- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-752-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01728-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-635/2019 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S.ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. B. 4 344,30 Eur paskolos, 1 086,07 Eur priskaičiuotų palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su atsakovo veiksmais piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, jog 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje - spalio mėnesio pradžioje (tikslios datos nepamena) atsakovui paskolino 10 000 Lt (šiuo metu 2 896,20 Eur) verslui pradėti. Po vienos ar dviejų savaičių atsakovas susisiekė su ieškovu ir paprašė papildomai paskolinti 5 000 Lt (šiuo metu 1 448,10 Eur), kuriuos atsakovas žadėjo grąžinti kartu su kitais paskolintais pinigais ne vėliau kaip iki 2009-01-30. Kadangi ieškovas buvo suinteresuotas, kad atsakovas pradėtų verslą Danijoje ir jis gautų pas atsakovą darbą, sutiko paskolinti papildomus 5 000 Lt ir šiuos pinigus ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą tuo metu veikusioje akcinėje bendrovėje „Ūkio bankas“. 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje – lapkričio mėnesio pradžioje atsakovas išsikvietė ieškovą atvykti į Daniją, kur jam buvo pažadėtas darbas. Neatsiradus darbui, ieškovas atsakovo paprašė, jog jų paskolos teisiniai santykiai, iki tol buvę pagrįsti tik žodinių susitarimų pagrindu, būtų įforminti raštu, o rašytiniame dokumente būtų užfiksuota ne tik visa atsakovo iš ieškovo pasiskolinta pinigų suma, bet ir sutartas paskolos grąžinimo terminas. 2008 m. lapkričio mėn. pabaigoje ieškovo prašymu atsakovas surašė paskolos raštelį, kuriame yra užfiksuota ieškovo atsakovui paskolinta bendra pinigų suma, kurią atsakovas gavo ir įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2009-01-30, tačiau atsakovas skolos iki sutartos datos negrąžino. Po paskolos suteikimo ieškovas su atsakovu kartu dirbo Lietuvoje bei užsienyje: Lietuvoje atsakovas dirbo pas jį, užsienyje - ieškovas pas atsakovą. Ieškovas paaiškino, jog atsakovui dirbant pas jį, atsakovas vis žadėjo grąžinti skolą, o iš uždarbio skolos neišskaitė, nes šis nuolatos guodėsi, kad trūksta pinigų. Kai dirbo pas atsakovą, atsakovas jam mokėjo už darbą. Atsakovo giminaičio pervesti 5 000 Norvegijos kronų (apie 500 Eur) yra atsakovo jam sumokėtas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir jokių pinigų iš ieškovo negavo. Raštelį dėl grąžintinų pinigų surašė, nes planavo skolintis, tačiau, nepavykus verslui, pinigų skolintis nebereikėjo. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pirmas jo atstovas jį neteisingai suprato, todėl atsiliepime į ieškinį nurodė nevisiškai teisingas aplinkybes, dėl šios priežasties pakeitė atstovą, su ieškiniu sutiko iš dalies ir pripažino, kad pavedimu gavo iš ieškovo pinigus – apie 5 000 litų, tačiau tai nebuvo paskola, o tik gauti ieškovo pinigai bendram verslui, kurių dalį – 5 000 Norvegijos kronų (500 Eur), jis grąžino ir dar ieškovui turi gražinti apie 200 Eur. Gautus iš ieškovo 5 000 litų panaudojo namo nuomai Danijoje, kitoms išlaidos. Atsakovas neigė gavęs iš ieškovo 10 000 litų grynaisiais. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad minėtą skolos raštą surašė Danijoje paprašytas ieškovo, kad šis galėtų pasiteisinti sutuoktinei, o verslo sėkmės atveju jis būtų ieškovui davęs pinigų iš draugiškumo, tačiau dėl kokios priežasties surašė skolos raštą, aiškiai nenurodė. Pripažino, kad jis samdė ieškovą darbams ir jam mokėjo darbo užmokestį įvairiais būdais - grynais ir pavedimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 4 344,30 Eur negrąžintos paskolos, 1 086,07 Eur palūkanų, 1 925,38 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-09-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2060,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, vertindamas atsakovo surašytą, pasirašytą ir ieškovui perduotą „paskolos rašto“ turinį, nurodė, kad jame vartojama sąvoka „grąžinti“ yra būdinga paskolos sutarčiai, jame užfiksuota atsakovo pareiga grąžinti nurodytą pinigų sumą, taip pat kita šalių sulygta sąlyga - pinigų grąžinimo terminas, todėl sprendė, jog šios aplinkybės, ieškovo logiškas ir nuoseklus sutarties sudarymo aplinkybių paaiškinimas, nenuosekli ir nelogiška atsakovo pozicija, patvirtina atsiradusius paskolos teisinius santykius, įvykusį paskolos sutarties dalyko – pinigų – perdavimo jam faktą. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą, tačiau atsakovas tokios aplinkybės, kad ginčijamų 10 000 litų jis negavo ir tai, kad ieškovui pervesti 5 000 Norvegijos kronų yra ne darbo užmokestis, neįrodė. Aplinkybė, kad buvo pervesta ne visa kaip atsakovo nurodoma gražintina suma nuo 5 000 litų, kas sudarytų apie 700 Eur, o tik apie 500 Eur ir atsakovo pripažįstamos skolos likutis yra tik apie 200 Eur, kas užsienyje dirbančiam atsakovui neturėtų sudaryti didelių finansinių sunkumų, taip pat tai, kad atsakovas nepaaiškino, kodėl nepravedė visos jo pripažįstamos skolos ir dalį pravedė praėjus beveik 10 metų, leido teismui daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog 5 000 Norvegijos kronų pavedimas ieškovui buvo darbo užmokesčio sumokėjimas, o ne skolos gražinimas. Paskolos raštelio buvimas pas ieškovą taip pat patvirtina, kad atsakovas skolos ieškovui nėra grąžinęs. Nors liudytojai ieškovo sutuoktinė N. S. ir sūnėnas R. S., kurie parodė, kad iš ieškovo žino apie atsakovo skolą ieškovui, ir yra artimi ieškovo giminaičiai ir gali būti tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, teismas sprendė, jog ir be minėtų liudytojų parodymų byloje pakanka įrodymų ieškovo pareikštam reikalavimui pagrįsti.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad byloje buvo skirti teismo posėdžiai: 2018 m. lapkričio 19 d. atidėtas atsakovo atstovui pateikus prašymą dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje, 2018 m. gruodžio 5 d. atidėtas pagal atsakovo prašymą dėl galimybės susirasti kitą atstovą, 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. kovo 12 d. bylos nagrinėjimas buvo nebaigtas dėl atsakovo, pageidaujančio pačiam duoti paaiškinimus. Atsakovas savo prašymus atidėti teismo posėdį ir apie neatvykimą į teismo posėdį pateikė prieš pat teismo posėdžius, nebesant galimybės ieškovui atšaukti savo suplanuotą kelionę į teismo posėdį iš savo darbo vietos užsienyje. Atsakovas savo neatvykimą į teismo posėdžius argumentavo tuo, jog atvykti negalėjo dėl darbinių funkcijų (atsakovas nurodė, kad dirba užsienyje). Įrodymų apie tai, kad atsakovas dirba užsienyje, ir apie tai, kad būtent dėl darbo negalėjo atvykti į iš anksto paskirtus ir suderintus teismo posėdžius, atsakovas nepateikė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsakovo elgesį, teismas konstatavo, jog atsakovas, neatvykdamas į teismo posėdį ir savalaikiai nepranešdamas apie savo neatvykimą, savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus piktnaudžiavo ir taip veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti – kelionės išlaidas bei dalį prarastų negautų pajamų. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vertinant tai, kad ieškovo prašomas priteisti negautas pajamas sudaro daugiau darbo dienų, nei reikalinga atvykti į teismo posėdį ir dalyvauti jame, o ieškovas negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita turėdamas papildomas apmokėtas poilsio dienas, teismas nuostolius mažino, priteisdamas negautas pajamas už tris darbo dienas, reikalingas atvykti į teismo posėdį, dalyvauti jame ir grįžti į darbo vietą. Teismas nurodė, jog pagal ieškovo pateiktus įrodymus kelionės išlaidas sudaro 260,38 Eur (2018 m. gruodžio 5 d. - 51 ,17 Eur + 2019 m. vasario 1 d. - 34,35 Eur + 2019 m. kovo 12 d. - 72,15 Eur + 2019 m. balandžio 10 d. - 102,71 Eur), vienos ieškovo darbo dienos vidutinės pajamos yra 185 Eur, todėl negautos pajamos už tris teismo posėdžius po tris darbo dienas yra 1665 Eur (3 teismo posėdžiai x 3 darbo dienos x 185 Eur darbo užmokestis = 1 665 Eur). Tokiu būdu teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 1 925,38 Eur nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. S. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Nei vienas iš byloje ieškovo prašymu liudijusių asmenų patys nematė asmeniškai, ar ieškovas perdavė atsakovui 10 000 Lt ir betarpiškai nedalyvavo tariamo pinigų skolinimo (perdavimo) metu 2008 metų spalį, o tik galimai žino apie atsakovo skolą iš ieškovo greičiausiai pasakojimų.
7.2. Byloje nėra nei vieno liudijimo ar jokio kito objektyvaus ir nenuginčijamo įrodymo apie tai, kad tokia paskolos sutartis 2008 metų spalį tarp tariamos skolintojos A. Š. ir tariamo skolininko J. S. apskritai de facto buvo sudaryta ir kad nurodomi pinigai atsakovui buvo perduoti.
7.3. Ieškovas tiksliai net nesugebėjo nurodyti tos aplinkybės, kada faktiškai buvo surašytas byloje pateiktas dokumentas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė tik apytikslę dokumento surašymo datą, nurodydamas, kad tai galėjo būti padaryta 2008 metų gruodžio mėnesį nuo dvyliktos iki aštuonioliktos dienos. Šis terminas akivaizdžiai nesutampa su tuo terminu, kuomet ieškovo tvirtinimu, anot jo atsakovui buvo perduoti pinigai 2008 m. spalio mėnesio pradžioje, tačiau svarbiausia, kad ant surašyto dokumento pinigų perdavimo ar pinigų gavimo patvirtinimo užfiksuota jokia forma nėra, o taip atsitiko dėl to, kad jokių pinigų atsakovui niekas neperdavė.
7.4. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog pervedė atsakovui 5 000 Lt, tačiau iš į bylą pateikto AB „Ūkio bankas“ 2008 m. lapkričio 12 d. pranešimo kopijos matyti, kad atsakovui buvo pervesta tik 4 998 Lt suma, t. y. 2 Lt mažiau nei nurodo ieškovas.
7.5. 5 000 Lt (4 998 Lt) ieškovo buvo pervesti atsakovui tam, jog jis Danijoje išnuomotų būstą, kuriame kartu su ieškovu ketino gyventi uždarbiaudami. Minėta suma turėjo būti dalijama pusiau, t. y. ieškovo ir atsakovo įnašas į bendrą veiklą turėjo būti po 2 500 Lt, bet kadangi atsakovas tuo metu neturėjo pinigų, ieškovas 2 500 Lt atsakovui tokiu būdu paskolino. Būtent tik dėl šios dalies piniginių lėšų grąžinimo tarp jo ir ieškovo kilo šis teisminis ginčas.
7.6. 2008 m. lapkričio 12 d. ieškovo mokėjimo pranešime grafoje „Sutrumpintas įmokos, mokesčio pavadinimas“ yra nurodyta, jog tai yra pavedimas, o ne paskola. Tai leidžia spręsti, jog tarp šalių nebuvo jokių paskolinių teisinių santykių.
7.7. Ieškovas, samdydamas atsakovą ir mokėdamas jam atlyginimą, turėjo galimybę išskaičiuoti iš jam mokamo atlyginimo dalį sumos ir tokiu būdu padengti/likviduoti atsakovo turimą įsiskolinimą, todėl nesuprantama, kodėl ieškovas to nepadarė, jeigu atsakovas jam iš tiesų buvo skolingas.
7.8. Ieškovo sutuoktinė teismui nurodė skirtingą 10 000 Lt grynųjų pinigų perdavimo atsakovui vietą, t. y. ne Karklę (Klaipėdos r.), kaip nurodė ieškovas, o Gargždus.
7.9. Paskolos raštelį su įsipareigojimu iki 2009 m. sausio 30 d. ieškovui grąžinti 15 000 Lt surašė „iš draugiškumo“ – grąžinant kaip padėką ieškovui konkrečią sumą, ir čia nėra nieko keisto, nes ieškovas jam paskolino 2 500 Lt verslo Danijoje pradžiai. Verslui Danijoje nepavykus, grąžinti ar atsidėkoti ieškovui nebuvo iš ko ir už ką.
7.10. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškovui buvo skolingas tik 2 500 Lt, t. y. ½ nuo 5 000 Lt, ir kadangi atsakovas (naudodamasis L. M. banko sąskaita) ieškovui yra pervedęs 5 000 NOR (Norvegijos kronų), kas atitinka maždaug 500 Eur, pripažintina, jog atsakovas yra ieškovui skolingas tik dėl 230 Eur.
7.11. Nagrinėjamu atveju jokių paskolos santykių nebuvo, nes pinigai nebuvo perduoti. Ieškovo pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad pinigai gauti, tiktai abstrakčiai nurodoma „turiu grąžinti“. Pateiktą dokumentą galima traktuoti kaip ketinimą atlikti pinigų pervedimą ieškovui, kaip nurodė bylos nagrinėjimo teisme 2019-04-11 metu atsakovas, ateityje – iš draugiškumo, pavykus verslui ir užsidirbti pinigų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovo įvardijami liudytojai byloje dalyvavo su tikslu paaiškinti ir patvirtinti, jog jiems yra žinomas paskolos sutarties sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo faktas. Be kita ko, minėti asmenys patvirtintų, jog ieškovą ir atsakovą taip pat siejo nelegalaus darbo santykiai, t. y. jog atsakovas, nepavykus verslui Danijoje, vėliau (2011 m.) ieškovui būnant Norvegijos Karalystėje, pasikvietė jį dirbti prie vieno statybinio objekto, mokėjo nelegalų darbo užmokestį, o galiausiai už dalį darbų liko neatsiskaitęs.
8.2. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudarė paskolinių teisinių santykių tarp bylos šalių tyrimas bei vertinimas. Aplinkybės, ar ieškovas su savo sutuoktinės teta A. Š. iš tiesų sudarė paskolos sutartį dėl 10 000 Lt, nebuvo ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
8.3. Paskolos raštelis buvo surašytas vėliau nei faktiškai atsakovui perduoti 15 000 Lt. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jeigu piniginių lėšų perdavimą patvirtinantis dokumentas yra surašomas vėliau, nei faktiškai perduodamos piniginės lėšos, toks dokumentas yra negaliojantis ar negali patvirtinti tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių.
