Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-387-413/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-10
Bylos Nr.: e2-387-413/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00313-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Ieškovas: R. K., V. K.
Atsakovas: M. M.
Advokatai: Jūratė Normantė, Liutauras Baikštis

Civilinė byla Nr. e2-387-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00313-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.16.12.6.17; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovams R. K., V. K. ir jų atstovei advokatei Jūratei Normantei,atsakovei M. M., jos atstovams advokatams Liutaurui Baikščiui ir Martynui Kalveliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovei M. M. dėl kompensacijos už atliktus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimų esmė

1. Ieškovai R. K. ir V. K. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės M. M. 90 000 Eur dydžio kompensaciją už atliktą nekilnojamo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), – pagerinimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovų reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Ieškovė R. K. yra atsakovės M. M. duktė. (duomenys neskelbtini) mirus M. V., atsakovė paveldėjo ¾ dalis ginčo turto. Tuo metu gyvenamasis namas buvo kritinės būklės – namo stogo danga buvo susidėvėjusi ir nebeužtikrino savo paskirties, praleisdavo kritulius, kurie patekdavo į namo vidų ir gadino stogo bei namo konstrukcijas ir vidaus apdailą; elektros, vandentiekio ir šilumos inžineriniai tinklai buvo susidėvėję, netinkami ir nesaugūs naudoti; langai buvo nesandarūs; pamatai skilinėjo, aižėjo, į namo vidų pro pažaidas patekdavo drėgmė; sienos nebeužtikrino šilumos sulaikymo savybių. Tokią gyvenamojo namo būklę lėmė namo jo nusidėvėjimas, nepriežiūra ir neatlikti remonto darbai (paskutinis gyvenamojo namo remontas buvo darytas 1952 metais). Atsakovė namo išlaikymui ir sutvarkymui lėšų neturėjo, todėl name apsigyventi pasiūlė savo dukrai – ieškovei. 1994 m. birželio mėnesį ieškovė ir jos šeima persikėlė gyventi į atsakovės paveldėtą gyvenamąjį namą.

2.2. Atsakovė 1995 m. ieškovų paprašė iš kitos ginčo turto bendraturtės L. J. išpirkti likusią ¼ dalį ginčo statinių. Todėl ieškovai 1995 m. gruodžio mėn. iš nuosavų lėšų sumokėjo L. J. 3 000 JAV dolerių ir 1995 m. gruodžio 12 d. atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 16RS-2895 pagrindu įgijo ir įregistravo nuosavybės teises į likusią dalį statinių. Šalys sutarė, kad būtina atlikti nekilnojamojo turto rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ir statybos darbus. Atsakovės iniciatyva ir jos vardu parengus ir suderinus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą (toliau – Rekonstrukcijos projektas), 1995 m. rugsėjo 4 d. Valstybinė statybos inspekcija išdavė leidimą vykdyti statybos darbus. Nors minėtas leidimas ir Rekonstrukcijos projektas buvo rengiamas atsakovės, kaip užsakovės vardu, tačiau Rekonstrukcijos projekte numatytus darbus savo darbu ir lėšomis įgyvendino ieškovai.

2.3. Ieškovai atliko tokius turto pagerinimo darbus: 1994 - 1995 metais buvo išlietas pamatas ir pastatyta šiltnamio metalinė karkasinė konstrukcija; 1995 metais nugriauta sena medinė tvora ir pastatyta nauja tvora; 1996 metais gyvenamajame name įrengta vonia ir sanitarinis mazgas, perdarytas vandentiekio įvadas; 1997 metais įrengtas laidinio telefono įvadas, iškastas šulinys, nutiesta vandentiekio trasa į gatvę; 1998 metais įrengtas naujas elektros įvadas, nugriauti seni statiniai, pastatytas naujas ūkinis pastatas (garažas-sandėlis), pastatyta tvora iš gatvės pusės, įrengti vartai, varteliai; 2000 metais įrenti pakeliami garažo vartai, medinės sandėlio durys, baigta ūkinio pastato apdaila, iškastas naujas rūsys, išmūrytos sienos, pakeisti gyvenamojo namo langai; 2001 metais pastatytas ir įrengtas priestatas; 2002 metais išlietas kiemo grindinys, sutvirtinti namo pamatai; 2005 metais pakeista stogo konstrukcija ir įrengtas naujas stogas, išmūrytas naujas kaminas, pakeistas kietojo kuro katilas, prijungtas naujas vandens šildytuvas; 2006-2007 metais apšiltintos antro aukšto sienos, išvedžiota naujai elektros instaliacija, antrame aukšte įrengtas dušas, sanitarinis mazgas, atlikti vidaus apdailos darbai; 2007 metais apšildytos pirmo aukšto sienos, grindys; 2008 metais įrengti laiptai, pirmame aukšte naujai išvedžiota elektros instaliacija, įrengta nauja šildymo sistema, atlikti vidaus apdailos darbai, įrengta virtuvė, perdaryti sanitarinis mazgas ir vonia; 2009 metais baigti apdailos darbai pirmame aukšte; 2014 metais pakeista ūkio pastato stogo danga; 2016 metais impregnuotos ir nudažytos viso namo sienos; per minėtą laikotarpį sutvarkytas ir apželdintas visas žemės sklypas.

