį pagal bendrąją taisyklę atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu (subjektyvusis momentas) arba turėjimu sužinoti (objektyvusis momentas) apie savo teisės pažeidimą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. kovo 21 d., kai gavo iš atsakovės reikalavimą atlaisvinti ginčo turtą (iš jo išsikraustyti). Iki tol, kol ieškovai naudojosi ginčo turtu, jie neturėjo pagrindo reikšti ieškinio dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir tik nuo panaudos sutarties nutraukimo dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams, susijusiems su ginčo turto pagerinimo išlaidų atlyginimu, pareikšti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo

41. Atsakovė teigia, kad susiklostė šalių teisiniai santykiai, turintys nuomos ir panaudos sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), bet, anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai supaprastino šiuos santykius, juos kvalifikuodamas tik pagal panaudos sutartį reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė pažymi, kad šalių tikroji valia buvo, jog ieškovai už gyvenimą atsakovės name ir naudojimąsi jos turtu jai iš dalies atlygino savo lėšomis (sąskaita) atlikdami ginčo turto pagerinimo darbus ir tai atitiko CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą daikto pagerinimų atlygintinumo taisyklės išimtį. Nurodyti atsakovės argumentai yra nepagrįsti dėl tokių toliau išdėstytų priežasčių.

42. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuo 1994 metų bylos šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, atsižvelgė į tai, jog šalys 2014 m. lapkričio 16 d. sudarė rašytinę panaudos sutartį, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei laikinai ir neatlygintinai naudotis ginčo turtu. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovė teigė, jog nurodytos sutarties nesudarė, bet nepaneigė panaudos sutarties sudarymo fakto. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

43. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021).

44. Panaudos sutarties samprata nustatyta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

45. Nuomos teisiniai santykiai apibrėžti CK 6.477 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

46. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

47. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Vadovaujantis nurodyto straipsnio 2 dalimi nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė paveldėjo kritinės būklės ginčo turtą. Ji neturėjo lėšų turtui išlaikyti ir sutvarkyti, todėl pasiūlė ieškovei apsigyventi ginčo name ir su ieškovais 1994 metais sudarė žodinį susitarimą. Nurodytu susitarimu bylos šalys susitarė, kad atsakovė leidžia ieškovams naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, o ieškovai įsipareigojo atsakovės turtu naudotis rūpestingai ir pagal paskirtį bei jį išlaikyti. Į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovai būtų įsipareigojo atsakovei mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo turtu. Taip pat nepateikti įrodymai, kad šalys susitarė dėl ginčo turto naudojimo termino. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2014 m. lapkričio 16 d. pasirašė panaudos sutartį, kuria atsakovė ieškovams perdavė ginčo turtą valdyti ir juo naudotis neatlygintinai. Į šią sutartį šalys neįtraukė jokių sąlygų, susijusių su ginčo turto pagerinimu, kuris buvo atliktas 1994–2014 metais, t. y. kad šalys atliktą turto pagerinimą laiko užmokesčiu už naudojimąsi ginčo turtu, už tą laikotarpį, kai šalis siejo tik žodinis susitarimas dėl ginčo turto panaudos. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad bylos šalys, sudarydamos 2014 metų panaudos sutartį, patvirtino jas siejusius ginčo turto panaudos santykius nuo 1994 metų. Tiek aptariamoje rašytinėje panaudos sutartyje, tiek ir anksčiau nebuvo panaudos davėjos ir panaudos gavėjų susitarimų, kad panaudos gavėjų atlikti panaudai suteikto turto pagerinimai bus neatlyginami. Įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas daryti priešingą išvadą, į bylą nepateikta.

49. Apeliantės argumentai, kad 2014 metų panaudos sutartis yra tariama ir jai neturi būti suteikiama reikšmė, atmetami, kaip nepagrįsti. Pirma, atsakovė nurodytos sutarties neginčijo, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Antra, nors apeliantė ir tvirtino, kad ji nepasirašė nurodytos sutarties, bet atsisakė byloje prašyti skirti rašysenos ekspertizę.

50. Atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad, jeigu atsakovė būtų turėjusi įsipareigoti atlyginti ieškovams turto pagerinimo išlaidas, ji nebūtų sutikusi leisti jiems naudotis ginčo turtu, teisėjų kolegija vertina tik kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti prievolės ieškovų atžvilgiu. Šis atsakovės argumentas patvirtina tik tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl mokesčio už naudojimąsi ginčo turtu ir juo ieškovai naudojosi neatlygintinai. Labiau tikėtina, kad susidarė situacija, kai atsakovė, būdama ieškovės motina, 1994 metais leido dukteriai ir jos sutuoktiniui neatlygintinai gyventi name ir naudotis ginčo turtu, kurį reikėjo suremontuoti, tam, jog padėtų dukters šeimai. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad tuo atveju, jeigu jie 1994 metais būtų žinoję, jog atsakovė po beveik 30 metų norės parduoti ginčo turtą ir iškraustyti ieškovus, jiems nebūtų buvę pagrindo sutikti apsigyventi avarinės būklės name, jį rekonstruoti, parduoti savo turtą ir gautas lėšas investuoti į ginčo turtą. Aptartos aplinkybės patvirtina susiklosčiusius šalių panaudos teisinius santykius.

Dėl CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo

51. Kasacinio teismo praktika dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo panaudos atveju yra nuosekliai išplėtota, joje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikoma CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis); taip pat išskirtos tokios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) turi būti nustatytas nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) įstatymu ar šalių sutartimi neturi būti nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; kt.).

52. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Kasacinio teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

53. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas keturias daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygas, todėl konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovams ginčo turto pagerinimo išlaidas. Patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės į bylą pateikta M. K. išvada, kurioje nurodyta, kad turto pagerinimo vertė yra 80 000 Eur.

54. Ginčydama pirmąją CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygą (panaudos gavėjai pagerino daiktą), atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai subendrino, jog visi ieškovų tariamai atlikti turto pakeitimai yra turto pagerinimai, nepalyginęs turto elementų ir jų dalių iki darbų atlikimo ir po jų atlikimo, teismas neįvertino, kad ieškovai, ilgą laiką naudojęsi turtu (iki 28 metų), jo pakeitimus patys ir nudėvėjo. Nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – ginčo turto pagerinimo. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais toliau išdėstytais argumentais.

55. Pirma, byloje esančiais įrodymais (fotonuotraukomis, rekonstrukcijos projektu, statybos leidimu, išlaidas patvirtinančiais dokumentais, specialistų pateiktomis išvadomis) nustatyta, kad ieškovai ne tik atliko kapitalinį ginčo turto remontą, jį visiškai rekonstravo, bet taip pat ir padidino jo plotą, jį įrengė, pastatė naujus statinius: šiltnamį, naują tvorą, namo priestatą. Be to, pats žemės sklypas buvo sutvarkytas ir apželdintas veja, gėlynais, dekoratyviniais augalais, alpinariumais. Nuosavybės teisę į visus pirmiau nurodytus objektus atsakovė įregistravo savo vardu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų atlikti ginčo turto pagerinimo darbai iš esmės pakeitė turto savybes. Jie buvo atlikti ne siekiant išlaikyti ginčo turtą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas ieškovams, bet iš esmės jį rekonstruoti, nes ginčo turtas buvo kritinės būklės ir jį reikėjo atnaujinti beveik nuo pat pamatų.

56. Antra, pagal kasacinio teismo praktiką faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016, 24 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas subendrino ieškovų atliktus turto pakeitimus, nepalyginęs turto elementų ir jų dalių iki ir po pagerinimų atliko, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagerinimai nebuvo atlikti ar jie buvo nereikšmingi. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovai atliko ne einamąjį remontą, nesiekė ginčo turtą išlaikyti tik tokios pat būklės, kokios jis jiems perduotas, bet jį rekonstravo ir taip panaudos objektą pagerino iš esmės. Rekonstrukcijai atlikti buvo gautas statybos leidimas ir parengtas rekonstrukcijos projektas. Tai padaryta atsakovės iniciatyva. Išvadą dėl panaudos objekto pagerinimo iš esmės patvirtina taip pat ir M. K. išvada. Joje konstatuota, kad ginčo turto vertė be ieškovų atliktų pagerinimo darbų būtų 80 000 Eur mažesnė. Taigi byloje nustatyta, kad dėl ieškovų atliktų darbų padidėjo ginčo turto vertė. Akivaizdu, kad ginčo turtas, ieškovams jame gyvenant, dėvėjosi. Vis dėlto teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nenustatytas toks ginčo turto nusidėvėjimas, dėl kurio turto nebegalima naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės argumentus apie ginčo turto nusidėvėjimą paneigia atsakovės sudarytas šio turto pirkimo–pardavimo sandoris ir už parduotą turtą gauta kaina.

