- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- eA2-375-425/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „M. C.“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) T. S. patikslintą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4653-1136/2024, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B.“ ieškinį atsakovui T. S., suinteresuotas asmuo UAB „M. C.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. S. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023, išnagrinėjant bylą iš esmės ir panaikinant 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių arba priimant naują sprendimą už akių.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 2 punktą, 3 punktą, 7 punktą.
3. Teigė, jog 2024 m. kovo 4 d. sužinojo, kad ne ieškovė, o kreditorė (UAB „M. C.“), neįtraukta į bylą, netiesiogiai pagrindė ieškinio pagrindą. Pažymėjo, kad buvo remtasi 2022 m. balandžio 3 d. refinansavimo sutartimi, iš kurios nematyti, kokia yra likusi mokėti suma, kita informacija, be to, refinansavimo sutarties dieną pareiškėjas atliko 1 050,00 Eur įmoką.
4. Taip pat 2024 m. kovo 10 d. sužinojo apie UAB „M. C.“ kreditingumo vertinimui naudojamas informacines sistemas ir registrus ir kredito istorijos ataskaitos įrodo buvus pateiktiems melagingiems (suklastotiems) paaiškinimams dėl kreditingumo vertinimo rezultatų.
5. Pažymėjo, kad 2024 m. kovo 20 d. sužinojo, jog ieškovė pasinaudojo žyminio mokesčio lengvata ir sumokėjo 128,00 Eur žyminį mokestį vietoje 128,43 Eur. Pareiškėjui tokia lengvata pasinaudoti nebuvo leista. 2024 m. kovo 28 d. pareiškėjas sužinojo, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo ieškinio sumą ir nepagrįstai nurodė, jog neįmanoma apskaičiuoti prašomų priteisti 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 40 procentų dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą iki kredito grąžinimo nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pareiškėjas manė, kad tokie reikalavimai turtiniai ir turėtų būti apmokestinti žyminiu mokesčiu.
6. Tvirtino, jog teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su ieškinio pagrindu, trūkumų šalinimu, proceso dalyviais, rungimosi principu.
Šalies argumentai
7. Teigė, kad ieškinio pagrindas paremtas perskaičiuotu mokėjimo grafiku, tačiau pateiktas originalus mokėjimo grafikas be 2022 m. balandžio 3 d. atliktos 1 050,00 Eur įmokos įskaitymo ir sumažintų mokesčių, todėl ieškovė privalėjo pateikti prašymą dėl perskaičiuoto mokėjimo grafiko išreikalavimo.
8. Nurodė, jog UAB „M. C.“ turėjo atlikti išsamų pareiškėjo kreditingumo vertinimą, pateikti būtiną informaciją prieš sutarties sudarymą. Pažymėjo, kad UAB „M. C.“, kaip kreditorė, teikdama ieškovei paaiškinimus, pagrindė visus ieškinio reikalavimus, aplinkybes, pašalino trūkumus, todėl privalėjo būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu.
9. Tvirtino, teismas pažeidė rungimosi principą, nes priteisė visas reikalaujamas sumas, nesant pateiktiems įrodymams ar skaičiavimams dėl patirtų sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių.
10. Teigė, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinį santykį, turtinius reikalavimus ir netikslino ieškovės mokėtino žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad į ieškinio sumą neįėjo negautos pajamos ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos, ieškinyje nurodant nesant galimybių juos paskaičiuoti, tačiau tokie reikalavimai galėjo būti apskaičiuoti naudojanti kredito sutarties pabaigos diena. Pagal pareiškėjo paskaičiavimus, metinės ir procesinės palūkanos sudarytų, atitinkamai, 86,92 Eur ir 278,63 Eur sumas, todėl bendra ieškinio suma būtų 6 073,58 Eur ir žyminis mokestis, pritaikius lengvatą, būtų 136,66 Eur.
11. Nurodė, jog teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pasinaudoti žyminio mokesčio lengvata. Paaiškino, kad jis žyminio mokesčio dydį paskaičiavo pasinaudojęs e.teismai.lt esančia skaičiuokle ir sumokėjo 31,00 Eur ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo paliktas nenagrinėtu. Sprendė, jog teismas privalėjo nurodyti sumokėti 41,25 Eur žyminį mokestį ir leisti primokėti trūkstamą 10,25 Eur žyminio mokesčio dalį. Tvirtino, jog nebuvo suteikta galimybė dalyvauti byloje ginčyti reikalavimus ir įrodyti, jog ieškovės pateikti įrodymai ir melagingi (suklastoti). Pažymėjo, kad dėl skirtingo žyminio mokesčio lengvatos taikymo buvo pažeistas lygybės ir lygiateisiškumo principas.
12. Teigė, kad 2024 m. kovo 10 d. sužinojo apie UAB „M. C.“ kreditingumo vertinimui naudotas informacines sistemas ir registrus, o pateiktos kredito istorijos ataskaitos iš kredito biuro UAB „C. L.“ rodo, kad pareiškėjo kreditingumas vertintas netinkamai 11 kartų ir pateiktais melagingais (suklastotais) kreditingumo vertinimo paaiškinimais siekta nuslėpti įstatymų pažeidimus ir prisiteisti didesnes sumas.
13. Nurodė, jog bylos atnaujinimu būtų galima ištirti UAB „M. C.“ melagingus kreditingumo vertinimo paaiškinimus ir, paskyrus ekspertizę ir pasitvirtinus suklastotų įrodymų faktui, tokie dokumentai nebūtų laikomi įrodymais, ieškovė negalėtų reikalauti visų palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių UAB „M. C.“ netinkamai įvertinus kreditingumą.
14. Teigė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, panaikino UAB „M. C.“ atsakomybę ne tik už finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, bet ir pagal reikalavimų perleidimo sutarties punktus. Paaiškino, jog teismas nusprendė dėl ieškovės materialiųjų teisių, kad ieškovė turi visas teises į visus mokesčius, nors visos sutartys buvo sudarytos su į bylą neįtraukta UAB „M. C.“ ir kreditorei pažeidus kreditingumo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, kreditorė perleido negaliojančius reikalavimus pagal sutartį, kas pažeidė reikalavimų perleidimo sutarties 6.1-6.1.2 punktus.
15. Taip pat teigė, kad buvo pažeistos žmogaus teisės bei egzistuoja viešasis interesas, dėl ko procesas turi būti atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
16. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023; taip pat nutarė grąžinti pareiškėjui T. S. 45,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 160 AB „Swedbank“, tai pavedant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.
17. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto atnaujinimo pagrindo galimo egzistavimo, pažymėjo, kad nors pareiškėjas, kaip aiškias teisės normų taikymo klaidas 2023 m. gegužės 15 d. sprendime už akių nurodė netinkamai taikytas teisės normas reglamentuojančias ieškinio pagrindą, trūkumų šalinimą, proceso dalyvius, rungimosi principo netinkamą taikymą, ieškinio sumos nustatymą bei žyminio mokesčio skaičiavimą ir jo lengvatos taikymą, tačiau išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kaip galinčias būti proceso atnaujinimo pagrindu esant padarytoms aiškioms teisės normų taikymo klaidoms, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nerodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų aiškių teisės normų taikymo klaidų egzistavimą (CPK 185 straipsnis).
18. Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, jog trūkumų taikymo instituto taikymas buvo skirtas tik ieškovei, nes tik ieškovei pašalinus trūkumus ieškinys yra priimamas ir taip iškeliama civilinė byla. Tai, kad ieškovė pateikė kreditorės UAB „M. C.“ paaiškinimus dėl pareiškėjo kreditingumo vertinimo, nelemia netinkamo trūkumų šalinimo instituto taikymo ar nepagrįsto asmenų neįtraukimo į procesą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, pateikė ir perskaičiuotą vartojimo kredito įmokų mokėjimo grafiką, sumažintą pareiškėjo sumokėtomis sumomis.
19. Be to, nors pareiškėjas teigė, kad buvo netinkamai taikytos žyminio mokesčio lengvatos, ieškovei suteikiant galimybę mokėti mažesnį žyminį mokestį, taikytiną teikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, o pareiškėjui nesuteikus galimybės primokėti trūkstamą žyminį mokestį, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, teismas, nustatęs pareiškėjo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, aiškiai nurodė, kad pareiškėjas turi sumokėti 55,00 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teikiamą per Elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo dar kartą mažinti mokėtiną 55,00 Eur žyminį mokestį 25 procentais, o teismo nutartimi nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti vienu metu. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo nepagrįsti.
20. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl ieškovės netinkamai apskaičiuoto žyminio mokesčio teismas pažymėjo, jog tik ieškovei tektų neigiamos pasekmės, susijusios su netinkamai apskaičiuotu žyminiu mokesčiu – teismas nustatytų terminą žyminiam mokesčiui primokėti, paliktų reikalavimą nenagrinėtą, jei už jį nebūtų sumokėtas žyminis mokestis. Kartu teismas išaiškino, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl vartojimo kredito sudarymo mokesčio nepagrįstumo šiame kontekste neturi reikšmės.
Šalies argumentai
21. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas, dar 2023 m. gegužės 22 d. pateikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teigė, kad UAB „M. C.“ netinkamai įvertino jo kreditingumą ir savo teiginius grindė išrašais iš M. C. sistemos, tomis aplinkybėmis, kad jis nuo 2022 m. balandžio 1 d. tapo bedarbiu. Tačiau tokios aplinkybės patvirtina, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, pareiškėjui buvo žinomos dar 2023 m. gegužės 22 d., ir šios aplinkybės jam buvo žinomos iškėlus civilinę bylą. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sužinojimo apie UAB „M. C.“ naudotas informacines sistemas ir registrus pareiškėjo kreditingumo vertinimui negali būti laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes pats faktas, kokius informacijos šaltinius naudoto UAB „M. C.“, nelaikytinas esmine aplinkybe (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto, t. y. kad buvo galimai suklastoti kreditorės kreditingumo vertinimo paaiškinimai, nurodė, jog pareiškėjas, teigdamas, kad kreditorė pateikė neteisingą, melagingą informaciją apie jo kreditingumo vertinimą (dėl ko teikiamas prašymas skirti ekspertizę), netinkamai aiškina ir taiko CPK normą dėl proceso atnaujinimo pagrindo, nes jo nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
23. Dėl pareiškėjo nurodomo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad, remiantis bylos duomenimis, 2022 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties Nr. PR-19-230 šalimis yra UAB „M. C.“ ir UAB „B.“ (ieškovė), todėl tik šios šalys gali reikšti pretenzijas dėl netinkamai vykdomos sutarties. Pareiškėjui nėra suteiktos jokios teisės atstovauti bet kurią iš reikalavimo perleidimo sutarties šalių ginant pažeistas teises, todėl pareiškėjo teiginiai dėl galimai negaliojančių reikalavimų perleidimo ieškovei visiškai nepagrįsti. Be to, pareiškėjas netinkamai aiškina ir taiko CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių teismas patenkino ieškovės ieškinį, priteisdamas ieškovės nurodytas sumas, kas reiškia, kad teismas tokiu savo sprendimu nepasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
24. Atskiruoju skundu, kurį pareiškėjas T. S. tikslino, prašo atskirąjį skundą perduoti nagrinėti kitam, mažesnį užimtumą turinčiam apygardos teismui; taip pat sudaryti teisėjų kolegiją dėl bylos sudėtingumo ir specifikos; peržengti atskirojo skundo ribas dėl viešojo intereso; paprašyti finansų rinkos priežiūros institucijos Lietuvos Banko išvados dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir Vartojimo kredito įstatymas, VKĮ) pažeidimų; priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24.1. Nurodo, kad skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, kadangi pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus vertino šališkai ir paviršutiniškai, neatsižvelgė į suklastotus įrodymus ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo bei Lietuvos banko patvirtintų Atsakingo skolinimo nuostatų pažeidimus, taip pat nepagrįstai nevertino Užimtumo Tarnybos patvirtintų bedarbio registravimosi laikotarpių pažymos, kredito biuro-informacinės sistemos UAB „C. L.“ kredito istorijos (įsiskolinimų ir kt.) ataskaitų, SoDra sistemoje gautų ataskaitų, banko sąskaitos išrašų bei kitų reikšmingų įrodymų.
24.2. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino UAB „M. C.“ Privatumo politikos nuostatų, pagrindžiančių, jog pastaroji naudojasi UAB „C. L.“ gaunama informacija, todėl puikiai žinojo apie didžiausią nemokumo riziką. Taigi šiuo atveju yra reikšmingos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatos, kurios apibrėžia, kad jeigu vartojimo kredito davėjas, ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės, netinkamai įvertino kreditingumą – palūkanos, netesybos, delspinigiai ir kiti mokesčiai netaikomi. Šiuo atveju UAB „M. C.“ 2022 m. balandžio 3 d. suteikė 2 200 Eur vartojimo kreditą (refinansavimą), kuomet apeliantas buvo bedarbis, todėl UAB „B2Kapital“ neturėjo teisės teismo prašyti priteisti, o teismas neturėjo teisės priteisti: 1) 583,75 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; 2) 839,04 Eur negrąžintą sutarties sudarymo mokesčio; 3) 18,20 Eur negrąžintą sutarties administravimo mokesčio; 4) 629,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. (kreipimosi į teismą diena); 5) 40 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip sutarties pabaigos, nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio sumos; 6) 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 5 708,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi šiuo atveju teismas turėjo konstatuoti viešo intereso pažeidimus bei imtis atitinkamų veiksmų dėl viešo intereso gynimo.
24.3. Kartu apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, turėjo išankstines nuostatas, kadangi teisėja jau buvo nagrinėjusi civilinę bylą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat išnagrinėjusi ir atmetusi teiktus skundus dėl antstolės veiksmų, atsisakiusi priimti prašymą dėl trūkumų ištaisymo, dėl ko buvo netinkamai taikytas trūkumų šalinimo institutas.
24.4. Atskirajame skunde pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo proceso atnaujinimo pagrindų visų aplinkybių kontekste dėl netinkamo kreditingumo vertinimo, dėl ko buvo klaidingai konstatuoti faktai. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kredito ataskaitose, kurių duomenimis disponavo ir ieškovė, matosi daugybė įsiskolinimų įrašų, rizikingiausia nemokumo klasė (99,99 proc. vėluoti atsiskaityti su kreditoriais 90 d. ir daugiau), todėl UAB „M. C.“ Privatumo politika visapusiškai pagrindžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, Atsakingo skolinimo nuostatų ir kitų įstatymų pažeidimus. Tokia situacija yra esminė aplinkybė, kadangi vartojimo kredito (refinansavimo) sutarčių bendrose ir specialiosiose sąlygose tokie informacijos šaltiniai ir registrai nėra minimi. Vartojimo kredito įstatymas bei Atsakingo skolinimo nuostatai taip pat nedetalizuoja tokių šaltinių kreditingumui vertinti. Iš to išplaukia, kad Privatumo politikoje nurodyti konkretūs registrai ir informacinės sistemos bei iš jų gaunama nurodyta informacija – apeliantui negalėjo būti žinoma. Ją rasti UAB „M. C.“ interneto svetainėje taip pat nėra lengva. Taigi, įstatymų pažeidimai galėjo būti padaryti ir kitų asmenų atžvilgiu, kas rodo, jog yra pagrindas kelti klausimą dėl viešo intereso gynimo.
24.5. Apeliantas kartu pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo nuspręsta dėl materialiųjų UAB „M. C.“ teisių ir pareigų bei, kad neprivalėjo dalyvauti civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo faktiškai priimti UAB „M. C.“ įrodymai (perskaičiuotas mokėjimo grafikas, išrašai iš verslo informacinės sistemos, kreditingumo vertinimo ir informacijos atskleidimo pareigos rašytiniai paaiškinimai), nors ji bylos nagrinėjime nedalyvavo.
24.6. Apelianto vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi nusprendė, jog tik 2022 m. balandžio 3 d. refinansavimo sutartis turi reikšmę, o prieš tai 10-imt vartojimo (refinansavimo) kredito sutarčių, kuriomis yra paremta minėta balandžio 3 d. sutartis, neturi reikšmės. Pradinė vartojimo sutartis sudaryta 2022 m. sausio 27 d. ir vėliau ji buvo refinansuota viso 10 kartų (sausio 31, vasario 5, 7, 10, 18, kovo 1, 4, 7, 23, balandžio 3 dienomis). Tai yra esminis bylos faktas ir esmė, kadangi buvo būtina vertinti kiekvienos iš 11-os sutarčių kreditingumo vertinimo ir reikšmingos informacijos sutarties sudarymui atskleidimo pareigų vykdymus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė ir to nevertino. Be to, teismas nevertino vartojimo kredito ir refinansavimo sutarčių sąlygų ex-officio. Taip iš esmės paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos teisingumo teismo formuojamą privalomą praktiką. Kartu pirmosios instancijos teismas nevertino melagingų (suklastotų) rašytinių kreditingumo vertinimo įrodymų, kas taip pat yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punktai).
24.7. Atskirajame skunde apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus ir žyminio mokesčio apskaičiavimą, jo mažinimo pagrindą.
24.8. Apelianto vertinimu, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirminės kreditorės ir ieškovės nesąžiningi veiksmai yra pagrindas konstatuoti kreditoriaus kaltę dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnis), o tai leidžia sumažinti skolininko atsakomybę.
24.9. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė eilę žmogaus teisės į teisingą teismą pažeidimų, nesivadovavo Europos Ž. T. Teismo sprendimais bei visas bylos aplinkybes vertino formaliai, į jas nesigilino – ko pasėkoje iš apelianto buvo neteisėtai pasipelnyta, o ieškovė neteisėtai praturtėjo.
24.10. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantas taip pat išsamiai dėsto aplinkybes, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimo procesu, pažymi, jog teismas pernelyg formalizavo ieškinio trūkumų institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Dėl procesinių klausimų
26. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo išrašą, duomenis iš EPP sistemos apie civilinių bylų eigą, taip pat apelianto ir teismo procesinių dokumentų kopijas. Įvertinęs pateikiamų ir prašomų priimti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra tikslingas ir būtinas, kadangi dalis dokumentų yra pateikti nagrinėjamoje byloje, o kiti dokumentai, kurie yra susijęs su ginčo byla, yra teismui prieinami per Lietuvos teismų informacinės sistemą LITEKO (vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų). Dėl išdėstytų aplinkybių apelianto pateikiamus naujus įrodymus yra atsisakoma priimti.
27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo tenkinti apelianto prašymų dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, teisėjų kolegijos sudarymo bei kreiptis į atsakingas institucijas dėl išvados byloje gavimo.
28. Vertinant apelianto nurodomus argumentus, susijusius su civilinės bylos perdavimu kitam apygardos teismui, pažymėtina, jog CPK 34 straipsnyje yra numatyti konkretūs atvejai, kada teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui yra galimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad daugumos įrodymų buvimo vieta būtų kitoje vietoje, taip pat kad egzistuoja kitos sąlygos, dėl kurių civilinės bylos perdavimas nagrinėti kitam apygardos teismui būtų pagrįstas. Papildomai pastebėtina tai, jog nagrinėjama civilinė byla, remiantis CPK nuostatomis, nėra skubos tvarka nagrinėtina civilinė byla, o be to, nėra pagrindo vertinti, kad civilinės bylos paskyrimo nagrinėti terminas yra itin ilgas – civilinė byla Panevėžio apygardos teisme gauta 2024-06-07, o teismo posėdis paskirtas 2024-08-07. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo imtis įstatyme numatytų veiksmų dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatė pagrindo pateikto atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti teisėjų kolegiją. CPK 336 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Civilinė byla pagal apelianto atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti vieno teisėjo sudėties apeliacinės instancijos teismui. Bylą nagrinėjantis teisėjas, atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat į tai, kad byloje nėra kilę išimtiniai materialinės ar procesinės teisės taikymo klausimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.