2.4. Nuo 1994 m. iki 2014 m. ieškovai naudojosi atsakovės turtu žodinės panaudos sutarties pagrindu, o nuo 2014 m. – rašytinės panaudos sutarties pagrindu. 2022 m. kovo 21 d. ieškovai gavo iš atsakovės elektroninį laišką, kuriuo ji pareikalavo per vieną mėnesį atlaisvinti ginčo turtą, nors panaudos sutartyje buvo susitarta apie panaudos sutarties nutraukimą pranešti ieškovams prieš tris mėnesius. Ieškovai 2022 m. balandžio 19 d. pranešė atsakovei apie jos pareigą nutraukus panaudos sutartį kompensuoti ieškovams patirtas ginčo turto pagerinimo išlaidas. Atsakovei nepateikus jokio atsakymo, ieškovai pakartotinai į atsakovę kreipėsi 2022 m. balandžio 27 d., prašė atsakovės sutikimo atlikti turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizę. 2022 m. balandžio 29 d. ieškovai gavo iš atsakovės pranešimą, kuriuo ji nesutiko su visais ieškovų prašymais. Ieškovų nuomone, toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas, dėl to jie priversti savo teises ginti teismo keliu.

2.5. Ieškovų užsakymu ekspertas A. Z. įvertino ginčo turtą ir surašė ekspertizės aktą, kuriame konstatavo, kad nuo 1994 m. iki 2016 m. ieškovų atliktų ginčo turto pagerinimų vertė siekia 80 829,88 Eur. Nuo kiekvieno iš atliktų ginčo turto pagerinimo darbų praėjo nemažai laiko (nuo 8 iki 28 metų), todėl turto apžiūros atlikimo metu (2022 m. birželio 8 d.) ieškovams nurodant atliktų nekilnojamojo turto pagerinimų darbų sąrašą, eksperto buvo įvertinti tik akivaizdūs, ieškovų atmintyje išlikę ir eksperto pastebėti turto pagerinimai.

2.6. Ekspertizės aktu nebuvo vertinami žemės sklypo pagerinimo darbai, t. y. žemės sklypo apželdinimo, išlyginimo, stovėjusių statinių griovimo, takelių įrengimo, dekoratyvinių augalų sodinimo, dekoratyvinių elementų montavimo ir kitokie turto pagerinimo darbai. Tačiau šie darbai taip pat priskirtini prie turto pagerinimų ir atsakovė už juos turėtų atlyginti.. Ieškovų vertinimu, šių pagerinimo darbų vertė siekia 2 000 Eur.

2.7. Ieškovai 1995 m. gruodžio mėn. sumokėjo ginčo turto bendraturtei L. J. 3 000 JAV dolerių nekilnojamojo turto dalies išpirkimui, kuri vėliau nuosavybės teise buvo įregistruota atsakovės vardu. Nors šios ieškovų patirtos išlaidos bendrąją prasme nelaikytinos nekilnojamojo turto pagerinimais, nes pagal savo esmę nėra statyba, tačiau minėtos ieškovų išlaidos taip pat padidino atsakovės turto vertę ir naudingumą, todėl taip pat turėtų priskirtos prie turto pagerinimų ir nutraukus panaudos sutartį ieškovams kompensuotos.

II. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį esmė

3. Atsakovė M. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsikirtimus į ieškinį atsakovė grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovai ginčo turte apsigyveno ne 1994 m., o 1995 m., kur su šeima gyveno ir naudojosi atsakovei priklausančiu turtu iki 2022 m. birželio 14 d. Ieškovai nemokėjo atsakovei jokio nuomos mokesčio ir apmokėdavo mokesčius tik už suteiktas komunalines paslaugas, be atsakovės sutikimo atliko kai kuriuos turto pakeitimus, kuriuos ieškovai vadina turto pagerinimais. Atsakovė tikėjosi, kad ginčo name jai bus įrengtas vienas kambarys, kad sulaukusi senatvės ji galės gyventi kartu su dukters šeima, tačiau ieškovė su atsakove bendraudavo retai. Tik tuomet, kai ieškovai nesutiko, jog atsakovė gyventų kartu ir pasirūpintų jos senatve, atsakovė nutarė turtą parduoti.

2.2. Atsakovė su ieškovais niekada nesudarė jokios panaudos sutarties – nei žodinės, nei rašytinės. Ieškovų pateiktos į bylą 2014 m. lapkričio 16 d. panaudos sutarties iki ieškinio pateikimo atsakovė nebuvo mačiusi, nėra jos pasirašiusi, tokios sutarties projekto ieškovai niekada neteikė atsakovei derinti ar pasirašyti. Ieškovų į bylą pateiktas neva šalių sudarytos rašytinės panaudos sutarties egzempliorius yra nepasirašytas, kas akivaizdžiai rodo, kad rašytinės panaudos sutarties ginčo šalys nesudarė. Tai reiškia, kad ieškovai klastoja dokumentus.

