Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir E. S. dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2016 m. spalio 20 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-1170(16.19.1 10.12) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Bendrovė skunde nurodė, kad matuojant maksimalaus garso slėgio lygį gyvenamosiose patalpose, vykstant prekių iškrovimui iš krovininių automobilių sandėlyje, nebuvo įvertinta nustatyta paklaida, kurią pritaikius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) 7 punkto nustatytas maksimalus garso slėgio 45 dBA ribinis dydis nebūtų pažeistas. Pareiškėjo teigimu, atliekant triukšmo matavimus, buvo pažeistas Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas (tapatus ISO 1996-2:2007)“ (toliau – ir LST ISO 1996-2:2008) 6.2 papunktis, nes ginčo situacijoje iš prie skundžiamo akto pridėtų dokumentų akivaizdu, kad Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau – ir Laboratorija) atliekant triukšmo matavimus, nebuvo matuojamas važiuojančių transporto priemonių greitis, dėl ko Laboratorijos atliktais matavimais negalima vadovautis. Be to, iš Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 negalima nustatyti, kad matuojamą triukšmą sukėlė sunkiasvorės transporto priemonės ir kad minėtos transporto priemonės priklauso Bendrovei.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad, priimdamas skundžiamą aktą, Centras pažeidė gero administravimo imperatyvą, reglamentą „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas), bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Patikrinimo akte nurodyta, kad operatyvusis patikrinimas buvo atliekamas dalyvaujant pareiškėjo atstovams, tačiau atstovų parašų ant skundžiamo akto nėra. Pareiškėjo atstovas N. B. buvo susitikęs su Centro atstovais 2016 m. birželio 7 d., kada Centro atstovai buvo atvykę į pareiškėjo sandėlį, apie konkrečias planuojamas atlikti garso ir slėgio matavimų datas jokios informacijos nebuvo pateikta. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas tvirtino, kad Centras pažeidė gero administravimo imperatyvą, Reglamento ir VAĮ nuostatas, kadangi nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės dalyvauti patikrinime.

4. Pareiškėjas skunde vadovavosi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, HN 33:2011, Lietuvos standartu LTS ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996:1:2003) (toliau – ir LST ISO 1996:2005) ir LST ISO 1996-2:2008 nuostatomis, pažymėdamas, jog minėtų teisės aktų nuostatos, priimant Patikrinimo aktą, buvo pažeistos. Nurodė, kad iš aplinkos triukšmo tyrimo protokolų Nr. F-AT-68/2016 ir Nr. F-AT-127/2016 (toliau – ir Triukšmo tyrimo protokolai) matyti, jog nustatytas maksimalaus garso slėgio lygis nurodytas su išplėstine apibrėžtimi, t. y. nepritaikius paklaidos, kurią (±3,7 dB bei ±3,5 dB) pritaikius, ribinis dydis nebūtų pažeistas. Pareiškėjo teigimu, aplinkos triukšmo protokolo Nr. F-AT-165/2016 prieduose nekonkretizuotas tyrimo laikas, nurodant tik tyrimo dienas, nebuvo matuojamas važiuojančių transporto priemonių vidutinis greitis, nėra duomenų apie transporto priemones, kurių keliamas triukšmas buvo matuojamas, todėl negalima įvertinti, ar visos jos buvo krovininės ir ar jos visos priklausė pareiškėjui. Atkreipė dėmesį į tai, kad triukšmo tyrimai buvo atliekami 5 dienas, tačiau pabrėžė, kad per 5 dienas į pareiškėjo sandėlį neturėjo ir negalėjo atvykti 30 krovininių transporto priemonių, todėl sprendė, kad iš aplinkos triukšmo matavimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 nėra aišku, kokių ir kam priklausančių transporto priemonių keliamas triukšmas buvo matuojamas.

5. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

6. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėdamas 2016 m. gegužės 25 d. gyventojų skundą dėl AB „Pieno žvaigždės“ Vilniaus regiono pardavimų padalinio adresu (duomenys neskelbtini), veiklos keliamo triukšmo, atliko pareiškėjo operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – ir Kontrolė) dėl veiklos keliamo triukšmo (nakties metu vykstančių krovos darbų, ir į Bendrovę atvykstančio / išvykstančio krovininio transporto) įtakos gyvenamajai aplinkai. Pabrėžė, kad, vadovaudamasis Reglamento 48 punktu, kreipėsi į Laboratoriją, prašydamas atlikti laboratorinius triukšmo matavimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, ir minėto gyvenamojo pastato aplinkoje nakties metu. Triukšmo matavimais buvo siekiama įvertinti Bendrovės krovos darbų keliamą triukšmą bei į Bendrovę atvykstančio krovininio transporto triukšmą. Atkreipė dėmesį, kad Laboratorija atlieka laboratorinius matavimus, o Centras yra kompetentingas vertinti jų atiliktų matavimų rezultatų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atliekant matavimus ir priimant skundžiamą aktą, buvo vadovaujamasi LST ISO 1996-2:2008 ir LST ISO 1996-1:2005, todėl pareiškėjo teiginiai, kad matavimai atlikti nesilaikant standartų, nepagrįsti.

