- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-1662-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17166-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., R. P.
- Pareiškėjas
- K. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1741-1043/2018 pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos K. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, jog Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3737-877/2017, kurioje 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismas sprendimu nustatė juridinius faktus, kad R. P. ir S. P. priėmė savo motinos K. P. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdami tą turtą valdyti. Susipažinęs su gautu teismo sprendimu, jame išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į aplinkybes, kurias teismas vertino kaip palikimo priėmimo faktą, pareiškėjas suprato, kad netinkamai asmeniškai iki tol suvokė turto valdymo ir disponavimo juo sąvokas, tai sudarančius veiksmus, dėl ko klaidingai suvokė ir patį palikimo priėmimo faktą. Pareiškėjo teigimu nei teismas, nei kas kitas jam neišaiškino, kokie tiksliai veiksmai turėtų būti laikomi palikimo priėmimu, todėl teikia savarankišką pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, jog mamos palikimo niekada neatsisakė, o teisme tik paaiškino buvus susitarimą tarp motinos ir brolių, kad turtą paveldės R.. Nesant įrodymų buvus tokį susitarimą, jo sprendimu nebuvo paisyta, o turto paveldėjimo faktui pripažinti pakako aplinkybės, jog S. P. gyveno mamai priklausiusiame name, mokėjo už savo išlaidas. Todėl mano, kad esant susiklosčiusių aplinkybių visumai taip pat negalėjo būti eliminuotas iš įpėdinių eilės. Po motinos mirties, kaip ir daugybę metų iki tol, pareiškėjas nuolatos gyveno motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Šiuo adresu iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos neturi. Be nurodyto namo motinos vardu buvo registruoti žemės sklypas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais. Po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Motina nebuvo palikusi testamento. Realiai po jos mirties viskas klostėsi kaip ir anksčiau, pareiškėjas su savo broliu S. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Pareiškėjas pagal galimybes apsitvarkydavo buityje, broliui R. P. rūpinantis namais, sodu (daržu), padėdavo jam darbuose. Po kelių mėnesių po motinos mirties mirė brolis S.. Po jo mirties niekas nesikeitė. R. išlaikė būstą, sumokėjo dar ir S. turėtas skolas už internetą. Pareiškėjas ir toliau su broliu R. tvarkėsi prie namų, padėjo rūpintis aplinka, daržais, genėjo medžius, kūreno namus R. nupirktu kuru, plovė namie langus, grindis. Manė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, nes realiai už nieką (turto išlaikymą) nemokėjo, arba sumokėdavo R. prašomas, tačiau jo pinigais. Tačiau kaip paaiškėjo po teismo sprendimo priėmimo, tokie veiksmai nebuvo vieninteliai galimi siekiant pripažinti, kad palikimas buvo priimtas. Motinai priklausančiame name pareiškėjas ne tik gyveno iki ir po motinos mirties, bet ir naudojosi ir naudojasi visais motinai priklausiusiais daiktais, prižiūri namus, buities darbų atlikimui yra pirkęs keletą daiktų, buvo įsitikinęs, jog name gyvena kaip savas žmogus, kuris turi teisę ten gyventi ir juo naudojasi kaip šeimininkas.