2.3. Šalys nebuvo aptarusios ieškovų naudojimosi ginčo turtu teisinio pagrindo. Atsakovė 2019 m. liepos 23 d. buvo pateikusi ieškovams reikalavimą mokėti už naudojimąsi turtu po 400 Eur kas mėnesį. Šalys nederino statinių pakeitimo darbų, ieškovai atsakovės leidimo tokiems pakeitimams atlikti neprašė ir atsakovė tokio leidimo nebuvo davusi. Šalys taip pat nederino turto pagerinimo darbų ir jų kainos. Rekonstrukcijos projekto parengimą atsakovė organizavo dar iki ieškovų šeimos apsigyvenimo ginčo turte. Atsakovės įsitikinimu, tai rodo, kad ji svarstė rekonstruoti gyvenamąjį namą ir tikėjosi ateityje gyventi name kartu su dukra ir jos šeima. Ieškovai savavališkai, be atsakovės žinios, gavo Rekonstrukcijos projektą ir pradėjo vykdyti statybos darbus. Apie vykdomą rekonstrukciją atsakovė atsitiktinai sužinojo apie 1998 metų rudenį, o iki minėto laiko turto pakeitimai buvo vykdomi be atsakovės pritarimo.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovų atlikti turto pagerinimai nebuvo būtini, nes ieškovai neteisingai nurodo, jog gyvenamasis namas buvo avarinės būklės, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai ieškovų argumentams, kad namo stogas leido vandenį, jų pateiktos į ylą nuotraukos patvirtina, kad namo stogo būklė buvo gera. Namas galėjo tarnauti atsakovei ir tokios būklės, kokia buvo iki statybos darbų. Be to, ieškovai patys pageidavo atlikti turto pakeitimus, kad galėtų labiau pritaikyti jį savo poreikiams. Todėl turto pagerinimo darbai buvo atlikti ne atsakovės, bet ieškovų interesais. Be to, name atlikti pakeitimai neatitiko Rekonstrukcijos projekto sprendinių, o kai kurie ieškinyje nurodyti pakeitimai iš viso nebuvo atlikti (pvz., darbai, susiję su tvoros pakeitimu, šiltnamio ir rūsio įrengimu). Metalinė tinklo tvora, šiltnamis su betoniniu pamatu ir rūsys buvo pastatyti iki ieškovams apsigyvenant name. Telefonas, vandentiekis ir kanalizacija name buvo įrengti 1990 metais. Ieškovų reikalaujamos priteisti kompensacijos dydis skiriasi nuo faktiškai patirtų išlaidų sumos ir apskaičiuotų sąmatinių sąnaudų sumos.

2.5. Iš ieškinio turinio matyti, kad dalis ieškovų nurodytų turto pagerinimo darbų buvo atlikti daugiau kaip prieš 10 metų. Nuomininko teisė į turėtų daikto pagerinimui būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu nuomotojas šių išlaidų neatlygina, prasideda nuo pagerinimų atlikimo dienos. Todėl daliai reikalavimų, išskyrus sąmatoje nurodytas 27, 45 ir 47 pozicijas, yra suėjęs senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė M. M. (ieškovės R. K. motina) 1994 m. birželio 20 d. Paveldėjimo pagal testamentą ir 1995 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat vadovaujantis 1995 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, įgijo nuosavybėn 1950 m. statybos gyvenamąjį namą, 1952 m. statybos ūkio pastatą, 1983 m. statybos kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį) ir 0,0650 ha žemės sklypą, įgytą pagal 1998 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, esančius Girulių g. 8, Kaune (t. 1, b. l. 25, 26–29, t. 2, b. l. 33-34) (toliau – ginčo turtas, ginčo namų valda).

6. Atsakovės užsakymu Ž. S. individuali įmonė „Sala“ 1995 m. parengė dalies ginčo turto (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) Rekonstrukcijos projektą (t. 1, b. l. 30-53), o Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kauno m. skyrius 1995 m. rugsėjo 4 d. išdavė atsakovei leidimą vykdyti statybos darbus pagal minėtą Rekonstrukcijos projektą (t. 1, b. l. 54).

7. Byloje nėra ginčo, kad statybos darbus pagal sprendimo 6 punkte nurodytus dokumentus ūkio būdu vykdė ieškovai, t. y. atsakovės duktė R. K. ir jos žentas V. K., kurie ginčo turte atitinkamai 1995 m. bei 1996 m. deklaravo ir savo gyvenamąją vietą, ir kur nuolatinai gyveno iki 2022 m. (t. 2, b. l. 23).

8. Šalys 2014 m. lapkričio 16 d. sudarė Panaudos sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei laikinai ir neatlygintinai naudotis ginčo turtu (t. 4, b. l. 9; prijungta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. S2-26365-848/2014).