7. Nepagrįstais atsakovas laikė ir pareiškėjo argumentus, kad matuojant maksimalų garso slėgio lygį gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, nebuvo įvertinta nustatyta paklaida. Pažymėjo, kad LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 nėra tokios sąvokos „paklaida“, todėl matuojant paklaidos negali būti nustatinėjamos ir vertinamos. Laboratorijos pateiktuose aplinkos triukšmo tyrimų protokoluose yra nurodomas išmatuotas garso slėgio lygis ir matavimų neapibrėžtis. LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 nėra nurodymų atimti ar pridėti matavimų neapibrėžtį prie išmatuoto triukšmo lygio, tačiau yra imperatyvus reikalavimas įvertinti, ar matavimų rezultatams turi būti taikomos pataisos, t. y. ar išmatuotą triukšmo lygį reikia perskaičiuoti, atimant tam tikrą decibelų (dB) skaičių. LST ISO 1996-2:2008 9.6 papunktyje nurodyta, kad pataisos negalimos, kai skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso yra 10 dB ir daugiau – tuo atveju išmatuotos triukšmo vertės galioja tik nagrinėjamam triukšmo šaltiniui. Taip pat pataisos negalimos, kai skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso yra 3 dB ir mažiau – tada nagrinėjamo triukšmo šaltinio sukeliamas garso slėgio lygis negali būti išskiriamas iš bendro aplinkos triukšmo.

8. Laboratorijos pateiktame 2016 m. birželio 30 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT- 68/2016 nurodyta, kad 2016 m. birželio 27 d. / 28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,8 dBA, liekamasis – 41,1 dBA. Kadangi skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso slėgio lygių sudarė 7,7 dBA, pagal taikytina formulę buvo paskaičiuota pataisa ir matavimų protokole nurodytas pataisytasis maksimalus garso slėgio lygis – 45,7 dBA, kuris ir yra nagrinėjamo triukšmo šaltinio (krovos darbų) sukeliamas triukšmas, viršijantis HN 33:2011 nustatytą 45 dBA maksimalaus leistino garso slėgio lygį.

9. Laboratorijos pateiktame 2016 m. liepos 29 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT- 127/2016 nurodyta, 2016 m. liepos 27 / 28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,3 dBA, liekamasis – 34,6 dBA. Kadangi skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso slėgio lygių sudarė 14,2 dBA, tai jokios pataisos negalėjo būti taikomos ir išmatuotas garso slėgio lygis (48,3 dBA) turi būti siejamas tik su prekių krovos darbų keliamu triukšmu.

10. 2016 m. rugpjūčio 11 d. – rugsėjo 23 d. Laboratorijos atliktų triukšmo matavimų duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatve į / iš Bendrovę važiuojant krovininiam transportui bei veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams (visuminis garsas), gyvenamojo pastato aplinkoje (duomenys neskelbtini), maksimalus garso slėgio lygis siekė 88 dBA ir ženkliai viršijo leistiną 60 dBA ribinį dydį, o transportui nevažiuojant, bet veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams (liekamasis garsas), maksimalus garso slėgio lygis siekė 49 dB ir neviršijo leistino ribinio dydžio (Laboratorijos 2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-165/2016). Kadangi atliktais triukšmo matavimais nustatytas net 39 dB skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso, todėl maksimalaus triukšmo lygio viršijimas sietinas būtent su į Bendrovę (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio krovininio transporto sukeliamu triukšmu, kuris daro įtaką gyvenamajai aplinkai.

11. Laboratorijos 2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 prieduose pateikti duomenys apie matavimo metu buvusias meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, kiekvieno iš 30 pravažiavusio krovininio automobilio išmatuotą triukšmą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 nenurodo, kad vienu metu turi pravažiuoti 30 automobilių, jog būtų galima atlikti matavimus. LST ISO 1996-2:2008 6.2.1 papunktyje nurodyta, kad pravažiuojančių automobilių skaičius yra būtinas atlikti vidurkinimą pagal atskirų transporto priemonių spinduliuojamo triukšmo svyravimus.

12. Pažymėjo, kad LST ISO 1996-2:2008 6.2 papunktis skirtas kelių transporto matavimams, o (duomenys neskelbtini) gatvė nėra kelias, ji yra gatvelė, užsibaigianti Bendrovės sandėliais. (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja tik lengvieji šios gatvės gyventojų automobiliai bei lengvieji ir krovininiai automobiliai, vykstantys tik į Bendrovės sandėlius. Gatvė asfaltuota, automobilių greitis apribotas ženklais, todėl laikytina, kad šia gatve važiuojančio viso transporto vidutinis greitis yra tipinis. Triukšmo matavimams bei matavimų rezultatams automobilių greitis neturi įtakos, jis yra svarbus, kai analizuojamos galimos triukšmo mažinimo priemonės (pvz., ar reikėtų riboti automobilių greitį, kad sumažėtų triukšmas).

13. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės darbuotojai Bendrovės veiklos patikrinime dalyvavo, tačiau pareiškėjas nepateikė valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo, todėl atliekant patikrinimą, pareigūnai neturėjo galimybės pasirašytinai patvirtinti apsilankymų Bendrovėje fakto. Vadovavosi Reglamento 45 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus ūkio subjekto, o kontrolę vykdantis pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo.

14. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas klaidingai traktuoja Reglamento 45 punktą, kuris apibrėžia paties ūkio subjekto tikrinimo sąlygas, kada patikrinimas atliekamas ūkio subjekto veiklos objekte. Šių sąlygų atsakovas laikėsi, kai lankėsi Bendrovėje, pabrėždamas, kad Reglamento 26 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujasi pareiškėjas, taikomos tik atliekant planinius patikrinimus, o 46 punkto reikalavimų nuostatos taikomos tais atvejais, kai neįmanoma atlikti triukšmo matavimų išjungus triukšmo šaltinį ir triukšmo šaltinio išjungimui reikalinga patekti į ūkio subjekto teritoriją ir pakviesti jo atstovą.

15. Nurodė, kad triukšmas išmatuotas prietaisais, kurie fiksuoja ir išsaugo tikslią matavimų datą, laiką bei išmatuotus triukšmo lygius. Išankstinis pareiškėjo informavimas pažeistų gyventojų interesus, o pareiškėjui suteiktų galimybę paveikti matavimų rezultatus. Sprendė, kad pareiškėjas ne tik neturėjo dalyvauti patikrinime, bet jam netgi neturėjo būti pranešta. Jeigu pareiškėjui būtų žinoma apie matavimus, jis matavimo metu galėtų sustabdyti krovos darbus ar pakeisti atvykstančio / išvykstančio krovininio transporto tipą, skaičių, todėl nebūtų galima objektyviai įvertinti, ar realiomis sąlygomis pareiškėjo veiklos keliamas triukšmas viršija HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Laboratorija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo Centro pateiktame atsiliepime.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo palieka spęsti teismo nuožiūra.

18. Atsiliepime pažymėjo, jog nuolat gauna asmenų skundus dėl Bendrovės krovininio transporto keliamo triukšmo nakties metu, kas trukdo (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų poilsį. Nurodė, kad Administracijos atstovai buvo susitikę su pareiškėjo atsakingais darbuotojais. Pasitarimo metu nuspręsta kreiptis į atsakovą, kad kartu su Bendrovės atstovais ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais būtų organizuoti pakartotiniai triukšmo lygio matavimai (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurie leistų objektyviai įvertinti Bendrovės atliktų veiksmų ir įgyvendintų triukšmo mažinimo priemonių (duomenys neskelbtini) gatvėje efektyvumą. Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. A51-696/17(2.3.4.13-SM3) kreipėsi į Centrą ir prašė suteikti tarnybinę pagalbą įvertinant gamybinio – komercinio triukšmo lygį ir organizuoti pakartotinį tyrimą dėl Bendrovės Vilniaus regiono pardavimų padalinyje (duomenys neskelbtini) naktimis vykdomų triukšmingų krovos darbų, kad būtų galima objektyviai įvertinti, ar Bendrovės įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės yra efektyvios. Atsakovas informavo Administraciją, kad galės tęsti pradėtą administracinę procedūrą, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės bylą pagal AB „Pieno žvaigždės“ pateiktą skundą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.

20. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dar anksčiau yra pripažinęs, jog dėl jo vykdomos veiklos ir ankstesniais metais maksimalus garso slėgis viršijo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje leistinus ribinius triukšmo dydžius. Krovos darbų metu nuo 22 val. iki 2 val. krovininiai automobiliai važiuodami drebina langus ir sienas, paliekami įjungtais varikliais tiesiai po gyventojų langais, girdimas geležinių palečių su produkcija trenksmas. Pabrėžė, kad toks judėjimas vyksta kiekvieną vakarą, todėl gyventojai patiria nuolatinį stresą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš visų žadėtų įgyvendinti priemonių tik nežymiai pakoregavo srautus, tačiau triukšminga krova ir toliau tęsiasi.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2016 m. gegužės 27 d. gavo gyventojų skundą dėl pareiškėjo Vilniaus regiono pardavimų padalinio veiklos keliamo triukšmo ir, atlikęs Bendrovės operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2016 m. spalio 20 d. surašė Patikrinimo aktą. Minėtame akte nurodyta, kad patikrinimai vietoje buvo atlikti 2016 m. birželio 7 d. 10 val., baigtas 11 val., 2016 m. birželio 27 d. 23 val., baigtas 2016 m. birželio 28 d. 1.20 val., 2016 m. liepos 27 d. 23 val., baigtas 2016 m. liepos 28 d. 1 val., 2016 m. rugpjūčio 11 d. 22 val., baigtas 2016 m. rugsėjo 23 d. 23 val. Patikrinimo metu buvo vertinta Bendrovės krovos darbų bei į Bendrovę atvykstančio / išvykstančio krovininio transporto keliamo triukšmo atitiktis HN 33:2011 nustatytiems reikalavimams. Pažymėta, kad 2016 m. birželio 7 d. operatyviosios valstybinės visuomeninės sveikatos saugos kontrolės metu, dalyvaujant Bendrovės pardavimų direktoriui N. B., nustatyta, kad sunkiasvoriu krovininiu transportu gabenami pieno produktai iš Bendrovės gamybos filialų ir pristatomi į Bendrovės sandėlį ir iškraunami vakaro – nakties metu (21–2 val.). Bendrovės atstovo teigimu, paprastai iškraunama produkcija iš 4–5 krovininių automobilių, darbo dienomis ir savaitgaliais. Produkcija iškraunama Bendrovės sandėlio centrinėje dalyje esančiose dvejose prekių pakrovimo / iškrovimo rampose, orientuotose į (duomenys neskelbtini) gatvę.

