Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 50 MGL (2 500 Eur) baudos bausme;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį – 60 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 2.00 val., K. Kalinausko g., Šilutėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilių neblaivumas).

3. Be to, A. Š. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę:

4. Po to, kai Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones ketverius metus (laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2026 m. vasario 17 d.), A. Š. 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 2.00 val., K. Kalinausko g., Šilutėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo broliui Š. Š.. 2024 m. rugsėjo 22 d. jis buvo brolio Š. Š. namuose, ten kartu su broliu, L. Ž. ir V. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jie nusprendė vykti į naktinį klubą „Honeycomb“. Į minėtą naktinį klubą jie vyko jo broliui Š. Š. priklausančiu automobiliu „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo, berods, L. Ž.. Atvykę prie naktinio klubo „Honeycomb“, jie sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu prie jų priėjo asmuo ir paprašė patraukti automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo arčiausiai automobilio, todėl, ilgai nesvarstęs, sėdo už automobilio vairo ir ėmėsi jį patraukti į kitą vietą. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Pastarieji patikrino jo neblaivumą, jam buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

16. 2024 m. rugsėjo 22 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, 2024 m. rugsėjo 22 d., 2.08 val., A. Š. nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, 2024 m. rugsėjo 22 d., 2.26 val. – 1,87 prom. neblaivumas (b. l. 26).

Teismas konstatuoja:

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

17. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

18. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus. suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

19. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ir kt.). Vis dėlto vien tik nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, todėl būtina vertinti ir dar vieną kriterijų – tokios veikos piktybiškumą – siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021).

20. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 2.00 val., K. Kalinausko g., Šilutėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinių gėrimų, taigi suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent – tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Nustatyta A. Š. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto 243 straipsnyje sudėtį, jo kaltė, padarius šias nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

21. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatyta sankcija – bauda arba areštas.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

23. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

24. A. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

25. Skiriant kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – A. Š. teistas 2 kartus, iš jų – abu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 234 straipsnyje, padarymą teisiamas antrą kartą (b. l. 75-81), administracine tvarka nebaustas, dirba (b. l. 70), augina tris nepilnamečius vaikus.

26. Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina aiškų nuteistojo polinkį į teisės pažeidimų darymą. Jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos bausmės, įskaitant arešto bausmę, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau sąmoningai pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, jog, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas, be kita ko, turi įvertinti ir nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Šiuo atveju kaltinamasis būdamas apsvaigęs, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,81 prom. neblaivumas), vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, ir tik dėl atsitiktinumo išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių.

27. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, paskyrus areštą, šios bausmės dydį nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto arešto, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui.

28. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarytos idealia sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė.

29. A. Š. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

30. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos rūšį, kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

31. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).

32. Vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste, teismas pažymi, kad kaltinamasis A. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui (BK 12 straipsnis). A. Š. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra.

33. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog A. Š. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ir laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojant jį: 1) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; 2) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys, 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

34. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

35. A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus 6 mėnesius įgyti ir naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.

36. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

37. A. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, todėl automobilis „O. A.-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio valdytojas – savininkas yra K. K.. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. tarp K. K. ir Š. Š. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja K. K. pardavė Š. Š. automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Š. Š. laikytinas automobilio „O. A.-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad Š. Š. neturėjo galimybės užkirsti kelio A. Š. veiksmams, kuriais jis padarė nusikalstamas veikas, t. y. vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti netikslinga. Remiantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, 2002 m. gamybos automobilio „O. A. DTI“ vidutinė kaina su PVM yra 1 160 Eur. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo A. Š. valstybės naudai išieškotina konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 160 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

38. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, naikinti.

39. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti A. Š. subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ir laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigoti jį:

- visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi;

- visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. Š. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius įgyti ir naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš A. Š. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „O. A.-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią 1 160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų) sumą.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.