9. Atsakovė 2022 m. kovo 21 d. Reikalavimu nurodė ieškovams ir kartu su jais gyvenantiems asmenims atlaisvinti (apleisti) ginčo turtą ir žemės sklypą per 30 dienų nuo Reikalavimo įteikimo (t. 1, b. l. 18-21).

10. Ieškovė 2022 m. balandžio 19 d. savo atsakyme į atsakovės Reikalavimą, be kita ko, nurodė, kad atsakovei nutraukus Panaudos sutartį, jai teks pareiga kompensuoti ieškovams turto pagerinimo išlaidas (t. 1, b. l. 20-21)

11. 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė pardavė visą namų valdą, esančią Girulių g. 8, Kaune, šio turto pirkėjui už 145 000 Eur (t. 4, b. l. 112-119).

12. Ieškovai 2022 m. gegužės 26 d. padavė ieškinį teismui, kurį patikslino 2022 m. rugpjūčio 22 d., prašydami priteisti jiems solidariai iš atsakovės 90 000 Eur dydžio kompensaciją už atliktą nekilnojamo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), – pagerinimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-16, t. 2, b. l. 65-68). Ieškovai nurodė, kad ginčo turte, per laikotarpį nuo 1994 m. iki 2016 m., jie atliko šio turto pagerinimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 90 000 Eur. Savo reikalavimą ieškovai grindė išlikusiais pinigų kvitais už medžiagų, reikalingų turto pagerinimui, įgijimą; liudytojų paaiškinimais; specialisto A. Z. išvada, pagal kurią turto pagerinimo išlaidos siekia 80 829,88 Eur; ieškovų darbu ir sąskaita atliktais ginčo žemės sklypo pagerinimo (tvarkymo) darbais, kurie nebuvo vertinti ieškovų specialisto ir kurie siekia ne mažiau kaip 2 000 Eur; ieškovų už atsakovę sumokėta 3 000 JAV dolerių suma, kurią 1995 m. gruodžio mėn. jie sumokėjo ginčo turto dalies bendraturtei L. J., nes atsakovė tam nuosavų lėšų neturėjo; kitais specialisto A. Z. neįvertintais turto pagerinimo darbais.

13. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad didžiajai daliai reikalavimų ieškovai praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo ieškovų ieškinyje deklaruojamų darbų pabaigos momento; be to ieškovai atliko darbus nukrypdami nuo Rekonstrukcijos projekto ir nederinę turto pagerinimo darbų su atsakove, be jos sutikimo, t. y. savavališkai; atsakovė nebuvo sudariusi su ieškovais nei žodinės, nei rašytinės nekilnojamo turto panaudos sutarties, o kartu su ieškiniu pateikta sutartis yra suklastota; atlikdami turto pagerinimus, ieškovai veikė savo rizika, be to, tokiu būdu, jie atlygino atsakovei savo nemokamo pragyvenimo išlaidas; atlikti turto pagerinimai nebuvo būtini, ieškovai juos vykdė savo, bet ne atsakovės interesais; dalies turto pagerinimo darbų ieškovai iš viso neatliko; ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų nuspręsti apie turto pagerinimo kainą.

Dėl ieškinio senaties

14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsni 1 dalis).

15. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti turto pagerinimo išlaidas, vadovaujantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi ir 6.629 straipsniu, turėtų būti skaičiuojamas nuo turto pagerinimo momento. Todėl didesnei daliai darbų (atliktų iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2012 m. gegužės 26 d. ) atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties praleidimo pasekmes ir ieškinį šiuo pagrindu atmesti.

17. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Kaip nurodyta šio sprendimo 15 punkte, ieškovų teisės pažeidimas turėtų būti siejamas ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovai sužinojo gavę atsakovės 2022 m. kovo 21 d. Reikalavimą atlaisvinti (apleisti) ginčo turtą (sprendimo 9 punktas). Nurodytą aplinkybę patvirtina ir ieškovės atsakymas į minėtą Reikalavimą (sprendimo 10 punktas). Todėl laikytina, kad būtent nuo šio momento ieškovai sužinojo apie savo teisių, susijusių su investuotų lėšų į atsakovės turtą, pažeidimu (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovai kreipėsi ieškiniu į teismą 2022 m. gegužės 26 d., taigi nepraleidę tokio pobūdžio ginčui spręsti bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovų teisės į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą

18. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

19. Aiškindamas CK 6.501 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Konstatavus, kad nuomotojas darbus atliko turėdamas nuomotojo leidimą, būtina nustatyti, ar atlikti darbai pagerino išsinuomotą daiktą ir nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Tokio pobūdžio civilinėse bylose išlaidų dydis įeina į įrodinėjimo dalyką ir teismo nustatomas kaip bylai reikšminga aplinkybė tiriant bei vertinant joje esančius įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi. Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Pasisakant dėl pirmosios sąlygos (nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą), pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovės nekilnojamasis turtas buvo pagerintas ir kad šiuos darbus atliko ieškovai. Šią aplinkybę patvirtina ne tik šalių ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, bet ir rašytiniai bylos įrodymai (Rekonstrukcijos projektas, statybos leidimas, medžiagų pirkimo kvitai, fotonuotraukos, 2022 m. birželio 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, skelbimai internetiniame portale aruodas.lt, kt., t. 1, b. l. 30-53, 54, 55-72, 109-149, 160-164, t. 2, b. l. 122-146, t. 4, b. l. 40-44 ), bet ir neginčytinai byloje nustatyta faktinė aplinkybė – gyvenamasis namas ir ūkio pastatas buvo pagerinti (rekonstruoti) iš esmės, dėl ko padidėjo bendrasis jų plotas, pagerėjo statinių būklė ir išaugo jų vertė. Priešingai ieškovų argumentams, atsakovė nurodo, kad dalis turto pagerinimo darbų nebuvo atlikti, o daliai atliktų darbų nebuvo poreikio (būtinybės). Anot atsakovės, ieškovai neatliko tvoros pastatymo (pakeitimo) ir šiltnamio įrengimo darbų, esminių namo rūsio pertvarkos darbų, telefono tinklų, šulinio kasimo ir vandentiekio bei kanalizacijos įvedimo darbų, kadangi šie darbai pagal Namų valdos techninės apskaitos bylą buvo atlikti iki ieškovai 1995 metais apsigyveno atsakovės name. Be to, ieškovai atliko turto pagerinimo darbus išimtinai savo poreikiams tenkinti, nukrypo nuo Rekonstrukcijos projekto, nes atsakovei, kaip neturinčiai vairavimo teisės, nebuvo reikalingas garažas; namo laiptinę įrengė ne priestate, o namo viduje; antrame aukšte neįrengė balkono; namo stogą uždengė bitumine danga, o ne metalinėmis čerpėmis.

21. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, vertinant turto pagerinimo darbus laike, atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigia atsakovė, ieškovai ginčo turte apsigyveno ne 1995 m., bet 1994 m. Minėtą aplinkybę patvirtina ne tik ieškovų paaiškinimai, bet ir pačios atsakovės šio fakto pripažinimas išduodant jai 2014 m. lapkričio 16 d. rašytinį sutikimą ieškovams apsigyventi jos name, kuriame nurodyta, kad ieškovės šeima ten gyvena nuo 1994 m., taip pat 2014 m. lapkričio 16 d. ginčo turto panaudos sutartie sudarymo data (t. 4, b. l. 5, 8, 9). Atsakovė nuo turto įgijimo momento (1994 m.) iki jo pardavimo (2022 m.) namų valdoje niekada negyveno, o jos priežiūra bei išlaikymu visą aptartą laikotarpį rūpinosi ieškovai. Antra, nors 1995 m. Rekonstrukcijos projektas buvo parengtas atsakovės užsakymu ir leidimas vykdyti darbus išduotas jos vardu, tačiau byloje nėra ginčo, kad faktiškai visus darbus ūkio būdu atliko ieškovai. Iš Rekonstrukcijos projekto aiškinamojo rašto matyti, kad be gyvenamojo namo buvo numatyta rekonstruoti ne tik ūkio pastatą, bet statyti pagal projektą ir nešildomą šiltnamį. Atsižvelgiant į tai, kad iki minėto laiko (1995 m.) tokio šiltnamio statyba nebuvo užfiksuota nei namų valdos inventorizacinėje (apskaitos) byloje, nei nekilnojamojo turto kadastro duomenyse, atsakovės argumentai, jog šiltnamis jau buvo pastatytas iki ieškovai apsigyveno atsakovės namų valdoje prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir neparemti šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Trečia, nors kiti ieškovės ginčijami darbai neįtraukti į Rekonstrukcijos projektą, tačiau vien tai nelaidžia daryti išvados, kad šie darbai (tame skaičiuje ir ginčijami darbai) nebuvo atlikti, kadangi tokių darbų faktas gali būti įrodinėjamas ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastriniuose duomenyse ir namų valdos apskaitos byloje nėra duomenų apie namo rūsio pagerinimo darbų mastą, kaip ir nėra duomenų apie naujo elektros įvado ir telefono įrengimo darbus, tačiau, pavyzdžiui, iš atsakovės namų valdos žemės sklypo plano (t. 2, b. l. 27) galima daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad telefono ir elektros įvado darbai buvo atlikti 1995-1996 metais, t. y. tuo metu, kai ginčo turte jau gyveno ieškovai. Minėtą išvadą patvirtina tiek ieškovų, tiek liudytojo L. T. paaiškinimai 2023 m. kovo 29d. teismo posėdyje. Be to, gyvenamojo namo rūsio ir vandentiekio sistemos bei tvoros pagerinimo darbų faktas atsispindi pačiame rekonstrukcijos projekte, 2022 m. birželio 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (10 punktas) bei prie jo pridėtose fotonuotraukose (t. 2, b. l. 122-123, 124, 137-138). Apie minėtų turto pagerinimo darbų atlikimą teisme patvirtino liudytojai D. J., E. D.. Penkta, teisiškai nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad kitus ginčijamus darbus ieškovai atliko nukrypdami nuo Rekonstrukcijos projekto reikalavimų ir savo poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad statybos darbų (ne)teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tuo labiau, kad atsakovė ginčo namų valdą pardavė ir jokių trūkumų (nukrypimų nuo projekto) turto pardavimo sutartyje nenurodė. Be to, atsakovė neginčija, kad Rekonstrukcijos projektas buvo parengtas jos užsakymu, namas ir ūkio pastatas buvo pastatytas pagal šio projekto sprendinius, statinių statyba ir jos sprendiniai tenkino tiek atsakovę, tiek ir ieškovus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėti statiniai buvo pastatyti kažkokiems specifiniams ieškovų poreikiams tenkinti. Šešta, atsakovės ginčijami darbai, lyginant juos visų turto pagerinimo darbų kontekste, yra mažos apimties ir savaime įrodinėtinos sąlygos (nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą) nepaneigia. Minėta aplinkybė gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pagerinimo išlaidų dydžio (trečioji sąlyga), apie kurią bus pasisakyta kitose šio sprendimo dalyse. Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmoji sąlyga (ieškovai pagerino išsinuomotą daiktą) yra nustatyta.