23. Patikrinimo akte nurodyta, kad 2016 m. birželio 27 / 28 d. atliktų matavimų duomenimis, Bendrovėje vykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 33 dBA, o Bendrovės krovos darbų metu skleidžiamas maksimalus garso slėgio lygis siekė 46 dBA. Bendrovėje nevykstant krovos darbams, minėtose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 30 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 41 dBA (triukšmo protokolas Nr. F-AT-68/2016).

24. 2016 m. liepos 27/28 d. atliktų matavimų duomenimis, Bendrovėje vykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 34 dBA, o Bendrovės krovos darbų metu skleidžiamas maksimalus garso slėgio lygis siekė 48 dBA. Bendrovėje nevykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 30 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 35 dBA (triukšmo protokolas Nr. F-AT-127/2016).

25. Įvertinus atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus, buvo nustatyta, kad tiek Bendrovėje vykstant, tiek nevykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto 35 dBA ribinio dydžio. Minėtais adresais gyvenamosiose patalpose maksimalus garso slėgio lygis viršijo HN 33:2011 7 punkte nustatytą 45 dBA ribinį lygį, kada Bendrovėje vyko krovos darbai. Bendrovėje nevykstant krovos darbams, maksimalus garso slėgio lygis minėtose gyvenamosiose patalpose neviršijo HN 33:2011 7 punktu nustatyto ribinio dydžio.

26. Vykdant laboratorinius triukšmo matavimus (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato aplinkoje 2016 m. rugpjūčio 11 d. – rugsėjo 23 d. nakties metu, važiuojant krovininiam transportui ir nevažiuojant krovininiam transportui, buvo nustatyta, kad važiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve, gyvenamojo pastato aplinkos ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 50 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 88 dBA. Nevažiuojant krovininiam transportui, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 40 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 49 dBA (2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-165/2016).

27. Įvertinus atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus, buvo nustatyta, kad tiek važiuojant, tiek nevažiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto 55 dBA ribinio dydžio. Minėtu adresu pastato aplinkoje maksimalus garso slėgio lygis viršijo HN 33:2011 7 punkte nustatytą 60 dBA ribinį lygį, kada krovininis transportas važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, o minėtam transportui nevažiuojant, maksimalus garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto ribinio dydžio ir buvo 39 dB mažesnis nei važiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve. Todėl sprendė, kad maksimalaus triukšmo lygio viršijimas siejamas su (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio krovininio transporto sukeliamu triukšmu.

28. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Patikrinimo akto teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, Patikrinimo aktas yra neteisėtas, nes matuojant maksimalaus garso slėgio lygį, nebuvo įvertinta paklaida; norint įsitikinti, ar transporto srauto sąlygos yra tipinės, turi būti matuojamas vidutinis transporto greitis, kas nebuvo atlikta; aplinkos triukšmo protokolas Nr. F-AT-165/2016 negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nebuvo vadovautasi LST ISO 1996-2:2008 bei negalima nustatyti, ar krovininės transporto priemonės priklausė pareiškėjui; buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Atsakovas su pareiškėjo argumentais nesutiko, pabrėždamas, kad laikėsi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų.

29. Teismas vadovavosi HN 33:2011 1 lentelės 1 punktu, 11 punktu ir pritarė atsakovo bei Laboratorijos pateiktiems pastebėjimams, kad nei LST ISO 1996-1:2005, nei LST ISO 1996-2:2008 nėra nurodytos paklaidos sąvokos. Minėti standartai nurodo taikytinas neapibrėžtis ir pataisas.

30. Vadovaudamasis LST ISO 1996-2:2008 9.6 punktu, teismas akcentavo, kad Laboratorijos 2016 m. birželio 30 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-68/2016 nurodyta, jog 2016 m. birželio 27 d. / 28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,8 dBA, liekamasis – 41,1 dBA, skirtumas – 7,7 dBA. Paskaičiavus pataisą, matavimų protokole nurodytas pataisytas maksimalus garso slėgio lygis – 45,7 dBA. 2016 m. liepos 29 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-127/2016 nurodyta, kad 2016 m. liepos 27 d. / 28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,3 dBA, liekamasis – 34,6 dBA, skirtumas – 13,7 dBA. Taigi, vadovaujantis standarto nuostatomis, jokios pataisos negalėjo būti taikomos. 2016 m. rugpjūčio 11 d. – rugsėjo 23 d. iš / į Bendrovę važiuojant krovininiam transportui bei veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams, gyvenamojo pastato aplinkoje (duomenys neskelbtini), maksimalus garso slėgio lygis siekė 88 dBA, o transportui nevažiuojant, bet veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams, maksimalus garso slėgio lygis siekė 49 dB. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai daliai matuoto garso slėgio lygio netaikė pataisos.

31. Dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo matuotas vidutinis automobilių greitis, kad aplinkos triukšmo protokolas Nr. F-AT-165/2016 negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nebuvo vadovautasi LST ISO 1996-2:2008, teismas vadovavosi LST ISO 1996-2:2008 6.2.1 punktu, 6.1 punktu ir pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste, automobilių greitis yra ribojamas iki 50 km/h, todėl sutiko su Laboratorijos teiginiu, kad minėta gatve važiuojančio transporto sąlygos laikytinos tipinėmis, o papildomi transporto srauto greičio matavimai nėra reikalingi. Teismas, įvertinęs surašyto Laboratorijos 2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 prieduose pateiktus duomenis, darė išvadą, kad minėtas protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. prieduose pateikti duomenys apie matavimo metu buvusias meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, kiekvienos iš bent 30 pravažiavusių krovininių transporto priemonių išmatuotą ekspozicijos lygį LE, apskaičiuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis Leq, įverčio trukmė, todėl pareiškėjo argumentus, kad triukšmo tyrimo protokolas surašytas nesilaikant LST ISO 1996-2:2008 reikalavimų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo nustatyta, jog pravažiavusios transporto priemonės priklausė pareiškėjui, teismas pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek Laboratorija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nėra kelias, tai tik gatvelė, užsibaigianti pareiškėjo sandėliais. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime taip pat nurodė, kad tik pareiškėjui priklausantys sunkiasvoriai automobiliai, pažymėti pareiškėjo logotipais, važiuoja minėta gatvele. Dar daugiau, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pats pareiškėjas pripažino, jog siekia pakartotinių triukšmo matavimų, kurie leistų objektyviai įvertinti Bendrovės jau atliktų ir įgyvendintų triukšmo mažinimo priemonių (duomenys neskelbtini) gatvėje efektyvumą, tačiau neužsiminė, jog ne tik Bendrovės vykdoma veikla galimai kelia triukšmą nakties metu.

33. Pareiškėjas taip pat skunde tvirtino, kad, priimant skundžiamą Patikrinimo aktą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutiko, vadovavosi Reglamento 45 punktu ir sutiko su atsakovo teiginiu, jog šis Reglamento punktas apibrėžia paties ūkio subjekto tikrinimo sąlygas, kada patikrinimas atliekamas ūkio subjekto veiklos objekte. Nagrinėjamu atveju triukšmo matavimai buvo atliekami privačiose gyvenamosiose patalpose, bet ne pareiškėjo sandėlyje. Teismas sutiko ir su Centro pastebėjimais, kad išankstinis Bendrovės informavimas suteiktų pareiškėjui galimybę paveikti matavimų rezultatus – sustabdyti krovos darbus ar pakeisti automobilių tipus, skaičių, kas neleistų objektyviai įvertinti, ar realiomis sąlygomis Bendrovės veiklos keliamas triukšmas viršija HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nurodyti pareiškėjo argumentai negali būti vertintini kaip pagrįsti.

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Patikrinimo akte nurodyti patikrinimo vietoje pradžios ir pabaigos laikai, datos, rezultatai, kaip to reikalauja Reglamento 30 punktas. Patikrinimo akte išsamiai aptartos ir atskirai pagal kiekvieną objektą nurodytos triukšmo ribinės vertės, matavimų laiko tarpsniai, kuriais buvo atlikti matavimai nakties metu, konkretizuotos triukšmo šaltinio veikimo sąlygos, nurodyti triukšmo rodikliai.

35. Įvertinęs Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standarte LST ISO 1996-2:2008 nustatytą matavimų atlikimo tvarką bei skundžiamo Patikrinimo akto turinį, teismas darė išvadą, jog Patikrinimo akte pateikti duomenys yra pakankami pažeidimo konstatavimui. Pažymėjo, jog minėti ISO standartai nenustato, kokios aplinkybės ir faktai privalo būti nurodyti Patikrinimo akte. Minėtuose standartuose yra tik nurodoma, kokie duomenys turi būti surinkti atliekant matavimus, ir surinktus duomenis nurodyti protokole. Iš byloje esančių triukšmo matavimo protokolų turinio matyti, jog visi reikiami duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti. Kadangi detalus jų aprašymas Patikrinimo akte nėra būtinas, teismas konstatavo, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas.

36. Įvertinęs pagrindinius pareiškėjo argumentus ir nustatęs, jog nėra pagrindo panaikinti Patikrinimo aktą, teismas dėl likusių pareiškėjo argumentų plačiau nepasisakė.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių Centro veiksmus, atliekant Bendrovės patikrinimą bei surašant Patikrinimo aktą, analizę, teismas darė išvadą, jog Centras objektyviai ir išsamiai įvertino patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai laikėsi procedūrų, numatytų tai reglamentuojančiose teisės aktuose, atlikdamas minėtą patikrinimą, t. y. teismas darė išvadą, kad naikinti Patikrinimo aktą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

38. Pareiškėjas AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Iš skundžiamo Patikrinimo akto nėra galimybės nustatyti, kokios ir kam priklausančios transporto priemonės važiavo atliekant matavimus, nebuvo matuojamas jų vidutinis greitis, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančiais įrodymais ir aktualiu teisiniu reguliavimu. Teismas, konstatuodamas, kad (duomenys neskelbtini) gatve galima pasiekti tik apelianto sandėlius, nevertino byloje esančių įrodymų ir išvadas padarė vadovaudamasis tik trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais. Apeliantas į bylą pateikė ištrauką iš topografinės nuotraukos, kurioje matoma, kad (duomenys neskelbtini) gatve yra pasiekiami garažai ir angarai, esantys šalia apelianto sandėlių. Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 priede Nr. 1 pateikiama informacija tik apie transporto priemonių keliamą garso slėgį, tačiau nenurodoma, kada jis buvo užfiksuotas ir kokia transporto priemonė jį sukėlė. Nesant duomenų apie transporto priemones, kurių keliamas triukšmas buvo matuojamas, negalima įvertinti, ar visos transporto priemonės yra krovininės ir ar jos visos priklauso pareiškėjui. Įvertinus į sandėlį per vakaro–nakties laiką atvykstančių transporto priemonių kiekį (4–5), akivaizdu, kad matavimo laikotarpiu (5 dienos) į apelianto sandėlį neturėjo / negalėjo atvykti 30 krovininių transporto priemonių, todėl Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-165/2016 užfiksuotas ir ne apeliantui priklausančių transporto priemonių keliamas triukšmas.

38.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą ir aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) gatvė laikytina keliu, o ne „gatvele“, kaip nurodoma teismo sprendime, todėl siekiant nustatyti triukšmo lygį taip pat turėjo būti matuojamas keliu važiuojančių transporto priemonių greitis. Šiuo atveju nekilo ginčo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra važiuojamoji dalis, šaligatviai, kelkraščiai ir tai yra inžinerinis statinys, skirtas automobilių eismui (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 5 d.). Nei teismas, nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kodėl (duomenys neskelbtini) gatvė neturėtų būti laikoma keliu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasis sprendė, kad eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje matavimų atlikimo metu buvo tipinis, kadangi nenurodė, kas yra laikytina tipiniu eismu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Argumentas, kad gatvėje yra nustatytas greičio ribojimas, todėl visas eismas, vykstantis šia gatve, laikytinas tipiniu, yra nepagrįstas, nes visuose keliuose yra nustatytas maksimalus greitis, tuomet visuose keliuose vykstantis eismas turėtų būti laikomas tipiniu. Lietuvos standartas LST ISO 1996-2:2008 nenumato išlygų, kad greitis gali būti nematuojamas, jeigu vizualiai atrodo, kad eismas yra tipinis.

38.3. Priimant skundžiamą Patikrinimo aktą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Reglamento 25, 27–38, 43–47 punktų analizė leidžia teigti, kad operatyvusis patikrinimas atliekamas iš anksto neinformavus asmenų, kurių veikla yra tikrinama, tačiau pradėjus patikrinimą tikrinami asmenys arba jų atstovai turi būti informuoti bei turi teisę dalyvauti atliekant patikrinimą. Patikrinimo akte patikrinime dalyvavusių Bendrovės atstovų parašų nėra, taip pat nėra kitų duomenų ar dokumentų, kad visi arba bent vienas iš apelianto atstovų būtų dalyvavęs atliekant operatyvųjį patikrinimą. Bendrovės pardavimų vadovas N. B. buvo susitikęs su Centro atstovais 2016 m. birželio 7 d., kada centro atstovai buvo atvykę į sandėlį, tačiau apie konkrečius planuojamų atlikti garso slėgio matavimų datas nei jis, nei Bendrovė nebuvo informuota ir jai nebuvo žinomos aplinkybės, kada bus atliekami garso matavimai. Nedalyvaujant atstovui, nebuvo nustatoma, kurios iš (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančių transporto priemonių priklauso apeliantui. Taigi Centras pažeidė gero administravimo principą, reglamento ir VAĮ nuostatas, kadangi nebuvo užtikrintos Bendrovės teisės dalyvauti patikrinime, dėl ko surašytas skundžiamas Patikrinimo aktas.

39. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad visi nurodyti Bendrovės darbuotojai Bendrovės veiklos patikrinime dalyvavo. Pareiškėjas nepateikė valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo, todėl patikrinimą atliekantys pareigūnai negalėjo pasirašytinai patvirtinti apsilankymų Bendrovėje fakto. Centro Vilniaus departamento specialistai, 2016 m. birželio 7 d. atvykę į AB „Pieno žvaigždės“ sandėlius, prisistatė prie įvažiavimo buvusiam apsaugos darbuotojui, iškvietusiam AB „Pieno žvaigždės“ pardavimų vadovą N. B., kuris prisistatė Bendrovės Vilniaus regiono pardavimų direktoriumi. Išankstinis pareiškėjo informavimas suteiktų galimybę paveikti matavimų rezultatus. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad matavimai atlikti nesilaikant standartų, nes triukšmas išmatuotas prietaisais, kurie fiksuoja ir išsaugo tikslią matavimų datą, laiką bei išmatuotus triukšmo lygius. Be to, Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 prieduose pateikti duomenys apie matavimo metu buvusias meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, kiekvienos iš 30 pravažiuojančių krovininių transporto priemonių išmatuotą triukšmą.

41. Atsakovas pažymi, kad Patikrinimo akte fiksuotas ne tik į Bendrovę atvykstančių, tačiau ir iš jos išvykstančių krovininių transporto priemonių sukeliamas triukšmas, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog į sandėlį negalėjo atvykti 30 krovininių transporto priemonių. Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje tipinės eismo sąlygos yra tokios, kad nakties metu važiuoja tik automobiliai, vykstantys į pareiškėjo sandėlius ir lengvieji šios gatvės gyventojų automobiliai., gatvė asfaltuota, greitis apribotas ženklais (50 km/h). (duomenys neskelbtini) gatvė nėra kelias, todėl, anot atsakovo, greičio matavimai nėra reikalingi. Lietuvos standarte LST ISO 1996-2:2008 6.2 punktas skirtas tik keliais važiuojančiam transportui, nes keliuose leistinas daug didesnis greitis. Visi reikalingi duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime pažymi, kad administracinėje byloje savarankiški reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra reiškiamai, todėl dėl teismo sprendimo išsamiau nepasisako.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

44. Atsiliepime pažymi, kad triukšmo tyrimo protokoluose yra pateikta visa būtina informacija: tyrimų pradžios ir pabaigos laikas, meteorologinės sąlygos, aplinkos sąlygos, aprašytos tyrimų sąlygos, nurodyta, kuriuo paros laikotarpiu buvo atlikti matavimai. Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-165/2016 nurodyta, kad buvo atlikti pavienio krovininio transporto, važiuojančio (duomenys neskelbtini) gatve, garso slėgio lygių matavimai (Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2008 6 p.). (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio transporto sąlygos tipinės, nes automobilių greitis mieste yra ribojamas iki 50 km/h. Papildomi greičio matavimai nereikalingi, nes buvo matuojamas pavienio transporto ekspozicijos lygis Le, o ne transporto srauto ekvivalentinis garso slėgio lygis Leq. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto teiginys, kad Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-165/2016 negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

45. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. spalio 20 d. patikrinimo akto Nr. A.10-1170(16.19.1 10.12) teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Bylos duomenimis, atsakovas, 2016 m. gegužės 27 d. gavęs gyventojų skundą dėl pareiškėjo Vilniaus regiono pardavimų padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), veiklos keliamo triukšmo, atliko pareiškėjo operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2016 m. spalio 20 d. surašė Patikrinimo aktą. Šiame akte, įvertinus pareiškėjo Vilniaus regiono pardavimų padalinio krovos darbų bei į jį atvykstančio / išvykstančio krovininio transporto keliamo triukšmo atitiktis HN 33:2011 nustatytiems reikalavimams, be kita ko, nustatyti du savo pobūdžiu reikšmingi faktai: a) tiek pareiškėjo Vilniaus regiono pardavimų padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant, tiek nevykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto 35 dBA ribinio dydžio. Minėtais adresais gyvenamosiose patalpose maksimalus garso slėgio lygis viršijo HN 33:2011 7 punkte nustatytą 45 dBA ribinį lygį, kada pareiškėjo Vilniaus regiono pardavimų padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko krovos darbai. Nevykstant krovos darbams, maksimalus garso slėgio lygis minėtose gyvenamosiose patalpose neviršijo HN 33:2011 7 punktu nustatyto ribinio dydžio; b) tiek važiuojant, tiek nevažiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto 55 dBA ribinio dydžio. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato aplinkoje maksimalus garso slėgio lygis viršijo HN 33:2011 7 punkte nustatytą 60 dBA ribinį lygį, kada krovininis transportas važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kadangi minėtam transportui nevažiuojant maksimalus garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punkte nustatyto ribinio dydžio ir buvo 39 dB mažesnis nei važiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve, maksimalaus triukšmo lygio viršijimas sietinas su (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio krovininio transporto sukeliamu triukšmu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsakovas: nustatė HN 33:2011 7 punkto (1 lentelė, 1 ir 3 punktai) pažeidimus; atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, atsakovas nusprendė: vadovaudamasis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 n. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. I-211, 45.2 papunkčiu, informaciją apie sunkiojo transporto sukeliamą triukšmą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato aplinkoje pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimui; vadovaudamasis Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento 34 punktu, nurodė iki 2016 m. lapkričio 21 d. numatyti ir įgyvendinti efektyvias stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių.

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl 2016 m. spalio 20 d. Patikrinimo akto panaikinimo, kuriame pareiškėjas nurodė argumentus, susijusius tiek su jo Vilniaus regiono pardavimų padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomų krovos darbų skleidžiamo triukšmo, tiek į šį objektą atvykstančio / išvykstančio krovinio transporto priemonių skleidžiamo triukšmo nustatymo procedūros neteisėtumu ir triukšmo rodiklių nepagrįstumu, atmetė kaip nepagrįstą.

48. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės tik dviem argumentais: priimdamas Patikrinimo aktą, atsakovas, neužtikrinęs pareiškėjo teisės dalyvauti patikrinime, pažeidė gero administravimo imperatyvą, Reglamentą ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas; atliekant triukšmo matavimus, buvo pažeistas Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (tapatus ISO 1996-2:2007) 6.2 punktas, kadangi nebuvo matuojamas vidutinis važiuojančių transporto priemonių greitis, dėl ko Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-165/2016 negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad pareiškėjas pažeidė HN 33:2011 7 punktu nustatytą maksimalų garso slėgio 60 dB ribinį dydį gyvenamojoje aplinkoje, be to, iš protokolo nėra galima nustatyti, ar matuojamą triukšmą sukėlė transporto priemonės ir kad minėtos transporto priemonės priklauso pareiškėjui. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo Vilniaus regiono pardavimų padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomų krovos darbų skleidžiamo triukšmo rodiklių nustatymo ydingumo, todėl šiuo aspektu nėra pasisakoma.

49. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

50. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą: gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

51. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės (toliau – ir kontrolė) tikslą, rūšis, objektus, pavedimų skyrimo, kontrolės vykdymo, patikrinimo dokumentų įforminimo, mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo ir laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo bei veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką nustačiusio Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946, normos, galiojusios patikrinimo pareiškėjo Vilniaus regiono pardavimų padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu, nenustatė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigos, vykdant operatyviąją kontrolę be išankstinio objekto informavimo, užtikrinti tikrinamo objekto vadovo, jo įgalioto ar atsakingo asmens dalyvavimo, atliekant keliamo triukšmo laboratorinius matavimus, atvejais, analogiškais byloje nagrinėjamam: Reglamento 46 punktas nustatė, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui nedalyvaujant objekto atstovui. Reglamento 34 punktas nustatė, kad su patikrinimo dokumentais (patikrinimo aktu, mėginio laboratoriniams tyrimams paėmimo aktu) objekto vadovas, jo įgaliotas ar atsakingas asmuo gali būti supažindinamas ne pasirašytinai, bet registruotu laišku. Įvertinus šias nuostatas, taip pat tai, kad pažeidimų nustatymo atveju skiriamas terminas jiems pašalinti ir turi būti vykdoma grįžtamoji kontrolė, kurios metu yra vertinama, ar pažeidimai pašalinti, nėra pagrindo manyti, kad asmenims, o ginčo atveju – pareiškėjui, neužtikrinama galimybė pasisakyti dėl svarstomų klausimų ar ji nėra veiksminga, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl gero administravimo imperatyvo, Reglamento ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo nėra pagrįsti.

52. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl įrodymų, patvirtinančių HN 33:2011 7 punkto pažeidimą, netinkamumo, laboratorinių matavimų metu nematavus vidutinio važiuojančių transporto priemonių greičio, taip pat iš protokolo nesant galimybės nustatyti, ar matuojamą triukšmą sukėlė transporto priemonės ir kad minėtos transporto priemonės priklauso pareiškėjui: duomenys, kurių pagrindu atsakovas nustatė HN 33:2011 7 punkto pažeidimą, gauti laboratorinius matavimus ir tyrimą atlikus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, t. y. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinei įstaigai, kuri yra įpareigota (Reglamento 48 p.) ir, viešais skelbiamais duomenimis (http://www.nab.lt/akredituotu-istaigu-sarasas), akredituota atlikti fizikinių veiksnių, iš jų – ir akustinio triukšmo, tyrimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, jog nebuvo matuotas vidutinis transporto priemonių greitis, kuris, pasak pareiškėjo, turi būti matuojamas pagal Lietuvos standartas LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (tapatus ISO 1996-2:2007) 6.2 punktą, atmetė sutikęs su Laboratorijos argumentais, kad (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje greitis ribojamas iki 50 km/h, važiuojančio transporto sąlygos laikytinos tipinėmis, dėl ko papildomi transporto srauto greičio matavimai nėra reikalingi, juo labiau, kad buvo matuojamas pavienių transporto priemonių skleidžiamas triukšmas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl būtinybės matuoti vidutinį transporto priemonių greitį, taip pat kad pavienių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimas keliuose, kuriuose mažas transporto srautas, nėra galimas ar kad matavimų atlikimo metu (22–02 val.) transporto srautas (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra mažas, nepateikė.

53. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir Laboratorijos argumentais dėl galimybės, atsižvelgiant į atstumus, skiriančius pareiškėjo Vilniaus regiono pardavimų padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), namo, kurioje buvo atlikti matavimai, gyvenamąją aplinką ir (duomenys neskelbtini), nustatyti tiek transporto priemonių kategorijas, tiek jų maršrutą, juo labiau, pareiškėjui iš esmės neginčijant Patikrinimo akto duomenų, kad šiame padalinyje 22–02 val. produkcija iškraunama iš 4–5 krovininių transporto priemonių, 2016 m. rugpjūčio 11–12 d., 2016 m. rugpjūčio 17–18 d., 2016 m. rugsėjo 7–8 d., 2016 m. rugsėjo 19–20 d., 2016 m. rugsėjo 23 d. atvykstančių ir išvykstančių krovininių transporto priemonių skaičius galėjo būti didesnis, nei yra fiksuotas Laboratorijos 2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 priede Nr. 1.

54. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.