Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko P. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-12841-1067/2018, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl skolininko P. A. prieštaravimų priėmimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus K. V. pareiškimą skolininkui P. A. dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. priimtas teismo įsakymas, juo nutarta išieškoti iš skolininko P. A. 964 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 964 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminį mokestį, 70 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti kreditoriaus K. V. naudai. Procesiniai dokumentai skolininkui įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus pasirašytinai įteikiant skolininko mamai J. A.

2. 2022 m. lapkričio 16 d. gauti skolininko prieštaravimai, prašoma atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti; panaikinti 2018 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12841-1067/2018. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. skolininkas Lietuvoje negyveno, glaudžių ryšių su mama nepalaikė, įpareigojimas įteikti procesinius dokumentus negalėjo būti tinkamai įvykdytas. Apie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų įsiteisėjusį teismo įsakymą skolininkas sužinojo atsitiktinai, kai atvyko į antstolio A. S. kontorą susipažinti su vykdomaisiais dokumentais ir jam buvo pranešta apie tai, kad antstolės B. T. žinioje yra dar viena vykdomoji byla. 2022 m. spalio 11 d. skolininkas P. A. kreipėsi į antstolę B. T. su prašymu atsiųsti į elektroninį paštą vykdomosios bylos kopijos lapus. 2022 m. spalio 14 d. buvo kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu leisti susipažinti su civilinės bylos Nr. eL2-l2841-1067/2018 medžiaga, padaryti kopijas, prašymas buvo tenkintas 2022 m. spalio 17 d. teismo pirmininko pavaduotojo P. M. leidimu. Susipažinęs su bylos medžiaga, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsniu, skolininkas pareiškė, kad nesutinka su 2018 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-12841-1067/2018, kadangi jis nėra kreditoriaus K. V. skolininkas. 2018 m. kovo 5 d. iš kreditoriaus K. V. negavo grynaisiais pinigais 964 Eur ir nepasirašė jokio paprastojo vekselio, įsipareigodamas 2018 m. birželio 24 d. grąžinti nurodytą pinigų sumą kreditoriui. Pažymėjo, kad prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ir negalėjo gyventi, nes tokio namo nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą priimti skolininko prieštaravimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. A. kreditoriaus K. V. naudai. Neįsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas, kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo pranešimas skolininkui P. A. buvo išsiųsti 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškime nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti nurodant, kad adresatas siuntos per saugojimo terminą neatsiėmė. 2018 m. spalio 12 d. procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti pasirašytinai skolininko mamai J. A.. Skolininkas 2022 m. lapkričio 16 d. pareiškė prieštaravimus, prašė atnaujinti terminą pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo panaikinimo ir panaikinti 2018 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12841-1067/2018. Pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl skolininko prieštaravimų nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

15. Skolininkas teigė, kad apie 2018 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12841-1067/2018 nieko nežinojo, teismo įsakymas jam nebuvo tinkamai įteiktas, nes nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvoje negyveno ir su mama glaudžių santykių nepalaikė. Skolininko teigimu, apie priimtą teismo įsakymą jis sužinojo atsitiktinai, kai antstolio A. S. kontoroje, atvykus susipažinti su vykdomaisiais dokumentais, jam buvo pranešta, jog antstolės B. T. žinioje yra dar viena vykdomoji byla. Tuomet 2022 m. spalio 11 d. skolininkas P. A. kreipėsi į antstolę B. T. su prašymu atsiųsti į elektroninį paštą vykdomosios bylos kopijos lapus. Apeliantas nurodo, kad toks jo elgesys įrodo rūpestingumą ir bendradarbiavimą, norint greičiau padengti pripažintas skolas. Tačiau apelianto teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Informacinės teismų sistemos LITEKO bylos proceso duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti registruotu paštu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Registruotu paštu siųsti procesiniai dokumentai įteikti skolininko mamai pasirašytinai 2018 m. spalio 20 d., t. y. procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

16. Nors atsakovas teigė, kad su mama glaudžių santykių nepalaiko, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokie skolininko argumentai laikytini tik deklaratyviais teiginiais, neparemtais jokiais įrodymais, pateiktais siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo įsakymo pasekmių. Be to, svarbi aplinkybė yra tai, kad skolininkas ir toliau savo gyvenamąją vietą deklaruoja tuo pačiu adresu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto teiginius apie jo rūpestingumą, tačiau, priešingai, nei teigia skolininkas, bylos duomenys tik patvirtina jo nerūpestingumą ir aplaidumą. Skolininkas, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, prisiima socialinę pareigą ir atsakomybę nurodytu adresu komunikuoti su valstybės institucijomis, priimti tuo adresu jam siunčiamą korespondenciją. Taigi net ir tuo atveju, jei, kaip teigia skolininkas, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. jis Lietuvoje negyveno, nors skolininkas nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, o su mama, kuri priėmė skolininkui siųstus teismo procesinius dokumentus, glaudžiai nebendravo, tai niekaip negalėjo sutrukdyti jam domėtis, kokius dokumentus jis gauna savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ir tinkamai pasinaudoti teise pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo pranešime, įteiktame 2018 m. spalio 12 d., aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškintos skolininko teisės, t. y. per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus ir sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui arba per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti), išaiškintos procesinės pasekmės nurodytu terminu neatlikus nė vieno iš šių veiksmų, taip pat nurodyta, kad su elektronine bylos versija galima susipažinti atvykus į teismą.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek kreditoriaus pareikštų reikalavimų sprendimas pagal CPK XXIII skyriuje nustatytas bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo taisykles, tiek ir ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles reiškia supaprastintą šių reikalavimų teisminio nagrinėjimo procedūrą, t. y. supaprastintą procesą, kuriuo siekiama kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 2, 7 straipsniai). Tai reiškia, kad šiame procese šalys turi operatyviai ir sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, procesinius veiksmus atlikti laiku. Konstatavus, kad teismo procesiniai dokumentai, teismo įsakymas ir pranešimas apie galimybę pareikšti prieštaravimus skolininkui buvo įteikti tinkamai 2018 m. spalio 20 d., tačiau, skolininkui šia teise nepasinaudojus nustatytu terminu ir nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių tą padaryti laiku, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, o skolininkas turi prisiimti savo nepagrįsto delsimo pareikšti prieštaravimus neigiamas teisines pasekmes.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto teiginius, kad teismas turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir nešališkumo principais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtų principų. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas.

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skolininko prieštaravimus dėl įsiteisėjusio teismo įsakymo, teikiamus gerokai (net 4 metus) praleidus įstatymo nustatytą terminą, nenurodant svarbių priežasčių, dėl ko terminas buvo praleistas, ir pagrįstai neatnaujino termino minėtiems prieštaravimams pateikti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo atnaujinti praleistą terminą, pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.