57. Ginčydama antrąją CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygą (panaudos davėjo duotą leidimą), atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir įtraukė į vieną tariamą atsakovės leidimą ieškovams atlikti turto pakeitimus, nors ieškovai pagerinimo darbus atliko pagerindami atskirus turto elementais ir jų dalis ir tai darė ne vieną kartą bet ilgai, t. y. 1994–2016 metais. Atsakovė teigia, kad ieškovai turėjo gauti jos leidimus kiekvienam konkrečiam turto pagerinimui. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo teiginį pripažįsta nepagrįstu dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

58. Tai, ar duotas leidimas atlikti nuomojamo daikto pagerinimus, yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Apskųstame sprendime konstatuota, kad atsakovė užsakė statybos leidimą ir rekonstrukcijos projektą, ginčo turto pagerinimus matė, atvažiuodavo pas ieškovus į svečius, todėl turto pagerinimai buvo atlikti jai žinant ir jai leidus. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad šalis siejo artimi ryšiai, o ginčo turto pagerinimo darbai vykdyti daugiau kaip 20 metų. Atsakovė visu šiuo laikotarpiu ne kartą lankėsi pas ieškovus, matė atliktus ir atliekamus turto pagerinimo darbus. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė dėl atliktų darbų reiškė pretenzijas. Priešingai, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė, atvykusi pas ieškovus, apžiūrėdavo vykdomus ar įvykdytus darbus, domėjosi jų eiga. Byloje taip pat liko nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė paveldėjusi ginčo turtą, neturėjo lėšų jo rekonstruoti, o ieškovams sutikus jame gyventi, užsakė ginčo turto rekonstrukcijos projektą bei gavo statybos leidimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė suprato, jog ginčo turtas bus ieškovų lėšomis iš esmės rekonstruotas ir pagerintas, leido ir skatino tai daryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir daryti priešingos pirmosios instancijos teismo padarytajai išvados, kad ginčo turtas pagerintas be atsakovės sutikimo.

59. Ginčydama trečiąją CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygą (panaudos gavėjų turėtų pagerinimo būtinų išlaidų dydį), atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė įrodymu, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pagrįstų turto pagerinimo išlaidas, nenustatė ir nepriteisė ieškovams turto pagerinimo būtinų išlaidų, patirtų jų atlikimo metu (1994–2016 metais), bet nepagrįstai priteisė M. K. išvadoje lyginamuoju kainų metodu apskaičiuotą ginčo turto vertę turto grąžinimo atsakovei dieną – 2022 m. birželio 14 d.

60. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinio reikalavimus grindė UAB „Skena“ aktu, pagal kurį ginčo turto ūkio būdu atliktų pagerinimo darbų sąnaudos yra 80 829,88 Eur. Nurodytas aktas grindžiamas prie jo pridėtomis lokalinėmis medžiagų ir darbų sąmatomis. Atsakovė prieštaravimus grindė M. M. aktu, kuriame konstatuota, kad ginčo turto pakeitimų (pagerinimų) vertė, skaičiuojant ją 1996–2016 metų kainomis, yra 37 661,30 Eur. Atsakovė taip pat pateikė M. K. išvadą, pagal kurią ginčo turto atliktų 1995–2016 metais pakeitimų (pagerinimų) rinkos vertė jos nustatymo dieną praeityje (2022 m. birželio 14 d.) yra 80 000 Eur.

61. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams turto pagerinimo išlaidas, rėmėsi M. K. išvada, nurodydamas, kad būtent šis specialistas, lyginant jį su kitais specialistais, turi aukštesnę, t. y. teismo eksperto kategoriją, jo ekspertinis aktas faktiškai atitinka teismo ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, jame išsamiai nurodytas tyrimo objektas ir metodas, apskaičiavimai pagrįsti išsamia analize, metodika ir taikytų teisės aktų reikalavimais. Atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad teismas turėjo priteisti turto pagerinimo išlaidas vadovaudamasis M. M. pateiktais skaičiavimais, bet ne ginčo turto apskaičiuotą vertę, jo grąžinimo dieną. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

62. Pagal bendrąją taisyklę būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, bet jų dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaudos gavėjas turi teisę į visų patirtų išlaidų atlyginimą, kuris negali būti didesnis už atliktų pagerinimų vertę, t. y. pinigų sumą, kuri padidino daikto vertę.

63. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad specialistas M. K. atsakė į nagrinėjamam ginčui išspręsti aktualų klausimą, t. y. kokia ginčo turto rinkos vertė būtų šiuo metu jo nepagerinus (66 000 Eur) ir kokia yra šio turto pagerinimo vertė (80 000 Eur). Nurodyta turto rinkos vertė po jo pagerinimo (146 000 Eur) faktiškai atitinka turto vertę, už kurią atsakovė šį turtą pardavė (145 000 Eur). Teisėjų kolegija, susipažinusi su M. K. išvada, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent nurodyta išvada. Ji įvertinta kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. K. konkrečiai nustatė, kad ieškovų atliktų pagerinimo darbų vertė yra 80 000 Eur, nes atliktų statybos pagerinimo darbų vertė negali būti didesnė už tam tikslui patirtas išlaidas.

64. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Atsakovė 80 000 Eur praturtėjo ieškovų sąskaita, pardavusi pagerintą ginčo turtą. Ieškovai į atsakovės ginčo turtą per beveik 30 metų investavo visą savo uždirbtą turtą ir gautas pajamas, taip pat ir gautas pardavus jiems priklausantį turtą, o, atsakovei nutraukus panaudos sutartį, jie prarado šias investicijas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovės 80 000 Eur turto pagerinimo išlaidas.

65. Ginčydama ketvirtąją CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygą (įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitokios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklės), atsakovė nurodo, kad bylos šalis siejo santykiai, atitikę CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą daikto pagerinimo atlygintinumo taisyklės išimtį – ieškovai už gyvenimą atsakovės name ir naudojimąsi jos turtu jai iš dalies atlygino savo lėšomis (sąskaita) pagerindami namą ir kitą turtą. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka, nes juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai (žr. šios nutarties 48 punktą). Atsakovė neįrodė argumentų dėl pagerinimų neatlygintinumo. Jos argumentus paneigė ir byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai. Nenustačius bylos šalis siejusio susitarimo dėl panaudos objekto pagerinimo išlaidų neatlygintinumo, nėra pagrindo konstatuoti esant išimtį, dėl kurios būtų galima netaikyti ketvirtosios CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

66. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino M. K. išvadą, nepagrįstai neįvertino ieškovų išlaidų galimą maksimalią ribą patvirtinančių kitų įrodymų, nepagrįstai nesivadovavo ieškovų pateiktomis sąskaitomis, ieškovų ir atsakovės specialių žinių turinčių byloje liudytojais pripažintų asmenų A. Z. ir M. M. paaiškinimais. Atsakovė taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog kai kurie ieškovų nurodyti statybos metu sukurti objektai jau buvo nekilnojamojo turto valdoje, dalį darbų ieškovai perdarė ir vėliau gyvendami tuos pagerinimus nudėvėjo. Be to, atsakovės nuomone, teismas neįvertino liudytojų šališkumo ir jų parodymų abstraktumo.

67. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

68. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

69. Byloje nustatyta, kad M. K. išvada atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nurodytą išvadą pateikė atsakovė. Aplinkybė, kad, pirmosios instancijos teismui nusprendus vadovautis nurodyta išvada, atsakovė su tuo nesutinka, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog dėl to ši išvada yra neteisinga ar turi trūkumų. Ieškovai prašė iš atsakovės priteisti 90 000 Eur kompensaciją už atliktus ginčo turto pagerinimus. Nurodytą prašymą jie grindė UAB „Skena“ aktu. Atsakovės teigimu, apskaičiuota ginčo turto vertė negali būti prilyginta turto pagerinimo išlaidoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovai, per 28 metus atlikdami įvairius pagerinimus, investavo mažiau negu 80 000 Eur. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ginčo turto pagerinimai buvo atliekami per beveik 28 metus, todėl dabar tiksliai atkurti tai, kas atlikta, yra sudėtinga. M. K. įvertino tik akivaizdžiausius ginčo turto pagerinimus.

70. Apeliantės argumentus, kad ieškovams pirmosios instancijos teismo priteista suma viršija turto pagerinimų atlikimo metu ieškovų turėtas galimybes tokią sumą išleisti, teisėjų kolegija vertina tik kaip prielaidas, nes juos pagrindžiantys įrodymai į bylą nepateikti. Pažymėtina, kad šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Ieškovai nurodė, kad turto pagerinimams panaudojo gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas. Byloje nustatyta, kad jie 2014 metais pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį butą Birštone. Ieškovai taip pat nurodė, kad jiems padėdavo ieškovo motina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus dėl ieškovų pajamų ir jų atliktų panaudos objekto pagerinimo išlaidų neatitikties bei prieštaringumo vienas kitam. Be kita ko, atsižvelgus į tai, kad ieškovas pardavė butą, esantį Birštone, darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė to, kad ieškovai turėjo pakankamai lėšų byloje nustatytiems ginčo turto pagerinimams atlikti.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė visas ginčui išnagrinėti reikalingas aplinkybes. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, jį interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

Dėl atsakovės nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų kitų civilinio proceso teisės normų pažeidimų

72. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė reikšmingus proceso teisės normų pažeidimus, galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Tokiais pažeidimais apeliantė įvardija netinkamą proceso valdymą ir teismo kliudymą atsakovei apklausti liudytoją K. K.. Su nurodytais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

73. Aiškindamas proceso teisės normos pažeidimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

74. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau negu metus (byla teisme gauta 2022 m. gegužės 26 d., išnagrinėta 2023 m. liepos 10 d.). Byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. rugsėjo 15 d. ir nagrinėta penkiuose teismo posėdžiuose, kurių metu šalys teikė papildomus įrodymus, buvo išklausomi šalių paaiškinimai bei apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad teismo procesas turi vykti vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), o byla išnagrinėta, jeigu tai įmanoma, vieno posėdžio metu, bet tai nereiškia, kad nagrinėjamos bylos teismo procesas buvo vilkinamas ar pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas. LITEKO duomenys patvirtina, kad šalys ne kartą teikė papildomus įrodymus, su kuriais susipažinti ir dėl jų pasisakyti kitai šaliai turėjo būti suteiktas laikas. Be to, buvo teikiami prašymai apklausti liudytojus bei, atsižvelgiant tiek į teismo, tiek į šalių atstovų bei liudytojų užimtumą, derinamos kitų posėdžių datos. Tai lėmė bylos išnagrinėjimo tąsą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas be svaraus pagrindo būtų atidėjęs bylos nagrinėjimą ir būtų vilkinęs bylą.

75. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos argumentus bei neapklausė liudytojos K. K.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės prašoma apklausti liudytoja K. K. dalyvavo anksčiau 2023 m. sausio 18 d. vykusiame teismo posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog jai iš dalyvavimo teismo posėdyje tapo žinomos bylos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė norėjo, kad jos įgaliotinė K. K. būtų apklausta, kaip liudytoja, ji negalėjo kartu su atsakove dalyvauti teismo posėdyje, kaip jos atstovė, nes neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu (CPK 192 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo patenkinti atsakovės prašymo ir bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje apklausiant nurodytą asmenį.

76. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jos argumentais. Pažymėtina, kad abi šalys bylinėjimosi metu teikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus su naujais įrodymais, į pateiktus kitus dokumentus šalys atsikirsdavo pateikiant kitus dokumentus. Atsakovė buvo išklausyta, jos atstovui suteikta teisė prieš baigiamąsias kalbas pristatyti skaidres ir iš naujo perskaityti jų poziciją pagrindžiančius argumentus. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą ir, tik įvertinęs įrodymų visetą, konstatuoja, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuri atsakovei nepalanki, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus ar neįvertino jos į bylą pateiktų įrodymų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

77. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 15 109,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y.: 1 575 Eur sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio (priėmus patikslintą ieškinį, iš 1 725 Eur sumokėto žyminio ieškovams 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi grąžinta 150 Eur); 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino; 13 484,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė už įrodymų rinkimą rengiant ieškinį, patikslinto ieškinio parengimą, už teiktas teisines paslaugas renkant įrodymus įvairiose institucijose, už pasirengimą bylos nagrinėjimui, prašymų teismui teikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, antstoliui sumokėtą įmoką už teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimą vykdyti, teismo šaukimo liudytojai įteikimą, klausimų liudytojai suformulavimą, baigiamųjų kalbų parengimą.

78. Atsakovė patyrė 12 905,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškinį ir į patikslintą ieškinį parengimą, prašymų teismui teikimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, dalyvavimą teismo posėdžiuose, ekspertinio tyrimo atlikimą.

79. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį patenkinti 88,89 proc., ieškovams iš atsakovės priteisė 13 430,96 Eur teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (15 109,64 Eur × 88,89 proc. : 100 proc.), atsakovei iš ieškovų priteisė 1 289,82 Eur (11 609,57 Eur × 11,11 proc. : 100 proc.). Atlikęs vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas ieškovams iš atsakovės solidariai priteisė 12 141,14 Eur (13 430,96 Eur – 1 289,82 Eur)

80. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pagrindai bylinėjimosi išlaidas paskirstyti nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes dalis bylinėjimosi išlaidų patirta dėl atsakovės ar jos atstovų kaltės, šių išlaidų buvo galima išvengti, teismo procesą nagrinėti operatyviau, koncentruočiau. Ieškovai prašo priteisti jiems visas 15 109,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

81. Atsakovė skunde nurodo, kad maksimali galima ieškovams priteistina suma yra 8 703,20 Eur. Pagal apskųstu sprendimu patenkintų ieškovų reikalavimų proporciją 88,89 proc., galutinė ieškovams priteistina suma (jei sprendimas nebūtų panaikintas ar pakeistas) yra 7 736,27 Eur.

82. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

83. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti tai šaliai, kuri atliko neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1041-910/2023).

84. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, apskųstame sprendime nurodė, kad byla išnagrinėta iš dalies tenkinus ieškovų reikalavimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės išnagrinėtas ne atsakovės naudai, todėl būtent jai tenka atsakomybė dėl šios bylos proceso.

85. Vertinant šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina tai, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningus veiksmus, dėl kurių jai neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ar būtų pagrindas jas paskirstyti nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

86. Tai, jog atsakovė teikė į bylą papildomus paaiškinimus, prašė išreikalauti įrodymus ar apklausti liudytojus, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Ieškovams prašant iš jos priteisti 90 000 Eur, kuri traktuotina kaip didelė atsakovei suma, ji turėjo teisę visomis priemonėmis gintis nuo pareikšto reikalavimo. Byloje įvyko penki teismo posėdžiai. Jų metu apklausiami liudytojai, teikiami papildomai įrodymai bei išklausyti šalių paaiškinimai. Nenustatyta, kad atsakovė vilkino procesą, t. y. neteikė visų turimų dokumentų vienu procesiniu dokumentu ar per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinių dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai).

87. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė teikti įrodymus, savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė, naudodamasi CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, jomis būtų piktnaudžiavusi ar nevykdžiusi procesinių pareigų, vilkinusi procesą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė tokių aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į bendrąsias bylinėjimosi paskirstymo taisykles.

88. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstas sumas ar nesivadovavo Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais.

89. Atsakovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovams priteistiną sumą už ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą, taip pat priteisė per didelę sumą už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, už kitus ieškovų atstovo parengtus dokumentus, kurių maksimali galima priteisti suma – 1 259,30 Eur.

90. Ieškovai prašė priteisti už ieškinio parengimą 3 049,20 Eur, už patikslinto ieškinio parengimą – 726 Eur. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2022 m. II ketvirtį (2022 m. birželio mėn.), 2022 m. III ketvirtį (2022 m. rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2021 m. IV ketvirčio, 2022 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 679,3 Eur, 1 729,9 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą yra 4 198,25 Eur (1 679,3 x 2,5) (8.2 papunktis). Ieškovai prašė priteisti už ieškinio parengimą 3 049,20 Eur, kurie neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Už patikslinto ieškinio parengimą ieškovai patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už patikslinto ieškinio, kuris buvo pateiktas vietoj dubliko, parengimą yra 2 594,85 Eur (1 729,9 x 1,5) (8.3 papunktis). Ieškovų prašoma priteisti 726 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Iš viso už ieškinio bei patikslinto ieškinio parengimą ieškovai patyrė 3 775,20 Eur. Ši suma yra pagrįsta.

91. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovų patirtas išlaidas už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą ir nepagrįstai priteisė 1 780,50 Eur. Atsakovės teigimu, maksimali galima priteisti suma už nurodytą prašymą yra 712,20 Eur. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisinga formule, apskaičiuodamas ieškovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, bet tikėtina, jog dėl rašymo apsirikimo įrašė neteisingą gautą sumą. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisoma. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą yra 712,20 Eur (1 780,5 x 0,4) (8.16 papunktis).

92. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo priteistus 1 259,30 Eur už kitus ieškovų atstovo parengtus dokumentus, pažymėdama, kad teismas nurodė, jog išlaidas skaičiuoja už šešis į bylą pateiktus prašymus, bet iš tikrųjų jas apskaičiavo už septynis prašymus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis apie teismo procesą, nustatė, kad ieškovai iš viso į bylą pateikė septynis kitus jų atstovo parengtus dokumentus su priedais. Dėl to darytina išvada, kad tai yra taip pat pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas, o išlaidos apskaičiuotos teisingai.

93. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, į Rekomendacijose įtvirtintus priteistinų sumų dydžius, taip pat į pirmosios instancijos teismo atliktus apskaičiavimus, nusprendžia, kad yra pagrindas ieškovams priteisti 11 172,30 Eur bylinėjimosi išlaidas (9 547,30 Eur (3 775,20 Eur + 712,20 Eur + 1 259,30 Eur + 3 800,60 Eur) teisinei pagalbai apmokėti bei 1 625 Eur sumokėtą žyminį mokestį).

94. Ieškinį patenkinus 88,89 proc., ieškovams iš atsakovės priteisiama 9 931,05 Eur (11 172,30 × 88,89 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei, pirmosios instancijos teismo priteistos išlieka nepakitusios, atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – 1 289,82 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteisiama 8 641,23 Eur (11 172,30 Eur – 1 289,82 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

95. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas byloje nagrinėjamiems klausimams reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Nustačius, kad yra pagrindas sumažinti ieškovams iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų rašymo apsirikimų, apskųsto sprendimo dalis patikslinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

96. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

97. Atmetus šalių pateiktus apeliacinius skundus, tiek ieškovai, tiek atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už pateiktų atsiliepimų į apeliacinius skundus atlyginimą.

98. Ieškovai pateikė prašymą priteisti 4 356 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, ataskaitą bei lėšų pervedimo nurodymą). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 959,9 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 547,87 Eur (1 959,9 x 1,3) (8.11 papunktis). Ieškovų prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl ieškovams iš atsakovės priteisiamos 2 547,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

99. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, ataskaitą bei lėšų pervedimo nurodymą). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. spalio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,1 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 600,13 Eur (2 000,1 x 1,3) (8.11 papunktis). Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jai priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

100. Įskaičius šios nutarties 98 ir 99 punktuose nurodytas sumas, ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteisiamos 1 095,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir nurodant, kad ieškovams R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiama po 4 320,62 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovams R. K.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 547,94 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus