Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 281,06 Eur negrąžinto kredito, 51,47 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 69,75 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 123,04 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-05-01) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-07-26) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 263,00 Eur (242,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 21,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu už akių nusprendė:

3.1. ieškinį tenkinti iš dalies;

3.2. pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021-07-26 Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-k2ftjm2y bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“

3.3. priteisti iš atsakovo D. P. 281,06 Eur negrąžintą kreditą, 43,97 Eur mokėjimo palūkanas, 11,25 Eur sutarties sudarymo mokestį, 39,00 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022-05-01) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2024-07-26), skaičiuotinas pagal 2021-07-26 Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-k2ftjm2y Mokėjimų grafiką ir neviršijant 123,04 Eur sumos;

3.4. priteisti iš atsakovo 232,60 bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai;

3.5. kitoje dalyje ieškinį atmesti.

4. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2021-07-26 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-k2ftjm2y (toliau – ir Sutartis). Pradinis kreditorius suteikė atsakovui 300,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2024-07-26), metinė palūkanų norma 39,00 proc., kredito mokestis (mokėjimo palūkanos) 213,36 Eur, Sutarties sudarymo mokestis 2,25 Eur/mėn. (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 p.), iš viso 81,00 Eur. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas (vartojimo kredito mokestį) bei sutarties sudarymo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį tinkamai, atlikęs 4 mokėjimus pagal Sutarties mokėjimų grafiką, nustojo mokėti, negrąžino pradiniam kreditoriui 281,06 Eur dydžio kredito dalį. Kadangi atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, pradinis kreditorius 2022-05-01 vienašališkai nutraukė Sutartį. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 281,06 Eur dydžio negrąžintą kreditą ieškovui teismas tenkino (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas nustatė, kad nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos (2021-12-26, atsakovas pirmas 4 įmokas atliko) iki Sutarties nutraukimo dienos (2022-05-01) susidarė 43,97 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas (5-9 įmoka pagal grafiką). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 43,97 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2021-12-26 (prievolės įvykdymo termino praleidimo) iki Sutarties nutraukimo dienos (2022-05-01).

6. Teismas, pasisakydamas dėl sutarties sudarymo mokesčio, ir vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta 2022-05-01, atsakovas pradiniam kreditoriui pagal Sutartį sumokėjo 9,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio iki Sutarties nutraukimo dienos. Sutarties 1.17 p. numatyta, kad metai turi 360 d., o mėnesis 30 d. Nutraukus Sutartį, šalių nesieja prievoliniai, sutartiniai santykiai, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieškovės teisėtas lūkestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos 11,25 Eur (2,25 Eur * 5 mėnesinės įmokos (5-9)) skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 11,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-05-01) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-07-26) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, nurodė, kad paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo aktualią praktiką bei į tai, kad nėra žinoma, kokį laikotarpį atsakovas naudosis 281,06 Eur kredito suma, ieškovės reikalavimą dėl 123,04 Eur negautų pajamų priteisimo tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad grąžinus kreditą anksčiau nei iki Sutarties pabaigos dienos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų suma). Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 39,00 proc. dydžio negautų pajamų, paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022-05-01) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2024-07-26), skaičiuotinos pagal 2021-07-26 Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-k2ftjm2y Mokėjimų grafiką ir neviršijant 123,04 Eur sumos.

8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pradinis kreditorius su atsakovu individualiai aptarė Sutarties 6.2 p., be kita ko, kad atsakovui tinkamai atskleista, jog pažeidus Sutartį (sutartinės prievolės įvykdymo terminą), atsakovui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad Sutarties specialiosiose sąlygose minėtos kompensacinio pobūdžio palūkanos nenurodytos. Taip pat teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatavo, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, t. y. Sutartyje nustatytos 12 proc. dydžio metinės palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovui perdėtą pranašumą vartotojo (atsakovo) atžvilgiu.

9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.; CK 6.210 str. 1 d.) numatytų ir įstatyme numatyto dydžio metinių procesinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 p. nuostatos pripažintos nesąžiningomis, todėl pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti Sutartyje nurodyto dydžio (CK 6.37 str. 3 d.) padidintas procesines palūkanas išnyko. Nesant ieškovės reikalavimo priteisti įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas (CPK 13 str.) teismas savo nuožiūra negali priteisti minėtų procesinių palūkanų, nes tai prieštarautų teisingumo principo (CPK 3 str. 1 d.) turiniui. Teismas ieškovei CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio procesinių palūkanų nepriteisė.

10. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 87,44 Eur procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 232,60 Eur (242,00 Eur * 87,44 proc. = 211,60 Eur + 21,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d., CPK 82 str.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalyje dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo D. P. 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme, kuris nustatomas CPK nustatyta tvarka, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. y. visiško atsiskaitymo su ieškovu). Procesinių palūkanų skaičiavimas skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, taip skatinant operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

11.2. Šalys raštu gali susitarti ir dėl didesnių palūkanų dydžio, nei 5 proc. Nagrinėjamu atveju, šalys sutarties 6.2 punktu susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2. punkte šalys susitarė, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“. Vartojimo kredito sutarties standartinėje informacijoje taip pat šalių numatytos Vartojimo kredito gavėjo išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, bei analogiškai nurodoma, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

11.3. 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškove, atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Teismas neįvertino visų ieškovės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas. Šalys laisva valia susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas pripažino Sutarties sąlygą, nustatančią 12 proc. dydžio metinį procesinių palūkanų dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bei atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2021-07-26 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-k2ftjm2y (toliau – ir Sutartis). Pradinis kreditorius suteikė atsakovui 300,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2024-07-26), metinė palūkanų norma 39,00 proc., kredito mokestis (mokėjimo palūkanos) 213,36 Eur, Sutarties sudarymo mokestis 2,25 Eur/mėn. (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 p.), iš viso 81,00 Eur. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas (vartojimo kredito mokestį) bei sutarties sudarymo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį tinkamai, atlikęs 4 mokėjimus pagal Sutarties mokėjimų grafiką, nustojo mokėti, negrąžino pradiniam kreditoriui 281,06 Eur dydžio kredito dalį. Kadangi atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, pradinis kreditorius 2022-05-01 vienašališkai nutraukė Sutartį. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 281,06 Eur dydžio negrąžintą kreditą ieškovui teismas tenkino.

16. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl skolos pagal Sutartį priteisimo iš atsakovo, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, ieškinį patenkino iš dalies laikydamas pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl 281,06 Eur negrąžinto kredito, 43,97 Eur mokėjimo palūkanų, 39,00 procentų dydžio negautas pajamas, už negrąžintą 281,06 Eur vartojimo kredito sumą, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos dienos (2024 m. liepos 26), skaičiuotinas pagal 2021 m. liepos 26 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-k2ftjm2y Mokėjimų grafiką ir neviršijant 123,04 Eur sumos ir šiuos reikalavimus tenkino visiškai, o ieškovės reikalavimą dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 11,25 Eur Sutarties sudarymo mokesčio.

17. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pradinis kreditorius su atsakovu individualiai aptarė Sutarties 6.2 p., be kita ko, kad atsakovui tinkamai atskleista, jog pažeidus Sutartį (sutartinės prievolės įvykdymo terminą), atsakovui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad Sutarties specialiosiose sąlygose minėtos kompensacinio pobūdžio palūkanos nenurodytos. Taip pat teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatavo, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, t. y. Sutartyje nustatytos 12 proc. dydžio metinės palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovui perdėtą pranašumą vartotojo (atsakovo) atžvilgiu ir nusprendė pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021-07-26 Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-k2ftjm2y bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“

18. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.; CK 6.210 str. 1 d.) numatytų ir įstatyme numatyto dydžio metinių procesinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 p. nuostatos pripažintos nesąžiningomis, todėl pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti Sutartyje nurodyto dydžio (CK 6.37 str. 3 d.) padidintas procesines palūkanas išnyko. Nesant ieškovės reikalavimo priteisti įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas (CPK 13 str.) teismas savo nuožiūra negali priteisti minėtų procesinių palūkanų, nes tai prieštarautų teisingumo principo (CPK 3 str. 1 d.) turiniui. Teismas ieškovei CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio procesinių palūkanų nepriteisė.

Dėl sutartyje numatytų procesinių palūkanų normos.

19. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl atsisakymo priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašo pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje.

20. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

21. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

23. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

24. Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to UAB „BnP Finance“ kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

25. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

26. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

27. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

28. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, padarė pagrįstą išvadą, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Byloje nėra duomenų ir ieškovė jų nepateikė, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

30. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, ir teisingai sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažino nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Apeliacinio skundo argumentas, kad Sutartyje 12 procentų palūkanų norma buvo nustatyta šalių laisva, suderinta valia ir užtikrina šalių teisių ir parietu pagal Sutartį pusiausvyrą, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų (ne) taikymo.

33. Skundžiamu teismo sprendimu teismas nurodė kad ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.; CK 6.210 str. 1 d.) numatytų ir įstatyme numatyto dydžio metinių procesinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 p. nuostatos pripažintos nesąžiningomis, todėl pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti Sutartyje nurodyto dydžio (CK 6.37 str. 3 d.) padidintas procesines palūkanas išnyko. Nesant ieškovės reikalavimo priteisti įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas (CPK 13 str.) teismas savo nuožiūra negali priteisti minėtų procesinių palūkanų, nes tai prieštarautų teisingumo principo (CPK 3 str. 1 d.) turiniui. Teismas ieškovei CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio procesinių palūkanų nepriteisė.

34. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodė, kad šalys laisva valia susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė, t.y. apeliantės vertinimu teismas galėjo arba sumažinti sutartines palūkanas iki 5 procentų, arba priteisti 5 procentų dydžio palūkanas įstatymo pagrindu.

35. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

36. Pripažinus Sutarties sąlygą nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sąlyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo, atitinkamai išnyksta pagrindas Sutarties pažeidimo atveju tenkinti reikalavimą dėl Sutartyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Nors iš CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies nustatyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, tačiau ši nuostata savo pobūdžiu yra dispozityvi – įstatyme įtvirtinto 5 proc. dydžio procesinės palūkanos mokėtinos tuo atveju, jei nėra šalių susitarimo dėl kitokio tokių palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas buvo, tačiau pripažinus ji niekiniu (negaliojančiu), pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl įstatymo numatyto 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo dėl įstatymo numatytų palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje apeliacinės instancijos teismai jau yra išnagrinėję procesinių palūkanų priteisimo problemą, kad Vartojimo sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų sutartinių palūkanų pripažįstama niekine (negaliojančia) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023; Vilniaus apygardos teismo 2032 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023).

38. Minėtose bylose teismų buvo pripažinta, kad pripažinus Vartojimo sutarties sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų normos niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nėra pagrindo priteisti įstatymo numatytas palūkanas teismo iniciatyva, be ieškovės atitinkamo prašymo. Dėl to ir nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo iš dalies, priteisiant 5 procentų dydžio palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 12 proc. procesinių palūkanų nepriteisimo nesudaro, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 12 proc. procesinių palūkanų palikus nepakeistą, ieškovės bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 21 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas atmetamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis)

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.