8.4. Ieškovo ieškinio vienas iš reikalavimų buvo visos paskolos sumos, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2009 m. sausio 30 d., bet gera valia negrąžino, priteisimas, o ne bankiniu pavedimu į atsakovo banko sąskaitą įneštų piniginių lėšų grąžinimas. Šalių sudaryta paskolos sutartimi, kuri įforminta atsakovo išduotu paskolos rašteliu, atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti 15 000 Lt, o ne 14 998 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovas tokios paskolos sumos priteisimo iš atsakovo ir reikalavo pareikštu ieškiniu, o teismas tokią sumą pagrįstai priteisė iš atsakovo.
8.5. Tik po to, kai byloje ieškovo atstovas pateikė teismui ir atsakovui AB „Ūkio banko“ 2008 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pranešimo kopiją, kuri patvirtina ieškovo atliktą 4 998 Lt piniginių lėšų persiuntimą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą jam jau būnant Danijoje, atsakovas byloje pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, jog esą ieškovas ir atsakovas planavo kažkokią bendrą veiklą Danijoje, dėl to ir pinigus dėjosi per pusę, t. y. ieškovas jam paskolino 2 500 Lt, o likusieji 2 500 Lt buvo paties ieškovo įnašas į bendrai planuojamą veiklą. Akivaizdu, jog toks atsakovo pozicijos dėl esminių bylos faktinių aplinkybių pokytis rodo apie atsakovo nesąžiningumą ir priesaikos byloje teismui sakyti tik tiesą sulaužymą.
8.6. 2008 m. lapkričio 12 d. ieškovas pagal atsakovo nurodymą pervedė pinigines lėšas į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, tuo tarpu paskolos sutarties sudarymą patvirtinantis paskolos raštelis atsakovo buvo išrašytas tik 2008 m. gruodžio mėnesį. Dėl nurodytos priežasties, ieškovas pavedimo metu paskirtyje ir nurodė, jog tai yra tiesiog piniginių lėšų pervedimas atsakovui. Jeigu atsakovas dar 2008 m. lapkričio 12 d. būtų išdavęs atsakovui paskolos raštelį, ieškovas mokėjimo pranešime galimai būtų nurodęs kitokią mokėjimo paskirtį. Tačiau atsakovo Lietuvos Respublikoje tuo metu nebuvo ir paskolos sutarties rašytine forma šalys neturėjo galimybės įforminti.
8.7. Nepaisant to, jog atsakovas buvo skolingas ieškovui, ieškovas galimybe vykdyti išskaitymus tuo metu nepasinaudojo, nes atsakovas vis žadėjo skolą grąžinti geruoju, prašė palaukti, nuolat skundėsi pinigų stygiumi. Tik gavęs pinigų už atliktus darbus atsakovas skųsdavęsis ieškovui, jog juos visus išleidęs. Tuo metu ieškovą ir atsakovą vis dar siejo draugiški santykiai, todėl ieškovas nedarė spaudimo. Be kita ko, nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos buvo praėję tik 3 mėnesiai. Ieškovas tikėjo, jog atsakovas galės atsiskaityti ateityje.
8.8. Ieškovo sutuoktinė nedalyvavo ieškovui perduodant 10 000 Lt atsakovui, todėl ir nurodė netikslią grynųjų pinigų perdavimo vietą. Šiuo atveju ieškovo sutuoktinė byloje tik papildomai patvirtino ginčo paskolos sutarties sudarymo dėl 15 000 Lt faktą.
8.9. Jeigu, kaip teigia atsakovas, jis norėjo ieškovui atsidėkoti „iš draugiškumo“, tai visiškai nesuprantama, kam tokiu atveju reikėjo surašyti paskolos raštelį su konkrečia pinigų sumą ir konkrečiu piniginės prievolės įvykdymo terminu.
8.10. Atsakovo nurodytas 5 000 NOR mokėjimo pranešimas, kurio patvirtintos ir į lietuvių kalbą išverstos kopijos byloje nėra, buvo atliktas kaip atsakovo dalinis atsiskaitymas už ieškovo atliktus statybos rangos darbus. Atsakovas byloje duodamas paaiškinimus neneigė, jog samdė ieškovą ir jo sūnėną statybos darbų atlikimui Norvegijos Karalystėje ir įsipareigojo mokėti už atliktus darbus sutartą atlyginimą.
