Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Š. parodė, kad dažnai važinėja elektriniu paspirtuku. 2020 m. liepos 17 d. jis suplanavo kelionę elektriniu paspirtuku nuo savo namų iki (duomenys neskelbtini) prospekto. (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančia (duomenys neskelbtini) gatve važiavo dešiniu kraštu, nes ten nėra dviračių tako. Jam privažiuojant prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), iš priekio atvažiuojantis automobilis „Nissan“ suko į kairę ir jį pastebėjęs pradėjo pypsinti. Lengvojo automobilio vairuotojas jam grūmojo rankos kumščiu. Jis išsigando ir vos suvaldė elektrinį paspirtuką. Manydamas, kad jis nepažeidė jokių eismo taisyklių, nusprendė su šio automobilio vairuotoju pasiaiškinti, kodėl pastarasis taip ant jo supyko. Jis privažiavo prie minėto automobilio, kuris sustojo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir paklausė, kas atsitiko. Vairuotojas pradėjo konfliktuoti, rėkauti necenzūriniais žodžiais, jį kaltindamas, kad nepraleido jo automobilio. Nuo automobilio vairuotojo žodžių jis neatsiliko. Konflikto metu jis taip pat vartojo necenzūrinius žudžius, bandydamas automobilio vairuotojui paaiškinti, jog šioje situacijoje buvo jo kaip eismo dalyvio pirmenybė. Automobilio vairuotojas konflikto metu priartėjo prie jo ir jis, nenaudodamas fizinės jėgos, vairuotoją nuo savęs nustūmė. Tada vairuotojas pradėjo kumščiuotis ir vienas dešinės rankos kumščiu suduotas smūgis pataikė jam į nosį. Jis pajuto fizinį skausmą. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Aprimus konfliktui jis iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė automobilio „Nissan“ vairuotoją. Po to jis (S. Š.) paskambino žmonai, kuri atvykusi nuvežė jį į ligoninę. (duomenys neskelbtini) klinikose jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas (t.1 b.l. 22).

Papildomos apklausos metu S. Š. parodė, kad laikosi ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Nori patikslinti, kad įvykis buvo 2020 m. liepos 16 d., o ne 2020 m. liepos 17 d., kaip parašyta pirmoje apklausoje. Nori papildomai paminėti, kad konflikto metu pro šalį bėgo vyriškis, kuris tai pastebėjęs netoliese sustojo ir viską stebėjo. Pasibaigus konfliktui tas vyriškis priėjo ir pasakė: „žiūrėkit, jūs čia abu neteisūs“ ir pasisukęs į vyrą, su kuriuo jis konfliktavo, jam pasakė: „bet tu jam pirmas trenkei“. Tai pasakęs vyriškis nubėgo toliau. Konflikto metu taip pat pastebėjo, jog už vaikų darželio tvoros stovėjo dar viena moteris, kuri juos stebėjo (t.1 b.l. 28).

