Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui S. P., jo atstovėms advokatei Aušrai Ručienei, advokato padėjėjai R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos K. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3737-877/2017. 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo nustatyti juridiniai faktai, kad R. P. ir S. P. priėmė savo motinos K. P. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdami tą turtą valdyti. Susipažinęs su gautu teismo sprendimu, jame išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į aplinkybes, kurias teismas vertino kaip palikimo priėmimo faktą, pareiškėjas suprato, kad netinkamai asmeniškai iki tol suvokė turto valdymo ir disponavo juo sąvokas, tai sudarančius veiksmus, dėl ko klaidingai suvokė ir patį palikimo priėmimo faktą. Pareiškėjo teigimu nei teismas, nei kas kitas jam neišaiškino, kokie tiksliai veiksmai turėtų būti laikomi palikimo priėmimu, todėl teikia savarankišką pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, jog mamos palikimo niekada neatsisakė, o teisme tik paaiškino buvus susitarimą tarp motinos ir brolių, kad turtą paveldės R.. Nesant įrodymų buvus tokį susitarimą, jo sprendimu nebuvo paisyta, o turto paveldėjimo faktui pripažinti pakako aplinkybės, jog S. P. gyveno mamai priklausiusiame name, mokėjo už savo išlaidas. Todėl mano, kad esant susiklosčiusių aplinkybių visumai taip pat negalėjo būti eliminuotas iš įpėdinių eilės. Po motinos mirties, kaip ir daugybę metų iki tol, pareiškėjas nuolatos gyveno motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos neturi. Be nurodyto namo motinos vardu buvo registruoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais. Po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Motina nebuvo palikusi testamento. Realiai po jos mirties viskas klostėsi kaip ir anksčiau, pareiškėjas su savo broliu S.gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagal galimybes apsitvarkydavo buityje, broliui R. P. rūpinantis namais, sodu (daržu), padėdavo jam darbuose. Po kelių mėnesių po motinos mirties mirė brolis S. Po jo mirties niekas nesikeitė. R išlaikė būstą, sumokėjo dar ir S. turėtas skolas už internetą. Pareiškėjas ir toliau su broliu R. tvarkėsi prie namų, padėjo rūpintis aplinka, daržais, genėjo medžius, kūreno namus R. nupirktu kuru, plovė namie langus, grindis. Manė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, nes realiai už nieką (turto išlaikymą) nemokėjo, arba sumokėdavo R. prašomas, tačiau jo pinigais. Tačiau kaip paaiškėjo po teismo sprendimo priėmimo, tokie veiksmai nebuvo vieninteliai galimi siekiant pripažinti, kad palikimas buvo priimtas. Motinai priklausančiame name pareiškėjas ne tik gyveno iki ir po motinos mirties, bet ir naudojosi ir naudojasi visais motinai priklausiusiais daiktais, prižiūri namus, buities darbų atlikimui yra pirkęs keletą daiktų, buvo įsitikinęs, jog name gyvena kaip savas žmogus, kuris turi teisę ten gyventi ir juo naudojasi kaip šeimininkas (b. l. 3-6).Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti.Suinteresuotų asmenų argumentaiSuinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame teismo prašė priimti galutinį sprendimą teismo nuožiūra. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuolatos gyveno mamai priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Įstatymas ir jo pagrindu susiklosčiusi teismų praktika labai aiškiai apibrėžia kokius veiksmus kiekvienas potencialus turto įpėdinis turi atlikti tam, kad būtų galima pripažinti, jog tokiu būdu jis siekė ir išreiškė savo valią šį palikimą priimti, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą. Asmuo grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (b. l 25-26).Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. P. ir jo atstovas sutiko su pareiškimu, neprieštaravo, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.Suinteresuotasis asmuo S. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškime išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutinka. Jo nuomone pareiškėjas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 jau yra išreiškęs savo valią dėl motinos palikimo atsisakymo. Byloje užfiksuoti pareiškėjo parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas nepretendavo į savo motinos K. P. palikimą ir nurodė, kad motinos visą palikimą po jos mirties priėmė jo brolis R. P., jis pats palikimo nepriėmė ir negalėjo priimti dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. S. P. vienintelis rūpinosi palikėjos turtu, jį išlaikė, nei vienas iš brolių tokių veiksmų neatliko (b. l. 15-21).Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. P. ir jo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą atmesti.