30. Nagrinėdamas apelianto prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos banką dėl išvados dėl VKĮ pažeidimų gavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išties, CPK nuostatos įtvirtina teismo teisę įtraukti atitinkamą instituciją į civilinės bylos nagrinėjimą dėl išvados pateikimo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog šioje civilinėje byloje teismui nėra aiškios taikytinos teisės normos, susijusios su proceso atnaujinimo institutu, ar šiuo klausimu kyla neaiškumų, kurie gali būti pašalinami tik kreipiantis į išvadą teikiančią instituciją.
Dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos (ne)šališkumo
31. Pateiktame atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, taip pat netinkamai taikė teisės normas ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos.
32. Sprendžiant klausimą dėl teismo nešališkumo, pastebėtina, jog tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
33. Šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais, teismo sprendimo surašymo trūkumais bei vien su tuo, kad teismo padarytos išvados yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 41 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė CPK 65 straipsnyje nurodytų objektyvių duomenų, galinčių būti teisėjos nušalinimo (nusišalinimo) pagrindu, o nesutikimas su priimtu procesiniu sprendimu nėra įstatyme numatytas teisėjo nušalinimo pagrindas. Todėl daroma išvada, kad apelianto patikslintame atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priimdama skundžiamą nutartį teisėja buvo šališka.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ne(teisėtumo) ir (ne)pagrįstumo
35. Nagrinėdamas šioje civilinėje byloje kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pastebi tai, jog proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir išskirtinė priemonė, todėl šio instituto taikymui yra taikomi aiškūs ir konkretūs įstatyme numatyti reikalavimai, o proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas, kaip priemonė papildomai peržiūrėti jau įsiteisėjusį procesinį sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka.
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės UAB „B2Kapital“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo T. S. 637,24 Eur skolą, 583,75 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., 839,04 Eur negrąžintą sutarties sudarymo mokestį, 18,20 Eur negrąžintą administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 629,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., 40,00 procentų metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip sutarties pabaigos (2024 m. balandžio 3 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5 708,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 128,00 Eur žyminį mokestį. 2023 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas T. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi konstatuotas kaip su trūkumais – nesumokėtas 55,00 Eur žyminis mokestis. A. T. S. nepašalinus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų – sumokėjus tik dalį žyminio mokesčio, 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paliktas nenagrinėtu. 2023 m. gruodžio 14 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti. Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 29 d.
37. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taip pat, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jei nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 5 metai (CPK 368 straipsnis). Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė apelianto nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus, taip pat faktines aplinkybes, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šių aplinkybių nenustatinėja, o pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindais.
38. Vertinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą (aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymas) pirmiausia pažymėtina tai, jog konkrečios netinkamo teisės normos taikymo klaidos padarymas yra susijęs su objektyviu teisės normos turiniu bei atitinkamu jo taikymu. Vien tai, kad proceso dalyvis mano, jog atitinkamos teisės normos turinys gali būti suvokiamas bei interpretuojamas subjektyviai, savaime nepatvirtina tokių klaidų egzistavimo bei nesudaro pagrindo spręsti dėl proceso atnaujinimo pagrindo nustatymo.
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo vertinimu gali būti proceso atnaujinimo pagrindu, negali būti pripažintos, kaip atitinkančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kadangi trūkumų taikymo instituto taikymas buvo skirtas tik ieškovei, nes tik ieškovei pašalinus trūkumus ieškinys yra priimamas ir taip iškeliama civilinė byla; tai, kad ieškovė pateikė kreditorės UAB „M. C.“ paaiškinimus dėl pareiškėjo kreditingumo vertinimo, nelemia netinkamo trūkumų šalinimo instituto taikymo ar nepagrįsto asmenų neįtraukimo į procesą; taip pat kad žyminio mokesčio už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dydis buvo nustatytas tinkamai, atsižvelgiant į įstatyme numatytą aplinkybę dėl tokio mokesčio sumažinimo procesinį dokumentą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
40. Pažymėtina, jog civilinėje byloje būtent ieškovė teikė ieškinį ir procesas buvo pradėtas jos iniciatyva. Atsakovas turėjo realias galimybes naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tačiau dalimi jų nepasinaudojo, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių. Nors teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tačiau vien tai nereiškia, jog kuri nors proceso šalis įgyja daugiau procesinių teisių, nei tą numato proceso įstatymas. Šiuo atveju trūkumų šalinimo institutas buvo taikytas būtent ieškovei, kadangi būtent ji teikė ieškinį byloje. Tačiau dėl tokios situacijos apeliantas, kaip byloje buvęs atsakovas, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, pasibaigus tokio sprendimo peržiūrėjimo terminui, savaime neįgyja teisės ginčyti konkrečius ieškovės pateiktus įrodymus bei jų turinį teismo sprendimui už akių esant įsiteisėjus.
41. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad buvo netinkamai taikytos žyminio mokesčio lengvatos, ieškovei suteikiant galimybę mokėti mažesnį žyminį mokestį, taikytiną teikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, o pareiškėjui tokia galimybė suteikta nebuvo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš byloje esančių duomenų, ką visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, jog 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, teismas, nustatęs pareiškėjo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, aiškiai nurodė, kad pareiškėjas turi sumokėti 55,00 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teikiamą per Elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, apskaičiuojant šią sumą jau buvo įvertinta tai, kad procesinis dokumentas yra pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, o teismas buvo nustatęs nustatytų trūkumų pašalinimo terminą. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, jam nebuvo apribotos jo procesinės teisės ar pažeistas lygiateisiškumo principas.
42. Vertinant apelianto nurodomas aplinkybes dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, susijusio su neva naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis išvadomis, jog aplinkybė, kad duomenis, susijusiu su kredito istorija bei neigiamu kreditingumu, nėra naujai paaiškėjusi, kadangi tokius duomenis apeliantas buvo nurodęs dar 2023 m. gegužės 22 d. pateikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atitinkamai visiškai pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sužinojimo apie UAB „M. C.“ naudotas informacines sistemas ir registrus pareiškėjo kreditingumo vertinimui negali būti laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes pats faktas, kokius informacijos šaltinius naudojo UAB „M. C.“, nelaikytinas esmine aplinkybe (CPK 185 straipsnis), kadangi tokiais duomenimis apeliantas iš esmės siekia įrodyti jo neigiamą kreditingumų, o sistemų naudojimo faktas, kaip pats savaime, nėra darantis esminę įtaką sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo.
43. Papildomai pažymėtina, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taip pat akcentuotina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas.
44. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat teigė, jog kreditorė pateikė neteisingą, melagingą informaciją apie jo kreditingumo vertinimą, kas, apelianto vertinimu, sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės normą, kadangi tokios aplinkybės neatitinka minėtų nuostatų reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka ir pažymi, jog minėta teisės norma įtvirtina, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, todėl, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas netinkamai aiškino aptariamą teisės normą.
45. Pasisakydamas dėl apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog priimant sprendimą už akių nebuvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismas taip neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar netinkamai taikė teisės normas. Papildomai pažymėtina, jog nusprendimas dėl kitų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra susijęs su konkrečių teisinių padarinių neįtraukto asmens atžvilgiu atsiradimu. Šiuo atveju apelianto pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, susijusios su pradinės kreditorės ir ieškovės sudarytu reikalavimo perleidimo sandoriu ir atitinkamai šio sandorio pagrindu šalių disponuojama informacija, nėra susijusios su pradinės kreditorės materialiųjų teisių ar pareigų pokyčiu priimant sprendimą už akių dėl skolos iš pareiškėjo priteisimo.
46. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vien asmens nesutikimas su jam nepalankiu teismo priimtu sprendimu, automatiškai nesudaro pagrindo spręsti, kad viso proceso metu teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog procesas dėl atisakymo priimti pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių yra pasibaigęs įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, todėl, apeliantui iš esmės šioje byloje reiškus reikalavimą dėl proceso atnaujinimo dėl priimto sprendimo už akių, plačiau analizuoti ir vertinti proceso eigos, procesinių dokumentų teikimo ir jų registravimo aplinkybių pareiškėjui teikiant prašymus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Kiti apelianto tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodyti argumentai, susiję su netinkamu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, Atsakingo skolinimo nuostatų, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, Europos Ž. T. Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymu ir aiškinimu, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nėra susijusi su konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų turinio sudėtimi.
47. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
48. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei teisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.