Apklaustas teisme liudytojas A. Ž. paaiškino, kad po darbo dažnai bėgioja. Įvykio dieną bėgo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) ir išgirdo triukšmą. Du vyriškiai stovėjo ir šūkavo. Tuo metu pamatė, kaip šioje byloje kaltinamuoju esantis asmuo pasakė: „Kaip tu man, taip aš ir tau“ ir trinktelėjo kitam vyrui į kaklą ar į žandą. Aukštesnis ir jaunesnis vyras supyko ir norėjo duoti jam grąžos. Jie ten kokį 10 sekundžių vienas kitam sudavė smūgius ir konfliktas baigėsi. Vienas nuėjo į vieną, kitas į kitą pusę. Kažkuris iš jų skambino policijai. Pamatęs, kad konfliktas baigėsi, ir jis nubėgo. Įvykio vietoje buvo moteriškė, kuri kartu su juo šaukė, kad nesimuškite, baikite. Dar viena moteriškė buvo vaikų darželio teritorijoje. Kai konfliktas baigėsi, jis nubėgo ir po 6 ar 7 minučių atbėgo į tą pačią vietą. Abu vyriškiai ten stovėjo. Jis pasiūlė vyriškiams: „paspauskit vienas kitam rankas ir išsiskirkit“. Kaltinamasis pasakė, kad kitas vyras jį pirmas užpuolė. Jis atsakė kaltinamajam, kad matė, kaip šis pirmas tam kitam vyrui trinktelėjo. Nukentėjusysis tada pasakė: „jūs paliudysit, kad jis man pirmas trenkė, man tik to reikia“. Jis toliau nubėgo ir sportavo. Už kokių 10 minučių pažiūrėjo, bet įvykio vietoje nieko nebuvo. Jis dirba prokuratūroje, tačiau net negalvojo, kad dėl matyto įvykio bus pradėtas tyrimas. Po mėnesio sugrįžęs iš atostogų sužinojo, kad jo kolega prokuroras Gediminas Jukna kontroliuoja pradėtą tyrimą ir jam pasakė, kad gali būti įvykio liudytojas. Vėliau buvo iškviestas į apklausą ir davė parodymus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad nematė, ar iki jo matyto smūgio, kai kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, prieš tai buvo suduoti smūgiai ir kas kuriam juos sudavė. Pribėgdamas įvykio vietą jis tik girdėjo riksmus ir šauksmus. Paspirtukas jau buvo numestas ant žemės. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė nestipriai į kaklo sritį ar žandą, tačiau po to jie mušėsi vienas kito negailėdami. Jis turėjo mintį tarp jų atsistoti, bet nebuvo kaip, nes jie gal 10 sekundžių vienas kitam smūgius sudavė. Kuris kuriam daugiau pataikė, negali pasakyti. Muštynių metu jis ir moteris šaukė, kad vyrai baigtų muštis. Už darželio tvoros stovėjo auklėtoja ir sakė, kad vyrai nesimuškite, gi vaikai žiūri. Kaltinamojo suduotas smūgis nebuvo toks, kad iš jėgos trenkti. Buvo kaip mostas. Jis suprato, kad prieš tai nukentėjusysis kažką blogo buvo padaręs. Jis nematė, kad nukentėjusiajam būtų suduota konkrečiai į nosį. Kai nukentėjusysis supyko ir norėjo duoti kaltinamajam grąžos, jo supratimu įvyko abipusės muštynės. Nebuvo taip, kad tik vienas gintųsi. Abu vyrai kovėsi kaip lygiaverčiai partneriai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. parodė, kad 2020 m. liepos 16 d. po darbo, maždaug po 17.00 val., nusprendė pabėgioti miškelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Dalis bėgimo maršruto buvo (duomenys neskelbtini) gatve. Bėgdamas pro (duomenys neskelbtini) gatvę, išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, prie vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), konfliktuoja du vyrai. Vienas vyras buvo vyresnio amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m., žemesnio ūgio. Kitas vyras buvo jaunesnis, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus aukštesnio ūgio. Šalia jų stovėjo moteris. Jam pribėgus arčiau, pamatė, kaip vyresnis vyriškis, sakydamas: „tu manęs nestumdysi, kaip tu man taip ir aš tau“ ir kairės rankos delnu trenkė jaunesniam vyrui į galvos sritį. Po ko abu vyriškiai atsistojo į kovines padėtis ir pradėjo kumščiuotis. Vienas kitam trenkė ne mažiau nei po 5-10 smūgių. Šalia buvusi moteris pradėjo šaukti: „ką jūs čia darote? juk vaikų darželis čia, vaikai žiūri“. Jis bandė vyriškius raminti sakydamas, kad jie nesimuštų. Matė, kad prie darželio, už tvoros, stovėjo dar viena moteris. Jiems nustojus kumščiuotis, abu vyrai išsitraukė telefonus, pradėjo šūkauti, kad skambins policijai. Pamatęs, kad konfliktas kaip ir baigėsi, nubėgo toliau į miškelį. Prabėgęs ratą, maždaug po 6 minučių grįžo atgal. Abu vyriškiai stovėjo ir laukė policijos. Jis prie jų sustojo ir pasakė: „paspauskit vienas kitam rankas ir išsiskirstykit, nes jus čia abu reikia bausti“. Vyresnis vyras jam pasakė, kad jaunesnis vyriškis jam pirmas trenkė, į ką jis tam vyrui atsakė, jog matė, kaip jis (vyresnis vyras) pirmas smūgiavo. Tuomet jaunesnis vyriškis pradėjo jam sakyti: „tai jūs paliudysit, kad jis man pirmas trenkė? Man tik to ir reikia“. Kadangi vyriškiai jau nesimušė, jis nubėgo toliau (t.1 b.l. 37).

Apklausta teisme liudytoja I. Z. – B. paaiškino, kad kaltinamąjį M. J. žino kaip savo kolegės vyrą, o nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Ji dirba vaikų darželyje, kuris randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykio dieną su vaikais buvo lauke. Matė, kaip prie darželio automobiliu atvažiavo jos kolegė, o po kelių akimirkų prisistatė ir vyras su paspirtuku. Į atvykusius ji nekreipė dėmesio ir su vaikais nuo jų buvo nusisukusi. Atsisukus pamatė, kad vyksta toks lengvas apsistumdymas. Ponas su paspirtuku šaukė: „tu turėjai mane praleisti“. M. J. bandė jį raminti. Ponas su paspirtuku buvo gan agresyviai nusiteikęs. Daugiau ji nelabai ką ir matė, nes buvo užsiėmusi su vaikais. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad kas pirmas sudavė smūgius, nematė. Tarp M. J. ir vyro su paspirtuku buvo lengvas apsistumdymas. Ji nepasakytų, kad ten kažkas mušėsi. Ant žemės niekas nesivoliojo. Į vyrų konfliktą ji nekreipė per daug dėmesio. Vaikai nematė įvykio ir juo nesusidomėjo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Z. – B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje „X“, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 16 d. vakare, apie 17.00 val., su savo vaikų grupe ji buvo aptvertoje darželio teritorijoje. Būdama lauke pamatė, kaip jos bendradarbę I. J. jos vyras atvežė į darbą. Automobiliui sustojus aikštelėje prie darželio ir jos bendradarbei I. išlipus iš automobilio, po kelių minučių prie jų privažiavo jai nepažįstamas vyriškis su paspirtuku. Kiek ji girdėjo, asmuo su paspirtuku privažiavęs prie jos bendradarbės vyro paaukštintu tonu pasakė: „tu turėjai mane praleisti“. Vyrai tarpusavyje pradėjo ginčytis, konfliktuoti. Kas vyko vėliau, nebematė, kadangi vienas po kito ėjo tėvai pasiimti savo vaikų. Apie tai, jog tarp bendradarbės vyro ir paspirtukininko įvyko muštynės, jai papasakojo bendradarbė I. ( t.1 b.l. 40).

Apklausta teisme liudytoja kaltinamojo sutuoktinė I. J. paaiškino, kad 2020 m. liepos 16 d., vyras automobiliu ją vežė į darbą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve yra greitį ribojantis kalnelis. Jos vyras pristabdė automobilį. Jie sustojo praleisti ir tuo metu pamatė dideliu greičiu iš priešingos pusės važiuojantį vyrą su elektriniu paspirtuku. Šis vyras važiavo vingiuodamas. Jos sutuoktinis, kad išvengti avarinės situacijos paspirtukininkui panaudojo automobilio signalą. Po to jų automobilis nuvažiavo gal 15 metrų ir jie įvažiavo į parkingo vietą. Jai su vyru sėdint automobilyje pamatė, kad su paspirtuku važiavęs asmuo atsirėmė ant jų automobilio variklio gaubto ir pradėjo rėkti: „tu manęs nepraleidai“. Tada jos vyras išlipo iš savo automobilio ir tam vyrui pasakė, kad jį praleido. Prie jų privažiavęs asmuo vis tiek pradėjo įrodinėti, kad nepraleido, pradėjo garsiai keiktis necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkti ir su paspirtuku daužyti jų automobilį. Ji pabandė nuraminti taip besielgiantį asmenį jam sakydama, kad šalia yra vaikų įstaiga, kad vaikai kieme, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Jos vyras bandė sėsti atgal į mašiną, o ji atidarė duris, kad paimti rankinuką. Kai pasilenkė, išgirdo triukšmą, kaip šurmulį. Kai paėmė rankinuką, jau buvo po visko. Jos vyras buvo vietoje pusėje, o tas asmuo kitoje. Kas tarp jų įvyko, nematė. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad nematė, kad kažkas kažkam suduotų. Sužalojimų nei pas vieną ji nematė. Konfliktas tarp jos vyro ir paspirtuku važiavusio asmens įvyko labai trumpai. Muštynių nebuvo. Gal koks pasistumdymas ir buvo, bet muštynių nebuvo. Imdama iš automobilio salono rankinuką negirdėjo garsų, kad kas šnekėtų, ar kalbėtų. Kai paėmė rankinuką, jie vienas prieš kitą stovėjo. Nematė sužalojimų nei pas vieną. Paleidus sutuoktinį iš areštinės jis sakė, kad jam labai skauda ranką. Sakė, kad jam sudavė telefonu per ranką. Ant sutuoktinio rankos buvo raudona dėmė. Prie jų automobilio privažiavęs asmuo su paspirtuku „brūžino“ jų mašiną. Jos vyras pasakė: „tu man sugadinsi mašiną“. Asmuo su paspirtuku atsakė „man pochui tavo mašina“. Ji nematė, kaip „brūžino“ jų automobilį, bet tai girdėjosi. Jų automobilis buvo apibraižytas ir tai matėsi. Bendraudamas su asmeniu, kuris prie jų privažiavo paspirtuku, jos sutuoktinis nesikeikė ir buvo ramus, o S. Š. įvykio metu elgėsi labai negražiai. Įvykio metu už darželio tvoros buvo pora 2-3 metukų vaikų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. parodė, kad 2020 m. liepos 16 d., apie 17.30 val., jos vyras M. J. automobiliu vežė ją į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Pasukę iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., pravažiavo iš kairės pusės esančius garažus ir tuo metu į juos dideliu greičiu, vingiuodamas per kelio vidurį, važiavo nepažįstamas vyras elektriniu paspirtuku. Šis vyras buvo su tamsiais akiniais ir su ausinukais. Norėdamas išvengti avarinės situacijos, jos vyras paspaudė automobilio garsinį signalą ir važiavo toliau. Po 15 metrų pasuko į kairę, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Praėjo kelios minutės, kol vyras prisiparkavo. Jie liko automobilyje kelias minutes norėdami pasikalbėti. Staiga iš paskos atvažiavo minėtas vyras su elektriniu paspirtuku. Privažiavęs nulipo nuo paspirtuko ir jį paguldė ant žemės. Paspirtukas automobilio iš karto nepalietė. Minėtas vyras pribėgęs prie jų automobilio priekio pradėjo gultis ant kapoto ir rėkti necenzūriniais žodžiais. Ką tiksliai rėkė, pakartoti negali. Jis buvo labai agresyvus, tai matėsi iš jo veido ir kūno judesių. Vyriškis rėkė, kad: „fotkinu tavo numerį ir skambinu į policiją“. Tuomet pakėlė paspirtuką ir pradėjo juo daužyti automobilį iš vairuotojo pusės, priekinėje automobilio dalyje. Ji tuomet išlipo iš automobilio ir pradėjo vyriškiui daryti pastabas. Ramiu tonu jam pasakė: „Kaip jūs elgiatės, randatės prie vaikų įstaigos, prašome nusiraminti, nes vaikai viską girdi ir mato“. Vyriškis jai atsakė: „Tu tylėk, nes tu ne liudininkė“ ir pradėjo toliau stipriau daužyti automobilį. Tuo metu darželio vaikų žaidimo aikštelėje, už tvoros, buvo auklėtoja su vaikais. Jis tokiu savo elgesiu provokavo jos vyrą išlipti iš automobilio. Ji liko stovėti už automobilio keleivio pusėje, nes bijojo minėto vyro. Jos vyras tuomet išlipo iš automobilio ir paprašė minėto vyro, kad jis nedaužytų mašinos su paspirtuku. Tuomet nepažįstamas vyras iškart pasakė: „supistas pensininke, aš tave ištratinsiu, tu man parduosi mašiną ir visą kitą“. Visas šis konfliktas vyko tarp dviejų automobilių, t.y. jų ir svetimo automobilio. Tuomet ji norėjo paimti rankinuką iš automobilio vidaus, pasilenkė ir nematė, kas vyko toliau, nes viskas įvyko labai greitai. Kai ji atsilošė ir apėjo automobilį, pamatė, kad jos vyras buvo basas, be šlepečių. Ant jos vyro tuo momentu jokių sužalojimų nepastebėjo. Kaip atrodė minėtas nepažįstamas vyras, taip pat nepastebėjo. Ji nuėjo į darbą, o jie liko laukti policijos, kurią iškvietė minėtas vyras. Apie 23.00 val. jai paskambino iš areštinės ir informavo, kad jos vyras sulaikytas ir bus išleistas rytoj po pietų. Kitą dieną iš areštinės vyrą pasiėmė sūnus. Sūnus nuvežė vyrą į (duomenys neskelbtini) polikliniką, pas budintį gydytoją. Ten vyras buvo apžiūrėtas ir suteikta pirmoji medicininė pagalba. Iš karto nematė automobilio apgadinimų (t.1 b.l. 34).

2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertas (specialistas) M. P. susipažinęs su nukentėjusiojo S. Š. medicininiais dokumentais, konstatavo, kad S. Š. 2020 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) klinikoje nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1 b.l. 54).

Nagrinėjant bylą teisme, įvertinus nukentėjusiojo atstovo pateiktą prašymą susijusį su nukentėjusiajam S. Š. specialisto M. P. konstatuotu kūno sužalojimu 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šioje byloje paskyrė teismo medicininę ekspertizę, suformulavo ekspertams klausimus ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertams (t. 1 b.l. 100).

2022 m. rugsėjo 12 d. teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. PEKG 39 (139), 2022(01). Atsakydami į teismo suformuluotus klausimus ekspertai konstatavo, kad S. Š. po 2020 m. liepos 16 d. įvykio apie 17.30 val. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tikėtina nuo smūgio sudavimo. S. Š. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. S. Š. sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. liepos 16 d. apie 17.30 val. nuo smūgio ranka. Tyrimui nėra pateikta duomenų, kad S. Š. iki nagrinėjamo įvykio būtų patyręs nosies traumą ( t.2 b.l. 135).

Iš 2020 liepos 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams S. Š. pranešė, kad M. J. jam sudavė daug smūgių, iš kurių vienas pataikė jam į nosį. Bendraujant su M. J., šis nurodė, kad prie jo su paspirtuku privažiavęs S. Š. dėl neaiškių aplinkybių pradėjo jį pulti, bandydamas suduoti jam į veidą, todėl M. J. teko gintis ir jis smūgiavo S. Š. atgal (t.1 b.l. 12).

Teisme buvo peržiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameros įrašai. Pirmas garso/vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2020_0716_175948_001“. Šis garso/vaizdo įrašas prasideda 2020 m. liepos 16 d. 17 val. 59 min. 31 sek. Paleidus įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje matomas užrašas „VLN_MK_60F848 2020/07/16 17:59:31“. Policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą, juos pasitinka M. J. ir S. Š.. Pareigūnams paklausus, kas nutiko, S. Š. nurodo, kad jį sužalojo M. J.. Įraše matyti ant žemės gulintis paspirtukas. M. J. nurodo, kad S. Š. lėkė vidury kelio su paspirtuku. S. Š. neigia, kad taip buvo. Pareigūnas klausia M. J., ar šis turi vaizdo registratorių, pastarasis nurodo, kad automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Įraše pasirodo kitas pareigūnas. M. J. su S. Š. ginčijasi. Pareigūnas paprašo M. J. pateikti dokumentus. M. J. nurodo, kad S. Š. nepatiko, kad pastarasis panaudojo automobilio garsinį signalą. S. Š. teiraujasi M. J., kam šis panaudojo automobilio garsinį signalą, nurodo, kad pagrindinis kelias buvo jo. M. J. nurodo, kad S. Š. važiavo „kaip pasiutęs, dideliu greičiu“ ir kad šis bijojo, kad pastarasis nepalįstų po mašina. M. J. nurodo, kad S. Š. šoko prie jo muštis. S. Š. sako, kad priešingai - mušėsi M. J.. M. J. nurodo, kad S. Š. dar spardė automobilį. S. Š. nurodo, kad daug kilometrų nuvažiavęs su paspirtuku ir žino, kokiu greičiu reikia važiuoti. Įraše matomi gatve važiuojantys dviratininkai bei einantys praeiviai. Pareigūnas klausia S. Š., ar jam reikalingi medikai. S. Š. nurodo, kad sulauks sutuoktinės ir kreipsis į medikus, nes skauda nosį. Pareigūnas klausia S. Š., kiek kartų buvo suduota. S. Š. nurodo, kad nesuskaičiavo. M. J. nurodo, kad S. Š. pats pirmas šoko ant jo ir pastarasis gynėsi. Pareigūnas prieina prie M. J. ir prašo papasakoti, kas įvyko. M. J. nurodo, kad važiavo keliu į viršų, o S. Š. važiavo su paspirtuku vidury kelio, todėl jis panaudojo automobilio garsinį signalą. S. Š. kiek pavažiavęs sugrįžo ir ėmė gąsdinti, įžeidinėti M. J., o po to puolė. M. J. nurodo, kad jis ėmė gintis, nes S. Š. rankomis mosavo kumščiais. M. J. pasakoja pareigūnui, kad S. Š. sugrįžo prie jo automobilio, užšoko ant automobilio ir įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, taip pat sako, kad įvykį matė darželio auklėtoja. Pareigūnas tikslinasi M. J., ar buvo puolimas. Šis paaiškina, kad puolimas buvo, jei S. Š. nepultų, jis būtų nieko nedaręs. Įrašo trukmė 5 min. 18 sek.

Antras garso/vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2020_0716_180449_002“. Šis garso/vaizdo įrašas prasideda 2020 m. liepos 16 d. 18 val. 04 min. 47 sek. Paleidus įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje matomas užrašas „VLN_MK_60F848 2020/07/16 18:04:47“. Įraše matomas tamsiai mėlynos spalvos automobilis bei praeinantis S. Š., kuris rankose laiko servetėlę, prieina prie ant žemės gulinčio paspirtuko ir pakelia jį. Matosi aptvertas darželio kiemas su žaidimų aikštele. Pareigūnas klausia S. Š., kur jis važiuos, pastarasis nurodo, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pareigūnas pateikia S. Š. pasirašyti dokumentus. Vėliau pareigūnas prieina prie M. J. ir informuoja pastarąjį, kad reikės vykti į OVS. M. J. paima iš automobilio telefoną ir skambina savo sutuoktinei. Įraše matyti tamsios spalvos automobilis, prie jo stovinti šviesiaplaukė moteris, pareigūnas, bei automobilio viduje keleivio pusėje sėdintis S. Š.. Pareigūnas teiraujasi S. Š., kodėl šis nekviečia medikų į įvykio vietą. Įrašo trukmė 5 min. 00 sek.

Trečias garso/vaizdo įrašas vadinasi „2020_0716_180948_003“. Šis garso/vaizdo įrašas prasideda 2020 m. liepos 16 d. 18 val. 09 min. 46 sek. Paleidus įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje matomas užrašas „VLN_MK_60F848 2020/07/16 18:09:46“. S. Š. nurodo, dėl ko atsisakė medikų pagalbos, paaiškina, kad pats kreipsis į medikus. Pareigūnas paaiškina S. Š., kad iškviesti medikai būtų nuvežę pastarąjį į ligoninę. Girdima kaip per radijo ryšio priemonę kviečiami medikai. Įraše girdisi, kaip pareigūnas klausia M. J., ar kas nors galės parvairuoti jo automobilį. M. J. nurodo, kad sūnus negalės parvairuoti automobilio. Pareigūnas nurodo M. J. paimti daiktus ir užrakinti automobilį. Įrašo trukmė 5 min. 00 sek.

Ketvirtas garso/vaizdo įrašas vadinasi „2020_0716_181946_005“. Šis garso/vaizdo įrašas prasideda 2020 m. liepos 16 d. 18 val. 19 min. 44 sek. Paleidus įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje matomas užrašas „VLN_MK_60F848 2020/07/16 18:19:44“. Įraše matoma, kaip atvyksta GMP automobilis ir 18 val. 21 min. 52 sek. iš automobilio išlipa medikai, kurie eina prie S. Š. ir jį apžiūri. Įraše matosi M. J., kuris sako kad jis gynėsi, o S. Š. puolė. Pareigūnas nurodo M. J. eiti prie tarnybinio automobilio. Įrašo trukmė 5 min. 00 sek.

Penktas garso/vaizdo įrašas vadinasi „2020_0716_182944_007“ . Šis garso/vaizdo įrašas prasideda 2020 m. liepos 16 d. 18 val. 29 min. 42 sek. Paleidus įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje matomas užrašas „VLN_MK_60F848 2020/07/16 18:29:42“. Įraše matomas prie greitosios pagalbos automobilio stovintis S. Š. ir medikas. Pareigūnas eina link tarnybinio automobilio, prie kurio stovi M. J.. Jis nurodo pareigūnams apie įvykio aplinkybes. Prie pareigūno ir M. J. prieina moteris, kuri nurodo pareigūnui, kad S. Š. išprovokavo konfliktą, kad užšoko ant automobilio bei įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais. Įrašo trukmė 2 min. 58 sek.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis M. J. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. liepos 16 d. apie 17.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko konfliktas tarp kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo S. Š.. Konflikto priežastį šie proceso dalyviai aiškina skirtingai. Kaltinamasis teigia, kad būtent S. Š. važiuodamas paspirtuku pažeidė kelių eismo taisykles, o pastarasis aiškina priešingai, tačiau abu sutinka, kad tarp jų kilo apsižodžiavimas. Kaltinamasis teigia, kad S. Š. išvadino jį necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis šios aplinkybės neneigia, nes pasak jo buvo labai susinervinęs, bei paspirtuku daužė jo automobilio kėbulą bei rankoje laikytu mobiliuoju telefonu sudavė jam per ranką. Po to kilo muštynės ir jų metu, gindamasis jis galėjo ranka kliudyti nukentėjusiojo nosį. S. Š. neigia, kad telefonu sudavė nukentėjusiajam per ranką, tačiau teigė, kad žodinio barnio metu galėjo stumtelėti prie jo priartėjusį kaltinamąjį ir šis po to smogė jam kumščiu į nosį. Kaltinamojo sutuoktinė I. J. ir šalia esančio vaikų darželio (duomenys