22. Pasisakant dėl antrosios sąlygos (ieškovai privalėjo turėti atsakovės leidimą daryti daikto pagerinimus), pažymėtina, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji nedavė ieškovams leidimo ginčo turto pagerinimo darbams, o tarp šalių susiklosčiusius panaudos teisnius santykius iš viso neigia. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

24. Minėta, kad ieškovai ginčo namų valdoje apsigyveno 1994 metais (sprendimo 21 punktas). Ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 16 d. sudarė rašytinę Panaudos sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei laikinai ir neatlygintinai naudotis ginčo turtu (t. 4, b. l. 9). Pagal prigimtį, panaudos sutartis yra neatlygintinė (CK 6.129 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nors ieškovė teigė, kad minėtos sutarties nesudarė, prašė byloje paskirti rašysenos ekspertizę, tačiau vėliau nuo šio prašymo atsisakė (t. 5, b. l. 1-3, 136). Tokiu būdu panaudos sutarties sudarymo fakto atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė, minėtas faktas konstatuotas ir įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-26365-848/2014, todėl yra pagrindas išvadai, kad nuo 1994 metų tarp šalių susiklostė neatlygintini ginčo turto panaudos teisiniai santykiai, o ieškovai atsakovės leidimu ginčo turtą pagerinę, įgijo teisę į būtinų išlaidų atlyginimą (CK 6.129 straipsnio 1 dalis, 6.501 straipsnio 1 dalis).

25. Pagal Statybos įstatyme pateiktą sąvoką, statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas yra perstatyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (2 straipsnio 72 dalis). Vadinasi, statinio rekonstravimas apima esminius statybos elementus, kuriuos įgyvendinus statinys pakeičiamas iš esmės. Atitinkamai, tokia statyba reikalauja didesnių darbo sąnaudų ir kaštų.

26. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovės užsakymu buvo parengtas Rekonstrukcijos projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl atsakovė turėjo visas galimybes įvertinti tokiai statybos rūšiai būtinų išlaidų dydį ir savo pajėgumus vykdyti rekonstrukcijos darbus. Byloje taip pat nustatyta, kad prie ginčo turto rekonstrukcijos darbų atsakovė neprisidėjo ir šiuos darbus ūkio būdu, iš nuosavų lėšų atliko ieškovai. Pažymėtina, kad šalis siejo artimi giminystės ryšiai (ieškovė yra atsakovės duktė), iki 2018-2019 m. jų santykiai buvo geri, grįsti pagarba ir pasitikėjimu, panaudos sutartis buvo neterminuota. Nors atsakovė gyveno skyrium nuo ieškovų, tačiau dažnai juos lankydavo, dalyvaudavo ieškovų namuose šeimos šventėse. Šias aplinkybes patvirtina ieškovų ir liudytojų P. K. ir S. K. paaiškinimai 2023 m. sausio 18d. teismo posėdyje, pateiktos į bylą fotonuotraukos (t. 4, b. l. 16-39). Aptartos aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ginčo turto pagerinimus matė, jiems pritarė (priešingų įrodymų į bylą nepateikta), todėl konstatuotina, kad turto pagerinimai buvo atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės leidimui.

27. Pasisakant dėl trečiosios sąlygos (ieškovų turėtų turto pagerinimo būtinų išlaidų dydžio), pažymėtina, kad savo reikalavimus ir atsikirtimus šalys grindė skirtingomis ir viena kitai prieštaraujančiomis šalių samdytų specialistų sąmatomis, kitais įrodymais.

28. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177straipsnio 1, 2 dalys).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai savo patikslinto ieškinio reikalavimus iš esmės grindė jų samdyto specialisto, UAB „Skena“ vadovo A. Z. 2022 m. liepos 12 d. Aktu Nr. 22-07/05 (toliau – Aktas), iš kurio seka, kad ginčo turto ūkio būdu atliktų pagerinimo darbų sąnaudos yra lygios 80 829,88 Eur. Minėta išvada buvo grindžiama pridedamais prie Akto skaičiavimais (lokalinėmis medžiagų ir darbų sąmatomis) (t. 2, b. l. 77-88). Atsakovė savo prieštaravimus grindė specialistės M. M. 2022 m. spalio 3 d. Turto pakeitimo sąmatinių skaičiavimų aktu (toliau –Skaičiavimai), kurio išvadoje konstatuota, kad ginčo turto pakeitimų (pagerinimų) vertė, skaičiuojant ją 1996-2016 metų kainomis, sudaro 37 661,30 Eur įskaitant PVM. Be to, atsakovė pateikė į bylą savo samdyto specialisto, turinčio teismo eksperto kategoriją, M. K. Išvadą (rašytinę konsultaciją) Nr. RE22-028 (toliau – eksperto išvada), pagal kurią ginčo turto atliktų 1995 – 2016 metais pakeitimų (pagerinimų) rinkos vertė vertės nustatymo datai praeityje (2022-06-14), nustatyta lyginamuoju metodu, buvo 80 000 Eur ( t. 5, b. l. 22-51).

30. Sutiktina su šalių nuomone, kad tiek Aktas, tiek Skaičiavimai turi trūkumų (pvz., ieškovai statybos darbus vykdė ūkio būdu, todėl tokiems darbams neturėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis, PVM mokestis, mechanizmų sąnaudos, nes priešingi įrodymai, leidžiantys minėtas išlaidas skaičiuoti, į bylą nebuvo pateikti).

31. Kaip jau buvo minėta (sprendimo 19 punktas), pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko ir lyginamuoju aspektu, įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas buvo esmingai pakeistas, visus turto pagerinimo darbus atliko ieškovai savo darbu ir lėšomis, nuo turto pagerinimo pradžios praėjo beveik trisdešimt metų, darbai buvo atliekami etapais, šių darbų finansine nauda pasinaudojo tik atsakovė, gaudama iš turto pirkėjo 145 000 Eur (t. 4, b. l. 147), teismo nuomone, protingiausia ir tikslingiausia yra taikyti lyginamąjį ginčo turto kriterijų, vertinant daikto vertę iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Todėl iš šalių teismui pateiktų įrodymų, reikalaujančių šiam ginčui spręsti specialių žinių, teismas vadovaujasi atsakovės pateikta M. K. išvada, kadangi minėtas specialistas, lyginant jį su kitais specialistais, turi aukštesnę, t. y. teismo eksperto kategoriją, jo ekspertinis aktas faktiškai atitinka teismo ekspertizės akto reikalavimus, kadangi jame detaliai nurodytas tyrimo objektas ir metodas, atlikti skaičiavimai pagrįsti išsamia analize, metodika ir taikytų teisės aktų reikalavimais (CPK 185 straipsnis). Be to, ekspertas atsakė į nagrinėjamam ginčui spręsti aktualų klausimą, t. y. kokia ginčo turto rinkos vertė būtų šiuo metu jo nepagerinus (66 000 Eur), ir kokia yra šio turto pagerinimo vertė (80 000 Eur). Pastebėtina, kad eksperto nurodyta turto rinkos vertė po jo pagerinimų (146 000 Eur) faktiškai atitinka turto vertę, už kurią atsakovė šį turtą pardavė (145 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas spręsti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir trečioji sąlyga (ieškovų patirtų būtinų išlaidų turtui pagerinti dydis, kuris lygus 80 000 Eur).

32. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kitokia ieškovų patirtų išlaidų atlyginimo tvarka, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja ir ketvirtoji sąlyga (įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitokios šių išlaidų atlyginimo taisyklės).

Dėl kitų ieškovų ir atsakovės argumentų

33. Ieškovai nurodo, kad į atlygintinų būtinų išlaidų turtui pagerinti dydį turėtų būti įtraukta ir 3 000 JAV dolerių sumą, kurią jie sumokėjo už atsakovę pastarajai sudarius 1995 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 33-34). Pažymėtina, kad minėtas sandoris nėra nuginčytas, jo sudarymo aplinkybės nepaneigtos ir neapima turto panaudos ir atlyginimo už tokio turto pagerinimus įstatyminės sampratos, minėtai sumai išieškoti ieškovai taiko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl net tuo atveju, jeigu ieškovų argumentai pasitvirtintų, priteisti šią sumą kaip turto pagerinimo išlaidas nėra teisinio pagrindo.