8.11. Kadangi pinigų perdavimo faktą patvirtina į bylą pateiktas paties atsakovo ranka surašytas ir parašu patvirtintas paskolos raštelis, kuriame aiškiai yra užfiksuota, jog atsakovas įsipareigoja ieškovui grąžinti iki 2009 m. sausio 30 d. 15 000 Lt, o ne dovanoti šią sumą ateityje su sąlyga ar išlyga, jeigu jam Danijoje pasiseks verslas ir pavyks užsidirbti, aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą.
8.12. 1 925,38 Eur ieškovo nuostolių, patirtų dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reikalavimo tenkinimas nepriklausė nuo to, ar yra tenkinami pagrindiniai ieškinio reikalavimai, t.y. teismas turėjo pagrindą ieškovui priteisti nuostolių atlyginimą už atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, net jei reikalavimas dėl paskolos sumos priteisimo nebūtų tenkinamas, kadangi tai buvo savarankiškais reikalavimas. Kadangi atsakovas savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti naikinamas, toks atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad ieškovo J. S. pateiktame ranka rašytame rašte užfiksuota, jog atsakovas M. B. turi grąžinti ieškovui 15 000 Lt iki 2009 m. sausio 30 d. Ūkio banko pažymoje 2018-11-02 Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog 2008-11-12 ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 4 998 Lt, tą patvirtina ir prie pažymos pridėti dokumentai.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
12. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių.
14. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo nurodytas aplinkybes tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde paneigia ištirtų įrodymų visetas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant atsakovo surašytą, pasirašytą ir ieškovui perduotą „paskolos rašto“ turinį, matyti, kad jame vartojama sąvoka „grąžinti“ yra būdinga paskolos sutarčiai, jame užfiksuota atsakovo pareiga grąžinti nurodytą pinigų sumą, taip pat kita šalių sulygta sąlyga - pinigų grąžinimo terminas, todėl šios aplinkybės, ieškovo logiškas ir nuoseklus sutarties sudarymo aplinkybių paaiškinimas, nenuosekli ir nelogiška atsakovo pozicija, patvirtina atsiradusius paskolos teisinius santykius, įvykusį paskolos sutarties dalyko – pinigų – perdavimo atsakovui faktą. Kolegijos vertinimu, atsakovas tokių aplinkybių, kad jis ginčijamų 10 000 litų negavo, ir kad ieškovui pervesti 5 000 Norvegijos kronų yra ne darbo užmokestis, neįrodė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri leidžia labiau tikėti, jog 5000 Norvegijos kronų pavedimas ieškovui buvo darbo užmokesčio sumokėjimas, o ne skolos gražinimas, t. y. kad buvo pervesta ne visa 700 Eur (o tik 500 Eur) kaip atsakovo nurodoma gražintina suma nuo 5 000 litų, o tik apie 500 Eur suma, be to, atsakovas nepaaiškino, kodėl nepervedė visos jo pripažįstamos 700 Eur skolos, kas dirbančiam užsienyje asmeniui nėra didelė suma, o ir likusią 200 Eur dalį pravedė praėjus beveik 10 metų. Šios pirmosios instancijos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties sudarymo faktas fiksuojamas CK 6.871 straipsnyje nurodytame dokumente – paskolos sutartyje ar paskolos raštelyje. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra reikšmingas paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad paskolos raštelyje nėra nurodyta, jog ieškovas jam perdavė pinigus, o jis juos gavo. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog tai, kad paskolos raštelyje nėra nurodyta, jog ieškovas atsakovui perdavė pinigus, o atsakovas juos gavo, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas šių pinigų negavo. Svarbu tai, kad paskolos raštelis yra surašytas atsakovo ranka ir jo pasirašytas bei jame nurodytas atsakovo asmens kodas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šiame skolos raštelyje yra pakankamai aiškiai atspindėtas pinigų perdavimo faktas, analizavo aplinkybes, kad pats raštelis (visas) yra surašytas atsakovo ranka ir jo pasirašytas, ko neginčija pats atsakovas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovas gavo paskolos raštelyje nurodytą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskolos raštelyje paties atsakovo ranka parašyta formuluotė „turiu grąžinti“, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus – AB „Ūkio banko“ 2008 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pranešimo kopiją, kuri patvirtina ieškovo atliktą 4 998 Lt piniginių lėšų persiuntimą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, šalių bei liudytojų paaiškinimus, suponuoja pinigų gavimo faktą. Be to, sutiktina ir su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad tai, jog paskolos raštelis buvo surašytas vėliau nei faktiškai atsakovui perduoti 15 000 Lt, nereiškia, kad paskolos raštelis yra negaliojantis ar negali patvirtinti tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad 5 000 Lt (4 998,00 Lt) ieškovo buvo pervesti atsakovui tam, jog jis Danijoje išnuomotų būstą, kuriame kartu su ieškovu ketino gyventi uždarbiaudami.
18. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybes analizavo ir vertino juos ieškovo naudai, kadangi ieškovo paaiškinimai buvo nuoseklūs. Tuo tarpu apelianto paaiškinimai buvo prieštaringi. Iš pradžių atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį teigė, kad tarp šalių nėra susiklosčiusių paskolinių santykių, kadangi atsakovas tik ketino sudaryti paskolos sutartį, nes galvojo, jog jam bus reikalingos lėšos verslo pradžiai Danijoje. Atsakovas pažymėjo, kad jis nenorėjo tokių pinigų lėšų vežtis kartu į šalį, kurioje nebuvo tvirtai ir saugiai įsitvirtinęs, todėl nusprendė, jog pirmiausiai reikia surašyti paskolos raštelį, kad vien dėl jo sudarymo negrįžti į Lietuvą ir esant reikalui jo pagrindu skolintis bankiniu pavedimu. Atsakovas su ieškovu sutarė, kad atsakovas surašo paskolos sutartį, pagal kurią tiek ieškovas, tiek atsakovas įsipareigojo ateityje sudaryti paskolinius santykius, kuomet paskolos davėjas įsipareigojo turėti ir esant poreikiui paskolinti tokią pinigų sumą atsakovui, o pastarasis grąžinti pasiskolintą sumą esant pinigų perdavimui. Pinigų perdavimas buvo numatytas tiek grynaisiais, tiek ir bankiniu pavedimu. Atsakovas taip pat teigė, kad jam nepavykus pradėti statybų verslo, poreikio skolintis piniginių lėšų taip ir neiškilo, t. y. atsakovas nesiskolino nei grynaisiais, nei bankiniu pavedimu piniginių lėšų iš ieškovo. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas tik po to, kai byloje ieškovo atstovas pateikė teismui ir atsakovui AB „Ūkio bankas“ 2008 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pranešimo kopiją, kuri patvirtina ieškovo atliktą 4 998 Lt piniginių lėšų persiuntimą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą jam jau būnant Danijoje, atsakovas byloje pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, jog esą ieškovas ir atsakovas planavo kažkokią bendrą veiklą Danijoje, t. y. ieškovas jam paskolino 2 500 Lt, o likusieji 2 500 Lt buvo paties ieškovo įnašas į bendrai planuojamą veiklą.
19. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybių vertinimas, atsižvelgiant į atsakovo prieštaringus paaiškinimus, laikytinas tinkamu, nepažeidžiančiu įrodymų vertinimo taisyklių.
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumai dėl pinigų perdavimo fakto. Pažymėtina, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticija Nr. 16034/90); mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (peticija Nr. 20772/92); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
21. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 600 Eur bylinėjimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.