neskelbtini), liudytoja I. Z. – B. negalėjo įvardinti, kuris iš jų - M. J., ar S. Š. pirmas sudavė smūgius ir kur pataikė. Tokiu atveju byloje yra vienintelis objektyvus ir nešališkas liudytojas A. Ž., kuris patvirtino nukentėjusiojo poziciją, kad pirmas jam smogė kaltinamasis M. J. ir priėjęs prie konfliktuojančių vyriškių apie tai jiems pasakė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio veiksmai buvo sekantys. Apsižodžiavimo metu S. Š. stumtelėjo šalia jo stovėjusį M. J. ir šis jam smogė į veidą. Po to jie atsistojo vienas prieš kitą ir norėdami vienas kitam suduoti smūgius ar nuo jų gintis mojavo rankomis, tačiau vienas kitam smūgių galimai taip ir nesudavė. Konfliktas nurimo. S. Š. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis paskambino į BPC bei apie incidentą informavo sutuoktinę. Tai, kad S. Š. įvykio metu buvo sulaužyta nosis, patvirtina teismo medicininės ekspertizės išvada. Kaltinamasis M. J. teigė, kad apsižodžiavimo metu S. Š. jam trenkė telefono korpusu į ranką, bei tyrimo eigoje pateikė specialisto išvadą (t.1 b.l. 132). Šie kaltinamojo parodymai teismui kelia tam tikrų abejonių. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad į įvykio vietą atvykęs vyriausias patrulis V. P. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad įvykio vietoje buvęs S. Š. paaiškino, kad M. J. jam sudavė daug smūgių, iš kurių vienas pataikė į nosį ir pradėjo bėgti kraujas. M. J. pareigūnams paaiškino, kad S. Š. „pradėjo jį pulti bandydamas jam suduoti į veidą. Jam teko gintis ir smūgiuoti atgal“. Kitaip tariant, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams M. J. nenurodė, kad S. Š. telefonu jam smogė į ranką. Tai matyti ir iš teisme peržiūrėtų „Body“ kamerų įrašų, nors įvykio vietoje pareigūnai užtruko nuo 17.59 val. iki 18.32 val. Dėl savo rankos skausmo kaltinamasis kažkodėl nesikreipė ir į įvykio vietą atvykusius medikus, bet nuvykęs į policijos įstaigą ir įforminant jo laikiną sulaikymą kaltinamasis apie rankos sumušimą informavo policijos pareigūnus. Paleidus kaltinamąjį iš laikino sulaikymo, jį pasitikęs sūnus nuvežė į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur jam buvo diagnozuotas rankos sumušimas.

Kaltinamasis M. J. taip pat tvirtino, kad konflikto su S. Š. metu, pastarasis savo paspirtuku tyčia apibraižė jo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tyrimo eigoje kaltinamasis pateikė šios transporto priemonės techninės apžiūros aktą (t.1 b.kl. 132). Tačiau teismas pažymi, kad šiame akte užfiksuota, jog minėto automobilio apžiūra atlikta 2020 m. lapkričio 9 d., nuo teismo nagrinėjamo įvykio praėjus beveik keturiems mėnesiams. Akte nurodyta, kad įvykio laikas 2020 m. liepos 17 d., nors teismo nagrinėjamo įvykio data yra 2020 m. liepos 16 d. bei tai, kad įvykio metu šią transporto priemonę vairavo E. J. (kaltinamojo sutuoktinės vardas I.). Tokiu būdu neatmestina, kad šiame akte užfiksuoti kaltinamojo automobilio apgadinimai buvo padaryti ne kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, o kažkur kitur.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.