- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-28
- Bylos Nr.
- e2-1947-359/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00794-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- G. Č.
- Atsakovas
- D. N. I. I.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Gabija Ročytė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovui Remigijui Gliaudeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui D. N. I. I. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. Č. (toliau – ir ieškovė) prašo nustatyti, kad I. I. D. N., gim. (duomenys neskelbtini) yra M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; priteisti iš atsakovo I. I. D. N. išlaikymą nepilnametei dukrai M. Č., mokant periodinėmis išmokomis po 395 Eur į mėnesį iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kiekvienais metais indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant G. Č. uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo I. I. D. N. išlaikymo įsiskolinimą – 6 320 Eur; nustatyti M. Č. gyvenamąją vietą su motina G. Č.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) 2018 metais gruodžio mėnesį. Po susipažinimo nuolat bendraudavo, visą laiką būdavo kartu, palaikė artimus santykius, planavo kurti šeimą. Ieškovė 2022 m. pradėjo lauktis atsakovo vaiko. 2022 m. liepos mėnesio pradžioje šalys drauge parskrido į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) svečiavosi apie savaitę lankė draugus, gimines, atvirai buvo deklaruojamas bendro vaiko laukimas. 2022 m. rugsėjo mėn. šalys drauge vyko pas atsakovo dėdę G. į (duomenys neskelbtini). Atsakovas labai norėjo pats pranešti, kad šalys laukiasi vaiko. Šalys pirko daiktus, vėžimėlį, laukė vaiko gimimo. (Duomenys neskelbtini) atsakovas dalyvavo gimdyme, parvežė ieškovę su dukterimi iš ligoninės namo. Šalys buvo sutarusios, kad sutvarkys dukters dokumentus ir atsakovas pripažins tėvystę. Praėjus penkioms dienoms nuo dukters gimimo, atsakovas staiga nutraukė bendravimą. 2023 m. sausio 20 d. užsuko kelioms minutėms į namus tik susirinkti savo daiktų. 2023 m. vasario 2 d. ieškovė užregistravo dukrą (duomenys neskelbtini). Išėjęs atsakovas visiškai nesidomėjo dukterimi, neprisidėjo prie jos auginimo. Praėjus trims mėnesiams po atsakovo išėjimo, ieškovė gavo iš atsakovo žinutę, jog yra prie ieškovės durų ir nori susitikti bei pamatyti dukrą. Šalys susitiko, atsakovas pamatęs dukrą labai susigraudino, atsiprašinėjo, gailėjosi, kad jas paliko. Po šio susitikimo atsakovas retkarčiais apsilankydavo pas ieškovę, eidavo kartu pasivaikščioti, lydėdavo į parduotuvę, tačiau finansiškai visiškai neprisidėjo. 2023 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas atvyko pasimatyti su dukterim, pabuvo apie 2 val. Atsakovas buvo atvykęs ir 17-18 dienomis, taip pat pabuvo kelias valandas. Šalys susitarė praleisti visą 28 dieną drauge. Tą dieną atsakovas atvykęs buvo labai nepatenkintas, šaukė ant ieškovės. Ieškovė jį ramino, prašė taip prie vaiko nesielgti, tiesiog išeiti. Nepavykus susitarti, ieškovė iškvietė policiją. Išgirdęs, kad ieškovė kviečia pareigūnus, atsakovas išėjo. Tai buvo paskutinis kartas, kada atsakovas lankė savo dukrą. Aplankyti dukterėčios buvo atvykusi tik atsakovo sesuo, o paklausta kur yra atsakovas, ji atsakė, kad jis nieko nenori apie jas girdėti. Atsakovas nustojo lankyti dukrą, visiškai atsiribojo, šalių bendravimas visiškai nutrūko. Atsakovas visą laiką laikė M. Č. savo dukra/vaiku, tai atsispindi jo rašytose žinutėse, tačiau atsakovas geranoriškai nesutiko būti įrašytas į vaiko gimimo liudijimą, pripažinti tėvystės faktą. Šalių dukra labai prisirišusi prie ieškovės, vaikui su mama yra saugu ir ramu. Vaikas nuo šalių gimimo praktiškai gyvena tik su ieškove. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 790 Eur suma, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 395 Eur, taip pat 6 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 16 mėnesių (nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2024 m. gegužės 3 d.).
3. Ieškovės atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Atsakovui paskirta kuratorė advokato padėjėja Gabija Ročytė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jei ieškovės susirašinėjimai ir vaizdo pokalbiai atitinka ieškovės susirašinėjimus su asmeniu „I. D. N.“ išties atitinka ieškovės vaizdo pokalbius ir susirašinėjimus su atsakovu, tuomet, iš pateiktos medžiagos panašu, kad atsakovas ieškovės dukrą laiko ir pripažįsta savo dukra. Nesusisiekus su atsakovu, atsakovo kuratorė palieka spręsti teismo nuožiūra ieškinio patenkinimo klausimą dalyje dėl ieškovės nepilnametės dukros tėvystės nustatymo, atsakovą pripažįstant biologiniu mergaitės tėvu. Taip pat, atsakovui nepateikiant pozicijos dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kuratorė prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovo turtinė padėtis ir jo pozicija dėl išlaikymo dydžio nėra žinoma, klausimą dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, nurodė, jog ieškinio reikalavimai atitinka mažamečio vaiko interesus. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys tenkinamas visiškai.
6. Nustatyta, kad M. Č. gimė (duomenys neskelbtini), motina – G. Č., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti.
Dėl tėvystės nustatymo
7. Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis).
8. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos mažametės dukters tėvas yra atsakovas D. N. I. I.. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį susipažino su atsakovu ir artimai bendravo, 2022 m. sužinojo, jog laukiasi vaiko.
9. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų su asmeniu įvardintu „I. D. N.“, atsakovas ne kartą ieškovės dukrą įvardija kaip savo dukrą. 2023 m. rugpjūčio 9 d. rašo: “Aš norėčiau pamatyti savo dukrą”, 2023 m. rugpjūčio 15 d. rašo: “Kada galiu susisiekti su jumis ir pamatyti savo vaiką?”. Taip pat, iš ieškovės pateikiamų nuotraukų matyti, kad asmuo įvardijamas, kaip “I. D. N.”, dalyvauja gimdyme, šeimos susibūrimuose. Šias aplinkybes parengiamojo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja J. Č.,
10. Taip pat ir atsakovo procesinis elgesys taip pat patvirtina, jog jis tėvystės M. Č. atžvilgiu jis neneigė, prieštaravimų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
12. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog bylos duomenys yra pakankami spręsti dėl atsakovo tėvystės M. Č. atžvilgiu, todėl yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad D. N. I. I. yra M. Č. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nustačius vaiko tėvystę, bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
14. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
15. Ieškovė su dukra gyvena nuo gimimo, atsakovas gyvena užsienyje, nuo pat dukros gimimo, vaiku rūpinasi mama. Atsakovas byloje nereiškė jokių prieštaravimų, be to nereiškė ir reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Teismas sprendžia, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnametės M. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina ieškove G. Č..
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
16. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
17. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
19. Ištyrus ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovės atliktas vaiko poreikių apskaičiavimas yra pagrįstas, t. y. ieškovė rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais įrodė, kad vaiko poreikių patenkinimui yra reikalingos nežymiai didesnės nei minimalioji mėnesinė alga, išlaidos t. y. apie 790 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai tik augs, o ieškovės nurodyti poreikiai atitinka protingus kiekvienam vaikui reikalingus poreikius.
20. Remiantis ieškovės paaiškinimais ir jiems pagrįsti pateiktais rašytiniais duomenimis, atsakovo finansinė padėtis yra gera. Be to, nurodomi poreikiai tik nežymiai viršija minimalią mėnesinę algą, kurių nustatant išlaikymo dydį įrodinėti nereikia. Pažymėtina, jog atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio neteikė, priešingų aplinkybių apie savo finansinę padėtį (kad ji nėra gera) neįrodinėjo, pasirinkdamas pasyvią procesinę poziciją (bylinėjimosi taktiką).
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
22. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, jog atsakovas turi finansines galimybes mokėti vaikui prašomą priteisti 395 Eur išlaikymą. Pabrėžtina, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, todėl visiškai nesusiduria su išlaidomis, kurios reikalingos vaikui, taigi nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų (net pačių smulkiausių) išlaidų. Vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.); visa tai sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnametį vaiką, Tokiu atveju, rūpinimasis vaiku tampa tiek fiziškai, tiek emociškai dar sudėtingesne veikla.
23. Nurodyto išlaikymo atsakovas neteikė nuo vaiko gimimo, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Viso išlaikymo įsiskolinimo suma už yra 6 320 Eur (395 Eur x 16 mėn.), kuri priteistina iš atsakovo. Jokie duomenys nėra pakankami spręsti, jog nurodyta minimali išlaikymo suma M. Č. nebuvo reikalinga jos poreikių tenkinimui, tokių įrodymų nepateikta.
24. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė šioje byloje patyrė 1 900 Eur atstovavimo išlaidų ir 110 Eur žyminio mokesčio. Taip pat, ieškovė patyrė su procesinių dokumentų vertimu susijusių išlaidų, kurios sudaro – 353,32 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo – 2 363,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 29,05 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šiuos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 250 Eur ((395 Eur * 12 * 0,03*0,75) + (6 320*0,03*0,75)) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteisiamas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas D. N. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. N. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 395 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. gegužės 17 d.), iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. N. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), 6 320 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. N. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 363,32 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. N. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo D. N. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 29,05 Eur (dvidešimt devynių eurų 05 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, šį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.