Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis, M. J. ir V. J. 2015 m. gegužės 14 d. sudarė santuoką, kuri įregistruota 2015 m. gegužės 14 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 84 [priedas Nr.1]. Pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos – bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Jie pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šiai dienai jų faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir jie bendro ūkio neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Jie gyvenantys kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl yra nutrauktina. Santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu. Nėra jokios galimybės jam ir atsakovei vėl pradėti gyventi šeiminį gyvenimą. Ieškovas neketina santuokinio gyvenimo atkurti, kadangi tolesnis sutuoktinių gyvenimas santuokoje iš esmės prieštarautų ieškovo ir atsakovės teisėtiems interesams ir lūkesčiams, todėl darytina išvada, jog šalių santuoka iširusi negrįžtamai.

Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas (turto aktyvas): automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 10.000,00 € vertės [priedas Nr.3]; automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 3.500,00 € vertės [priedas Nr.3]; televizorius „SONY“, 500,00 € vertės; orkaitė „Bosch“ (įmontuojama), 300,00 € vertės; mikrobangų krosnelė „Bosch“ (įmontuojama), 250,00 € vertės; skalbimo mašina „Electrolux“, 200,00 € vertės; šaldytuvas „Bosch“ (įmontuojamas), 400,00 € vertės; skalbinių džiovinimo mašina „Bosch“, 350,00 €; indaplovė „Siemens“ (įmontuojama), 300,00 € vertės; minkštas svetainės kampas, 300,00 € vertės. Bendra, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (aktyvo) vertė – 16.100,00 €. Ieškovas ir atsakovė kaip sutuoktiniai turi turtinių prievolių šiems kreditoriams (turto pasyvas): 6.516,84 € skolą (pirminio ieškinio teismui padavimo dieną) kreditoriui „Swedbank”, AB, j. a. k. 112029651, 2015 m. birželio 6 d. kredito sutarties, Nr. 15-045123-FA, pagrindu [priedas Nr. 4]; 9.289,53 € skolą (pirminio ieškinio teismui padavimo dieną) kreditoriui „Swedbank”, AB, j. a. k. 112029651, 2019 m. balandžio 5 d. lizingo sutarties, Nr. LT179525, pagrindu [priedas Nr. 5]. Bendra sutuoktinių turtinių prievolių suma – 15.806,37 €.

Siūlo tokį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdą: po santuokos nutraukimo, M. J. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 3.500,00 € vertės; po santuokos nutraukimo, V. J. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 10.000,00 € vertės; televizorių „SONY“, 500,00 € vertės; orkaitę „Bosch“ (įmontuojama), 300,00 € vertės; mikrobangų krosnelę „Bosch“ (įmontuojama), 250,00 € vertės; skalbimo mašiną „Electrolux“, 200,00 € vertės; šaldytuvą „Bosch“ (įmontuojamas), 400,00 € vertės; skalbinių džiovinimo mašiną „Bosch“, 350,00 €; indaplovę „Siemens“ (įmontuojamą), 300,00 € vertės; minkštą svetainės kampą, 300,00 € vertės; 9.289,53 € turtinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank”, AB, j. a. k. 112029651, 2019 m. balandžio 5 d. lizingo sutarties, Nr. LT179525, pagrindu, nustatant, kad jie bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis; 6.516,84 € turtinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank”, AB, j. a. k. 112029651, 2015 m. birželio 6 d. kredito sutarties, Nr. 15-045123-FA, pagrindu, nustatant, kad jie bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis. Sutuoktiniui M. J., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkančio, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalies vertė yra 3.500,00 € (trys tūkstančiai penki šimtai eurų). S. V. J., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkančio, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalies vertė yra - 3.206,37 € (minus trys tūkstančiai du šimtai šeši eurai ir 37 ct). Atsižvelgiant į tai, kad M. J. tenkanti, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis yra didesnė, V. J. iš M. J. priteistina 3.353,19 € kompensacija.

Šalys iki santuokos sudarymo, t. y. 2015 m. balandžio 30 d. už 17.500,00 € įsigijo po 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) [priedas Nr.7]. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią šalys turėjo už perkamą butą sumokėti lygiomis dalimis. Nepaisant to, visą buto kainą M. J. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, kurias buvo gavęs vos daugiau nei prieš savaitę, t. y. 2015 m. balandžio 24 d. už 20.000,00 € pardavęs kitą, jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esantį adresu (duomenys neskelbtini), [priedai Nr. 8-9]. Taigi, tiek už savo 1/2 dalį buto, tiek ir už atsakovės V. J. 1/2 dalį buto ieškovas M. J. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Visą minėtą butą ieškovas ketino įsigyti asmeninės nuosavybės teise, tačiau šalys tuo metu jau ketino sudaryti santuoką, todėl atsakovė ieškovui iškėlė sąlygą įforminti pirkimo - pardavimo sandorį taip, kad butas šalių neva yra įsigyjamas po 1/2 dalį. Tokią savo poziciją atsakovė motyvavo tuo, jog „jeigu jau esame šeima, tai perkamas būstas turi būti įformintas kaip priklausantis abiem lygiomis dalimis“. Kadangi tuo metu ieškovas atsakove pasitikėjo, siekdamas puoselėti šalių santykius, sandorį įformino taip, kaip tuo metu reikalavo atsakovė – padengdamas ir jos kainos dalį kuri sudarė 8.750,00 €. Šiai dienai ieškovas suprato, kad atsakovė tesiekė už ieškovo asmenines lėšas įgyti nekilnojamąjį turtą savo asmeninėn nuosavybėn, todėl yra pagrindas šią sumą, kaip skolą (kompensaciją) priteisti ieškovui. Nagrinėjamu atveju, iš nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų, jas pagrindžiančių įrodymų, matyti, kad sudarius buto pirkimo - pardavimo sandorį, visos iš šio sandorio atsiradusios pirkėjo pareigos teko ieškovui M. J., kadangi būtent jis, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis atsiskaitė su pardavėju, nepaisant to, kad pagal sutarties sąlygas, šalys pardavėjui privalėjo sumokėti po 1/2 dalį visos kainos. Pažymėtina ir tai, kad preliminariąją buto pirkimo - pardavimo sutartį asmeniškai sudarė ir asmeninėmis lėšomis avansinį mokėjimą pardavėjui atliko, taipogi M. J. [priedas Nr. 14]. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad civilinėje teisėje galioja principas, pagal kurį niekas negali be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėti kito asmens sąskaita, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 8.750,00 € skola (kompensacija) už tai, kad ieškovas M. J. savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už V. J. asmeninės nuosavybės teise įsigytą 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Kiek ieškovui yra žinoma, atsakovė ankstesnėje santuokoje su buvusiu sutuoktiniu buvo gavę kreditą, už kurį įsigijo kotedžą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), [priedas Nr. 11]. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui nebeišgalint mokėti kredito, jie minėtą kotedžą pardavė ir įsigijo mažesnį būstą – dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), [priedas Nr. 12], tokiu būdu sumažindami savo turimų įsipareigojimų dydį. Vėliau, ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi kartu, atsakovė minėtą dviejų kambarių butą pardavė, tačiau vis tiek liko skolinga, kadangi už parduotą butą gautų pajamų neužteko minėtam kreditui padengti. Pažymėtina, kad bankas sutiko leisti parduoti minėtą dviejų kambarių butą su sąlyga, kad ieškovas taps laiduotoju ir įsipareigos atsakyti bankui už atsakovės neįvykdytas asmenines prievoles. Sudarius santuoką, 2015 m. rugsėjo 2 d. kreditavimo sutarties, Nr. -, pagrindu šalys iš banko „DNB“ gavo 10.100,00 € kreditą (bendra mokėtina suma 13.340,02 €) [priedas Nr. 10], kuriuo padengė minėtą asmeninę atsakovės skolą, kuri liko pardavus jos, iki šalims susipažįstant, įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),. Šias faktines aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir pridedama banko „Luminor“ pažyma [priedas Nr. 15]. Taigi, iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančiomis lėšomis buvo padengta atsakovės asmeninė skola, ko pasekoje šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas sumažėjo 13.340,02 € suma. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovui M. J. iš atsakovės V. J. priteistina 6670,01 € kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini),. A. V. J. su 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į ieškinį [DOK-4864], be kita ko, pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, Nr. 201-008, iš kurios matyti, kad šalims po 1/2 dalį priklausančio buto vertė viso – 26.000,00 €, taigi, M. J. priklausančios 1/2 dalies buto vertė yra 13.000,00 €. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas bei siekiant jį išspręsti vienoje byloje, užkertant kelią kilti kitam teisminiam ginčui ateityje bei įvertinus faktinę aplinkybę, jog atsakovė V. J. siekia įgyti ir M. J. priklausančią 1/2 dalį buto, prašo V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti M. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, M. J. iš V. J. priteisiant 13.000,00 € kompensaciją.

Ieškiniu ieškovas reikalauja V. J. iš M. J. priteisti 3.353,19 € kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto; M. J. iš atsakovės V. J. priteisti 8.750,00 € skolą (kompensaciją) už tai, kad ieškovas M. J. savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už V. J. asmeninės nuosavybės teise įsigytą 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),; M. J. iš atsakovės V. J. priteisti 6.670,01 € kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; M. J. iš atsakovės V. J. priteisti 13.000,00 € už V. J. asmeninės nuosavybės teise tenkančią, M. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto. Taigi, V. J. iš M. J. priteistinos kompensacijos dydis viso yra 3353,19 €, o M. J. iš V. J. priteistinų kompensacijų dydis viso yra 28420,01 €. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nustatytina, kad M. J. iš atsakovės V. J. priteistina galutinė 25066,82 € dydžio kompensacija (skola).

Ieškovas pareiškia, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Nutraukus santuoką ieškovas pasilieka „J.“ pavardę. Ieškovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų pavardę „J.“. Ieškovas materialinio išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. (e. b. t. 2, b. l. 35-43).

Tretysis asmuo UAB ,,Swedbank lizingas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad palaiko ankstesniuose atsiliepimuose išdėstytą poziciją, kadangi automobilio savininkas yra UAB ,,Swedbank lizingas“, o ne ieškovo ar atsakovės nuosavybė, todėl jis negali būti traukiamas į dalintino turto sąrašą (e. b. t. 2, b. l. 127). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo buvo nurodęs, kad tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovės V. J. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT179525 (2019-04-05), kurios pagrindu klientei buvo perduotas valdyti ir naudotis automobilis – NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal lizingo sutartį toliau vykdytų lizingo gavėja V. J.. Tačiau nesutinka, kad būtų nustatyta, kad po santuokos nutraukimo lizingo sutarties objektas - NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka V. J.. Lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose nustatyta, jog klientui sumokėjus visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, turto nuosavybės teisė su visomis su juo susijusiomis prievolėmis perduodama klientui ir sutarties pabaiga konstatuojama turto perdavimo-priėmimo kliento nuosavybėn aktu (pabaigos aktu), po ko, klientas privalo nedelsdamas savo sąskaita išregistruoti bendrovę kaip turto savininką. CK 6.503 str. taip pat nustato, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise tik pasibaigus nuomos terminui arba iki šio termino pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą. Šiai dienai atsakovė nėra įvykdžiusi įsipareigojimų pagal lizingo sutartį. Taigi turtas negali būti priteistas V. J., kadangi jis yra UAB „Swedbank lizingas“, o ne atsakovės nuosavybė ir tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atsakovei būtų išduotas pabaigos aktas, liudijantis apie nuosavybės teisės į transporto priemones perėjimą. O tuo atveju, jei lizingo sutartis būtų nutraukta, turto nuosavybė atsakovei apskritai nepereitų. Atsižvelgiant į nurodyta, turėtų būti nustatyta, jog nutraukus santuoką, turtinės teisės į „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atitenka V. J., kuriai, pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė (e. b. t. 1, b. l. 65).

Tretysis asmuo AB ,,Swedbank“ 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad kaip jau informavę atsiliepime į pradinį ieškinį, kad bankas, V. J. ir M. J. 2015-06-05 sudarė kredito sutartį Nr. 15-045123-F. K. gavėjai papildomai užtikrindami prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą įkeitė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį adresu (duomenys neskelbtini),. Sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai (tokią išvadą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-22 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-275/2007, 2010-05-20 nutarime c. b. Nr. 3K-P-186/2010). Remiantis aukščiau pateiktomis aplinkybėmis, „Swedbank“, AB prieštarauja patikslinto ieškinio 3.2.10 p. numatytiems reikalavimams, pagal kuriuos įsipareigojimai pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį po santuokos nutraukimo būtų vykdomi asmeniškai V. J.. Jei kredito gavėjai pageidauja keisti su Banku sudarytos kredito sutarties sąlygas, tokiu atveju kreditoriui turėtų būti pateiktas atitinkamas prašymas bei dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įvertinti kredito gavėjų mokumą bei galimybes keisti kredito sutartį (e. b. t. 2, b. l. 65).

A. V. J. (toliau – atsakovė) priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą sutuoktiniams priklausantį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise tokiu būdu: ieškovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3.500,00 € vertės; televizorių „SONY“, 500,00 € vertės; orkaitę „Bosch“ 300,00 € vertės; mikrobangų krosnelę „Bosch" 250,00 € vertės; šaldytuvą „Bosch“ 400,00 € vertės; skalbinių džiovinimo mašiną „Bosch“, 350,00 €; minkštą svetainės kampą 300,00 € vertės; pripažinti, kad įsigyjant automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 29 procentai įsigijimo kainos buvo sumokėta iš asmeninių V. J. lėšų; pripažinti, kad į buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, yra įdėta 10000 Eur asmeninių V. J. lėšų; pripažinti, kad skalbimo mašina „ Elektrolux“- 200 Eur vertės ir indaplovė „Siemens“ 300 Eur vertės yra asmeninis V. J. turtas ir į dalintiną turtą netrauktinas; pripažinti, kad šalių bendroji jungtinės nuosavybės teisė nutrūko nuo 2020 m. liepos 1 d. ir nuo tos dienos uždirbtos lėšos yra kiekvieno iš šalių asmeninė nuosavybė; pripažinti, kad po santuokos nutraukimo turtinės teisės į „Swedbank lizingas“ UAB nuosavybės teise priklausantį turtą- automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atitenka V. J., kuriai pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio M. J., ir priteisti 1/2 dalį šio buto V. J., asmeninės nuosavybės teise; pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos dėl 5520 Eur turtinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank", AB, pagal 2015 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. 15-045123-FA, tačiau šalys tarpusavyje susitaria, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis, ir jeigu atsitiktų taip, kad M. J. tektų mokėti bankui pagal šią prievolę, tai jis įgyja teisę regreso tvarka išsiieškoti išmokėtas sumas bankui iš V. J.; priteisti iš V. J. M. J. už atidalintą 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio M. J. 10240 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš M. J. V. J naudai 3815 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise; priteisti iš M. J. V. J naudai 1261.32 Eur skolą už sumoktą kredito dalį ir komunalinius patarnavimus; sudengti tarp šalių priteistas pinigines kompensacijas (skolą) ir galutinai M. J. iš V. J. priteisti 5163.68 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų ir 68 ct) dydžio kompensaciją; priteisti iš ieškovo M. J. atsakovės V. J. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. t. 2, b. l. 78-83).

Ieškovė priešieškinyje nurodo, kad su patikslintu ieškiniu ir jo reikalavimais, sutinkanti tik iš dalies, o dėl kitų reikalavimų teikianti priešieškinį. Su patikslinto ieškinio 1 p., 2 p. ir 6 p. reikalavimais atsakovė sutinka, tačiau su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškovas netinkamai traktuoja tiek fakto, tiek ir teisės klausimus santuokos nutraukimo byloje ir dėl kitų reikalavimų teikia priešieškinį. CK 3.118 str. turto balanso sudarymas 1 d. numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, ir vieno ir kito asmenis turtas. Sutuoktiniai yra įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 3500 Eur vertės, kuris registruotas V. J. vardu, tačiau jis buvo įsigytas dalinai už atsakovės asmenines lėšas, kurios buvo gautos pardavus jos asmeninį automobilį AUDI A2, v/n (duomenys neskelbtini) už kurį buvo gauta 1800 Eur (automobilio pardavimo sutartis jau yra pridėta kartu su atsiliepimu į ieškinį), o ginčo automobilis buvo nupirktas už 6300 Eur , taigi 29 procentai šio automobilio įgyta už asmenines atsakovės lėšas ir už tai, kad šis automobilis atitenka ieškovui, ieškovas atsakovei privalo sumokėti 2765 Eur pinigine kompensaciją. (e. b. t. 2, b. l. 78-126).

Kaip teisingai atsiliepime į ieškinį pažymėjo tretysis asmuo „ Swedbank lizingas“ UAB, dėl automobilio NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal lizingo sutartį toliau vykdytų lizingo gavėja V. J. ir, kad turėtų būti nustatyta, jog „ nutraukus santuoką, turtinės teisės į „ Swedbank lizingas“ UAB nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atitenka V. J., kuriai pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė. Taigi, akivaizdu, kad šiai dienai šis turtas nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau V. J. sutinka, kad dėl šio automobilio būtų įrašyta būtent tokia formuluotė, kaip yra nurodęs „ Swedbank lizingas“ UAB.

Dėl kitų kilnojamųjų daiktų - televizorius „SONY", 500,00 € vertės; orkaitė „Bosch" (įmontuojama), 300,00 € vertės; mikrobangų krosnelė „Bosch" (įmontuojama), 250,00 € vertės; skalbimo mašina „Electrolux", 200,00 € vertės - įgyta iš atsakovės tėvų, nedalintina; šaldytuvas „Bosch" (įmontuojamas) 400,00 € vertės; skalbinių džiovinimo mašina „Bosch", 350,00 €; indaplovė „Siemens" (įmontuoiama), 300,00 € vertės - atsakovės įgyta iki santuokos ir atsinešta iš jos iki santuokos turėto buto- nedalintina; minkštas svetainės kampas, 300,00 € vertės, - šių daiktų vertė nurodyta naujų daiktų kainomis, tačiau atsakovė sutinka, kad dalintini kilnojamieji namų apyvokos daiktai būtų priteisti ieškovui natūroje, atsakovei išmokant piniginę 1050 Eur pinigine kompensaciją.

Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, kur po 1/2 dalį buto priklauso asmeninėje nuosavybėje V. J. ir M. J.. Butas įgytas 2015 m. balandžio 30 d. ir šis sandoris jokiu būdu nebuvo apsimestinis, nes abi šalys buvo ir yra veiksnios, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė puikiai suprato pirkimo - pardavimo sąlygas, ką faktiškai patikslintu ieškiniu pripažino ir ieškovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis butas reikalavo remonto, todėl šalys ir buvo susitarę, kad už butą pirkimo - pardavimo metu moka ieškovas, o atsakovė iš savo asmeninių lėšų darys remontą, kuris po įsigijimo buvo pradėtas remontuoti, į šio buto remontą atsakovė įdėjo 10000 Eur asmeninių lėšų (tai įrodo ieškovės jau į bylą pateiktos pajamų deklaracijos, banko sąskaitų išklotinė, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas). Be to, ieškovei visą laiką tuo metu finansiškai padėjo jos tėvai, nes šiltnamiuose augino gėles ir jas pardavinėjo turguje. Tačiau susiklostė tokia situacija, kad pirmieji butą remontavę darbininkai padarė daug broko, kas matyti iš jau pateiktų į bylą nuotraukų ir buvo būtina remontuoti iš naujo, todėl šalys šio buto remontui 2015- 06-05 paėmė 12600 eurų kreditą pagal kredito sutartį Nr. 15-045123-F. K. gavėjai papildomai užtikrindami prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą įkeitė butą. Be to, kadangi atsakovė turi nepilnametę dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), šis butas yra įregistruotas kaip šeimos turtas. Butas buvo visiškai naujai suremontuotas, šeima apsigyveno ir atsakovė su savo dukra A. M. gyvena jame iki šios dienos, nes tai yra vienintelis gyvenamasis jų būstas, kito gyvenamojo ploto atsakovė neturi. Ieškovas išsikėlė gyventi į Marijampolę. Visus komunalinius mokesčius po ieškovo išsikėlimo moka tik atsakovė. Santuokos nutraukimo byloje teismas neprivalo dalinti bendros dalinės nuosavybės, nes atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės yra reglamentuotas ne trečioje Civilinio kodekso knygoje, o šie klausimai reglamentuoti CK 4.80 str. Atsakovė padarė šio buto vertinimą ir turto vertintojai nustatė, kad šio buto vertė - 26000 Eur.. Tačiau butas yra įkeistas ir negrąžinto kredito suma šiai dienai yra 5520 Eur. Tretysis asmuo Swedbank“ AB, atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai. Tą patį kreditorius parašė ir atsiliepime į patikslintą ieškinį, kad nesutinka su ieškovo 3.2.10 p. reikalavimais, o kreditoriaus nesutikimas yra privalomas.

Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad iš bendrų lėšų buvo dengiamos jos asmeninės prievolės ir , kad tokiu būdu sumažėjo ieškovo turtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė uždirbo žymiai daugiau už ieškovą ir pagrinde už viską mokėjo iš savo uždirbtų pinigų. Ieškovo ir atsakovės pajamos visuomet skyrėsi labai ženkliai. Santuokos pradžioje atsakovė dirbo dviejose mokyklose + individuali veikla. Jos pajamos būdavo 2000-3000 eurų. Ieškovo santuokos pradžioje -600 eurų, paskutinius dvejus metus -900 eurų. Kadangi atsakovė yra tas asmuo, kuris privalo pildyti ne tik savo, bet ir šeimos deklaracijas, tai pridėtos deklaracijos. Taip pat pridėtos sąskaitos išklotinės, iš kurių matyti, kad atsakovė mokėjo už paskolas ir už daugelį dalykų. Ieškovas keitė kelio sąnarį, kuris kainavo apie 2400 Eur, ir už tai mokėjo atsakovė bei jos mama. Faktiškai šeimos išlaikymas, paskolų mokėjimas, draudimai, tame tarpe ir draudimas už butą buvo tik iš atsakovės pinigų, ieškovas net nežinojo nei kada, nei kiek reikia mokėti. Pagal CK 3.123 str. 1 d. atsižvelgdamas į kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Šiuo konkrečiu atveju, nors buvo paimtas kreditas ieškovės likusiai skolai sumokėti, bet negalima neįvertinti tos aplinkybės, kad atsakovė dirbdama per du darbus, gaudama žymiai didesnes pajamas už ieškovą tikrai nesumažino sutuoktinių turto, o atvirkščiai stengėsi visais įmanomais būdais kuo daugiau uždirbti. Teikianti lentelę, iš kurios matyti kiek uždirbo atsakovė, kiek tuo pačiu laikotarpiu atsakovas ir, kad atsakovė pervesdavo ieškovui pinigus, duodavo grynais, kuriuos ieškovas įsinešdavo į sąskaitą ir koks atlyginimų skirtumas. Po to, kai atsakovė neapsikentusi tokio ieškovo išlaikytinio statuso iškėlė sąlygą, kad taip ilgiau tęstis negali, nuo 2019 metų ieškovas jau pradėjo uždirbti žymiai daugiau, kas byloja, jog jis visą laiką tai galėjo daryti, bet to nedarė. Palyginimui: ieškovas 2015 metais uždirbo apie 2012 Eur, atsakovė 15570.95 Eur; ieškovas 2016 m. uždirbo 4383 Eur, atsakovė 22530.57 Eur; ieškovas 2017 m. uždirbo 4370 Eur, atsakovė 28919,93 Eur; ieškovas 2018 m. uždirbo 6500 Eur, atsakovė 34758.30 Eur; ieškovas 2019 m. uždirbo 12000 Eur, atsakovė 32995,73 Eur..

Nuo 2020 metų liepos mėnesio už komunalinius mokesčius moka viena atsakovė, nors oficialiai 1/2 dalis buto yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Nuo tos pačios datos ieškovas gyvena atskirai ir šalys nebeveda jokio bendro ūkio, todėl nuo tos dienos pripažintina, kad pasibaigė bendroji jungtinė nuosavybė, šalių uždirbtos lėšos yra jų asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu atsakovė viena mokėdama už buto kreditą, įgijo teisę reikalauti, kad pusę tų sumokėtų sumų būtų priteista iš ieškovo jai. Atsakovė nuo 2020 m. liepos 1 d. sumokėjo 1671.28 Eur buto kredito, todėl iš ieškovo priteistina 835.64 Eur piniginė kompensacija. Ieškovas yra 1/2 dalies buto savininkas ir už buto šildymą, gyvatuko mokestį, šiukšlių išvežimą privalo mokėti gyvena ar negyvena tame bute, nes iki šios dienos yra deklaravęs gyvenamąją vietą tame bute. Atsakovė nuo 2020 m. liepos 1 d. yra sumokėjusi šiuos mokesčius ir tai matyti iš pateikiamų sąskaitų, apmokėjimo ir detalios lentelės dėl šių mokesčių, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei už jam tenkančią 425.68 Eur mokesčių dalį. Suvedus vienas kitam išmokamų piniginių kompensacijų sumas iš atsakovės ieškovui priteistina 5163.68 Eur piniginė kompensacija (10240 (26000 - 5520):2) - 2765- 1050 - 835.64- 425.68). (e. b. t. 2, b. l. 78-126).

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame sutinka, kad priešieškinis būtų tenkintas iš dalies atsiliepime nurodytais argumentais. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad su pareikštu priešieškiniu sutinka iš dalies, kadangi dalis atsakovės pateikto priešieškinio reikalavimų iš esmės yra analogiški ieškovo patikslintame ieškinyje reiškiamiems reikalavimams. Atsiliepime teigiama, kad yra kilęs ginčas kam turėtų būti priteisti kilnojamieji buities daiktai, esantys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas nurodo, kad nurodyti kilnojamieji buities daiktai yra nupirkti naudoti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, ten suprojektuoti ir sumontuoti, todėl visi jie, vadovaujantis aukščiau nurodyta, kasacinio teismo suformuota praktika, turėtų būti priteisti tam iš sutuoktinių, kuriam bus priteistas ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, kadangi būtent šis sutuoktinis turi pagrindinį suinteresuotumą minėtų daiktų išsaugojimu savo žinioje. Dauguma aukščiau nurodytų daiktų yra „įmontuojama technika“, todėl atsižvelgiant į tai, kad abi šalys minėtą butą (kartu su baldais, kuriuose ši buitinė technika ir įmontuota) prašo priteisti V. J., darytina išvada, kad ir tuose balduose sumontuota buitinė technika, po santuokos nutraukimo, turi būti priteista V. J., kadangi minėtą buitinę techniką priteisus M. J., ją tektų išmontuoti, ko pasekoje iš priteistų daiktų būtų neįmanoma išgauti „didžiausios naudos“, būtų pažeistos jų funkcinės savybės, kas iš esmės prieštarautų aukščiau pateiktai kasacinio teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Su atsakovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti televizorių „SONY“, 500,00 € vertės, orkaitę „Bosch“ (įmontuojama), 300,00 € vertės, mikrobangų krosnelę „Bosch“ (įmontuojama), 250,00 € vertės, šaldytuvą „Bosch“ (įmontuojamas), 400,00 € vertės, skalbinių džiovinimo mašiną „Bosch“, 350,00 €, minkštą svetainės kampą, 300,00 € vertės, ieškovas nesutinka visiškai ir yra įsitikinęs, kad šie daiktai turi būti priteisti atsakovei, kadangi ji turi didžiausią suinteresuotumą minėtų daiktų išsaugojimu savo žinioje.

Atsakovė prašo pripažinti, kad įsigyjant automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 29 procentai įsigijimo kainos buvo sumokėta iš asmeninių V. J. lėšų, su kuo ieškovas nesutinka, nes automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, buvo įsigytas anksčiau, nei atsakovė pardavė jai priklausantį automobilį AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš atsakovės, su 2021 m. gegužės 5 d. byloje pateiktu prašymu [DOK-16380] pridėtos PVM sąskaitos faktūros, matyti, kad šalys minėtą NISSAN QASHQAI automobilį iš UAB „Auberta“ įsigijo 2017 m. kovo 9 d., o iš su tuo pačiu prašymu pridėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, jog automobilį AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovė pardavė 2017 m. kovo 19 d. Taigi, iš pačios atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirma įsigijo automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o tik paskui buvo parduotas V. J. priklausęs automobilis AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl šios priežasties, daryti išvadą, kad „sutuoktiniai yra įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 3500,00 Eur vertės, kuris registruotas V. J. vardu, tačiau jis buvo įsigytas dalinai už atsakovės asmenines lėšas, kurios buvo gautos pardavus jos asmeninį automobilį AUDI A2, v/n (duomenys neskelbtini) už kurį buvo gauta 1800 Eur“, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, kadangi automobilis AUDI A2, buvo parduotas jau po to, kai automobilis NISSAN QASHQAI buvo nupirktas ir viešame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (V. J. nuosavybė į automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viešame registre įregistruota 2017 m. kovo 10 d., t. y. 9 dienos iki parduodant automobilį AUDI A2). Ieškovui nėra žinoma, kur atsakovė išleido už parduotą automobilį AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gautas lėšas – 1.800,00 Eur, kadangi šie pinigai bendriems šeimoms poreikiams tenkinti skirti nebuvo.

Ieškovas nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kad į buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, remontą yra įdėta 10.000,00 € asmeninių V. J. lėšų, nes pirmųjų butą remontavusių darbininkų darbo broką šalys taisė savo jėgomis, padedant giminaičiams. Šie darbai buvo atliekami tomis pačiomis skolintomis lėšomis ir jokių papildomų asmeninių lėšų nei prieš nei po šių darbininkų atliktų darbų atsakovė neskyrė. Nei su minėtu reikalavimu Nr. 3, nei su priešieškinyje atsakovės išdėstyta pozicija, susijusia su buto remontu atsakovės asmeninėmis lėšomis, ieškovas nesutinka visiškai, kadangi įsigyjant minėtą butą, V. J. jokių santaupų neturėjo, priešingai, turėjo nemažai skolinių įsipareigojimų kreditoriui – bankui „DNB“, ko pasekoje M. J. turėjo sumokėti tiek už savo 1/2 dalį buto, tiek ir už atsakovės V. J. 1/2 dalį buto. Šias faktines aplinkybes, be kita ko patvirtina ir atsakovės V. J. byloje pateikti rašytiniai įrodymai – su 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į ieškinį [DOK-4864] pateikti jos: banko „Swedbank“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., iš kurio matyti, kad įsigyjant butą (butas įsigytas 2015 m. balandžio 30 d.) V. J. jokių santaupų neturėjo (lėšų likutis pradžiai 2015-05-01: 0,00 €); banko „Luminor“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., iš kurio matyti, kad įsigyjant butą (butas įsigytas 2015 m. balandžio 30 d.) V. J. jokių santaupų neturėjo (laikotarpio pradžios likutis 2015-05-01: 0,00 €). Atsakovė teigia 10.000,00 € santaupų turėjusi grynais pinigais, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias faktines aplinkybes, nepateikia. Ieškovė tėra pateikusi duomenis, kad 2015 m. uždirbo 13.190,21 € (iki mokesčių) su darbo santykiais susijusių pajamų ir 5.000,00 € su individualia veikla susijusių pajamų, tačiau nepateikti jokie duomenys apie ankstesnį nei 2015 m. laikotarpį, nepaisant to, kad butas pirktas 2015 m. pradžioje, todėl ir atsakovės deklaruojamos santaupos turėjo būti sukauptos dar iki 2015 m. Atsakovė deklaruoja neva turėjusi 10.000,00 € santaupų, kuriomis remontavo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau jei šios atsakovės nurodytos aplinkybės būtų buvusios tiesa, užuot 2015 m. rugsėjo 2 d. kreditavimo sutarties, Nr. (duomenys neskelbtini),, iš banko „DNB“ sutuoktiniams ėmus 10.100,00 € kreditą, atsakovė savo asmeninę skola būtų padengusi būtent šitomis lėšomis. Ieškovas atsakingai teigia, kad atsakovė V. J., įsigyjant minėtą butą, jokių asmeninių santaupų neturėjo ir asmeninėmis santaupomis prie buto remonto neprisidėjo, ką iš esmės patvirtina ir pačios atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Ieškovas nesutinka su priešieškinio reikalavimu kuriuo atsakovė prašo pripažinti, kad skalbimo mašina „Electrolux“, 200,00 € vertės, ir indaplovė „Siemens“ , 300,00 € vertės, yra asmeninis V. J. turtas ir į dalintiną turtą netrauktinas, nes atsakovė painioja faktines aplinkybes, susijusias su minėtų daiktų įsigijimu. Indaplovę „Siemens“ šalys įsigijo būdami santuokoje, o atsakovės tėvų atiduota skalbimo mašina „Electrolux“ sugedo, todėl šalys, būdami santuokoje, įsigijo naują skalbimo mašiną, kuri sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Ieškovas nurodo, kad penktu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašo pripažinti, kad šalių bendroji jungtinės nuosavybės teisė nutrūko nuo 2020 m. liepos 1 d. ir nuo tos dienos uždirbtos lėšos yra kiekvieno iš šalių asmeninė nuosavybė, su kuo jis nesutinka. Teigia, kad CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Atitinkamai CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu santuoką prašoma nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys neturi teisės reikšti reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Dėl šešto priešieškinio reikalavimo, ieškovas iš esmės sutinka, kad automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nepaisant to, sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise disponuoja turtinėmis teisėmis į minėtą automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10.000,00 € vertės, todėl ši teisė (10.000,00 € vertės) turi būti įtraukta į dalintino turto balansą, kadangi yra įgyta po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Septintu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, ir priteisti 1/2 dalį šio buto jai asmeninės nuosavybės teise, o pats ieškovas prašo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šio buto 1/2 dalį, todėl, kadangi abiejų šalių pozicija šiuo klausimu yra vienoda, ieškovas M. J. minėtam atsakovės reikalavimui neprieštarauja.

Su atsakovės aštuntu priešieškinio reikalavimu, kuriuo atsakovė prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos dėl 5.520,00 € turtinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank” AB pagal 2015 m. birželio 6 d. kredito sutartį, Nr. 15-045123-FA, tačiau šalys tarpusavyje susitaria, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis ir jeigu atsitiktų taip, kad M. J. tektų mokėti bankui pagal šią prievolę, tai jis įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas bankui iš V. J., ieškovas neprieštarauja, kadangi jis patikslinto ieškinio 3.2.10 punktu prašo „po santuokos nutraukimo, V. J. priteisti 6.516,84 € turtinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank”, AB, 2015 m. birželio 6 d. kredito sutarties, Nr. 15-045123-FA, pagrindu, nustatant, kad jie bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis“, t. y. neprieštarauja, kad minėta prievolė ir po santuokos nutraukimo liktų solidaria šalių prievole, tačiau prašo nustatyti, kad ji bus vykdoma atsakovės asmeninėmis lėšomis. CK 3.67 straipsnyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byla iškelta

2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kas reiškia, kad šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi 2020 m. gruodžio 2 d., būtent šiuo metu buvusios prievolės kreditoriui „Swedbank”, AB dydis ir turi būti įtrauktinas į dalintino turto balansą. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto sutarties, Nr. 15-045123-FA, pirmo priedo (kredito ir palūkanų mokėjimo grafiko) matyti, kad 2020 m. gruodžio 2 d. negražinta kredito dalis kreditoriui „Swedbank” AB buvo 6.516,84 €, todėl būtent ši skolinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank” AB suma turi būti įtraukta į dalintino turto balansą.

Devintu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašo priteisti iš jos ieškovui už atidalintą 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, asmeninės nuosavybės teise priklausančio M. J., 10.240,00 € piniginę kompensaciją. Su atsakovės 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į ieškinį [DOK-4864], pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, Nr. 201-008 nustatyta, kad ginčo buto vertė yra 26.000,00 €, taigi, ieškovui priklausančios 1/2 dalies buto vertė yra 13.000,00 €. Ieškovui priklausančią 1/2 dalį ginčo buto priteisus atsakovei, atsakovės mokėtina kompensacija sudarytų ne 10.240,00 €, o 13.000,00 €. Atsakovė ginčo buto vertę skaičiuoja iš tikrosios jo vertės atimant su butu susijusių įsipareigojimų vertę, tačiau toks skaičiavimas yra ydingas, kadangi prievolės į dalintino turto balansą turi būti įtrauktos ir aptartos atskirai, juolab, kad kreditorius „Swedbank” AB nesutinka šalių solidariosios prievolės „modifikuoti“ ir pripažinti atsakovės V. J. asmenine prievole.

Dešimtu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašo priteisti iš M. J. V. J. naudai 3.815,00 € piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas iš esmės nesutinka su atsakovės siūloma, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo tvarka, dėl šio reikalavimo plačiau nepasisakantis.

Vienuoliktu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašo priteisti iš M. J. V. J. naudai 1.261,32 € skolą už sumokėtą kredito dalį ir komunalinius patarnavimus. Ji nurodo, kad nuo 2020 metų liepos mėnesio už komunalinius mokesčius moka viena atsakovė, nors oficialiai 1/2 dalis buto yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Nuo tos pačios datos ieškovas gyvena atskirai ir šalys nebeveda jokio bendro ūkio [...]. Tokiu būdu atsakovė viena mokėdama už butą kreditą, įgijo teisę reikalauti, kad pusę tų sumokėtų sumų būtų priteista iš ieškovo jai. Atsakovė nuo 2020 m. liepos 1 d. sumokėjo 1671.28 Eur buto kredito, todėl iš ieškovo priteistina 835.64 Eur piniginė kompensacija. Ieškovas yra 1/2 dalies buto savininkas ir už buto šildymą, gyvatuko mokestį, šiukšlių išvežimą privalo mokėti gyvena ar negyvena tame bute, nes iki šios dienos yra deklaravęs gyvenamąją vietą tame bute. Atsakovė nuo 2020 m. liepos 1 d. yra sumokėjusi šiuos mokesčius ir tai matyti iš pateikiamų sąskaitų, apmokėjimo ir detalios lentelės dėl šių mokesčių, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei už jam tenkančią 425.68 Eur mokesčių dalį“. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu santuoką prašoma nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys neturi teisės reikšti reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Netgi teismui ir nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, teismas turės pareigą nustatyti sutuoktinių buvusių prievolių dydį būtent šią dieną ir atitinkamai tas prievoles padalinti, todėl reikalavimas priteisti kažkokią dalį atsakovės sumokėtų kredito įmokų, yra akivaizdžiai nepagrįstas, dubliuojantis teismo pareigą nustatyti sutuoktinių turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ko pasekoje atmestinas. Dėl reikalavimo priteisti pusę atsakovės sumokėtų komunalinių mokesčių, pažymėtina, kad visą nurodytą laiką atsakovė ieškovui priklausančia 1/2 dalimi ginčo buto naudojosi neatlygintinai, todėl nustačius, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi nuo 2020 m. liepos 1 d., atsakovė turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, t. y. padengti išlaidas, kurias patyrė neatlygintinai besinaudodama ieškovui priklausančia ginčo buto dalimi, kadangi, priešingu atveju, ieškovas bus priverstas ginti savo pažeistas teises (negalėjimą disponuoti jam priklausančiu turtu), kitais būdais, kas sąlygos naujo teisminio ginčo kilimą ateityje. Ginčo bute aktualiu laikotarpiu visą laiką gyveno (iki šiol gyvena) ir atsakovės nepilnametė dukra, todėl atsakovė, elgdamasi nesąžiningai bei piktnaudžiaudama teise, prašo padengti tiek jos tiek ir jos nepilnametės dukros neatlygintino naudojimosi ieškovui priklausančia 1/2 buto dalimi kaštus. Santuokos metu, bendromis sutuoktinių lėšomis, be kita ko, buvo vykdoma ir atsakovės asmeninė prievolė išlaikyti jos nepilnametį vaiką, tačiau šiuo atveju kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovas iš atsakovės nereikalauja, gerbdamas tiek atsakovės tiek ir jos nepilnametės dukros interesus.

Atsakovė byloje itin atkakliai įrodinėja, neva ji santuokos metu visuomet „uždirbo daugiau“, todėl yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę turto dalį. Priešieškinyje, atsakovė papildomai pažymėjo, jog „šiuo konkrečiu atveju, nors buvo paimtas kreditas ieškovės likusiai skolai sumokėti, bet negalima neįvertinti tos aplinkybės, kad atsakovė dirbdama per du darbus, gaudama žymiai didesnes pajamas už ieškovą tikrai nesumažino sutuoktinių turto, o atvirkščiai stengėsi visais įmanomais būdai kuo daugiau uždirbti. Ji pateikė lentelę, iš kurios matyti kiek uždirbo atsakovė, kiek tuo pačiu laikotarpiu atsakovas ir, kad atsakovė pervesdavo ieškovui pinigus, duodavo grynais, kuriuos ieškovas įsinešdavo į sąskaitą ir koks atlyginimų skirtumas“. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Atsakovė, reikalaudama nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, remiasi CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju, vien tik faktinė aplinkybė, jog atsakovė santuokos metu uždirbo kiek daugiau nei ieškovas, pati savaime nereiškia, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kadangi pripažinus, jog sutuoktinių gaunamų pajamų skirtumas yra pagrindas nedalinti jų turto lygiomis dalimis, būtų iš esmės pažeistos aukščiau nurodytu „bendrosios jungtinės nuosavybės institutu“ saugomos pamatinės šeimos vertybės ir principai (e. b. t. 2 , b. l. 141 -152).

Tretysis asmuo UAB ,,Swedbank lizingas“ atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad palaiko ankstesniuose savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją (e.b. t. 2, b. l. 140).

Teismui, atnaujinus įrodymų tyrimą, ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus vei įrodymus. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad dėl ieškovo klubo sąnario endoprotezavimo paaiškina, kad ieškovas M. J. dar 2003 m. gruodžio 12 d. pateko į autoįvykį, kurio metu patyrė traumą, t. y. buvo traumuota jo koja [priedas Nr. 1]. Jau tuo metu (po minėto autoįvykio) ieškovo klubo sąnario būklė pradėjo blogėti, ko pasekoje gydytojai konstatavo, kad ateityje ieškovui reikės endoprotezuoti klubo sąnarį, t. y. nusidėvėjusį klubo sąnarį pakeisti dirbtiniu. Paskutiniais metais iki klubo sąnario endoprotezavimo, dėl savo sveikatos būklės (nuolatinių skausmų) ieškovui tapo sudėtinga gyventi iki tol įprastą gyvenimo būdą, todėl ieškovas, žinodamas, kad reikės keisti klubo sąnarį dirbtiniu, tam lėšas pradėjo taupyti dar iki pažinties su atsakove. Iš pridedamo medicinos dokumentų išrašo [priedas Nr. 2], matyt, kad ieškovą „keletą metų vargina D. klubo sąnario skausmai, dėl skausmo ribota funkcija. Konservatyvus gydymas neefektyvus. [...] Rekomenduotas operacinis gydymas. Pacientas nusprendė už endoprotezą mokėti savo lėšomis“. Iš to pačio medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovas klinikoje gydytas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 1 d., t. y. 3 dienas. Iš pridedamų sąskaitų [priedas Nr. 3] matyti, jog klubo sąnario endoprotezo kaina buvo 2.440,00 €. Dar prieš planinę operaciją, ieškovas buvo informuotas, kad endoprotezo kaina turi būti sumokėta pavedimu, iki operacijos. Dėl šios priežasties, ieškovas, dieną iki jo stacionarizavimo operacijai, t. y. 2018 m. gegužės 28 d., savo sutaupytas lėšas klubo sąnario keitimui perdavė atsakovei bei paprašė jos šias lėšas įsinešti į savo banko sąskaitą ir šias lėšas nedelsiant pervesti sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodytais rekvizitais. Vykdydama ieškovo prašymą, atsakovė jo perduotas lėšas įsinešė į savo sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB, ką patvirtina ir jos pačios su 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į ieškinį [DOK-4864] pateikti banko sąskaitos išrašai (žiūrėti paveikslėlį Nr. 1). Po poros dienų, ieškovui paskambinus iš ligoninės, atsakovė, už ieškovo klubo sąnario endoprotezą turėjo sumokėti 2.440,00 € sumą, tačiau dėl jai nustatytų mokėjimo limitų, galėjo padaryti tik 1.100,00 € pavedimą, ką 2018 m. gegužės 31 d. ir padarė (žiūrėti paveikslėlį Nr. 2). Kadangi likusios endoprotezo kainos atsakovė iš savo banko sąskaitos sumokėti negalėjo, likusią 1.340,00 € kainos dalį ji paprašė sumokėti savo motinos D. M., ką ji tą pačią dieną (2018 m. gegužės 31 d.) ir padarė [priedas Nr. 4]. Vėliau, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 20 d. atsakovė iš savo sąskaitos išgrynino 1.440,00 € sumą, ir jos dalį ¬– 1.340,00 € kaip skolą grynais pinigais grąžino motinai D. M. (žiūrėti paveikslėlį Nr. 3). Taigi, iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad ieškovas M. J., keletą metų iki operacijos jausdamas nuolatinį skausmą, taupė pinigines lėšas operacijai, ko pasekoje konstatuotina, kad ieškovo klubo sąnario endoprotezavimas atliktas ne už atsakovės, o už pačio ieškovo turėtas santaupas, o aplinkybė, kad pavedimas padarytas iš atsakovės banko sąskaitos, jokiais būdais nepaneigia fakto, kad minėtas lėšas ieškovas buvo sukaupęs pats. Dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusios 2.500,00 € sumos, kuri buvo panaudota ginčo buto remontui, paaiškina, kad 2015 m. balandžio 24 d. ieškovas už 20.000,00 € pardavė asmeninės nuosavybės teise jam priklausiusį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esantį adresu (duomenys neskelbtini),; pardavus minėtą butą, gautomis piniginėmis lėšomis ieškovas sumokėjo ir už ginčo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. balandžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu šalys įsigijo už 17.500,00 €; taigi, po aukščiau nurodytų sandorių sudarymo, ieškovui liko 2.500,00 € suma, kurią ieškovas išleido ginčo buto remontui. Iš pridedamų ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad aktualiu laikotarpiu ieškovas įvairių statybos, santechnikos ir kitų prekių parduotuvėse išleido viso 1.401,52 € sumą (žiūrėti lentelę Nr. 1) [priedas Nr. 5]. Papildomai, paaiškina, kad iš pridedamos 2015 m. balandžio 16 d. preliminariosios sutarties [priedas Nr. 6], matyti, kad iki parduodant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 20.000,00 €, jis iš kitos sandorio šalies (buto pirkėjos) gavo 2.000,00 € avansą grynais pinigais. Grynaisiais pinigais gautą 2.000,00 € avansą ieškovas išleido tokiomis dalimis: 1.000,00 € išleido sumokėdamas avansą už ginčo butą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 14); 1.000,00 € išleido ginčo buto remontui. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai neabejotinai įrodo, kad ieškovas visą 2.500,00 € sumą išleido ginčo buto remontui, tuo pačiu paneigiant ieškovės poziciją, neva „ji nežino kur šią sumą ieškovas išleido“. Tiesa, pirkimo kvitai, pagrindžiantys grynaisiais pinigais sudarytų sandorių realumą, yra likę pas atsakovę ir jų pateikti ieškovas neturi jokių galimybių, tačiau vadovaujantis tikėtinumo taisykle, daugiau nei akivaizdu, kad ieškovas byloje teikia teisingus paaiškinimus, kurių didžiąją dalį patvirtina ir pridedami rašytiniai įrodymai, priešingai nei atsakovė, kuri slepia tikruosius faktus, juos iškraipo sau naudinga linkme ir bando suklaidinti teismą. Dar kartą pažymi, kad tiek pridedamą preliminariąją sutartį [priedas Nr. 6], kurios pagrindu ieškovas gavo 2.000,00 € avansą už parduodamą butą, tiek ir ginčo buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį (patikslinto ieškinio priedas Nr. 14), kurios pagrindu už ginčo butą ieškovas sumokėjo 1.000,00 € avansą, sudarė būtent ieškovas M. J.. Dar kartą pabrėžiame, kad 1.000,00 € avansą už ginčo butą ieškovas sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, gautomis kaip avansą už parduodamą butą Marijampolėje, todėl atsakovės teiginiai, neva ji ginčo buto pirkimui davė 1.000,00 € yra akivaizdžiai melagingi, teikiami tikslu suklaidinti teismą ir nepagrįstai pasipelnyti kito asmens nuostolio sąskaitą (e.b. 3 t., l. 52-56)

Teismui, atnaujinus įrodymų tyrimą, atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad skalbimo mašina, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini),, bute, yra pirkta V. J. tėvų. Savo senąją skalbimo mašiną iš buvusio buto V. J. nepersikėlė, nes ji buvo didelė ir naujame bute būtų netilpusi. Tad apsikeitė su neseniai pirkta atsakovės tėvų skalbimo mašina. Faktą įrodančių dokumentų nėra, nes tėvai nepasilikę pirkimo kvito, kadangi garantinis jau seniai pasibaigęs, taip atsitiko, nes niekas negalvojo, kad prireiks teismui. Nesant pakankamiems įrodymams, V. J. sutinka, kad skalbimo mašina būtų perleista M. J., kadangi tai yra dėvėtas daiktas manytų, kad ji galėtų kainuoti 150 eurų. Pagal turimus išlikusius kvitus ir banko išrašus matosi, kad buvo pirkta: mikrobangė 470 Eur; orkaitė 470 Eur, kaitlentė 200 Eur. UAB „Baltfur“ už baldus sumokėta 1015 eurų (virtuvės baldai) (pridedama banko išrašo kopija) + 750 eurų avansas (sumokėtas avansas matosi iš M. J. sąskaitos, tačiau atsakovė kelių dienų bėgyje jam šią sumą gražinusi į jo sąskaitą). Tai rodo, kad nuo pat pirmų santuokos dienų ieškovo ir atsakovės finansai buvo atskirai ir atsakovė rūpinosi visais finansiniais klausimais. Išrašas pridedamas, iš viso 1765 eurų. Parduotuvėje ,,Celsis“ pirkta dušo kabina, kriauklė, vonios baldai 716,22 eurų ( pridedama banko išrašo kopija); televizorius Sony - 960 eurų ( sutartis įrangos pirkimo-pardavimo pridedama); šaldytuvas 430 eurų (kvitas pridedamas); gartraukis 80 eurų (kvitas pridedamas); maišytuvas – termostatorius, 131 eurų (kvitas pridedamas); pirktos ir sudėtos durys 5 durys buto kambariuose 1047,6 eurų (kvitas pridedamas); durų rankenos 74,70 eurų (kvitas pridedamas), iš viso: 6344,52 eurų. Taip pat buvo įsigyta ir mokėta grynais, kvitai neišsaugoti, nes nebuvo pagalvota, kad jų prireiks kada nors: spinta rūbinėje apie 400 eurų; svetainės minkšta dalis apie 600 eurų; svetainės stalas ir spintelės apie 450 eurų; žaliuzės visuose kambariuose apie 400 eurų; užuolaidos svetainėje 300 eurų, virtuvėje 200 eurų; tualetas su įmontuojamu bakeliu apie 300 eurų; lauko šarvuotos durys apie 1000 eurų, iš viso: 3650 eurai. Papildomai padaryti darbai remontuojant butą, kurie nebuvo akcentuoti bylos eigoje: grindų šlifavimas ir lakavimas apie 2700 eurų ( buvo grindys senos nušlifuotos, lygintos, šveistos, gruntuotos, užtaisyti tarpai, lakuotos); signalizacijos išvedžiojimas ir pajungimas apie 1000 eurų ( visame bute pervedžiota naujai elektra, visuose kambariuose yra signalizacija, blokeliai, sensorinis pultelis). Atskirai buvo perkami dažai, tapetai, vonios ir tualeto plytelės, šios priemonės buvo perkamos pačių šalių, ne meistrų, kadangi patys turėjo išsirinkti norimas spalvas, raštus ir pan. Tad šios prekės taip pat sudarė papildomą pinigų sumą, bendra suma galėtų būti apie 1000 eurų. Taip pat buvo perkama visuose kambariuose apšvietimas – lempos, suma galėtų būti apie 300 eurai. Iš viso 5000 eurai. Bendra išlaidų suma be kapitalinio remonto ir meistrų klaidų taisymo apie 14994,52 eurai.. Meistrai dirbo apie 8-9 mėn. Jiems kas savaitė už darbą ir jų pirktas medžiagas buvo mokama apie 800 - 900 eurų. Iš V.J. S. sąskaitos išklotinių matosi nuimamos panašaus dydžio sumos, kad sumokėti grynais meistrams. Meistrams buvo sumokėta apie 6400 - 8100 eurai. Meistrai visame bute iš pat pradžių gramdė senus dažus, keramikinius papuošimus ant lubų. Vėliau dėjo pakabinamas lubas ant metalinių karkasų, lygino sienas visuose kambariuose, aptaisė apvadus aplink langus, durų nišas, špakliavo sienas, lubas, jas šveitė, dažė. Griovė vonioje buvusią vonios kapsulę. Naujai vedžiojo santechniką vonioje, tualete, virtuvėje. Koridoriuje įrengė specialią nišą lubose led apšvietimui. Pastebėjus meistrų padarytus brokus teko patiems iš naujo dažyti 3 kambarių, virtuvės ir koridoriaus sienas. Prieš tai jas šveisti vietose kur buvo atšokę dažai. Per naujo buvo perkami dažai lubų ir sienų dažymui. Remonto išlaidų čekiai iki vestuvių ir iki to momento, kai buvo gauti kredito pinigai į sąskaitą: iki kredito pinigų gavimo iš likusių čekių ir sąskaitos išrašų matosi, kad išleista apie 1685,38 eurų. Mokėta iš V. J. sąskaitos bei grynais pinigais (banko išrašų ir likusių kvitų kopijos pridedamos). M. J. buvo keistas klubo sąnarys. Klubo sąnario kaina 2400 eur. 1100 eur buvo apmokėta iš V. J. sąskaitos. Likusi pinigų suma sumokėta iš V. mamos D. M. sąskaitos. Mamos sąskaitos išklotinės kopijos negali išsiimti, kadangi mama yra nutraukusi sutartį su Luminor banku ir prieigos prie buvusios sąskaitos neturi (išrašas iš V. J. banko pridedamas, priedas Nr. 3) Avansas už butą buvo mokamas grynais pinigais, tuo metu nekėlė jokių papildomų problemų, kadangi atsakovė dirbdama pagal verslo liudijimą pinigus gaudavo grynais pinigais. Iš ko matyti, kad M. J. negalėjo turėti tokios pinigų sumos: avansas sumokėtas 2015 m. balandžio 20 d., o jis savo butą pardavė vėliau. M. 2015 m. atlyginimas į rankas permetus buvo apie 2012 eurų (matosi iš SODROS pažymos). Akivaizdu, kad tiek uždirbdamas per metus žmogus susitaupyti tokios pinigų sumos negalėtų. Taip pat matosi jo likutinė suma sąskaitose prieš parduodant buvusį jo asmeninį turtą. Suma 2,48 eurų. Tad akivaizdu, kad atsakovė ženkliai visada daugiau uždirbdama ir davė pinigų avansui sumokėti. Ji to pati negalėjo padaryti, nes dirbo. (dokumentų kopijos pridedamos, priedas Nr.4). Atsakovės 2015 m. sausio mėn. gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 750 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 300 Eur, kitos išlaidos 350 Eurų, viso išlaidų apie 650 Eurų, likutis 1118,25 Eur. 2015 m. vasario mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 300 Eur, kitos išlaidos 550 Eurų, viso išlaidų apie 850 Eurų, likutis 918,25 Eur. 2015 m. kovo mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 250 Eur, kitos išlaidos 700 Eurų, viso išlaidų apie 950 Eurų, likutis 818,25 Eur.. 2015 m. balandžio mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 250 Eur, kitos išlaidos 529 Eurų, viso išlaidų apie 779 Eurų, likutis 989,25 Eur. 2015 m. gegužės mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 260 Eur, kitos išlaidos apie 400 Eurų, viso išlaidų apie 660 Eurų, likutis 1108,25 Eur. Iš viso pajamos 8841.25 Eur; būtinos išlaidos apie 2529 eurų, visos išlaidos apie 3889 eurų, likutis apie 4952,25 Eur.. Pagal išlaidas galima teigti, kad atsakovės pajamos uždirbtos iš verslo liudijimo likdavo taupymui. Iš ko galima spręsti, kad atsakovė turėjo susitaupiusi 10000 eurų. Pagal 2014 m. deklaraciją turėta pinigų sumą iš verslo liudijimo yra 1529 eurų (5200 lt.). Pagal 2014 m. deklaraciją turėta pinigų sumą iš verslo liudijimo yra 1529 eurų (5200 lt.). Ankstesniais metais pajamų nedeklaruota, nes tai nebuvo privaloma, akivaizdu, kad šalia darbo užmokesčio mokyklose, buvo uždirbamos lėšos, kurios buvo skirtos taupymui. 1800 eurų automobiliui pasiskolinimas: Nisan Qashqai automobilis, kuriuo dabar važinėja M. J., buvo įsigytas 2017 m. kovo 10 d, automobilio kaina 6300 eurų. Iš atsakovės sąskaitos mokėta 3300 eurų, grynais sumokėta 3000 eurų. V. buvo pasiskolinusi iš savo tėvų 1800 eurų. Kadangi tuo metu dirbo per kelias darbovietes, negalėjo parduoti savo turimo automobilio Audi A2, tad trūkstamą pinigų sumą pasiskolino iš tėvų. O po devynių dienų pardavusi automobilį Audi A2, pinigus gražino tėvams ( pirkimo-pardavimo dokumentai pridedami, priedas Nr. 5). 10.000 eurų: labai sunku įrodinėti turimas pinigų sumas tiek metų atgal, juo labiau, kad nebuvo privaloma deklaruoti turimų lėšų. Ką galima įrodyti dokumentais, juos pridėję: pajamų deklaracijos, darbo užmokestis. Atsakovė ankščiau gyveno 120 kv./m kotedže, tad jai teko didžiąją dalį baldų parduoti, nes dviejų kambarių bute jie netilpo. Visi tie pardavimai taip pat prisidėjo prie santaupų. Taip pat ieškovui yra žinoma, kad atsakovė gamino rankų darbo papuošalus, megzdavo rūbus, kuriuos parduodavo ir gautos pajamos taip pat skaičiavosi į santaupas. Atsakovę visada finansiškai palaikė V. tėvai, kurie augino gėles ir jomis prekiavo turguje. Visas butas 2015 m. rugsėjo mėn. buvo įrengtas, ištaisyti brokai, supirkti baldai, užuolaidos. Šalys įėjo ir gyveno pilnumoje su visais patogumais ( e. b. 3 t., l. 18 - 22).

Ieškovas teismo posėdyje savo ieškinį palaikė ir jame nurodytus faktus patvirtino. Jis paaiškino, kad jau 2 metai nebuvo bendro sutarimo, kartu negyvena nuo 2020 m. liepos 1-7 d. Jis pats išsikraustęs. Bendrų vaikų neturintys. Šeima iširo dėl abiejų kaltės, dėl nesutarimų. Tai tęsėsi du metus, kiek jis galėjo kentėti. Vieną dieną susidėjęs daiktus ir išvažiavęs, taip gyventi negalėjęs. Priežastis yra trečio asmens atsiradime, kuris atsirado prieš du metus santuokoje, tada sužinojęs. Galvojęs, kad ji pasikeis, įtaręs ją neištikimybe, bet įrodymų neturintis. Dėl jo kaltės reikia klausti atsakovės. Jų santykiai atšalo. Apie tai jis ne kartą kalbėjęs su atsakove, kuri sakė, kad tai nesąmonė. Bandęs išsiaiškinti, bet nepavyko. Dėl jo įtarimo jų santykiai blogėjo. Toliau tikrai negyvensiąs. Jis dabar Marijampolėje, nežinantis, ar žmona dabar susitikinėja su kitu. Jis negyvenantis tame bute, neturintis kur gyventi, norintis gauti piniginę kompensaciją, kad galėtų įsigyti. Butą įsigiję prieš santuoką, jis įregistruotas lygiomis dalimis per pusę, registro duomenų neginčijantis. Butą reikėjo remontuoti, tam pasiėmę vartojimo paskolą prieš remontą, kad sumokėti meistrams pinigus. Prieš pirkdami butą jis su atsakove kartu negyvenęs, jis gyvenęs Marijampolėje, ir pas ją atvažiuodavęs. Po vestuvių gyvenęs pas atsakovę, kuri turėjo butą, o įsigytą butą remontavę. Po remonto apsigyvenę tame bute, vasaros gale po trijų mėnesių. Butas buvo visiškai suremontuotas. Pradėję remontuoti po santuokos vasaros pradžioje, susituokę gegužės mėn., o birželio mėn, pradėję remontuoti. Vartojimo paskola paimta po santuokos, nes neturėję sumokėti meistrams ir kitiems dalykams. Bute buvo padarytas kapitalinis remontas. Buvo sienos naujai padarytos, medines grindis šlifavę, ir perlakavę. Visuose keturiuose kambariuose buvo medinės grindys. Viską padarė meistrai, jis pats nieko nedarė. Visuose kambariuose buvo dedamas gipsas ant sienų ir lubų su profiliais, taip pat ir virtuvėje. Jis dokumentų remonto neturi. Tie patys meistrai dėjo gipsą, keitė santechniką, buvo keičiami vidaus vamzdynai, ir vienas, kuris yra bendras. Buvo keičiama visa elektros instaliacija visame bute. Visi šie darbai buvo daromi gavus kreditą, nes anksčiau neturėję pinigų. Praėjus savaitei buvo imami pinigai ir atiduodami meistrams. Jis pats padėjo išgriovus vonią išvežti gruzą, tai tokius darbus, kai ateina savaitgalis, kažką sutvarkai, išveži. Sienos, langai nebuvo keičiami, išskyrus sieną vonioje. Buvo pakeistos visos vidaus ir lauko durys. Sienos visos buvo išdažytos, pakeista visa vidaus santechnika. Tualetas, vonia įrengta naujai. Butas tuščias buvo, užsakyti, supirkti visi nauji baldai, apšvietimas. Gale meistrų darbu buvę nepatenkinti. Tam tikrose vietose buvo pastebėti brokai, atsisakę meistrų. Nebuvo visas butas brokuotas, buvo vietose prie radiatoriaus blogai nudažyta, tiek. Meistrai atsakovei baudžiamą bylą už šmeižtą iškėlė. Su į bylą pateiktomis fotonuotraukomis apie broką susipažinęs, bet nesutinkantis, kad taip butas atrodė. Nesutinkantis, kad butą reikėjo remontuoti du kartus. Nežinantis kada tos nuotraukos darytos ir kur. Broką ištaisę savo jėgomis. Tam nebuvo pirktos naujos medžiagos, jų nereikėjo. Meistrai savo darbą pabaigė, tik liko brokas sienose, pastebėję prie meistrų. Su jais buvo kivirčas, jie trenkė ir išėjo. Nuotraukos jau darytos po nušveitimo, jose nurodyti brokai ir likę, iki dabar netaisyti. Buvo trūkumai sienose, vaiko kambaryje, svetainėje, vonioje. Trūkumai nedideli, pvz. eina vamzdis, jis negražiai užteptas, bet ten iki dabar niekas netaisyta. Buvo dažymo brokas, tam tikrose vietose, bet nebuvo visas butas, blogai nušveista, blogai nuglaistyta ir uždažyta, bet ne visame kambaryje. Taip buvo dvejuose kambariuose. Vonioje tik blogai užteptas vamzdis einantis nuo žmogaus. Patys tvarkę. Kainavo gal glaistas, dažai, bet ten nedaug, ne kibirais, nes jau remontas padarytas išleista 12000 Eur. Visas trijų kambarių sienas perdažę iš naujo. Kiek kainavo, negalintis pasakyti, pagrindiniai pinigai buvo mokami meistrams. Meistrai pirkdavo medžiagas, jiems atiduodavę pinigus, dėl likučių medžiagų nežinantis, gal ir išsiveždavo. Glaistyti reikėjo tik tose vietose, kur buvo atšokę. Baldus jie užsisakę, supirkę iš tų pačių pasiskolintų pinigų. Šių pinigų 12000 užteko viskam, jis dar turėję savo santaupų, t.y. 2500 Eur likusių nuo parduoto buto, savo sąskaitoje. Jie buvo išleisti pirkti santechniką. Jis negalintis pasakyti konkrečiai kiek už ką buvo sumokėta, nes jis išvažiavęs tik su savo daiktais, viskas liko bute, neturi užsirašęs niekur. Nesutinkantis, kad viskuo šeimoje rūpinosi tik atsakovė. Jis tuo metu pats dirbęs, gaudavęs 600 Eur.. Buto brokus jie buvo pašalinę prieš įsikeldami į butą. Virtuvinis komplektas gal kainavo apie 1800 Eur, tiksliai negalintis pasakyti. Minkštą dalį pirkę. 12000 Eur užteko ir kapitaliniam remontui, ir visiems baldams supirkti. Savo atlyginimą naudojęs mokesčiams, iš atlyginimo neremontavęs. Atsakovė gaudavo įvairiai, už jį daugiau. Meistrams nuimdavo pinigus ir atiduodavo atsakovė, ji tvarkė finansus. Jis irgi kuo nors rūpindavęsis. T. S. jis įvertinęs 500 Eur, pirktas už 700 Eur., jau buvo dviejų metų. Kiek kainavo stalas, kėdės jis neatsimenantis. Už orkaitę mokėję apie 500 Eur. Mikrobangų krosnelė kainavo 400 Eur. Skalbimo mašina Elektrolux 350 Eur. Šaldytuvas 500 Eur. Džiovykla 500 Eur. Indaplovė pirkta dar litais. Indaplovę jis pirkęs Marijampolėje, atvežęs į jos seną butą, ji pirkta prieš santuoką, po to pervežęs į naują butą, kiek kainavo nepamenantis. Jei ji nedalintina, tai jam priklauso, pirkęs už savo pinigus, tai nebuvo dovana, nupirkęs naudotis. Kilimai nebuvo pirkti. Buvo pirktos užuolaidos, kiek nežinantis. Kai baigėsi paskola, paskui daiktai butui ir užuolaidos buvo pirktos už bendrus pinigus, kuriuos jie uždirbę. Buvo perkami indai į naują butą, taip pat žaliuzės iš bendrų pinigų. Tuo metu jis kreditų nemokėjęs, kitų vaikų neišlaikantis. Ateidama gyventi kartu santuokoje atsakovė jokių santaupų neturėjo, nes iš deklaracijos matyti, kad ji 2015 m. pradžioje neturėjo pinigų. Nors atsakovė buvo pardavusi savo butą, bet už jį liko skoloje. Kilnojami daiktai yra jų bendras turtas, jis jų nenorintis, nes dabar neturintis kur jų dėti, be to atsakovė gyvena bute ir jais dabar naudojasi, geriau jai turėti negu jam. Tačiau jis nėra kategoriškai, kad neimti šių daiktų, jis galintis pasiimti, bet neturės kur dėti juos. Neįmontuojamus gali pasiimti, sutinka. Jis pripažįsta, kad nuo išsikėlimo iš namų 2020 m. liepos mėn. jis kredito bankui nėra mokėjęs, už šilumą nėra mokėjęs. Jis nesutinkantis minusuoti iš kompensacijos už butą jam tų pinigų, kuriuos už butą mokėjo atsakovė (už šilumą ir kreditą), kadangi jis ten negyvenęs, be to ji ten gyvena ne viena, o su dukra. Jis pripažįstantis, kad už šilumą bute reikia mokėti ir ten negyvenant, taip pat gražinti bankui kreditą. (2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 17 sek.---55 min.40 sek.). Kai jis išėjęs iš namų, tai su atsakove apie daiktų pasidalinimą nebuvo kalbos, nei jis prašė pasiimti daiktus, nei jam atsakovė nesiūlė pasiimti tam tikrus daiktus. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nesiūlė pasiimti. (2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 13 min. 23 sek.---1 val. 13 min. 10 sek.). Jis dalinasi tik tą kilnojamą turtą, kuris skirtas išsinešimui, įmontuotų spintų jis neišsineš, visą kitą, kurio nenurodęs, jis paliekantis atsakovei. Prieš klubo operaciją prieš dieną buvo įnešti jo pinigai į atsakovės sąskaitą. Kitą dieną`jis jau negalėjęs padaryti pavedimo, nes gulėjo lovoje, tai atsakovė padarė iš savo pavedimo. Visos sumos 2440 Eur iš karto neišėjo padaryti, tai pirmiausia padarė 1100 Eur, o po to kitą sumą padarė iš mamos sąskaitos, nes tą dieną daktaras sakė reikia pervesti, kitaip nebus vykdoma operacija. Tą dieną atsakovės įsinešti į savo sąskaitą pinigai 1200+1200 Eur yra sutaupyti jo. Jie abu kartu buvo juos įnešti į Swedbank sąskaitą, o operacija vyko ant rytojaus, tą dieną negulėjęs, pinigai buvo skirti operacijai. Jis sutinka, kad jam būtų skalbimo mašina, įvertinta 150 Eur, atiduota jam. Jis pats sumokėti negalėjęs, nes gulėjęs lovoje. Sąskaita buvo išrašyta daug vėliau. Prieš operaciją įsinešę pinigus, nes žinojęs kokia suma. Jam buvo duotas preliminarus lapas, jam nurodyta sąskaita, bet nereikėjo pinigų pervesti iš anksto. Tik atvažiavus į ligoninę daktaras pasakė padaryti pavedimą. Raštas yra 2017 m. Bankas neleido visos sumos pervesti, tai atsakovė vieną sumą pervedė iš telefono savo, kitą prisijungusi prie mamos telefono. Šie pinigai buvo jo sutaupyti per daugelį metų, turėjęs grynai, jo anskčiau neklausė byloje apie šiuos pinigus niekas. Avarija įvyko 2004 m., o operacija vyko 2018 m., sutaupęs iš atlyginimo. Nuo 2015 m. jis jau gyvenąs kartu su atsakove. Draugavęs, būdavo likdavęs nakvoti, būdavęs savaitgaliais. Jis turėjęs Marijampolėje butą ir atvažiuodavęs pas atsakovę kaip draugai. Iki santuokos su atsakove negyvenęs. (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 5 min. 57 sek.---15 min. 27 sek.). Jie kaip sugyventiniai gyveno nuo 2015 m. Draugavęs nuo 2015 m., jis turėjęs savo butą, bet jo nenuomavęs, pas ją atvažiuodavęs kaip draugas, nevedęs bendro ūkio. Atvažiuodavęs savaitgalį, būdavo, kad ir vidurį savaitės kokią nors dieną. Tik po vestuvių kartu apsigyvenę. Kai pardavęs butą atsikraustęs pas atsakovę, tai buvo 3-4 mėnesiai. Jis tuo metu dirbo Marijampolėje. (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 31 min. 55 sek.---29 min. 17 sek.). Jis parduodamas savo butą gavo 2000 Eur avansą, pravedė 18000 Eur. 1000 Eur avansą už įsigyjamą su atsakove butą sumokėjęs iš gauto avanso (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 41 min. 00 sek.---41 min. 20 sek.).

Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad patikslintame ieškinyje jie nurodo, kad pasikeitus ieškovo pozicijai tikslinantys ieškinį dėl turto padalijimo, todėl byla nagrinėjama pagal patikslintą ieškinį. Jis ieškovui paaiškino kad jeigu prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas tokių duomenų sakė neturintis, todėl pasirinkę santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Yra naudojamas automobilis Nissan Quashqai, v/nr (duomenys neskelbtini) Atsakovė, pasinaudodama lizingo nurodyta aplinkybe atsiliepime, kad automobilis šalims nepriklauso, ir likę turtinės teisės, kai bus tas automobilis išpirktas. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad su lizingo bendrovės sąvoka sutinka. Automobilis yra naudojamas ir už jį mokamos įmokos, reiškiasi įdedami pinigai, kurie vėliau grįš turtu. Prašoma priešieškinyje priteisti atsakovei turtines teises, tai reiškia, kad šie mokėjimai, kurie vėliaus taps turtu, sutuoktiniai turi turtines teises, nes priešingu atveju ir lizingo nereikėtų dalinti. Kalbėti, kad tai bus asmeninis atsakovės turtas po išmokėjimo, nėra teisinio pagrindo. A. N. Quashqai, v/nr (duomenys neskelbtini) šiuo automobiliu naudojasi ieškovas, todėl prašantys priteisti jam. Priešieškinyje nurodyta, kad šį automobilį šalys įgijo už 6300 Eur, todėl turi sumokėti 2750 Eur piniginę kompensaciją. Šiuo atveju dalintino turto vertė yra ne įgijimo vertė, o kokia yra dalinimo metu. Atsakovė teikdama priešieškinį nurodo faktų neatitinkančias aplinkybes, kurias paneigia įrodymai. Nurodo, kad buvo įsigytas dalinai už atsakovės asmenines lėšas, pardavus jos automobilį Audi A2, tačiau pagal pirkimo dokumentus buvo pirmiau įsigytas Nissan, o tik po to parduotas Audi A2. Todėl neaišku kokios yra asmeninės lėšos. Nesvarbu, kad turtinės teisės atiteks ieškovei, tačiau šios turtinės teisės turi tam tikrą vertę, todėl turėtų būti mokama tam tikra kompensacija iš atsakovės ieškovės naudai. Visų įsigytų šalių daiktų vertę jis suskaičiaves šiai dienai 2600 Eur.. Šių daiktų vertė jų įsigijimo dieną buvo virš 4000 Eur. Manantis, kad už 8000 Eur padaryti remontą tikrai nėra sudėtinga. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kiek buvo įdėta į remontą, nors juos turi. Jeigu būtų didelės išlaidos, manantis, kad tie įrodymai būtų buvę pateikti. Ieškovas šiandien iš esmės neprieštarauja tų daiktų pasiėmimui, kurie nėra integruoti. Dėl kainų ginčo kaip ir nėra. Jų pirminė pozicija yra tai, kad kadangi daiktai yra pas atsakovę, yra naudojami, nėra aišku, kad pasibaigs byla, kad tie daiktai iki to laiko gali susidėvėti naudojami atsakovės. Atsakovei nėra įdomu, kur dės ieškovas daiktus, tačiau šią problemą yra išsprendęs aukščiausiasis teismas, kaip tokį turtą dalinti. Apie tai jie yra pasisakę atsiliepime ir nurodę aukščiausio teismo praktiką, todėl šis kilnojamas turtas turi būti paliktas būtent atsakovei. Bet jei taip teismas nepriteis, tai ieškovas neprieštaraus, kad tas turtas būtų priteistas ir jam. Ieškiniu prašoma priteisti ieškovui jo sumokėtą pinigų sumą už butą už atsakovę. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų mokėjusi už tą butą, priešingai yra įrodymai, kad už šį butą sumokėjo būten ieškovas, ko neneigia ir atsakovė. Pagal sutartį abi šalys turėjo sumokėti už butą lygiomis dalimis. Ieškovas prašo atidalinti butą iš bendros dalinės nuosavybės sumokant kompensaciją. Jie prašantys, kad atsakovė įvykdytų tą prievolę pagal buto pirkimo pardavimo sutartį. Šalys sutinka su buto atidalinimo būdu, kad butas atitektų atsakovei, tik lieka klausimas dėl kompensacijos sumos. Pati ieškovė pateikė buto vertinimą, pagal kurį priklauso po ½., lieka 13000 Eur. kompensacija. Ieškovas yra pateikęs nenuginčytinus įrodymus, kad jis pardavė butą už 20000 Eur, iš karto įsigijo kitą butą ir jam liko 2500 Eur..Nei ieškovas, nei atsakovė šiai dienai nieko vertingo, išskyrus butą neįsigijo, tai natūralu, kad tie 2500 Eur vėliau buvo įdėti į remontą. Pinigai buvo bendri ir jie buvo dedami į remontą. Ieškovas aiškiai nurodė, kad meistrams mokėjo pati atsakovė, tačiau tai nereiškia, kad jis neprisidėjo prie bendro turto kūrimo. Tai toks buvo būdas pasirinktas, abiem tiko, ir natūralu, kad viskuo rūpinosi atsakovė, juk nevažinės abu kartu atidavinėti pinigų meistrams. Ieškovės teiginys, kad turėjo santaupų, yra tik žodinis, nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Patikslintame ieškinyje nurodyti ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas. LAT 2012-10-05 nutartimi 3K-3-411/2012 dalindams turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai kokio pobūdžio turtas turi būti dalinamas, ir ar tokio turto padalinimas netrukdys jo naudoti pagal paskirtį ir neribos galimybių išgauti naudą iš jo. Kalbant apie baldus ir buitinę techniką, tai natūralu, kad jeigu ji yra tuose namuose, tai turėtų būti priteistas atsakovei. Neva tai buvo padarytas brokas ir daromas naujas remontas, kuris daug kainavo. Sienos perdažymas tikrai nėra didelių kaštų reikalaujantis remontas. Yra padarytas antras kosmetinis remontas pačių šalių, didelių kaštų ten tikrai nebuvo. Notaras paklausė, jam buvo pasakyta, kad sumokėta pavedimu. (2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 55 min. 49 sek.---1 val. 13 min. 10 sek.). Byloje yra 18000 Eur pavedimas, 2000 Eur pavedimo pagal preliminarią sąskaitą nebuvo. (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 17 min. 20 sek.---19 min. 00 sek.). CK 6 knygos 669 str. teigiama, kad jungtinės veikos partnerystės samprata 4 punkte teigia, kad sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais notarinės formos. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sakyti, kad tokia sutartis gali būti žodinė. Straipsnio redakcija yra 2012 m. (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 29 min. 17 sek.---31 min. 19 sek.). Jie pateikę rašytinį įrodymą, kad ieškovas sumokėjo avansą už įsigyjamą butą, o atsakovė žodiškai teigia, kad ieškovas neturėjo pinigų ir ji jam davusi, iš jų ieškovas sumokėjo avansą, Tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Yra rašytinė avanso mokėjimo sutartis už įsigytą butą, 1000 Eur, nors atsakovė sako, kad ji sumokėjo perduodama ieškovui pinigus. Ieškovė teigia, kad sumokėjo, nes ieškovas buvo veltėdis, nedirbo, nedėjo pinigų, gyveno iš jos. Jie turi rašytinę sutartį, kad jis turėjo 2000 Eur. Atsakovės pusė teigė, kad pagal jų pateiktą preliminarią sutartį, negalėjo būti gauti pinigai 2000 Eur, nes pagal notarinę sutartį parašyta, kad buvo pervesta 20000 Eur.(2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 41 min. 20 sek.---44 min. 50 sek.).

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad nors santuoka nutraukiama abiejų sutarimu, tačiau norinti atkreipti dėmesį, kad ieškovas nuo pat pradžių nerodė noro taikiai kompromiso būdu nutraukti santuoką. Jis į mediacijos antrą susitikimą neatvyko. Mananti, kad ieškovas turi norą iš santuokos nutraukimo pasipelnyti, prisiteisti kuo didesnę pinigų sumą, mananti, kad tai neteisinga. Iki santuokos sudarymo ji su ieškovu gyvenę kartu pas ją bute V. metus laiko. Ji dirbusi keliuose darbuose, nes jos noras ir tikslas buvo visada turėti geresnį gyvenimą, ir užtikrinti geresnį gyvenimą dukrai, kad jai nieko netruktų. Dar iki santuokos turėjusi santaupų, apie kurias ieškovas žinojo, bet kažkodėl pamiršo, matyt jam taip patogu. Anksčiau sutaupytų pinigų nedeklaruodavusi, nes to nebuvo privaloma. Kai pradėjusi gyventi kartu, pradėję kalbėti apie santykių įteisinimą ir apie šeimos pagausėjimą, didesnį būstą, kadangi gyvenę iki tol 1-2 kambarių bute. Radę didesnį butą, kuris nuo namo pastatymo nebuvo remontuotas. Davusi 1000 Eur ieškovui sumokėti už butą rankpinigius, pati to negalėjusi dėl darbo užimtumo tai padaryti. Ieškovas tokios pinigų sumos tuo metu neturėjo, jo atlyginimas nebuvo didelis. Jo mažas atlyginimas tada nerūpėjo, nes maniusi, kad jis susiras geresnį darbą ir prisidės prie šeimos gerovės. Perkant butą jie susitarė, kad ji investuoja savo 10000 santaupų remontams, baldams, buitinei technikai, jis parduoda savo butą, buto pirkimą darysią kartu, kadangi dar nebuvo susituokę. Susitarę, kad jis avansinį mokėjimą padarys iš pinigų gautų už jo parduotą butą, kadangi jos santaupos buvo grynieji pinigai, tai kam nešti į banką. Ji tuo metu juo pasitikėjusi, ir negalvojusi, kad jis pasinaudos situacija, ir pamirš jos santaupas. Iš pradžių neketinę imti paskolos būsto remontui. Butą pirkę balandžio 30 d., susituokę gegužės 14 d.. Kredito paskola buvo imta birželio 6 d., iki tol naiviai tikėjęs, kad užteks jos turimų santaupų. Ėmę remontuoti butą. Ieškovas niekada nerodė noro imtis dirbti tokius darbus, greičiausia jis jų ir nemokėjo. Ji pati bandžiusi gramdyti senus dažus nuo sienų. Supratus kad nieko nebus, todėl ieškoję meistrų, tada ir supratus, kad jos 10000 eurų santaupų neužteks, nes viską reikėjo remontuoti iš pagrindų. Ieškovas buvo prieš paskolą, todėl jie susitarę, kad jis sumoka jos dalį pirkdamas butą, o ji įdedanti savo 10000 Eur. Taip pat pasiėmę paskolą, ji kievieną mėnesį pati mokanti paskolą už remontą, todėl jam nereikėjo jos mokėti. Paskolą jie paėmę, ji ją mokėjusi viena iš asmeninių lėšų. Imant paskolą Swedbanke buvo atidaryta nauja sąskaita jos vardu, todėl natūralu joje nebuvo likęs joks pinigų likutis, kurio ieško ieškovas. A. N., kuriuo dabar važinėja ieškovas, yra jos vardu, už jo draudimą yra sumokėjusi ji. Jis buvo įsigytas santuokos metu už 6300 Eur. 2017 m. Po būsto remonto tokia pinigų suma automobiliui tikrai nebuvo maža, tad jam įsigyti dalį pinigų teko sklolinti iš jos tėvų, su susitarimų, kad pardavusi pirmą automobilį, 1800 Eur skolą ji gražinsianti. Pirmiau parduoti negalėjusi, nes buvo reikalingas dėl darbo. Ir šį faktą pamiršo ieškovas, siekia klaidinti teismą ir ieškoti naudos sau. Iki santuokos ji turėjusi būstą, kuriame gyvenusi su dukra, ir kuriame gyveno metus laiko ieškovas iki santuokos. Gyvenant kartu visus komunalinius mokesčius ji mokėdavusi viena iš savo atlyginimo, kas matosi jos sąskaitų išklotinėse. Ji taip pat mokėjusi ir kreditą už tą būstą. Jį pardavus, jai liko bankui skola, nes pardavusi už mažesnę sumą, negu buvo pirkta, likusi skolinga bankui 10000 Eur. Tada galėjusi sumokėti bankui likutį, bet su ieškovu buvo susitarimas, kad savo santaupas atsinešanti į naujo būsto remontą. Tam, kad padengti skolos likutį, teko pasiimti vartojimo kreditą, kurio laiduotoju buvo ieškovas, nes jau buvę santuokoje. Iš pridėtų banko išklotinių ir jos suvestų duomenų iš sąskaitų išrašų matyti, kad santuokoje ji ieškovui į jo sąskaitą pervesdavusi tam tikras pinigų sumas. Santuokos metu jo gyvenimo kokybė pagerėjo. Nes be jo atlyginimo, kurį tik jis naudojo, ji jam dar duodavusi pinigų savo. Sąskaitų išrašuose atsispindi apsipirkimai prekybų centruose, todėl jo noras prisiteisti kompensaciją, kad šeimos turtas sumažėjo dėl jos asmeninės skolos bankui parodo, kad jis nori iš skyrybų pasipelnyti. Butas yra tvarkingas, jame gyvenanti su dukra, įvertintas 26000 Eur., mokanti toliau paskolą bankui ir visus reikiamus mokesčius. Ieškovas galėjo tame bute gyventi, bet pats parodė norą išeiti. Jam visada sakiusi, kad jis gali pasiimti iš buto ką nori, jai palikti tik tuščias sienas, kad tik turėtų kur su dukra gyventi. Jo noras prisiteisti pinigų už baldus ir buitinę techniką dar kartą parodo jo norą iš santuokos tiesiog pralobti. Ne visi daiktai įmontuojami, nėra skirtumo kur jie bus ar Marijampolėje, ar Vilkaviškyje. Todėl nesutinkanti, kad jis gautų pinigus už daiktus, kurie yra dalinami ir kilnojami. Ji sakiusi ieškovui, kad sau pasiliekanti abi paskolas, ir duodanti jam 10000 Eur. kaip kompensaciją už pusę buto. Jam lieka Nisan automobilis, kurio vertė 3500 Eur., gali pasiimti ką nori iš buto, jis lieka gyventi be paskolų. Tačiau jis nesutiko, vis tikslindamas ieškinį ieškojo būdų išdidinti jam teksiančią pinigų sumą jo poreikiams patenkinti. Nors turtas yra santuokoje bendras lygus, bet sąžininga būtų jeigu atlyginimai pajamos panašios, bet byloje yra pateikti dokumentai, kad jos atlyginimas yra ženkliai didesnis negu ieškovo, matosi, kad tai ji nešė finansinę naštą šeimoje ir išlaikė namus. Santuokoje jautusi finansinį išnaudojimą iš savo vyro, ir teismo metu jis siekia sau prisiteisti kuo didesnę pinigų sumą. Jos asmeninė skola jo gyvenimo kokybės tikrai nepablogino. Indaplovė į naują butą yra atsineštas iš buto, kuriame ji gyvenusi. Ją iki santuokos pirko ieškovas, tačiau jis pirko iš jos duotų pinigų, kadangi dirbo Marijampolėje, tik nupirko ir jai parvežė. Savo sename bute, kur gyvenusi iki santuokos, turėjusi savo asmeninę skalbimo mašiną Siemens, kuri buvo didelė. Atsikrausčius į naują butą, ji vonioje dėl dydžio netilpo. Jos tėvai buvo neseniai pirkę mažesnę skalbimo mašiną, tad nusprendę apsimainyti. Šie daiktai yra jos asmeniniai, neturi būti dalinami. Ji tris metus girdėjusi iš ieškovo, kad ji neva turi kitą. Ieškovas buvo labai pavydus, ir įtarinėdavo visus, kas sėdėdavo šalia, kas pasižiūrėdavo į ją. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Dukra jai pradėjo sakyti, kodėl visą laiką už viską mokanti ji, tą patį prikišdavo jai ir draugai, pažįstami. 2018 m. vasarą pagalvojusi, kad reikia išbandyti ieškovą, ir uždaryti piniginę. 2018 m. rugsėjo mėn. sąskaitų išrašuose matosi, kad ji nustojusi jam pervedinėti pinigus, ir prasidėjo konfliktai. Jis paskui nedirbo, buvo po sąnario operacijos nedarbingume, už operaciją mokėjusi ji. Mananti, kad kivirčai prasidėjo dėl to, kad visiškai atsiriboję savo finansus. Ji jautusi finansinį išnaudojimą, psichologinį smurtą, vyko jos žeminimas, dukros ignoravimas. Jos kaltė, kad ji yra reikli, ieškovas su ja nespėjo, nesutapo charakteriai. Ji galinti teigti, kad ji išlaikiusi vyrą. 2015 m. ieškovas uždirbo 2000 Eur., ji 15000 Eur; 2016 m. ieškovas uždirbo 4300 Eur, ji 22000 Eur. Tuo išbandymu ji norėjo pasiekti, kad vyras susirastų geresnį darbą. Santuokos metu irgi skyrėsi jų atlyginimai, bet ji tikėjusis, kad jis uždirbs daugiau, susiras geresnį darbą, stengis dėl šeimos. Savo mergaitės išlaikymui gaunanti 140 Eur.. Ieškovas gyvena tuščiame mamos name, todėl turi kur padėti daiktus. Kai ieškovas išsikraustė, ji namuose nebuvusi, o darbe, dukra pasakė, kad jis išsikraustė. Jis daugiau kaip metai laiko sakydavo, kad išsikraustys. Pasiėmė iš dukros savo asmeninį televizorių, rūbus ir kai kuriuos daiktus išsivežė. Pas mediatorę jam pasiūliusi pasiimti iš namų daiktus, tačiau jis į antrą susitikimą neatvyko. Dėl daiktų vertės nesiginčijanti. Butas yra dabar tvarkingas. Atskirai gyvenanti metus laiko, remonto nedariusi. Buvo kapitalinis remontas, ir remontas po to ištaisyti jų broką. Broką taisė jos šeima, nes ieškovas tokių darbų nesugebėjo. Tvarkė jos tėtis. Reikėjo pirkti dažus, glaistą, glaistykles. Tai reikėjo skubiai daryti, nes ji buvo sutarusi išsikraustyti iš ankstesnio buto nuo rugsėjo 1 d. Broko buvo daugiau negu sakė ieškovas. Iš nuotraukų matosi, kad jie buvo ant didžiosios dalies sienų. Dažai buvo nugramdyti, iš naujo glaistyta, dažoma. Vaiko kambaryje, svetainėje, miegamajame reikėjo visas sienas perdažyti ir lubas. Vamzdžiai, kurie buvo negražiai nudažyti, taip ir liko. Dar dabar koridoriuje yra neuždažytas plotas. Po remonto buvo atšokę visi dažai, luposi. Dar kai kurie trūkumai likę, bet jie netrukdo gyventi. Jai buvo iškelta baudžiamoji byla, nes tuos meistrus viešoje erdvėje išvadinus negražiai, teisme buvo išteisinta. Civilinės bylos nebuvo. A. N. yra kol kas banko, ji turi į jį turtines teises. Lizingu automobilį ėmusi, kad nesijaustų finansinė našta iš karto, o įmokomis, nes gerai uždirbusi. Kiek tuo metu turėjusi santaupų nežinanti, bet grynais ir sąskaitose. Dirbusi pagal individualią veiklą, gaudavusi grynus pinigus, dviejose mokyklose, iš kur pinigus pervesdavo į banko sąskaitą. Namuose nuolat turėjusi grynais 2000-3000 Eur. Sąskaitų išrašus pateikusi savo visų bankų, ir ieškovo. 2015 m. turėjusi 10000 Eur santaupų, tai likutis nuo 2013-14 metų. Teismui pateikti 2015 m. žiniaraščiai už verslo liudijimą, susumuota bendra lentelė iš visų sąskaitų. 2013 m. deklaracijos nėra. Lentelėje nurodytos gautos pajamos, į jas ir įeina santaupos. Kiek išleisdavusi pinigų tikrai negalinti pasakyti. Jų su dukra poreikiai tikrai nebuvo dideli. Ji pati dariusi lenteles apie pajamas. Tuos 16000 sudaro pajamos, ne santaupos, niekur nėra nurodžiusi, kad tai yra santaupos. Kiek turėjusi santaupų 2014 m. sausio 1 d. negalinti pasakyti, nes tik nuo 2014 m. pradėjusi dekklaruoti pajamas. Kiek turėjusi santaupų 2015 m. sausio 1 d., nežinanti, bet santuokos pradžiai turėjusi 10000 Eur santaupų. Kiek kiekvienais metais turėjo negalinti pasakyti, bet iš pajamų matosi, kad ji turėjo galimybę jas turėti. Uždirbtas sumą 2014 m. ji nurodžiusi po mokesčių, nes čia visi pinigai įkritę į jos sąskaitas. Mokesčių sumokėjimo pervedimai yra sąskaitose. Kiek likdavo konkrečiai pinigų nežinanti, bet santaupoms likdavo ir pragyvenimui. Kotedžą pardavusi, nes skyrusi su pirmu vyru, ir jis jai su dukra buvo per didelis. Turėdama 10000 ji negražinusi bankui, nes jie buvo investuojami į jų abiejų įsigytą butą, ir jį iš karto pradėję remontuoti už jos santaupas, o paskolą ėmę tik birželio 6 d. pamatę, kad neužteks jos santaupų. Iki rugsėjo mėn, gyvenę jos 2 kambarių bute, ji mokėjusi visus mokesčius už bendrą įsigytą būstą iki rugsėjo mėn. Kada už butą padavę avansą nežinanti, bet ten patys ėję į butą bandę kažką daryti ir remontuoti. Iš jos sąskaitų matyti, kad ji pirkusi santechnikos prekes ir iš senukų. Kiek išleidusi iki santuokos savo pinigų negalinti pasakyti (2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 15 min. 00 sek.---2 val. 18 min. 00 sek.). Iš pradžių būsto remontą darę patys, net neplanavę imti kredito remontui. Būstą įsigiję balandžio mėnesį, bandę mėnesį daryti savo jėgomis, padėjo jos tėtis, kiek pati. Kai pamatė, kad neužteks jos 10000 eurų ir nesugebės patys remontuoti, nutarę samdytis meistrus P. ir M. R.. Sutarę, kad jie padarys remontą iki rugsėjo mėn. Sutarčių nebuvo sudaryta, žodiškai buvo ir ieškovas. Sunku pasakyti kiek jiems sumokėję, mokėję kas savaitę, kiek pateikdavo sąskaitų. Mokėdavusi apie 900 Eur kas savaitę. Iš jos Swedbank sąskaitos matyti, kad kas savaitę yra nuimama po 900 Eur. Dalį medžiagų pirkdavo meistrai, pateikdavo parduotuvių sąskaitas, tai atiduodavę už medžiagas ir už darbą. Jie išrašydavo lapelius ką atlikę, ten matydavosi pinigų suma, tų raštelių neturinti. Meistrai atėjo dirbti apie birželio vidurį, jau buvo birželio 6 d., pasirašę sutartį dėl paskolos. Jie dirbo maždaug iki rugpjūčio vidurio. Pamatę brokus ir išviję meistrus. Buvo antra eile perdažytos sienos, lubos, nes po pirmos eilės pasimatė brokas. Grindis šlifavo kiti meistrai, jiems sumokėję virš 2000 eurų. Nebuvo sudėtos durys, kurias sudėjo kitas meistras. Perdažė tėtis su mama. Tėtis buvęs meistras. Pats ieškovas nedirbo. Buvo pakviestas ekspertas, kuris įvertino žalą, bet papildomų meistrų tikrai nesamdę. Patys pirkę medžiagas, nebuvo pasitikėjimo meistrais, norėję kuo greičiau įsikelti. Iš Swedbank remontui paėmę 12600 Eur. Įsigyta buitinė technika kainavo apie 2600 Eur. Kredito pinigus gavę birželio 29 d., o iki tol iš jos sąskaitų buto remontui medžiagoms buvo išleista virš tūksatantis eurų, pirktos santechnikos prekės, senukuose, dažų parduotuvėse. Trūkumams šalinti taip pat kainavo apie 1000 Eurų, pirkti dažams ir t.t. Dar visuose kambariuose dėję užuolaidas, roletus, grindis šlifavę, visuose kambariuose baldus, išskyrus miegamąjį, visi nauji baldai, pirktas virtuvės komplektas. Viskas pirka iš jos santaupų ir kas liko iš kredito. Tikrai mananti, kad viskam išėjo daugiau 14000 Eur., kvitų nerinkusi, mokėjusi grynais pinigais, nežinojus, kad reikės ateiti iki bylos. Vien svetainės užuolaidos kainavo 300 Eur, kitų kambarių panašiai, dar roletai. Naujas virtuvės komplektas, lempos, šviestuvai. Dar kainavo durys, įdėjimas, grindų šlifavimas, lakavimas. Dalį čekių ji tikrai turinti namuose, bet turinti minimaliai. Ką pirkusi iki kredito, matosi iš jos banko sąskaitos, virš 1000 Eur. Šiaip nesaugojusi, nes niekas nežinojo, kad jų reikės. Iki kredito paėmimo turinti keletą čekių. Po kredito paėmimo irgi matyti, kad iš jos banko sąskaitų buvo pirkti tam tikri dalykai, įnešami gryni pinigai į jos sąskaitą. 2014-2019 metais ji dirbusi pagal verslo liudijimą, dabar individuali veikla. 2014 m. iš individualios veiklos pajamų ji nieko neišleidusi, ne su darbu susjusios pajamos sudarė virš 49000 LT. Iš jos pateiktų banko išrašų, palyginus su ieškovo, tiek rūbų parduotuvėse, tiek kitur atsiskaitymai yra tik iš jo sąskaitos. Ieškovo sąskaitose nematyti pirkimai maisto parduotuvėse, rūbų. Iki 2018 metų nebuvo jų susitarimo dėl pinigų, ji ir kurą pirkdavusi. 2018 m. jų pasikeitė ir pirkimai, ieškovas pradėjo apsipirkti ir rūbų, maisto parduotuvėse ir kitur, matosi iš jo sąskaitų. Ieškovo atlyginimas buvo mažas, o reikėjo ir pavalgyti, ir apsirengti, tai atrodė jai normalu mokėti. Jam buvo su problemos su klubo sanariu, jis negalėjo dirbti geresnio darbo. Iš jos uždirbtų pinigų jam buvo pakeistas sanaris. Po visos atliktos reabilitacijos matėsi, kad jis nesiruošia ieškoti geresnio darbo. Todėl nuo 2018 metų atsiribojo pinigus, kad jis gyvena iš savo, ji su dukra iš savo. Jis susirado nuo 2018 metų geresnį darbą. Su Ž. G. santykiai kaip tarybos nariai, bei buvo asociacijos ,,Startas“ narė. Jo įmonė jos asociacijai yra parašiusi projektus, kuriuos ji vykdanti. Ji asociacijos ,,Startas“ steigėja nebuvo. Ji įnešusi per rinkimus tam tikrą pinigų sumą rinkimams, apie 400 Eur, prieš 2,5 m. Jos pinigų įnešimai į banką 2015 m. apie 7000 Eurų, įnešta dalimis, ieškovui pervedusi 790 Eur, o ieškovas per bankomatą į savo sąskaitą yra įnešęs 920 Eur. 2016 metais ji įnešusi 2800 Eur, o ieškovas virš 2000 Eur. Ji 2017 m. yra įnešusi 2000 Eur. Yra pavieniai atvejai pervedimai ieškovui įsąskaitą. Ji duodavusi pinigus ieškovui, jis įsinešdavo į sąskaitą. Priešieškinį rašė advokatė, skaičiusi. Ten nebuvo nurodyta, kad ji skolinosi 1800 Eur automobiliui iš tėvų. (2021 m. spalio 22 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 3 min. 00 sek.---35 min. 00 sek.). Iki santuokos su ieškovu jie daugiau kaip metai gyveną kartu jos bute, o ieškovas į savo butą buvo įleidęs savo nuomininkus giminaičius. Ji dirbusi pagal verslą, jos didžioji pinigų dalis buvo gaunama grynaisiais pinigais. Ji ir jos artimieji buvo įkalbėję operacijai ieškovą, nes jis ženkliai šlubavo. Tad įsinešusi savo tuo metu turimus pinigus į savo sąskaitą, ir padariusi pavedimą iš savo sąskaitos dalį pinigų, šalia esant ieškovui. Buvo mėnesio galas, buvo pasibaigęs pervedimų limitas, todėl negalėjusi apmokėti iš karto visos tos sumos 2440 Eur, todėl dalis pinigų buvo sumokėta iš jos sąskaitos, dalis iš mamos. Ji paprašiusi to mamos, po kelių dienų matyti, kad ji iš savo sąskaitos nusiėmė tą sumą, ir skolą gražinusi. Kad ieškovas sako, kad iš jo sąskaitos buvo mokėtas 750 Eur avansas baldams, tačiau iš jo sąskaitos taip pat puikiai matosi, kad jis apmokėjęs firmai Baltur 750, bet puikiai po kelių dienų matyti, kad 750 Eur pervesta iš jos sąskaitos jam atgal. Iš pridedamų kvitų matosi, kad buvo mokama už tam tikras įsigytas prekes, kurie išsaugoti, ir pridėti prie bylos. Visus kitus daiktus, kurių neprašo dalinti ieškovas, ji sutinkanti priimti. Kiek gavo ieškovas iš savo buto nuomos, ji nežinanti ar iš viso jas gavo (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 19 min. 15 sek.---15 min. 27 sek.). Butą pirkę šeimai, kad gyvensią kartu ir kursią bendrą ateitį. Tuo metu jau daugiau metai gyvenę kartu pas ją bute.(2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 35 min. 35 sek.---36 min. 20 sek.).

Atsakovės atstovė paaiškino, kad lizingo bendrovė savo poziciją yra išdėsčiusi keliuose atsiliepimuose, ir ji palaiko šią poziciją. Automobilis įsigytas išperkamąja nuoma. Jeigu moki mokestį kas mėnesį, juo naudojiesi. Jei nemoki lizingo, bankas atima mašiną, nesvarbu kiek sumokėjai įmokų. Todėl ta traktuotė, kad į turto balansą reikia įdėti turtines teises už 10000 Eur, yra absurdiška, ką sako ir lizingas, jis aiškiai nurodo, kaip sprendime teismas turėtų pasisakyti dėl šio klausimo. Ieškovas neišreiškė noro toliau perimti ir mokėti įmokas lizingui. Visų pirma tai yra svetimas daiktas. Nei vienoje santuokos nutraukimo byloje lizinginės mašinos į balansą nėra traukiamos. Savininkas yra registracijos liudijime įrašytas bankas. Automobilis yra svetimas abiem šalims. Nors vertė yra 10000, bet 9000 reikia mokėti. Lizingas yra išperkamoji nuoma. Ieškovas neprašė padalinti tarp šalių sumokėtas lizingo įmokas. Pripažįsta, kad santuokos metu paėmus lizingą, įmokos buvo mokamos iš bendrų lėšų. (2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 49 min. 50 sek.---1 val. 55 min.13 sek.). Yra pridėtas gyventojų vykdančių individualią veiklą vykdančių pajamų ir išlaidų žurnalas, kuriame viskas išdėstyta už 2015 metus, yra išskaičiuotas darbo užmokestis iki santuokos sudarymo už tuos metus. Sudėjus sumas matosi, kad jau yra 10000 Eur. 2014 m. ji taip pat deklaravo. Ieškovė dirbo per tris darbus. Ji turi būrelius, už kuriuos mokami vaikų gryni pinigai. Viskas kiek gauta žiniaraštyje, sudėti reikia atlyginimą, ir nekyla abejonės, kad ji galėjo turėti 10000 Eur. Turto vertinimo ataskaitoje yra buto vaizdas, už 12000 Eur negalėjo jis būti taip sutvarkytas ir įrengtas. Ieškovas 2018 m. neuždirbo nei 200 Eurų, jis negalėjo niekuo prisidėti. 2014 m. jos klientė uždirbo 16028 Eur. Iš sąskaitų išklotinių sudaryta suvestinė. 2015 iki santuokos pajamos 3497 Eur. Iki santuokos individualios pajamos 3200 Eur. Tai 2015 m. tik iki santuokos. Prieš perkant butą jie tikrai vedė bendrą ūkį, tačiau jokių rašytinių susitarimų negalėjo būti. (2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 59 min. 50 sek.---2 val. 6 min. 00 sek.). Ieškovo atstovas teisingai pastebėjo, kad priešieškinyje ji trečiame lape tikrai padariusi skaičiavimo klaidą, kur pirmas punktas dėl mašinos, kad privalo sumokėti 2765 Eur, kai turi būti 1242,50 ct., keistina, tada pabaigoje turi būti priešpaskutinis lapas, kur parašyta vienam iš kito priteistina kompensacijų suma yra keistina ne 5163,28, o 6686, 18 eur. Kur yra sumose 10420 Eur, atminusavus tam tikras sumas, turi būti pakeista į 1242,50 Eur. Padaryta skaičiavimo suma. Vistiek yra 29 procentai.(2021 m. spalio 22 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 35 min. 32 sek.---37 min. 00 sek.). Remiantis kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas turto dalybos tarp sugyventinių, laikoma, kad buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, ir nereikalauja kokių nors rašytinių susitarimų, tai laikoma patį gyvenimo kartu faktą kaip susitarimą. Jokių rašytinių susitarimų negalėjo būti, kadangi jau nuo 2015 m. pradėjo gyventi kartu, įsigijo po ½ buto, tai faktas, kad tarp jų buvo susitarimas ką jie toliau ir kaip darys. Susiklostė tokie santykiai tarp šalių, todėl rašytinė sutartis nebuvo sudarinėjama, kadangi jau buvo sudaryta žodinė sutartis, kas priyginama bendrai jungtinei veiklos sutarčiai. Ieškovė visą laiką teigė, bei procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jie iš pradžių apsigyveno jos bute, ir buvo naudojami jos pinigai, gauti už baldus parduotus iš kotedžo. Ieškovas to neneigė. Taip nebuvo, kad jie negyventų kartu prieš susituokiant, prieš perkant butą jie tikrai vedė bendrą ūkį, todėl jokių rašytinių susitarimų negalėjo būti. (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 26 min. 00 sek.---29 min. 17 sek.). Atsakovo atstovo minimas straipsnis negalioja iki šios dienos. Jokios partnerystės sutarties nesudarysi pas notarą, niekas jos neįregistruos, nes negalima sudaryti rašytinės, nes nėra nustatyta tvarka. Šis straipsnis priimtas nuo 2003 m., bet gyvenime jis negalioja. Todėl LAT sugyventinių turtą dalina pripažindamas, kad yra žodinės jungtinės sugyventinių veikos sutartis po ½. 2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 30 min. 19 sek.---29 min. 17 sek.). Atsakovė visą laiką proceso metu tvirtino, kad jos ir ieškovo lėšos buvo valdomos atskirai. Tai matosi ir šiandien, kas buvo pasakyta. Ji padarė ieškovui avansą 700 Eur, ir matosi, kad jis jai gražina po to. Buvo toks šeimos modelis, kad lėšos buvo atskiros. (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 34 min. 50 sek.---35 min. 30 sek.). Ieškovui sumokėtas 2000 Eur avansas už butą nerodo, kad ieškovė sako netiesą, kad ji davė avansui 1000 Eur, nes nebūtinai , kad ieškovas gavo 2000 Eur, nebūtinai reiškia, kad jis iš jų sumokėjo avansą. Jie neginčijantys preliminarios ieškovo buto pardavimo sutarties ir ngautų 2000 Eur. .(2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 43 min. 50 sek.---44 min. 31 sek.).

Ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu – santuokos liudijimu nustatyta, kad šalys – ieškovas M. J. ir atsakovė V. J. (iki santuokos – M.) 2015 m. gegužės 14 d. sudarė santuoką, kuri tą pačią dieną įregistruota įrašu Nr.84 Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo atsakovė visiškai sutiko. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). CK 6.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau šalys tokio prašymo teismui nepareiškė, todėl šio straipsnio nuostata netaikytina.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis, M. J., ir V. J. 2015 m. gegužės 14 d. sudarė santuoką, kuri įregistruota 2015 m. gegužės 14 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 84 [priedas Nr.1]. Pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos – bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Jie pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šiai dienai jų faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir jie bendro ūkio neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Jie gyvenantys kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl yra nutrauktina. Santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu. Nėra jokios galimybės jam ir atsakovei vėl pradėti gyventi šeiminį gyvenimą. Ieškovas neketina santuokinio gyvenimo atkurti, kadangi tolesnis sutuoktinių gyvenimas santuokoje iš esmės prieštarautų ieškovo ir atsakovės teisėtiems interesams ir lūkesčiams, todėl darytina išvada, jog šalių santuoka iširusi negrįžtamai. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad jau 2 metai nebuvo bendro sutarimo, kartu negyvena nuo 2020 m. liepos 1-7 d. Jis pats išsikraustęs. Bendrų vaikų neturintys. Šeima iširo dėl abiejų kaltės, dėl nesutarimų. Tai tęsėsi du metus, kiek jis galėjo kentėti, vieną dieną susidėjęs daiktus ir išvažiavęs, taip gyventi negalėjęs. Priežastis yra trečio asmens atsiradime, kuris atsirado prieš du metus santuokoje, tada sužinojęs. Galvojęs, kad ji pasikeis, įtaręs ją neištikimybe, bet įrodymų neturintis. Dėl jo kaltės reikia klausti atsakovės. Jų santykiai atšalo. Apie tai jis ne kartą kalbėjęs su atsakove, kuri sakė, kad tai nesąmonė. Bandęs išsiaiškinti, bet nepavyko. Dėl jo įtarimo, jų santykiai blogėjo. Toliau tikrai negyensiąs. Jis dabar Marijampolėje, nežinantis ar žmona dabar susitikinėja su kitu.

Atsakovė priešieškinyje sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, bei teismo posėdyje paaiškino, kad ji tris metus girdėjusi iš ieškovo, kad ji neva turi kitą, buvo labai pavydus, ir įtarinėdavo visus, kas sėdėdavo šalia, kas pasižiūrėdavo į ją. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Dukra jai pradėjo sakyti, kodėl visą laiką už viską mokanti ji, tą patį prikišdavo jai ir draugai, pažįstami. 2018 m. vasarą pagalvojusi, kad reikia išbandyti ieškovą, ir uždaryti piniginę. 2018 m. rugsėjo mėn. Sąskaitų išrašuose matosi, kad ji nustojusi jam pervedinėti pinigus, ir prasidėjo konfliktai. Jis paskui nedirbo, buvo po sąnario operacijos nedarbingume, už operaciją mokėjusi ji. Mananti, kad kivirčai prasidėjo dėl to, kad visiškai atsiriboję savo finansus. Ji jautusi finansinį išnaudojimą, psichologinį smurtą, vyko jos žeminimas, dukros ignoravimas. Jos kaltė, kad ji yra reikli, ieškovas su ja nespėjo, nesutapo charakteriai.

Abi šalys teismo posėdyje sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, iš jų nurodytų aplinkybių procesiniuose dokumentuose, bei paaškinimų teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš emės, matyti, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos nutraukimo, kadangi nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimos, prasidėjus nesutarimams ieškovas išsikraustė, dėl ko jų santuokinis gyvenimas nutrūko, todėl konstatuojama, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis)

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo jam palikti jo prigimtiną santuokinę pavardę J., dėl to, kad atsakovė po santuokos pasiliktų jos santuokinę pavardę jis neprieštaravo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims jų prašymu paliktinos jų dabartinės turimos pavardės.

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad šalių bendroji jungtinės nuosavybės teisė nutrūko nuo 2020 m. liepos 1 d. ir nuo tos dienos uždirbtos lėšos yra kiekvieno iš šalių asmeninė nuosavybė, bei ieškinyje teigė, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio ieškovas gyvena atskirai ir šalys nebeveda jokio bendro ūkio, todėl nuo tos dienos pripažintina, kad pasibaigė bendroji jungtinė nuosavybė, šalių uždirbtos lėšos yra jų asmeninė nuosavybė. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutiko, bei teigė, kad CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Atitinkamai CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu santuoką prašoma nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys neturi teisės reikšti reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo visus dalintinus nekilnojamus daiktus, t. y. buitinę techniką ir minkštą svetainės komplektą padalinti, priteisiant juos atsakovei, o jam atitinkamai kompensaciją pagal turto vertę, sudarius balansą. Ieškovo prašomi dalinti kilnojami daiktai yra televizorius „SONY“, 500,00 € vertės; orkaitė „Bosch“ (įmontuojama), 300,00 € vertės; mikrobangų krosnelė „Bosch“ (įmontuojama), 250,00 € vertės; skalbimo mašina „Electrolux“, 200,00 € vertės; šaldytuvas „Bosch“ (įmontuojamas), 400,00 € vertės; skalbinių džiovinimo mašina „Bosch“, 350,00 €; indaplovė „Siemens“ (įmontuojama), 300,00 € vertės; minkštas svetainės kampas, 300,00 € vertės, iš viso jų vertė yra 2600 Eur. Atsakovė priešingai, priešieškiniu prašo priteisti televizorių „SONY“, 500,00 € vertės; orkaitę „Bosch“ 300,00 € vertės; mikrobangų krosnelę „Bosch" 250,00 € vertės; šaldytuvą „Bosch“ 400,00 € vertės; skalbinių džiovinimo mašiną „Bosch“, 350,00 €; minkštą svetainės kampą 300,00 € vertės, ieškovui M. J., daiktų vertės ji neginčijo. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad televizorių Sony jis įvertinęs 500 Eur, pirktas už 700 Eur., jau buvo dviejų metų. Už orkaitę mokėję apie 500 Eur. Mikrobangų krosnelė kainavo 400 Eur, šaldytuvas 500 Eur, džiovykla 500 Eur.. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovas pateikęs daiktų vertes naujų, tačiau 2021-11-11 teismo nutartimi paprašius pateikti įsigijimo dokumentus, nurodė, kad televizorius pirktas už 960 Eur; orkaitė 470 Eur; mikrobangė 470 Eur; šaldytuvas 430 Eur, kas paneigia jos teiginį, kad ieškovas daiktus įvardino naujų daiktų įsigijimo kainomis.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad nurodyti kilnojamieji buities daiktai yra nupirkti naudoti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, ten suprojektuoti ir sumontuoti, todėl visi jie, vadovaujantis aukščiau nurodyta, kasacinio teismo suformuota praktika, turėtų būti priteisti tam iš sutuoktinių, kuriam bus priteistas ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, kadangi būtent šis sutuoktinis turi pagrindinį suinteresuotumą minėtų daiktų išsaugojimu savo žinioje. Dauguma aukščiau nurodytų daiktų yra „įmontuojama technika“, todėl atsižvelgiant į tai, kad abi šalys minėtą butą (kartu su baldais, kuriuose ši buitinė technika ir įmontuota) prašo priteisti V. J., darytina išvada, kad ir tuose balduose sumontuota buitinė technika, po santuokos nutraukimo, turi būti priteista V. J., kadangi minėtą buitinę techniką priteisus M. J., ją tektų išmontuoti, ko pasekoje iš priteistų daiktų būtų neįmanoma išgauti „didžiausios naudos“, būtų pažeistos jų funkcinės savybės, kas iš esmės prieštarautų aukščiau pateiktai kasacinio teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Su atsakovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti televizorių „SONY“, 500,00 € vertės, orkaitę „Bosch“ (įmontuojama), 300,00 € vertės, mikrobangų krosnelę „Bosch“ (įmontuojama), 250,00 € vertės, šaldytuvą „Bosch“ (įmontuojamas), 400,00 € vertės, skalbinių džiovinimo mašiną „Bosch“, 350,00 €, minkštą svetainės kampą, 300,00 € vertės, ieškovas nesutinka visiškai ir yra įsitikinęs, kad šie daiktai turi būti priteisti atsakovei, kadangi ji turi didžiausią suinteresuotumą minėtų daiktų išsaugojimu savo žinioje.

Byloje iškilo ginčas dėl kilnojamų daiktų skalbimo mašinos „Elektrolux“, 200 Eur vertės, ir indaplovės „Siemens“, 300 Eur vertės, nuosavybės teisinio režimo. Atsakovė prašo pripažinti skalbimo mašiną „ Elektrolux“- 200 Eur vertės ir indaplovę „Siemens“ 300 Eur vertės asmeniniu V. J. turtu ir į dalintiną turtą netraukti. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad skalbimo mašina „Electrolux", 200,00 € vertės - įgyta iš atsakovės tėvų, todėl nedalintina; indaplovė „Siemens" (įmontuojama) atsakovės įgyta iki santuokos ir atsinešta iš jos iki santuokos turėto buto, todėl nedalintina. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad ieškovas nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kuriuo atsakovė prašo pripažinti, kad skalbimo mašina „Electrolux“, 200,00 € vertės, ir indaplovė „Siemens“ , 300,00 € vertės, yra asmeninis V. J. turtas ir į dalintiną turtą netrauktinas, nes atsakovė painioja faktines aplinkybes, susijusias su minėtų daiktų įsigijimu. Indaplovę „Siemens“ šalys įsigijo būdami santuokoje, o atsakovės tėvų atiduota skalbimo mašina „Electrolux“ sugedo, todėl šalys, būdami santuokoje, įsigijo naują skalbimo mašiną, kuri sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad skalbimo mašinos Elektrolux vertė 350 Eur., indaplovė pirkta dar litais. Indaplovę jis pirkęs Marijampolėje, atvežęs į jos seną butą, ji pirkta prieš santuoką, po to pervežęs į naują butą, kiek kainavo nepamenantis. Jei ji nedalintina, tai jam priklauso, pirkęs už savo pinigus, tai nebuvo dovana, nupirkęs naudotis. Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad pripažįstantis, jog kilnojami daiktai yra jų bendras turtas, jis jų nenorintis, nes dabar neturintis kur jų dėti, be to atsakovė gyvena bute ir jais dabar naudojasi, geriau jai turėti negu jam. Tačiau jis nėra kategoriškas, kad neimti šių daiktų, jis galintis pasiimti, bet neturės kur dėti juos, neįmontuojamus gali pasiimti, sutinka. 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo pasiūlyta šalims pateikti skalbimo mašinos įsigijimo dokumentus. Atsakovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad ji neturinti šios skalbimo mašinos įsigijimo dokumentų, ją vertinanti 150 Eur, ir neprieštaraujanti, kad ji būtų priteista ieškovui. Ieškovas jokių rašytinių įrodymų dėl minėtų daiktų nepateikė. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu sutiko, kad jam būtų skalbimo mašina atiduota, sutiko su atsakovės ateiktu jos įvertinimu, t.y. 150 Eur..

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo jam priteisti asmeninės nuosavybės teise sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 3.500,00 € vertės. Atsakovė priešieškiniu prašo (sutinka) ieškovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 3.500,00 € vertės; tačiau prašo pripažinti, kad įsigyjant automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 29 procentai įsigijimo kainos buvo sumokėta iš asmeninių V. J. lėšų. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad sutuoktiniai yra įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise šį automobilį, 3500 Eur vertės, kuris registruotas atsakovės V. J. vardu, tačiau jis buvo įsigytas dalinai už atsakovės asmenines lėšas, kurios buvo gautos pardavus jos asmeninį automobilį AUDI A2, v/n (duomenys neskelbtini) už kurį buvo gauta 1800 Eur., o ginčo automobilis buvo nupirktas už 6300 Eur , taigi 29 procentai šio automobilio įgyta už asmenines atsakovės lėšas ir už tai, kad šis automobilis atitenka ieškovui, ieškovas atsakovei privalo sumokėti 2765 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovės atstovė teismo posėdyje šią sumą patikslino, nurodydama, kad prašo priteisti be 2765 Eur, nes padaryta skaičiavimo klaida, o 1242,50 Eur, kas sudaro 29 proc.. Tačiau teismo vertinimu tai yra vis tiek klaidinga, kadangi 29 proc. nuo dabartinės automobilio vertės 3500 Eur sudaro 1015 Eur.. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad nesutinka, kad už minėtą auto 29 procentai įsigijimo kainos buvo sumokėta iš asmeninių V. J. lėšų, nes automobilis buvo įsigytas anksčiau, nei atsakovė pardavė jai priklausantį automobilį AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš atsakovės, su 2021 m. gegužės 5 d. byloje pateiktu prašymu [DOK-16380] pridėtos PVM sąskaitos faktūros, matyti, kad šalys minėtą NISSAN QASHQAI automobilį iš UAB „Auberta“ įsigijo 2017 m. kovo 9 d., o iš su tuo pačiu prašymu pridėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, jog automobilį AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovė pardavė 2017 m. kovo 19 d. Taigi, iš pačios atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirma įsigijo automobilį, o tik paskui buvo parduotas V. J. priklausęs automobilis AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl šios priežasties, daryti išvadą, kad automobilis įsigytas dalinai už atsakovės asmenines lėšas, kurios buvo gautos pardavus jos asmeninį automobilį AUDI A2, v/n (duomenys neskelbtini) už kurį buvo gauta 1800 Eur“, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, kadangi automobilis AUDI A2, buvo parduotas jau po to, kai automobilis NISSAN QASHQAI buvo nupirktas ir viešame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2017 m. kovo 10 d.), t. y. 9 dienos iki parduodant automobilį AUDI A2. Ieškovui nėra žinoma, kur atsakovė išleido už parduotą automobilį AUDI A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gautas lėšas – 1.800,00 Eur, kadangi šie pinigai bendriems šeimoms poreikiams tenkinti skirti nebuvo.

2021 m. gegužės 5 d. atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu UAB ,,Auberta“ 2017-03-09 PVM sąskaita - faktūra nustatyta, kad atsakovė V. J. įsigijo automobilį Nissan Quashqai už 6300 Eur.. Pateiktu kasos pajamų orderio kvitu nustatyta, kad ji 2017 m. kovo 10 d. sumokėjo 3000 Eur avansą už automobilį.(e. b. t.2, b. l. 13-14). Jos pateiktu banko sąskaitos išrašu prie 2021-12-20 rašytinio paiškinimo matyti, kad ji likusią 3300 Eur pinigų sumą pervedė įmonei tą pačią dieną. 2017-03-19 transporto pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad V. J. pardavė automobilį Audi A2 už 1800 Eur (e. b. t. 2, b. l. 15). Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2017 m. kovo 19 d. transporto pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad atsakovė pardavė automobilį Audi A2 už 1800 Eur. E. Ž..

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo atsakovei priteisti automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, 10.000,00 € vertės. UAB ,,Swedbank lizingas“ pateikta 2019-04-05 sudaryta sutartimi Nr.LT179525 tarp UAB ,,Swedbank lizingas“ ir atsakovės V. J. nustatyta, kad nustatyta, kad perkamas automobilis Nissan Qashqai 1,6 DCI, turto vertė 14500 Eur, neišpirkta turto vertė 13009,99 Eur., įmokos mokėtinos nuo 2019-05-04 po 232 Eur/men iki 2024-04-15, vertė kredito 14124 Eur. Sutartyje ieškovas nenurodomas (e.b.t.1, b.l. 28-36). Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad akivaizdu, kad šiai dienai šis automobilis nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nedalintinas ir neįtrauktinas į turto balansą. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad iš esmės sutinka, kad automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nepaisant to, sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise disponuoja turtinėmis teisėmis į minėtą automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10.000,00 € vertės, todėl ši turtinė teisė (10.000,00 € vertės) turi būti įtraukta į dalintino turto balansą, kadangi yra įgyta po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tretysis asmuo UAB ,,Swedbank lizingas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad automobilio savininkas yra UAB ,,Swedbank lizingas“, o ne ieškovo ar atsakovės nuosavybė, todėl jis negali būti traukiamas į dalintino turto sąrašą. (e. b. t. 2, b. l. 127). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo buvo nurodęs, kad nesutinka, kad būtų nustatyta, kad po santuokos nutraukimo lizingo sutarties objektas - NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka V. J., kadangi lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose nustatyta, jog klientui sumokėjus visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, turto nuosavybės teisė su visomis su juo susijusiomis prievolėmis perduodama klientui ir sutarties pabaiga konstatuojama turto perdavimo - priėmimo kliento nuosavybėn aktu (pabaigos aktu), po ko, klientas privalo nedelsdamas savo sąskaita išregistruoti bendrovę kaip turto savininką. CK 6.503 str. taip pat nustato, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise tik pasibaigus nuomos terminui arba iki šio termino pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą. Atsižvelgiant į nurodyta, turėtų būti nustatyta, jog nutraukus santuoką, turtinės teisės į UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitenka V. J., kuriai pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė (e. b. t. 1, b. l. 65).

Atsakovė priešieškinyje prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo turtinės teisės į UAB „Swedbank lizingas“ UAB nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atitenka V. J., kuriai pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad, sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise disponuoja turtinėmis teisėmis į minėtą automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10.000,00 € vertės, todėl ši teisė (10.000,00 € vertės) turi būti įtraukta į dalintino turto balansą, kadangi yra įgyta po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad automobilis yra naudojamas ir už jį mokamos įmokos, reiškiasi įdedami pinigai, kurie vėliau grįš turtu. Prašoma priešieškinyje priteisti atsakovei turtines teises, tai reiškia, kad šie mokėjimai, kurie vėliaus taps turtu, sutuoktiniai turi turtines teises, nes priešingu atveju ir lizingo nereikėtų dalinti. Kalbėti, kad tai bus asmeninis atsakovės turtas po išmokėjimo, nėra teisinio pagrindo. Nesvarbu, kad turtinės teisės atiteks ieškovei, tačiau šios turtinės teisės turi tam tikrą vertę, todėl turėtų būti mokama tam tikra kompensacija iš atsakovės ieškovo naudai. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su tokia ieškovo atstovo pozicija nesutiko, kadangi nei vienoje santuokos nutraukimo byloje lizinginės mašinos į balansą nėra įtraukiamos, automobilis svetimas abiems šalims. Automobilis įsigytas išperkamąja nuoma, jeigu moki mokestį kas mėnesį, juo naudojiesi, jei nemoki lizingo, bankas atima mašiną, nesvarbu kiek sumokėjai įmokų, todėl ta traktuotė, kad į turto balansą reikia įdėti turtines teises už 10000 Eur, yra absurdiška, ką sako ir lizingas, jis aiškiai nurodo, kaip sprendime teismas turėtų pasisakyti dėl šio klausimo. Toliau atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovas neišreiškė noro toliau perimti ir mokėti įmokas lizingui. Nors vertė yra 10000, bet 9000 reikia mokėti, ieškovas neprašė padalinti tarp šalių sumokėtas lizingo įmokas, kurios pripažįstanti, kad buvo mokamos iš bendrų lėšų.

Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad jais patikimai nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso UAB ,,Swedbank lizingas“, dėl ko šiuo metu nėra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, ji kaip nuosavybė pereis šalims tik išmokėjus visas lizingo įmokas, todėl į dalintino turto balansą neįtrauktinas, kadangi santuokos nutraukimo metu dalintinas tik realiai esantis turtas, šalims priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Ieškovas prašo pripažinti šalių turtinę teisę į šį automobilį, ir jį įtraukti į dalintino turto balansą. CK 1.112 straipsnyje ,,Turtinės teisės“ nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų; turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos. CK 3.118 straipsnio ,,Turto balanso sudarymas“ 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK nepateikia turto sąvokos, atskiruose CK straipsniuose yra kalbama arba apie atskiras turto rūšis (CK 1.97 straipsnis, 3.84 straipsnis), arba turto sąvoka vartojama kaip termino „daiktas“ sinonimas (CK 4.76 straipsnis, 4.88 straipsnio 1 dalis). CK 1.97 straipsnyje ,,Civilinių teisių objektų rūšys“ taip pat nurodyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Turtinė teisė paprastai suprantama kaip reikalavimo teisė į daiktą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys santuokos metu sudarę lizingo sutartį, išreiškė valią įgyti automobilį bendrojon jungtinėn nuosavybėn, tačiau šis automobilis jų nuosavybe taptų tik sumokėjus visas lizingo įmokas. Ieškovas teigia, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise disponuoja turtinėmis teisėmis į minėtą automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10.000,00 € vertės, todėl ši teisė (10.000,00 € vertės) įtrauktina į turto balansą. Ieškovas nenurodė patikslintame ieškinyje pagal ką nustatyta automobilio vertė, tačiau galima daryti logišką išvadą, kad tai yra automobilio šiandieninė rinkos vertė. Teismo vertinimu turtinė teisė į automobilį, išreikšta pinigine verte, atsiras tik šalims išmokėjus pilnai lizingo įmoką, t.y. šalys įgis teisę automobilį apiforminti kaip vieno iš jų nuosavybe. Iki šio šalys turi tik teisę valdyti automobilį ir naudotis juo, disponavimo teisės automobiliu neturi. Jie turi pareigą mokėti lizingo įmokas, jų nemokant, automobilį jie turėtų gražinti lizingo davėjui. Nors atsakovės atstovė 2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas neprašė padalinti tarp šalių sumokėtas lizingo įmokas už automobilį iki gyvenimo skyriumi, pripažįsta, kad santuokos metu paėmus lizingą, įmokos buvo mokamos iš bendrų lėšų, tačiau ieškovas ieškinio netikslino, ir tokio reikalavimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai turtinė teisė į dalintino turto balansą neįtrauktina.

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo turtinės teisės į UAB UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atitenka V. J., kuriai pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė, t.y. ji sutinka vykdyti šią sutartį iš savo asmeninių lėšų, kaip patikslintu ieškiniu prašo ir ieškovas. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos dėl 5520 Eur turtinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank", AB, pagal 2015 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. 15-045123-FA, tačiau šalys tarpusavyje susitaria, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis, ir jeigu atsitiktų taip, kad M. J. tektų mokėti bankui pagal šią prievolę, tai jis įgyja teisę regreso tvarka išsieškoti išmokėtas sumas bankui iš V. J..

Dėl įsipareigojimų pagal 2019 m. balandžio 5 d. automobilio lizingo sutartį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pagal minėtą sutartį priteisti atsakovei 9289,53 € turtinius įsipareigojimus, nustatant, kad jie bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis. Atsakovė priešieškinyje sutiko, kaip, kad teisingai atsiliepime į ieškinį pažymėjo tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ dėl automobilio NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal lizingo sutartį toliau vykdytų lizingo gavėja V. J. ir, kad turėtų būti nustatyta, jog „nutraukus santuoką, turtinės teisės į UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atitenka V. J., kuriai pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė. Nors šiai dienai šis turtas nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau atsakovė V. J. sutinka, kad dėl šio automobilio būtų įrašyta būtent tokia formuluotė, kaip yra nurodęs UAB „Swedbank lizingas“. Tretysis asmuo UAB ,,Swedbank lizingas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad palaiko ankstesniuose atsiliepimuose išdėstytą poziciją, kadangi automobilio savininkas yra UAB ,,Swedbank lizingas“, o ne ieškovo ar atsakovės nuosavybė, todėl jis negali būti traukiamas į dalintino turto sąrašą (e. b. t. 2, b. l. 127). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo buvo nurodęs, kad tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovės V. J. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT179525 (2019-04-05), kurios pagrindu klientei buvo perduotas valdyti ir naudotis automobilis – NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal lizingo sutartį toliau vykdytų lizingo gavėja V. J., tačiau nesutinka, kad būtų nustatyta, kad po santuokos nutraukimo lizingo sutarties objektas - NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka V. J.. Lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose nustatyta, jog klientui sumokėjus visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, turto nuosavybės teisė su visomis su juo susijusiomis prievolėmis perduodama klientui ir sutarties pabaiga konstatuojama turto perdavimo - priėmimo kliento nuosavybėn aktu (pabaigos aktu), po ko, klientas privalo nedelsdamas savo sąskaita išregistruoti bendrovę kaip turto savininką. CK 6.503 str. taip pat nustato, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise tik pasibaigus nuomos terminui arba iki šio termino pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą. Šiai dienai atsakovė nėra įvykdžiusi įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, taigi turtas negali būti priteistas V. J., kadangi jis yra UAB „Swedbank lizingas“, o ne atsakovės nuosavybė, ir tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atsakovei būtų išduotas pabaigos aktas, liudijantis apie nuosavybės teisės į transporto priemones perėjimą. O tuo atveju, jei lizingo sutartis būtų nutraukta, turto nuosavybė atsakovei apskritai nepereitų. Atsižvelgiant į nurodyta, turėtų būti nustatyta, jog nutraukus santuoką, turtinės teisės į „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atitenka V. J., kuriai, pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė (e. b. t. 1, b. l. 65).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys pagal minėtą automobilio lizingo sutartį kreditorinius įsipareigojimus prisiėmė būdami santuokoje, todėl preziumuojama, kad jų prievolė yra pagal sutartį solidari. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje išsireiškė netiksliai formuluodamas savo reikalavimą, tačiau iš jo esmės matyti, kad jis prašo pripažinti šią prievolę atsakovės asmenine, o ne solidaria. Iš atsakovės priešieškinio reikalavimų matyti, kad ji neprašo pripažinti šios prievolės savo asmenine, tačiau prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo turtinės teisės į UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT179525, atiteks jai, pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė, t.y. pati sutinka savo asmeninėmis lėšomis vykdyti lizingo sutartį. Šalys turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių įvykdymą abu yra atsakingi solidariai (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-275/2007, 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-9-186/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas sutiko, kad šią prievolę pagal lizingo sutartį vykdytų atsakovė, toks jų susitarimas atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką. Tačiau santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidarių skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Šioje byloje šalių atsakomybė pagal lizingo sutartį yra solidari. Atsakovės kreditorius UAB ,,Swedbank lizingas“ savo atsiliepimuose sutiko, kad toliau sutartį vykdytų atsakovė, t.y. prievolė būtū ne solidari, o atsakovės asmeninė, t.y. sutiko modifikuoti sutartį. Teismo vertinimu, kadangi automobilis yra UAB ,,Swedbank lizingas“ nuosavybė, dėl ko kreditoriaus teisės yra pakankamai apsaugotos, net atsakovei ir vėliau nemokant lizingo įmokų, kreditorius išs esmės sutinka, kad būtų ši prievolė atsakovės asmeninė, teismas sprendžia, kad prievolė pagal pagal 2019 m. balandžio 5 d. automobilio lizingo sutartį Nr. LT179525, sudarytą tarp atsakovės ir UAB ,,Swedbank lizingas“ dėl automobilio NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine atsakovės prievole nuo 2020 m. liepos 1 d. ir vykdytina jos asmeninėmis lėšomis.

Dėl įsipareigojimų pagal 2015 m. birželio 6 d. kredito sutartį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pagal šią sutartį priteisti atsakovei 6.516,84 € turtinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ nustatant, kad jie bus vykdomi asmeninėmis atsakovės V. J. lėšomis, t.y. ieškovas iš esmės prašo pripažinti šią prievolę atsakovės asmenine prievole. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su atsakovės priešieškinio reikalavimu, kuriuo atsakovė prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos dėl 5.520,00 € turtinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank” AB pagal 2015 m. birželio 6 d. kredito sutartį, Nr. 15-045123-FA, tačiau šalys tarpusavyje susitaria, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis ir jeigu atsitiktų taip, kad M. J. tektų mokėti bankui pagal šią prievolę, tai jis įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas bankui iš V. J., neprieštarauja, kadangi jis patikslinto ieškinio 3.2.10 punktu prašo „po santuokos nutraukimo, V. J. priteisti 6.516,84 € turtinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank”, AB, 2015 m. birželio 6 d. kredito sutarties, Nr. 15-045123-FA, pagrindu, nustatant, kad jie bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis“, t. y. neprieštarauja, kad minėta prievolė ir po santuokos nutraukimo liktų solidaria šalių prievole, tačiau prašo nustatyti, kad ji bus vykdoma atsakovės asmeninėmis lėšomis. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto sutarties Nr. 15-045123-FA, pirmo priedo (kredito ir palūkanų mokėjimo grafiko) matyti, kad 2020 m. gruodžio 2 d. negražinta kredito dalis kreditoriui AB „Swedbank” AB buvo 6.516,84 €. Tretysis asmuo AB ,,Swedbank“ 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai; todėl prieštarauja patikslinto ieškinio 3.2.10 p. numatytiems reikalavimams, pagal kuriuos įsipareigojimai pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį po santuokos nutraukimo būtų vykdomi asmeniškai V. J.. Jei kredito gavėjai pageidauja keisti su Banku sudarytos kredito sutarties sąlygas, tokiu atveju kreditoriui turėtų būti pateiktas atitinkamas prašymas bei dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įvertinti kredito gavėjų mokumą bei galimybes keisti kredito sutartį (e. b. t. 2, b. l. 65).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys pagal minėtą kredito sutartį kreditorinius įsipareigojimus prisiėmė būdami santuokoje, todėl preziumuojama, kad jų prievolė yra pagal sutartį solidari. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje išsireiškė netiksliai formuluodamas savo reikalavimą, tačiau iš jo esmės matyti, kad jis prašo pripažinti šią prievolę atsakovės asmenine, o ne solidaria. Iš atsakovės priešieškinio reikalavimų matyti, kad ji neprašo pripažinti šios prievolės savo asmenine, priešingai prašo ją pripažinti solidaria, tačiau prašo pripažinti šalių tarpusavio susitarimą, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis, ir jeigu atsitiktų taip, kad M. J. tektų mokėti bankui pagal šią prievolę, tai jis įgytų teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas bankui iš atsakovės, su kuo ieškovas iš esmė sutiko, tačiau nesutiko kreditorius, kad prievolė būtų vykdoma atsakovės asmeninėmis lėšomis. Šalys turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių pagal už prievolių įvykdymą abu yra atsakingi solidariai (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-275/2007, 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-9-186/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas sutiko, kad šią prievolę pagal kredito sutartį vykdytų atsakovė, toks jų susitarimas atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką. Tačiau santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidarių skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Šioje byloje šalių atsakomybė pagal lizingo sutartį yra solidari. Prievolė vykdoma vienos atsakovės būtų ne solidari, o atsakovės asmeninė, dėl ko kreditorius nesutiko modifikuoti sutartį. Teismo vertinimu, atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos dėl 5.520,00 € turtinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank” AB pagal 2015 m. birželio 6 d. kredito sutartį, Nr. 15-045123-FA, tačiau šalys tarpusavyje susitaria, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi asmeninėmis V. J. lėšomis, ir jeigu atsitiktų taip, kad M. J. tektų mokėti bankui pagal šią prievolę, tai jis įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas bankui iš V. J., nepažeidžia kreditoriaus interesų, sutartis nėra modifikuojama, nes šalys ir toliau lieka solidarūs kreditoriaus atžvilgiu, tik jie susitaria kokia tvarka bus vykdoma abiejų solidari prievolė, todėl priešieškinio reikalavimas yra tenkintinas, o ieškinio reikalavimas atmestinas.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo atsakovei V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovui M. J.; priteisti bendroje sumoje 25.066,82 € dydžio kompensaciją (skolą). Patikslintame ieškinyje atsakovas nurodė, kad šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),. Atsakovė su 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 201-008, iš kurios matyti, kad šalims po 1/2 dalį priklausančio buto vertė viso – 26.000,00 €, taigi ieškovui priklausančios 1/2 dalies buto vertė yra 13.000,00 €. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas bei siekiant jį išspręsti vienoje byloje, užkertant kelią kilti kitam teisminiam ginčui ateityje bei įvertinus faktinę aplinkybę, jog atsakovė V. J. siekia įgyti ir M. J. priklausančią 1/2 dalį buto, prašo V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, M. J. iš V. J. priteisiant 13.000,00 € kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo atidalinti iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio M. J., ir priteisti 1/2 dalį šio buto V. J., asmeninės nuosavybės teise; o ieškovui M. J. priteisti iš V. J. M. J. už atidalintą 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, asmeninės nuosavybės teise priklausančio M. J. 10240 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad septintu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, ir priteisti 1/2 dalį šio buto jai asmeninės nuosavybės teise, o pats ieškovas prašo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šio buto 1/2 dalį, todėl, kadangi abiejų šalių pozicija šiuo klausimu yra vienoda, ieškovas M. J. minėtam atsakovės reikalavimui neprieštarauja. Teismas įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, jų poziciją, daro išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo dėl buto atidalinimo būdo, tai yra abu prašo priteisti ieškovo dalį atsakovei, atsakovei išmokant ieškovui kompensaciją, už jai atitenkančią ½ buto, priklausančią ieškovui, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl išmokėtinos kompensacijos dydžio.

Ieškovas prašo jam už atsakovei atitenkančią ½ buto dalį, kuri priklauso jam bendros dalinės nuosavybės pagrindu, iš atsakovės priteisti lygiai pusę buto vertės, kai tuo tarpu atsakovė sutinka su 10240,00 € kompensacijos dydžiu, t.y. 2760 Eur mažiau. Atsakovė mažesnę kompensacijos sumą motyvuoja tuo, kad buvo paimtas kreditas buto remontui, butas yra įkeistas ir negrąžinto kredito suma šiai dienai yra 5520 Eur., šį kreditą moka ir mokės pati atsakovė. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad devintu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašo priteisti iš jos ieškovui už atidalintą 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, asmeninės nuosavybės teise priklausančio M. J., 10.240,00 € piniginę kompensaciją. Su atsakovės 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į ieškinį [DOK-4864], pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, Nr. 201-008 nustatyta, kad ginčo buto vertė yra 26.000,00 €, taigi, ieškovui priklausančios 1/2 dalies buto vertė yra 13.000,00 €. Ieškovui priklausančią 1/2 dalį ginčo buto priteisus atsakovei, su kuo sutinka pati atsakovė, jos mokėtina kompensacija sudarytų ne 10.240,00 €, o 13.000,00 €. Atsakovė kompensacijos vertę skaičiuoja iš buto vertės atimdama vertę su butu susijusių įsipareigojimų (sumokėto kredito), tačiau toks skaičiavimas yra ydingas, kadangi įsipareigojimai atsirado ne bendros dalinės nuosavybės pagrindu, o bendros jungtinės nuosavybės pagrindu, kai prievolės į dalintino turto balansą turi būti įtrauktos ir aptartos atskirai, juolab, kad kreditorius AB „Swedbank” nesutiko šalių solidariosios prievolės „modifikuoti“ ir pripažinti atsakovės V. J. asmenine prievole. Teismo vertinimu, sutiktina su tokia ieškovo pozicija, kad negali būti mažinama kompensacija už daline nuosavybės teise priklausantį turtą prievolės, kuri nesusijusi su buto įsigijimu, ateityje mokėtina dalimi, o prisiimta šalims esant santuokoje šio buto remontui, o jos mokėjimas turi būti sprendžiamas taikant teisės normas, reglamentuojančias bendras sutuoktinių prievoles. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas, atsakovei V. J. asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovui M. J.; o iš atsakovės ieškovui priteistina 13000 Eur. kompensacija.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad netgi teismui ir nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, teismas turės pareigą nustatyti sutuoktinių buvusių prievolių dydį būtent šią dieną ir atitinkamai tas prievoles padalinti, todėl reikalavimas priteisti kažkokią dalį atsakovės sumokėtų kredito įmokų, yra akivaizdžiai nepagrįstas, dubliuojantis teismo pareigą nustatyti sutuoktinių turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ko pasekoje atmestinas. Dėl reikalavimo priteisti pusę atsakovės sumokėtų komunalinių mokesčių, pažymėtina, kad visą nurodytą laiką atsakovė ieškovui priklausančia 1/2 dalimi ginčo buto naudojosi neatlygintinai, todėl nustačius, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi nuo 2020 m. liepos 1 d., atsakovė turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, t. y. padengti išlaidas, kurias patyrė neatlygintinai besinaudodama ieškovui priklausančia ginčo buto dalimi, kadangi, priešingu atveju, ieškovas bus priverstas ginti savo pažeistas teises (negalėjimą disponuoti jam priklausančiu turtu), kitais būdais, kas sąlygos naujo teisminio ginčo kilimą ateityje. Ginčo bute aktualiu laikotarpiu visą laiką gyveno (iki šiol gyvena) ir atsakovės nepilnametė dukra, todėl atsakovė, elgdamasi nesąžiningai bei piktnaudžiaudama teise, prašo padengti tiek jos tiek ir jos nepilnametės dukros neatlygintino naudojimosi ieškovui priklausančia 1/2 buto dalimi kaštus. Santuokos metu, bendromis sutuoktinių lėšomis, be kita ko, buvo vykdoma ir atsakovės asmeninė prievolė išlaikyti jos nepilnametį vaiką, tačiau šiuo atveju kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovas iš atsakovės nereikalauja, gerbdamas tiek atsakovės tiek ir jos nepilnametės dukros interesus.

Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad jis pripažįsta, kad nuo išsikėlimo iš namų 2020 m. liepos mėn. jis už šilumą nėra mokėjęs. Jis nesutinkantis minusuoti iš kompensacijos už butą jam tų pinigų, kuriuos už butą mokėjo atsakovė (už šilumą ir kreditą), kadangi jis ten negyvenęs, be to ji ten gyvena ne viena, o su dukra. Jis pripažįstantis, kad už šilumą bute reikia mokėti ir ten negyvenant, taip pat pat gražinti bankui kreditą.

Atsakovė prie priešieškinio pateikė lentelę dėl komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. imtinai paskaičiavimą, kuriuo nustatyta, kad ji per nurodytą laikotarpį UAB ,,Vilkuva“ sumokėjo 164,92 Eur, UAB ,,Komunalinis ūkis“ 104,35 Eur; Marijampolės atliekų tvarkymo centrui 75,96 Eur 3 lygu 25,32 Eur; Vilkaviškio šilumos tinklai -531,43, Eur.. Prie ieškinio pateikė taip pat mokėjimus patvirtinančius dokumentus: UAB ,,Vilkaviškio šilumos tinklai“ sąskaitas, taip pat ,,viena sąskaita“ mokėjimus, sąskaitas, patvirtinančius mokėjimus Marijampolės atliekų tvarkymo centrui, UAB ,,Vilkuva“, UAB ,, Vilkaviškio komunalinis ūkis“. Atsakovė prie priešieškinio pateikė komunalinių paslaugų paskaičiavimo lentelę nuo 2020 m. liepos mėn., sąskaitas už elektrą ir šilumą. (e. b. t. 2, b. l. 86-103). Atsakovė prie priešieškinio pateikė išlaidų, susijusių su atliekų tvarkymu dokumentus, sąskaitas pranešimus už bendras namo priežiūros, sąskaitas už šilumos ir kitų sistemų priežiūrą, namo bendras administravimo išlaidas (e. b. t. 2, b. l. 105-122).

CK numato, jog prievolės gali atsirasti iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 4.76 straipsnis numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, bendrasavininkai dalinės nuosavybės teise, jiems priklauso po ½ buto, t.y. jų dalys yra lygios. Šalys nors butas jiems priklauso dalinės nuosavybės forma, yra sutuoktiniai. Teismas aukščiau nusprendė santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d., nuo kada šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Nuo to momento laikytina, kad kiekvienos iš šalių gaunamos pajamos yra jų asmeninės. Ieškovė prašo priteisti 1/2 jos patirtų buto išlaikymo išlaidų, sumokėtų už bendrasavininką ieškovą jam kartu nebegyvenant, kurios privalo būti mokamos buto savininkų nepriklausomai, ar jie gyvena bute ar ne. Jos pateiktos išlaidos atitinką privalomų išlaidų sąvoką, todėl pripažintinos turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019). Todėl remiantis CK 4.76 straipsniu, ieškovas taip pat privalėjo prisidėti prie šių išlaidų kompensavimo proporcingai jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CPK 185 straipsnis). Ieškovas iš esmės pripažino, jog neginčija prievolės padengti buto išlaikymo išlaidas proporcingai jam tenkančiai turto daliai, tačiau teigė, kad ir atsakovė turi pareigą jam atlyginti už naudojimąsi jam priklausančia buto dalimi, tačiau tokio reikalavimo byloje nepateikė. Todėl įvertinus byloje atsakovės pateiktus duomenis apie patirtas buto išlaikymo būtinas išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteistina ½ jos patirtų išlaidų suma už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 425,68 Eur (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš M. J. V. J. naudai 1261.32 Eur skolą už sumoktą kredito dalį ir komunalinius patarnavimus. Priešieškinyje nurodo, kad nuo 2020 metų liepos mėnesio ieškovas gyvena atskirai ir šalys nebeveda jokio bendro ūkio, todėl nuo tos dienos pripažintina, kad pasibaigė bendroji jungtinė nuosavybė, šalių uždirbtos lėšos yra jų asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu atsakovė viena mokėdama už buto kreditą, įgijo teisę reikalauti, kad pusę tų sumokėtų sumų būtų priteista iš ieškovo jai. Atsakovė nuo 2020 m. liepos 1 d. sumokėjo 1671.28 Eur buto kredito, todėl iš ieškovo priteistina 835.64 Eur piniginė kompensacija.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad netgi teismui ir nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, teismas turės pareigą nustatyti sutuoktinių buvusių prievolių dydį būtent šią dieną ir atitinkamai tas prievoles padalinti, todėl reikalavimas priteisti kažkokią dalį atsakovės sumokėtų kredito įmokų, yra akivaizdžiai nepagrįstas, dubliuojantis teismo pareigą nustatyti sutuoktinių turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ko pasekoje atmestinas. Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad jis pripažįsta, kad nuo išsikėlimo iš namų 2020 m. liepos mėn. jis kredito bankui nėra mokėjęs. Jis nesutinkantis minusuoti iš kompensacijos už butą jam tų pinigų, kuriuos už butą mokėjo atsakovė (kreditą), kadangi jis ten negyvenęs, be to ji ten gyvena ne viena, o su dukra. Jis pripažįstantis, kad reikia gražinti bankui kreditą.

Ieškovo prie ieškinio pateiktu rašytiniu įrodymu AB ,,Swedbank“ 2015-06-05 kredito sutartimi Nr. 15-045123-FA, sudarytoje tarp banko ir ieškovo M. J. bei V. M. (J.) nustatyta, kad jie abu paėmė 12600 Eur kreditą butui adresu (duomenys neskelbtini),, remontuoti; paskola turėjo būti gražinta nuo 2015-11-05 iki 2025-06-05. Šalys kartu nebegyvena nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau yra solidarūs skolininkai pagal minėtą kredito sutartį, tai, kad ieškovas nurodytu butu nesinaudoja, jame negyvena, nešalina jo pareigos mokėti kreditą. Šalys neginčijo, kad ši paskola buvo panaudota buto remontui ir įrengimui. CK 6.9 straipsio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįsta ir iš atsakovo jai priteistina 835, 64 Eur piniginė kompensacija už jos sumokėtą ieškovo kredito dalį.

Ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės bendrą kompensaciją (skolą) 25.066,82 € (dvidešimt penkių tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų ir 82 ct), tačiau šią sumą sudaro atskiros pinigų sumos, kuriuos nėra susiję su santuokos nutraukimo byloje nagrinėtinais klausimais, bei sumos, priteistinos santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 8750,00 € skolą už jo asmeninėmis lėšomis sumokėtą atsakovės mokėtiną pinigų sumą, įsigyjant butą bendrosios dalinės nuosavybės teise prieš santuokos sudarymą. Jis ieškinyje nurodo, kad 2015 m. balandžio 30 d. už 17.500,00 € jie įsigijo po 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),. Buto pirkimo - pardavimo sutarties 4.1. punkte buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią šalys turėjo už perkamą butą sumokėti lygiomis dalimis. Nepaisant to, visą buto kainą ieškovas sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, kurias buvo gavęs vos daugiau nei prieš savaitę, t. y. 2015 m. balandžio 24 d. už 20.000,00 € pardavęs kitą, jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esantį adresu (duomenys neskelbtini),. Taigi, tiek už savo 1/2 dalį buto, tiek ir už atsakovės V. J. 1/2 dalį buto, ieškovas M. J. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Visą minėtą butą ieškovas ketino įsigyti asmeninės nuosavybės teise, tačiau šalys tuo metu jau ketino sudaryti santuoką, todėl atsakovė ieškovui iškėlė sąlygą įforminti pirkimo - pardavimo sandorį taip, kad butas šalių neva yra įsigyjamas po 1/2 dalį, motyvavo tuo, jog „jeigu jau esame šeima, tai perkamas būstas turi būti įformintas kaip priklausantis abiem lygiomis dalimis“. Ieškovas atsakove pasitikėjo, siekdamas puoselėti šalių santykius, sandorį įformino taip, kaip tuo metu reikalavo atsakovė – padengdamas ir jos kainos dalį, kuri sudarė 8.750,00 €. Šiai dienai ieškovas suprato, kad atsakovė tesiekė už ieškovo asmenines lėšas įgyti nekilnojamąjį turtą savo asmeninėn nuosavybėn, todėl yra pagrindas šią sumą, kaip skolą (kompensaciją) priteisti ieškovui. Sudarius buto pirkimo - pardavimo sandorį, visos iš šio sandorio atsiradusios pirkėjo pareigos teko ieškovui M. J., kadangi būtent jis, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis atsiskaitė su pardavėju, nepaisant to, kad pagal sutarties sąlygas, šalys pardavėjui privalėjo sumokėti po 1/2 dalį visos kainos. Preliminariąją buto pirkimo - pardavimo sutartį asmeniškai sudarė ir asmeninėmis lėšomis avansinį mokėjimą pardavėjui atliko taipogi ieškovas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad civilinėje teisėje galioja principas, pagal kurį niekas negali be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėti kito asmens sąskaita, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 8.750,00 € skola (kompensacija) už tai, kad ieškovas M. J. savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už V. J. asmeninės nuosavybės teise įsigytą 1/2 dalį buto dalį.

Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu priešieškinyje iš esmės nesutiko, bei priešieškiniu prašė pripažinti, kad į buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontą yra įdėta 10000 Eur asmeninių V. J. lėšų, t.y. ji iš esmės ginčijo savo skolą ieškovui, įrodinėdama, kad šių pinigų ji pardavėjams nemokėjo, kadangi buvo žodinis susitarimas su ieškovu, kad šiuos pinigus sumokės jis iš savo pinigų, o ji savo santaupas 10000 Eur įdės į buto remontą ir įrengimą, dėl ko ji ieškovui yra nieko neskolinga. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad perkant šį butą, jis reikalavo remonto, todėl šalys ir buvo susitarę, kad už butą pirkimo - pardavimo metu moka ieškovas, o atsakovė iš savo asmeninių lėšų darys remontą, kuris po įsigijimo buvo pradėtas remontuoti, į šio buto remontą atsakovė įdėjo 10000 Eur asmeninių lėšų (tai įrodo ieškovės jau į bylą pateiktos pajamų deklaracijos, banko sąskaitų išklotinė, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas). Atsakovė nurodė, kad papildomai buto remontui jie 2015-06-05 paėmė dar 12600 eurų kreditą pagal kredito sutartį Nr. 15-045123-FA.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kad į buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, remontą yra įdėta 10.000,00 € asmeninių V. J. lėšų, nes pirmųjų butą remontavusių darbininkų darbo broką šalys taisė savo jėgomis, padedant giminaičiams. Šie darbai buvo atliekami tomis pačiomis skolintomis lėšomis ir jokių papildomų asmeninių lėšų nei prieš nei po šių darbininkų atliktų darbų atsakovė neskyrė. Nei su minėtu reikalavimu Nr. 3, nei su priešieškinyje atsakovės išdėstyta pozicija, susijusia su buto remontu atsakovės asmeninėmis lėšomis, ieškovas nesutinka visiškai, kadangi įsigyjant minėtą butą, V. J. jokių santaupų neturėjo, priešingai, turėjo nemažai skolinių įsipareigojimų kreditoriui – bankui „DNB“, ko pasekoje M. J. turėjo sumokėti tiek už savo 1/2 dalį buto, tiek ir už atsakovės V. J. 1/2 dalį buto. Šias faktines aplinkybes, be kita ko patvirtina ir atsakovės V. J. byloje pateikti rašytiniai įrodymai – su 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į ieškinį pateikti jos: banko „Swedbank“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., iš kurio matyti, kad įsigyjant butą (butas įsigytas 2015 m. balandžio 30 d.) V. J. jokių santaupų neturėjo (lėšų likutis pradžiai 2015-05-01: 0,00 €); banko „Luminor“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., iš kurio matyti, kad įsigyjant butą (butas įsigytas 2015 m. balandžio 30 d.) V. J. jokių santaupų neturėjo (laikotarpio pradžios likutis 2015-05-01: 0,00 €). Atsakovė teigia 10.000,00 € santaupų turėjusi grynais pinigais, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias faktines aplinkybes, nepateikia. Ieškovė tėra pateikusi duomenis, kad 2015 m. uždirbo 13.190,21 € (iki mokesčių) su darbo santykiais susijusių pajamų ir 5.000,00 € su individualia veikla susijusių pajamų, tačiau nepateikti jokie duomenys apie ankstesnį nei 2015 m. laikotarpį, nepaisant to, kad butas pirktas 2015 m. pradžioje, todėl ir atsakovės deklaruojamos santaupos turėjo būti sukauptos dar iki 2015 m. Atsakovė deklaruoja neva turėjusi 10.000,00 € santaupų, kuriomis remontavo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau jei šios atsakovės nurodytos aplinkybės būtų buvusios tiesa, užuot 2015 m. rugsėjo 2 d. kreditavimo sutarties, Nr. 0100-2015-106047, iš banko „DNB“ sutuoktiniams ėmus 10.100,00 € kreditą, atsakovė savo asmeninę skola būtų padengusi būtent šitomis lėšomis. Ieškovas atsakingai teigia, kad atsakovė V. J., įsigyjant minėtą butą, jokių asmeninių santaupų neturėjo ir asmeninėmis santaupomis prie buto remonto neprisidėjo, ką iš esmės patvirtina ir pačios atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu taip pat nesutiko, kad atsakovė buto remontui ir įrengimui išleido savo asmeninius 10000 Eur, bei teigė, kad butą įsigiję prieš santuoką, jis įregistruotas lygiomis dalimis per pusę, registro duomenų neginčijantis. Butą reikėjo remontuoti, kam pasiėmę vartojimo paskolą prieš remontą, kad sumokėti meistrams pinigus, nes neturėję anksčiau pinigų. Jiems pilnai užteko 12500 Eur buto remontui ir įrengimui, dar jis turėjo savo 2500 Eur, už kuriuos pirko santechniką. Ateidama gyventi kartu santuokoje atsakovė jokių santaupų neturėjo, nes iš deklaracijos matyti, kad ji 2015 m. pradžioje neturėjo pinigų. Nors atsakovė buvo pardavusi savo butą, bet už jį liko skoloje.

Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad dar iki santuokos turėjusi santaupų, apie kurias ieškovas žinojo, bet kažkodėl pamiršo, matyt jam taip patogu. Anksčiau sutaupytų pinigų nedeklaruodavusi, nes to nebuvo privaloma. Ji davusi 1000 Eur ieškovui sumokėti už butą rankpinigius, pati to negalėjusi dėl darbo užimtumo tai padaryti. Perkant butą jie susitarė, kad ji investuoja savo 10000 Eur santaupų remontams, baldams, buitinei technikai, jis parduoda savo butą, buto pirkimą darysią kartu, kadangi dar nebuvo susituokę; susitarę, kad jis avansinę mokėjimą padarys iš pinigų gautų už jo parduotą butą, kadangi jos santaupos buvo grynieji pinigai, tai kam nešti į banką. Ieškovas buvo prieš paskolą, todėl jie susitarę, kad jis sumoka jos dalį pirkdamas butą, o ji įdedanti savo 10000 Eur. Taip pat pasiėmę paskolą, ji kiekvieną mėnesį pati mokanti paskolą už remontą, todėl jam nereikėjo jos mokėti, ji ją mokėjusi viena iš asmeninių lėšų.

Ieškovo prie ieškinio pateiktu rašytiniu įrodymu 2015 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (tuo metu M.) iš G. ir L. B. įsigijo bendraja daline nuosavybe po 1/2 butą adresu (duomenys neskelbtini), už 17500 Eur, iš kurių kiekvienas iš pirkėjas turėjo sumokėti po pusę, t. y. 8750 Eur., pardavėjai patvirtino, kad iki sutarties sudarymo jie gavo iš pirkėjų po 500 Eur grynais bei po 8250 banko pavedimais. Nors pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyti duomenys prieštarauja kitiems rašytiniams įrodymais, tačiau pagal ją darytina išvada, kad būtent tokius duomenis apie atsiskaitymą šalys nurodė notarui, nors iš tikrųjų buvo kitaip, ką patikimai paneigia toliau nurodyti rašytiniai įrodymai. Prie ieškinio pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini),, yra įregistruotas nuo 2015-05-14 kaip ieškovo ir atsakovės asmeninė nuosavybė, kiekvienam priklauso po ½ buto. Ieškovo prie ieškinio pateiktu jo AB SEB banko sąskaito (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad jis 2015-04-24 iš G. S. už jai parduotą savo butą gavo 18000 Eur.; 2015-04-30 pervedė už butą G. B. 16500 Eur., t. y. jis sumokėjo bankiniu pervedimu už butą beveik visą sumą, išskyrus 1000 Eur rankpinigių, iš savo asmenine nuosavybe priklausančių pinigų.

Atsakovė norėdama įrodyti, kad ji turėjo 10000 Eur grynais, tai įrodinėjo rašytiniais įrodymais apie savo iki to laiko gautas pajamas. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovė pateikė savo pajamų paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodo 2014 m. gavusi 14499,2 Eur pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu; individualios veiklos pajamų 1529,4 Eur; iš viso 16028,60 Eur pajamų; 2015 m. ji gavo iki santuokos 3497 Eur, pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu; individualios veiklos pajamų 3200 Eur; iš viso 6697 Eur pajamų. 2021-11-11 teismo nutartimi jai buvo pasiūlyta pateikti papildomus rašytinius apie savo pajamas ir išlaidas. Atsakovė 2021-12-20 savo paaiškinimuose nurodė, kad jos 2015 m. sausio mėn. gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 750 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 300 Eur, kitos išlaidos 350 Eurų, viso išlaidų apie 650 Eurų, likutis 1118,25 Eur. 2015 m. vasario mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 300 Eur, kitos išlaidos 550 Eurų, viso išlaidų apie 850 Eurų, likutis 918,25 Eur. 2015 m. kovo mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 250 Eur, kitos išlaidos 700 Eurų, viso išlaidų apie 950 Eurų, likutis 818,25 Eur.. 2015 m. balandžio mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 250 Eur, kitos išlaidos 529 Eurų, viso išlaidų apie 779 Eurų, likutis 989,25 Eur. 2015 m. gegužės mėn. - gautos pajamos buvo darbo užmokestis 874,25 Eur, alimentai 144 Eurai, verslo liudijimas 800 Eurų, iš viso 1768,25 Eur, būtiniausios išlaidos – apie 260 Eur, kitos išlaidos apie 400 Eurų, viso išlaidų apie 660 Eurų, likutis 1108,25 Eur. Iš viso pajamos 8841.25 Eur; būtinos išlaidos apie 2529 eurų, visos išlaidos apie 3889 eurų, likutis apie 4952,25 Eur., t.y. atsakovė teigia, kad ji 2015 m. iki santuokos sutaupė apie 5000 Eur.. Atsakovė teigė, kad pagal jos išlaidas galima teigti, kad atsakovės pajamos uždirbtos iš verslo liudijimo likdavo taupymui, iš ko galima spręsti, kad atsakovė turėjo susitaupiusi 10000 eurų. Atsakovė teigė, kad pagal 2014 m. deklaraciją turėta pinigų sumą iš verslo liudijimo yra 1529 eurų (5200 lt.). Pagal 2014 m. deklaraciją turėta pinigų sumą iš verslo liudijimo yra 1529 eurų (5200 lt.). Ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais galima daryti prielaidą, kad ji pagal savo pajamas galėjo sutaupyti iki santuokos tokią pinigų sumą, tačiau nėra patikimai nustatytos jos išlaidos, kadangi ji galėjo pateikti tiek išlaidų, kiek jai yra naudinga, todėl to negalima patikimai nustatyti. Tačiau ginčo esmė yra ne tame, kad ji turėjo ar neturėjo 10000 Eur santaupų, o tame, kad ji įrodinėja, jog šias visas santaupas ji susitarusi su atsakovu investavo į buto įrengimą, dėl ko ieškovas už ją sumokėjo jos dalį už įsigytą bendrąja daline nuosavybe butą, kuriame jie gyveno santuokos metu, ir tokiu būdu padengė skolą ieškovui.

Ieškovo prie ieškinio pateiktu rašytiniu įrodymu AB ,,Swedbank“ 2015-06-05 kredito sutartimi Nr. 15-045123-FA, sudarytoje tarp banko ir ieškovo M. J. bei V. M. (J.) nustatyta, kad jie abu paėmė 12600 Eur kreditą butui adresu (duomenys neskelbtini),, remontuoti; paskola turėjo būti gražinta nuo 2015-11-05 iki 2025-06-05. Šalys neginčijo, kad ši paskola buvo panaudota buto remontui ir įrengimui. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad į buto remontą ir įrengimą ji papildomai įdėjo dar savo 10000 Eurų, ką atsakovas kategoriškai neigė, teigdamas, kad tam pakako gauto kredito ir jo turėtų pinigų, t.y. iš viso 15100 Eur.. Remiantis atsakovės paaiškinimais, kad ji įdėjo į buto remontą dar savo 10000 Eur., taip pat kredito sutartimi dėl 12600 Eur kredito remontui paėmimo, atsakovo paaiškinimu, kad jis įdėjo savo turėtus 2500 Eur, darytina išvada, kad jie į butą remontą ir įrengimą įdėjo 25100 Eur., kai už butą mokėjo žymiai mažiau - 17500 Eur., todėl teismui byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo pasiūlyta šalims pateikti šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Ieškovas 2021-12-20 pateikė papildomą rašytinį paaiškinimą, kad jis 2500 Eur, likusius pardavus butą, išleido buto remontui įvairių statybos, santechnikos ir kitų prekių parduotuvėse, išleido viso 1401,52 € sumą. Kaip rašytinį įrodymą, ieškovas pateikė savo SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jis 2015-06-05 atsakovės vardu sumokėjo 750 Eur UAB ,,Baltfur“ avansą už virtuvės baldus ir rūbinę, tačiau jis 2015-06-11 jis atsakovės atgavęs 750 Eur; toliau matyti, kad jis 2015-06-12---2015-07-16, 2015-08-19 statybinių ir buitinių prekių parduotuvėse išleido jo nurodytą pinigų sumą; iš atsakovės į sąskaitą daugiau pinigų nėra gavęs. Taip pat ieškovas teigė, kad 1000 Eur jis sumokėjo kaip avansą perkant butą su atsakove, iš tų pinigų, kuriuos jis gavo iš savo buto pirkėjų, atsakovė jam jokio 1000 Eur nedavė. Kaip to įrodymą jis pateikė 2015-04-16 buto pardavimo preliminarią sutartį pagal kurią jis gavo 2000 Eur. Šį faktą, kad ieškovas pagal preliminarią sutartį gavo 2000 Eur. atsakovė teismo posėdyje pripažino. Ieškovas taip pat teigė, kad likusius 1000 Eur išleido buto remontui, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, nes neturi. Ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad jis buto įrengimui išleido 1401,52 Eur, nors teigė, kad iš viso 2500 Eur, tačiau visos šios sumos jis neįrodė. Kadangi atsakovas tuo metu jokių pinigų į šią sąskaitą negavo, panaudoti pinigai buvo už jo parduoptą butą, todėl teismo darytin išvada, kad jis bendra daline nuosavybės teise su atsakove priklausančiam buto remontui išleido savo asmeninius 1401,52 Eur..

Ieškovas savo reikalavimo teisės atsakovei atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė tai, jog jis įvykdė atsakovės, kaip skolininko, prievolę buto pardavėjui. Įvertinus ieškovo nurodytą reikalavimo teisės atsiradimo faktinį pagrindą, kai ji, būdama trečiasis asmuo skolininkę atsakovę ir buto pardavėją siejančios prievolės atžvilgiu, įvykdė skolininko prievolę kreditorei, atitinka CK 6.50 straipsnyje įtvirtintas teisinis pagrindas. CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, o CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, yra įstatyme nustatytas reikalavimo teisės perėjimo kitam asmeniui atvejis – cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo jam iš atsakovės priteisti 6670,01 € kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė ankstesnėje santuokoje su buvusiu sutuoktiniu buvo gavę kreditą, už kurį įsigijo kotedžą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), [priedas Nr. 11]. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui nebeišgalint mokėti kredito, jie minėtą kotedžą pardavė ir įsigijo mažesnį būstą – dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), [priedas Nr. 12], tokiu būdu sumažindami savo turimų įsipareigojimų dydį. Vėliau, ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi kartu, atsakovė minėtą dviejų kambarių butą pardavė, tačiau vis tiek liko skolinga, kadangi už parduotą butą gautų pajamų neužteko minėtam kreditui padengti. Pažymėtina, kad bankas sutiko leisti parduoti minėtą dviejų kambarių butą su sąlyga, kad ieškovas taps laiduotoju ir įsipareigos atsakyti bankui už atsakovės neįvykdytas asmenines prievoles. Sudarius santuoką, 2015 m. rugsėjo 2 d. kreditavimo sutarties, Nr. (duomenys neskelbtini),, pagrindu šalys iš banko „DNB“ gavo 10100,00 € kreditą (bendra mokėtina suma 13.340,02 €) [priedas Nr. 10], kuriuo padengė minėtą asmeninę atsakovės skolą, kuri liko pardavus jos, iki šalims susipažįstant, įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),. Šias faktines aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir pridedama banko „Luminor“ pažyma [priedas Nr. 15]. Taigi, iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančiomis lėšomis buvo padengta atsakovės asmeninė skola, ko pasekoje šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas sumažėjo 13.340,02 € suma. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės V. J. priteistina 6670,01 € kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. pusė šios sumos.

Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2015 m. pajamų deklaracija nustatyta, kad jos su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 13190 Eur; individualios veiklos pajamos 5000 Eur. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2016 m. pajamų deklaracija nustatyta, kad jos su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 14018 Eur; individualios veiklos pajamos 5171 Eur.. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2017 m. pajamų deklaracija nustatyta, kad jos su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 13361 Eur; individualios veiklos pajamos 13640 Eur. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2017 m. turto deklaracija nustatyta, kad ji buvo deklaravusi 1038 Eur piniginių lėšų, pasiskolintų lėšų 16451 Eur, deklaravusi butą 12000 Eur, bei automobilį 4500 Eur. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2017 m. turto deklaracija nustatyta, kad ji buvo deklaravusi 6740 Eur piniginių lėšų (5000 Eur ne banke, sutuoktinio banke 1202 Eur), pasiskolintų lėšų 16451 Eur, deklaravusi butą 17000 Eur, bei automobilį 4500 Eur, automobilį 2500 Eur.. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2017 m. turto deklaracija nustatyta, kad ji buvo deklaravusi 6740 Eur piniginių lėšų (5000 Eur ne banke, sutuoktinio banke 1202 Eur), pasiskolintų lėšų 16451 Eur, deklaravusi butą 17000 Eur, bei automobilį 4500 Eur., automobilį 2500 Eur. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2019 m. pajamų deklaracija nustatyta, kad ji deklaravo iš viso 58718,35 Eur pajamų, neatskaičiavus mokesčių. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2019 m. pajamų deklaracija nustatyta, kad ji deklaravo iš viso 58718,35 Eur pajamų, neatskaičiavus mokesčių. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 2018 m. turto deklaracija nustatyta, kad ji deklaravo iš viso piniginių lėšų už 28738 Eur, iš kurių 9642 banke, 18000 Eur ne banke, sutuoktinio 963 Eur, paskolų suma 12959 Eur.

Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateiktu Swedbank 2018-05-31 mokėjimu nustatyta, kad ji sumokėjo UAB ,,Medicinos projektai“ už klubo sąnario endoprotezo komplektą M. J. 1100 Eur.

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.