Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. P. bei K. P. ir atsakovo S. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1249-413/2020 pagal ieškovų R. P. ir K. P. ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Ladui dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12.2. Apeliantai galėjo kreiptis tiesiogiai į atsakovą, siekiant taikiai, nedidinat procesinių išlaidų išspręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų, o apeliacinio skundo padavimas šioje byloje patvirtina apeliantų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas neginčijo ieškovų ieškinio reikalavimo dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis (piktnaudžiavęs) savo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovams pareiškus ieškinį atsakovas su juo sutiko, neprašė iš ieškovų priteisti atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

13.2. iantis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo buvo žinoma aplinkybė, kad į K. P. palikimą pretenduoja trys asmenys. Taip pat atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas K. P. turi teisę kasacine tvarka skųsti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir sprendimas gali būti pakeistas. Atsakovas sąmoningai, suprasdamas nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Kauno r. 1-ojo notaro biuro notarą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokie skuboti ir nesąžiningi atsakovo veiksmai lėmė susidariusią situaciją, kai vienintelis galimas teisinis kelias ieškovams buvo ieškinio pareiškimas S. P. dėl notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo teismine tvarka. Todėl apelianto nurodomas teiginys, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovų valia padarytas pasirinkimas inicijuoti bylos iškėlimą atsakovui, yra nepagrįstas.

13.3. Nors atsakovas sutiko su ieškiniu, tačiau tokios aplinkybės neturi reikšmės, nes pats ieškinio pareiškimas jau buvo sąlygotas nesąžiningų atsakovo veiksmų, dėl ko ieškovai patyrė būtinas teisinės pagalbos ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovo elgesys teismo proceso metu buvo priešiškas, jis teikė atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo šioje byloje. Atsakovas elgėsi nesąžiningai bei neapdairiai.

13.4. Ieškovai tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, buvo sąžiningi, o jų ieškinys buvo vienintelė teisėta priemonė tinkamai apginti savo teises teisme. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes bylinėjimosi išlaidas lėmė atsakovo S. P. nesąžiningi veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui R. P. iš atsakovo S. P. priteista 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi konstatavo, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad įsiteisėjus teismų sprendimams dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovui jau buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimui, atsakovas 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė notarui prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, neteisėtų veiksmų neatliko. Tačiau teismas vertino, kad atsakovas turėjo priešingą pareiškėjo K. P. pasirinktam teisių gynimo būdui poziciją (padavė skundą dėl palankaus K. P. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo), todėl turėjo suprasti, kad dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo taip pat gali būti paduotas skundas ir palankus atsakovui teismo sprendimas galėtų būti pakeistas. Taip pat skundžiamoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovams nepaneigus notaro 2019 m. spalio 12 d. nutarimuose nurodytų teiginių, kad notaras neturėjo informacijos apie vykstančius teisminius procesus, yra pagrindas manyti, kad ir patys ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi, siekdami sustabdyti notarinių veiksmų atlikimą, išduodant atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą.

24. Apeliantai R. P. ir K. P., nesutikdami su skundžiama teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad K. P. buvo sąžiningas, nes kreipėsi į notarą su prašymu sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą iki kol nebus išnagrinėta civilinė byla ir neįsiteisės teismo sprendimas. Informavo notarą apie ketinimą skųsti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Apeliantų teigimu, būtent atsakovas buvo nesąžiningas, nes į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo kreipėsi iš karto po Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo, nors jam buvo žinoma, kad K. P. šį teismo sprendimą gali skųsti kasacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma, jog į palikėjos K. P. palikimą pretenduoja trys paveldėtojai, o ne du.

25. Apeliantas S. P. ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis (piktnaudžiavęs) savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu ir neteikė prašymo dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad patys ieškovai nebuvo atidūs ir pakankamai rūpestingi, siekdami sustabdyti notarinių veiksmų atlikimą, išduodant atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Atsakovo teigimu, ieškovai tyčia nesikreipė į jį, siekdami ginčą išspręsti taikiu būdu, o nepagrįstai pradėjo bylą ir, be to, tyčia neinformavo atsakovo ir notaro dėl kasacinio skundo padavimo.

26. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).

27. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

29. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

30. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus šalių argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. P. Kauno apygardos teismui 2018 m. lapkričio 22 d. priėmus sprendimą turėjo teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), o tuo metu, kai buvo kreiptasi į notarą (2018 m. lapkričio 30 d.) į įpėdinių sudėtį įėjo tik du įpėdiniai (S. P. (paveldėtojas S. P.) ir R. P.). Taip pat ieškovai R. P. ir K. P. turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, nes pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas paveldėjimo teisės liudijimas gali būti nuginčytas tik ginčo teisena. Tačiau, atsižvelgus į šalių elgesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas turėjo suprasti, kad dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo galėjo būti teikiamas kasacinis skundas, nes atsakovas Kauno apylinkės teismui 2018 m. birželio 18 d. priėmus K. P. palankų teismo sprendimą, skundė jį apeliacine tvarka. Taigi, atsakovas turėjo suprasti ir žinoti, kokios procesinės teisės nagrinėjant civilines bylas yra numatytos proceso įstatyme, juolab, kad atsakovas byloje naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) paslaugomis, todėl teigti, kad jam nebuvo žinoma apie kasacinio skundo pateikimo galimybę nėra jokio pagrindo.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų R. P. ir K. P. skundo argumentu, kad jie buvo informavę notarą apie tai, kad bus teikiamas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo. Šį argumentą paneigia notaro 2019 m. spalio 12 d. nutarimai, kuriais atsisakyta atlikti notarinius veiksmus ir nurodyta, kad notaras, išduodamas ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus informacijos apie vykstančius teisminius procesus, neturėjo. Apeliantai tik deklaratyviai nurodo, kad buvo informavę notarą apie ketinamą pateikti kasacinį skundą, tačiau nepateikia šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 179 straipsnis).

34. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

35. Apeliantai R. P. ir K. P. apeliaciniu skundu taip pat prašo grąžinti jiems ieškinio pateikimo metu permokėtą 476 Eur žyminio mokesčio dalį.

36. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka (CPK 87 straipsnio 4 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašymas dėl žyminio mokesčio permokos už ieškinį grąžinimo, buvo ieškovų pateiktas tik kartu su apeliaciniu skundu, tokio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Atsižvelgiant į tai, apeliantams išaiškinama, kad su minėtu prašymu jie turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kurio kompetencijai priklauso šio klausimo nagrinėjimas.

Dėl baudos skyrimo

38. Atsakovas S. P. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo skirti ieškovams 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovo naudai.

39. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovams R. P. ir K. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors ieškovų apeliacinis skundas šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovai yra nesąžiningi. Atsižvelgiant į tai, atsakovo S. P. prašymas dėl baudos ieškovams skyrimo atmetamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

43. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų ieškovų R. P. ir K. P. bei atsakovo S. P. apeliaciniai skundai nėra tenkinami, jų išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus, nepriteisiamos. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Ieškovai R. P. ir K. P. prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į jo apeliacinį skundą. Kartu su ieškovų atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktoje 2020 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija RM Nr. 1304 nurodyta, kad ieškovai patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ieškovai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 150 Eur išlaidų. Teismui pateikti dokumentai (banko mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaita faktūra) įrodo, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovo S. P., priteisiant šias išlaidas jas sumokėjusiam ieškovui R. P..

45. Atsakovas S. P. kartu su atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Atmesti S. P. prašymą dėl baudos skyrimo.

Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovo S. P. 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.