34. Ieškovai nurodė, kad dėl turto pagerinimo jie patyrė ir kitas išlaidas (pvz., apie 2 000 Eur žemės sklypo sutvarkymui), tačiau minėtų aplinkybių tinkamai nepagrindė ir įrodymų nepateikė, todėl yra pagrindas šiuos argumentus atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

35. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir atsakovės argumentus, kad dėl ieškovų savavališkos statybos nukrypstant nuo Rekonstrukcijos projekto, nekokybiškai atliktų darbų ir turto neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovė patirs papildomų išlaidų, kadangi, kaip minėta, atsakovė minėta turtą jau pardavė ir nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl nurodytų trūkumų ji patyrė papildomų išlaidų ar kitų turtinių nepatogumų. Nepagrįstu pripažintinas ir kitas atsakovės argumentas, t. y. kad šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai, t. y. kad už neatlygintiną naudojimąsi turtu atsakovė turi teisę nemokėti turto pagerinimo išlaidų. Pažymėtina, kad tokia sąlyga Panaudos sutartyje nebuvo numatyta, todėl kitoks šalis faktiškai siejusių teisinių santykių aiškinimas, nei jis susiklostė nagrinėjamo ginčo atveju, prieštarautų panaudos sutarties esmei ir sampratai.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jiems 80 000 Eur ginčo turto pagerinimo išlaidų. Tenkinus iš dalies ieškovų pagrindinį reikalavimą, jie turi teisę ir į procesinių palūkanų atlyginimą (CK 6.37 straipsnio 2dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Teismui nusprendus ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio reikalavimų patenkinta 88,89 proc. (80 000 Eur ×100 proc. / 90 000 Eur), atmesta – 11,11 proc. (CPK 93 str., 98 str.). Šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

38. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 15 109,64 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš: 1 575 Eur sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio (priėmus patikslintą ieškinį, iš 1 725 Eur sumokėto žyminio ieškovams 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi grąžinta 150 Eur); 50 Eur už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kurį teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino; 13 484,64 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios susidarė už įrodymų rinkimą rengiant ieškinį, patikslinto ieškinio parengimą, už teiktas teisines paslaugas renkant įrodymus įvairiose institucijose, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, prašymų teismui teikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, antstoliui sumokėtą įmoką už teismo nutarties taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones priėmimą vykdymui, teismo šaukimo liudytojai įteikimą, klausimų liudytojai suformulavimą, baigiamųjų kalbų parengimą (el. bylos 1 t., b. l. 170, 4 t., b. l. 174–188, 5 t., b. l. 107–119, 163–168, 6 t., b. l. 1–7, 79–82).

39. Atsakovės M. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 12 905,12 Eur, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškinį ir į patikslintą ieškinį parengimą, įvairių prašymų teismui teikimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, dalyvavimą teismo posėdžiuose, ekspertinio tyrimo atlikimą (el. bylos 4 t., b. l. 189–199, 5 t., b. l. 93–101, 6 t., b. l. 8–12).

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

41. Pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinio 2022 m. gegužės mėnesį parengimą ieškovams priteistina suma yra 4 198,25 Eur (1 679,30 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už patikslinto ieškinio (dubliko) 2022 m. rugpjūčio mėnesį parengimą priteistina suma yra 2 594,85 Eur (1 729,90 Eur (bruto) × 1,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – 1 780,50 Eur (1 780,50 Eur (bruto) × 1 × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už kitus ieškovų atstovo rengtus dokumentus, kurių į bylą pateikta šeši – 1 259,30 Eur (1 799,00 Eur (bruto) × 7 × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams, kurių bendra trukmė apie 20 val., maksimali priteistina suma yra 3 800,60 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 20 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 13 633,50 Eur, kuri neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių.

42. Pagal Rekomendacijas už atsakovės atsiliepimo į ieškinį 2022 m. rugpjūčio mėnesį parengimą priteistina suma yra 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už atsiliepimo į patikslintą ieškinį (tripliko) 2022 m. rugsėjo mėnesį parengimą – 2 594,85 Eur (1 729,90,40 Eur (bruto) × 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.); už kitus atsakovės atstovų rengtus dokumentus, kurių į bylą pateikta šeši, – 1 079,40 Eur (1 799,00 Eur (bruto) × 6 × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams, kurių bendra trukmė apie 19 val. (viename teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 1 val., atsakovės atstovai nedalyvavo), maksimali priteistina suma yra 3 610,57 Eur (1 900,30 (bruto) × 19 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 11 609,57 Eur, todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, kas sudaro pagrindi mažinti prašomas priteisti išlaidas iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 11 609,57 Eur.

43. Pažymėtina, kad vertindamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nevertino išlaidų, kurios nesusijusios su šalies atstovavimu šioje civilinėje byloje, pvz. bendravimai su klientais per kitus atstovus, atstovavimo sutarčių paslaugų aptarimo išlaidų, prašymų dėl posėdžio datos perkėlimo, perįgaliojimų, prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir tokio prašymo atsiėmimo, kelionių į teismo posėdžius ir atgal išlaidų.

44. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti 88,89 proc., atitinkamai ieškovams iš atsakovės priteistina 13 430,96 Eur (15 109,64 × 88,89 proc. / 100 proc.) teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovų priteistina 1 289,82 Eur (11 609,57 Eur × 11,11 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės solidariai priteistina 12 141,14 Eur (13 430,96 Eur – 1 289,82 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 4,48 Eur, kurios yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 Eur, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai ieškovams R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) kompensaciją už atliktą nekilnojamo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (80 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 141,14 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 14 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas