Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atstovės (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) E. B. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. M. pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, ir paskyrė 180 Eur baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 22.29 val., (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariate užregistruotas pranešimas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kavinės sklinda garsi muzika, ji trikdo kitų asmenų ramybę ir poilsį. Nuvykus minėtu adresu, triukšmo faktas pasitvirtino, nustatyta, kad iš kavinės, už kurios veiklą atsakingas D. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., sklido garsi muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. D. M., kuriam per vienerius metus jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už kavinės-baro veiklą, neužtikrino, kad skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų ramybės ir poilsio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teisėja V. V. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-6-973/2021 pagal ANK 488 straipsnio l dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M. 2021 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo byloje buvo priimta nutartis, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. skundas atmestas, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Šiuo atveju susidarė situacija, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylą, paremtą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs teisinį vertinimą dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iš naujo. Šis draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamu atveju. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad tokia situacija neatitinka objektyviojo nešališkumo kriterijaus, t. y. nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą procesą.

5. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atstovės (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti D. M. nubaudimas už ANK 488 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė apeliaciniame skunde kelia jo nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, jos vertinimu, D. M. veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju D. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir, ar jis nagrinėjamu atveju gali būti laikomas tinkamu subjektu už minėto administracinio nusižengimo padarymą.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

9. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Nors apeliaciniame skunde neigiama D. M. kaltė dėl ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir skunde nurodoma, jog jo veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė yra įrodyta toliau aptariamų įrodymų visuma.

9.1. Iš byloje esančio policijos registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. 22.29 val. policijoje gautas K. B. pranešimas, kad iš kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sklinda garsi muzika, kuri trukdo ilsėtis (b. l. 67). Reaguojant į šį pranešimą, į kavinę nuvyko policijos pareigūnai T. P. ir E. J. Iš tarnybinio T. P. pranešimo matyti, kad triukšmo faktas pasitvirtino, kavinėje UAB „S.“ vyko grupės „(duomenys neskelbtini)“ koncertas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad koncerto metu buvo naudojami aukšto ir žemo garso garsiakalbiai, dinaminis mikrofonas. Nurodyta, kad tuo metu prie baro dirbo V. D., o renginį vedė A. L. Šiam buvo nurodyta pritildyti muziką (b. l. 12). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai patys girdėjo garsiai grojančią muziką ir akivaizdžiai įsitikino, jog triukšmas sklinda būtent iš kavinės „S.“, todėl policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo abejoti tuo, kad pranešimas apie keliamą triukšmą yra pagrįstas.

9.2. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad D. M. 2020 m. birželio 2 d. buvo sudaręs atlikėjo sutartį su L. D., kuris įsipareigojo nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. atlikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas (b. l. 70). Byloje esanti filmuota medžiaga patvirtina faktą, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 22.29 val., kavinėje vyko koncertas. Koncerto metu buvo naudojama garsą stiprinanti aparatūra, naudojamas mikrofonas. Faktą, kad koncertų metu naudojama technika, kuri stiprina garsą, patvirtino ir liudytoju apklaustas L. D., todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad šiuo konkrečiu atveju po 22 val. buvo trikdoma viešoji rimtis ir tvarka, buvo trukdoma ilsėtis šalia kavinės gyvenantiems žmonėms. Nors sutartyje nurodyta, kad L. D. turi laikytis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Triukšmo prevencijos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešose viešosiose vietose taisyklių“, tačiau tokios nuostatos nurodymas sutartyje savaime nepašalina kavinės vadovo D. M. atsakomybės dėl nuolat keliamo triukšmo iš jo valdomos įstaigos. Beje, ir administracinio nusižengimo protokole, ir Institucijos nutarime kaltinimas jam suformuotas dėl jo, kaip kavinės savininko, veiksmų, neužtikrinant kavinės darbo taip, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis.

9.3. Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 22.29 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje „S.“, už kurios veiklą atsakingas D. M., buvo garsiai leidžiama muzika, kuri trikdė kitų asmenų poilsį ir ramybę. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju D. M. veiksmuose yra nustatyta ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju D. M. nėra tinkamas ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes įvykio metu triukšmą kėlė ne D. M., o renginį vedęs, pagal individualios veiklos vykdymo pažymą vykdantis veiklą L. D., su kuriuo UAB „S.“ 2020 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kuria L. D. UAB „S.“ patalpose nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo atlikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas kavinėje „S.“. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

10.1. Sudarytų sutarčių galiojimo ir teisingumo niekas neginčija. Vis dėlto, nepaisant šių į bylą pateiktų sutarčių ir įsakymų, už kavinės „S.“ veiklą ir jos organizavimą yra atsakingas D. M. Taigi D. M., kaip kavinės „S.“ vadovas, sutarčių ar įsakymų pagrindu perkelti atsakomybės tretiesiems asmenimis už įmonės veiklą negali ir tai nepašalina jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybės. Iš kitose D. M. administracinių nusižengimų bylose (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020, AN2-56-795/2021) pateiktų VĮ (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad D. M. yra UAB „S.“ akcininkas ir vadovas, juose taip pat nurodyta, jog juridinio asmens vardu veikia vadovas. Taigi Institucijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarime (b. l. 13–14) pagrįstai nurodyta, kad už šios kavinės veiklą yra atsakingas D. M.

10.2. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 straipsnio taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 naktinio klubo vadovas buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 2 dalyje numatytą veiką (tai visiškai atitinka ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius) – asmuo neužtikrino, kad iš naktinio baro sklindanti muzika ir triukšmas netrukdytų aplinkinių namų gyventojų poilsiui. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kaltininko veika pagal šį straipsnį buvo kvalifikuota pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012).

10.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai. Aptarta teismų praktika nėra pasikeitusi, todėl apygardos teismas ja nesivadovauti neturi pagrindo. Tai reiškia, jog D. M., būdamas atsakingas už visą kavinės „S.“ veiklą (būdamas UAB „S.“ akcininkas ir vadovas), yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš šios kavinės sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. triukšmą kėlė ne D. M., o kitas asmuo, su kuriuo jis buvo sudaręs sutartį dėl renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugų teikimo kavinėje „S.“, jo atsakomybės nešalina.

11. Apeliacinio skundo argumentas, jog skundai ir ginčai dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą, turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, yra nepagrįsti. Visi klausimai, susiję su skleidžiamo triukšmo kontrole, vykdomi, remiantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o visi ginčai sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, skundžiant subjekto, įgalioto vykdyti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę – NVSC, priimtus individualius administracinius aktus. Šiuo atveju, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, tai NVSC, atlikęs 2020 m. rugpjūčio 11 d. nakties metu kavinės „S.“ veiklos metu keliamo triukšmo matavimus, nurodė kavinei „S.“ įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones (b. l. 8–10). Būtent šis NVSC sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o policijos surašyti nutarimai už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje, skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

12. Apeliaciniame skunde yra keliamas pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, nešališkumo klausimas, kadangi teisėja V. V. jau yra nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M. buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, esant panašioms faktinėms aplinkybėms.

12.1. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

12.2. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016).

12.3. Teisėjos (ne)šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog šiuo atveju teisėja V. V. nagrinėjo bylą, paremtą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir jos 2021 m. sausio 4 d. išnagrinėta byla Nr. II-6-973/2021. Pažymėtina, kad bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, o tai, kad teisėjos anksčiau priimtas sprendimas nuvylė D. M. ir nepateisino jo lūkesčių, nėra objektyvus teisinis pagrindas abejoti procesinius sprendimus priėmusios teisėjos nešališkumu. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisėja V. V. galimai buvo šališka ar turėjo iš anksto susiformavusį nusistatymą dėl paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nagrinėjamos bylos ir byloje galimo priimti sprendimo. Be to, nors abiejuose bylose D. M. traukiamas atsakomybėn už nusižengimus numatytus tame pačiame ANK straipsnyje, vis dėlto, pažeidimai yra skirtingi, padaryti skirtomis dienomis ir skirtingu laiku. Atkreiptinas dėmesys, jog skundas pirmosios instancijos teismui šioje byloje buvo grindžiamas kitais argumentais, negu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-973/2021. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo nešališka teisėja, nesama pagrindo abejoti jos objektyvumu.

13. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atstovės (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.