Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo N. P. už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė N. P., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.5. Apeliantei vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, buvo tinkamai pranešta apie teisme išnagrinėtą civilinę bylą dėl baudos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

6. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

7. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus: matininko V. K. 2021 m. sausio 21 d. parengtus žemės sklypo planus; Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 9 d. Sprendimo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo kopiją; archyvinės pastatų bylos kopiją.

8. Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija prašo apeliantės naujai pateiktų rašytinių įrodymų neprijungti prie bylos, kadangi šie dokumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo apeliantei pagrįstumo; be to, teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1945-1014/2022, kuri priimta vėliau nei datuojami apeliantės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, jau buvo išspręstas baudos skyrimo apeliantei klausimas už Privalomojo nurodymo nevykdymą.

9. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujai teikiami rašytiniai įrodymai suinteresuoto asmens nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, galimai yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, sprendžia, kad yra pagrindas juos prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dėl jų pasisakyti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

18.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi patikrinimą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), surašė N. P. 2018 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180811-00093, kuriame konstatuota, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, rekonstruotas nesudėtingas gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklype į neypatingą gyvenamosios (vieno buto) paskirties su mansarda pastatą, keičiant garažų paskirties patalpų paskirtį į gyvenamosios (butų) paskirties patalpas (į šias patalpas nuosavybės teisė neįregistruota).

18.2. Statybos inspekcijos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-190131-00006 pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2019 m. gegužės 11 d.

18.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu buvo patenkintas N. P. prašymas ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas dar iki 2020 m. gegužės 11 d.

18.4. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-200804-00128 buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo, todėl Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl priverstinio Privalomojo nurodymo vykdymo veiksmų.

18.5. 2020 m. spalio 21 d. antstolės patvarkymu skolininkė buvo įpareigota per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti įrodymus.

18.6. Skolininkei nevykdant Privalomojo nurodymo, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1945-1014/2022, skyrė N. P. 300 Eur dydžio baudą bei 1 Eur baudą už kiekvieną Statybos inspekcijos Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.

18.7. Statybos inspekcija, atlikusi Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašė 2023 m. kovo 24 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230324-00067, kuriame užfiksuota, kad skolininkė nėra įvykdžiusi Privalomojo nurodymo. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkė nėra įvykdžiusi Privalomojo nurodymo, antstolė antrą kartą kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei N. P. didesnę, nei buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi, baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą ir paskyrė suinteresuotam asmeniui N. P. 10 Eur baudą už kiekvieną Statybos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną valstybės naudai.

13. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. P., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais aspektais: (i) klausimas dėl baudos sumos padidinimo / pakartotinio baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas apeliantei nežinant, t. y. apeliantei negavus jokių procesinių dokumentų, ji nežinojo apie civilinio proceso jos atžvilgių pradėjimą, todėl šiuo atveju buvo pažeistas rungimosi principas; (ii) esant pradėtam priverstiniam vykdymui ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. priimtam Privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius, apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų, kurių metu paaiškėjo naujos aplinkybės (išardžius savavališkai pastatytas statinio dalis paaiškėjo, kad net ir pašalinus Privalomajame nurodyme numatytus įpareigojimus, pastatas vis tiek patenka į UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį žemės sklypą, tačiau vėliau, matininkui 2021 m. sausio 21 d. sudarius žemės sklypo planą, paaiškėjo, kad pastatas į UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) vis dėlto nepatenka, nes jis yra valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribose), bei eilės priemonių, kad būtų sutvarkyti pastato dokumentai, tačiau dėl lėto valstybės institucijų darbo to laiku padaryti nepavyko, bet šiuo metu dokumentų įteisinimo procesas yra beveik baigtas; (iii) apeliantė taip pat pažymėjo, jog tai nebuvo perstatytas pastatas, nebuvo nelegalus statinys, nes pastatas pastatytas 1940 metais, juo nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės, padaryta žala gamtai, kraštovaizdžiui ar pan., todėl tai taip pat svarbios aplinkybės individualizuojant baudą. Šių argumentų pagrindu apeliantė mano, kad skundžiama nutartimi jai paskirta bauda turi būti panaikinta arba ženkliai sumažinta.

14. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties, kuria skolininkei N. P. paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną uždelstą vykdyti Privalomąjį nurodymą dieną, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl rungimosi ar kitų esminių civilinio proceso principų pažeidimo, apeliantei nedalyvaujant pirmosios instancijos teismo procese, sprendžiant klausimą dėl baudos jai skyrimo (paskirtos baudos dydžio pakeitimo / padidinimo). Savo teiginį apie apeliantės atžvilgiu pradėtą / vykdomą teismo procesą nežinojimą ji grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, jog jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Danijoje, todėl apie procesą jai nebuvo žinoma ir šio proceso metu jos Lietuvos Respublikoje apskritai nebuvo. Tačiau kaip matyti iš Gyventojų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 2 dalis), apeliantės N. P. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo registruotos gyvenamosios vietos adresu teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo siunčiami. Atskirajame skunde apeliantė tik deklaratyviai nurodo apie jos nuolatinę gyvenamąją vietą Danijoje, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius. Be to, pažymėtina, kad netgi savo atskirajame skunde apeliantė nurodo nors ir ne deklaruotą savo gyvenamąją vietą, tačiau vis dėlto gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), kuriuo teismo procesiniai dokumentai taip pat apeliantei buvo siųsti.

16. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog, skolininkas, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, prisiima socialinę pareigą ir atsakomybę nurodytu adresu komunikuoti su valstybės institucijomis, priimti tuo adresu jam siunčiamą korespondenciją ir jei skolininkas neatnaujina atitinkamuose registruose informacijos apie savo gyvenamąją vietą, jis turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, jog nebuvo informuotas asmeniškai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-139-642/2023). Todėl net ir tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantė, ji bylos iškėlimo momentu faktiškai nebuvo Lietuvos Respublikoje, nors ji, minėta, nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, tai neturėjo niekaip jai sutrukdyti domėtis, kokius dokumentus ji gauna savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ir tinkamai pasinaudoti teise pareikšti prieštaravimus nagrinėjamu klausimu, tuo labiau turint omenyje, kad apeliantė žinojo, jog terminas Privalomam nurodymui įvykdyti baigėsi dar 2020 m. gegužės 11 d. ir Privalomojo nurodymo nevykdymas gali sukelti neigiamas pasekmes jos atžvilgiu, juo labiau, kad bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą jau buvo jai skirta 2022 m. sausio 14 d.

17. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, toliau – ir TPSVPĮ, 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

18. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

19. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, turi tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023); taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Statybos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. privalomasis nurodymas nėra įvykdytas iki šiol. Nors skolininkė nurodo, kad Privalomas nurodymas yra beveik įvykdytas, t. y. statinio dokumentai beveik sutvarkyti, o procesas užtruko ne dėl jos, o būtent dėl valstybės institucijų lėto darbo, tačiau vėlgi, apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų tokius apeliantės teiginius. Priešingai, apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia teismui matininko V. K. 2021 m. sausio 21 d. parengtus žemės sklypo planus bei Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 9 d. Sprendimo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo kopiją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visi šie dokumentai yra parengti dar 2021 metais, kas ne tik kad nepatvirtina skolininkės (apeliantės) teiginių dėl jos pastangų operatyviai spręsti Privalomojo nurodymo įvykdymą, o priešingai – patvirtina, jog per gana ilgą laiko tarpą – nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., kuomet buvo surašytas Privalomas nurodymas (t. y. per daugiau nei 5 metus), arba nuo 2021 metų matininko kadastro dokumentų parengimo (per 3 metus) – skolininkė nesiima jokių operatyvių veiksmų Privalomajam nurodymui įvykdyti. Tuo tarpu į bylą įrodymų, kurie galėtų pagrįsti teiginius apie valstybinių institucijų per lėtą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus ar protingumo terminus, veikimą, apeliantė apskritai nepateikė.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė Privalomojo nurodymo nevykdo sąmoningai ir gana ilgą laiką (nuo Privalomojo nurodymo surašymo praėjo virš 5 metai, nuo teismo pratęsto termino Privalomajam nurodymui įvykdyti – beveik 4 metai) ir nėra jokių aplinkybių, kurios būtų objektyvi kliūtis tinkamai įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi paskirta vienkartinė 300 Eur bauda ir 1 Eur bauda už kiekvieną Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną nebuvo pakankama paskata skolininkei įvykdyti privalomąjį nurodymą, tuo tarpu manytina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną galėtų būti pakankama skatinamoji priemonė ir atitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingos ir adekvatumo susiklosčiusiai faktinei situacijai principus.

22. Pažymėtina, jog nors apeliantė nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau nepateikė teismui jokių pagrįstų argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo, o nurodyti teiginiai, kad tai nebuvo perstatytas pastatas, nebuvo nelegalus statinys, nes pastatas pastatytas 1940 metais, juo nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės, padaryta žala gamtai, kraštovaizdžiui ar pan., savaime nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio ar nuo jos atleisti, kadangi pačių statybų teisėtumo / neteisėtumo klausimas jau buvo išspręstas kompetentingų institucijų administraciniais aktais (t. y. konstatuotas statybų neteisėtumas), kurių teisingumas nebegali būti kvestionuojamas.

23. Teismų yra išaiškinta, kad išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Kita vertus, teismų formuojamoje praktikoje pažymima, kad neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

24. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Atsižvelgiant į tai, teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau nepasisako ir jų neanalizuoja.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir išanalizavęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Privalomas nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, kad pažeidimus privalo pašalinti asmuo, kuriam surašytas Privalomas nurodymas, įvertinęs, kad nesama objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios skolininkei įvykdyti Privalomąjį nurodymą, pagrįstai paskyrė skolininkei 10 Eur baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (suinteresuoto asmens) N. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.