- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2-97-635/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01728-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- M. B.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui M. B., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu bei teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovo 4344,30 Eur paskolos, 1086,07 Eur priskaičiuotų palūkanų, nuo priteistos sumos 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su atsakovo veiksmais piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje - spalio mėnesio pradžioje (tikslios datos nepamena) atsakovui paskolino 10 000 Lt (šiuo metu 2896,20 Eur) verslui pradėti. Po vienos ar dviejų savaičių atsakovas susisiekė su ieškovu ir paprašė papildomai paskolinti 5000,00 Lt (šiuo metu 1448,10 Eur ), kuriuos atsakovas žadėjo grąžinti kartu su kitais paskolintais pinigais ne vėliau kaip iki 2009-01-30. Kadangi ieškovas buvo suinteresuotas, kad atsakovas pradėtų verslą Danijoje ir jis gautų pas jį darbą, sutiko paskolinti papildomus 5000 Lt ir šiuos pinigus ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą tuo metu veikusioje akcinėje bendrovėje „Ūkio bankas“. 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje – lapkričio mėnesio pradžioje, atsakovas išsikvietė ieškovą atvykti į Daniją, kur jam buvo pažadėtas darbas. Neatsiradus darbui, ieškovas atsakovo paprašė, jog jų paskolos teisiniai santykiai, iki tol buvę pagrįsti tik žodinių susitarimų pagrindu, būtų įforminti raštu, o rašytiniame dokumente būtų užfiksuota ne tik visa atsakovo iš ieškovo pasiskolinta pinigų suma, bet ir sutartas paskolos grąžinimo terminas. 2008 m. lapkričio mėn. pabaigoje ieškovo prašymu atsakovas surašė paskolos raštelį, kuriame yra užfiksuota ieškovo atsakovui pasiskolinta bendra pinigų suma, kurią atsakovas gavo ir įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2009-01-30, tačiau atsakovas skolos iki sutartos datos negrąžino. Po paskolos suteikimo, ieškovas su atsakovu kartu dirbo Lietuvoje bei užsienyje: Lietuvoje atsakovas dirbo pas jį, užsienyje ieškovas pas atsakovo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovui dirbant pas jį, atsakovas vis žadėjo grąžinti skolą, o iš uždarbio skolos neišskaitė, nes šis nuolatos guodėsi, kad trūksta pinigų. Kai dirbo pas atsakovą, atsakovas jam mokėjo už darbą. Atsakovo giminaičio pervesti 5000 Norvegijos kronų (apie 500 eurų) yra atsakovo jam sumokėtas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir jokių pinigų iš ieškovo negavo. Raštelį dėl grąžintinų pinigų surašė, nes planavo skolintis, tačiau nepavykus verslui, pinigų skolintis nebereikėjo. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pirmas jo atstovas jį neteisingai suprato, todėl atsiliepime į ieškinį nurodė nevisiškai teisingas aplinkybes, dėl šios priežasties pakeitė atstovą, su ieškiniu sutiko iš dalies ir pripažino, kad pavedimu gavo iš ieškovo pinigus – apie 5000 litų, tačiau tai nebuvo paskola, o tik gauti ieškovo pinigai bendram verslui, kurių dalį 5000 Norvegijos kronų (500 eurų), jis grąžino ir dar ieškovui turi gražinti apie 200 Eur. Gautus iš ieškovo 5000 litų panaudojo namo nuomai Danijoje, kitoms išlaidos. Atsakovas neigė gavęs iš ieškovo 10000 litų grynaisiais. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad minėtą skolos raštą surašė Danijoje paprašytas ieškovo, kad šis galėtų pasiteisinti sutuoktinei, o verslo sėkmės atveju jis būtų ieškovui davęs pinigų iš draugiškumo, tačiau dėl kokios priežasties surašė skolos raštą, aiškiai nenurodė. Pripažino, kad jis samdė ieškovą darbams ir jam mokėjo darbo užmokestį įvairiais būdais grynais ir pavedimais.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojai ieškovo sutuoktinė N. S., sūnėnas R. S. patvirtino, kad jiems iš ieškovo žinoma, kad ieškovas atsakovui skolino pinigus ir jų nėra grąžinęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovo pateiktame ranka rašytame rašte užfiksuota, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui 15000 litų iki 2009 m. sausio 30 d. (e-bylos 6 lapas ). Ūkio banko pažymoje 2018-11-02 Nr. 240-01-112 nurodyta, kad 2008-11-12 ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 4998 litus, tai patvirtina ir prie pažymos pridėti dokumentai (e-bylos 43, 44, 45 lapai).
Ieškovo teigimu, jis per keletą kartą pagal žodinį susitarimą su atsakovu, pastarajam paskolino nurodytą sumą – 10000 litų perdavė grynaisiais, 4998 litų pervedė bankiniu pavedimu ir vėliau paprašė, kad šis tai patvirtintų raštu, ką atsakovas ir padarė surašydamas minėtą skolos raštą.
Atsakovas neginčija, kad tokį raštą surašė ir pripažino gavęs iš ieškovo 5000 litų, pervestus bankiniu pavedimu, atsakovo teigimu, bendram verslui ir neigė gavęs iš ieškovo 10000 litų grynaisiais. Savo ranka surašytą raštą atsakovas pirminiame atsiliepime į ieškinį aiškino kaip ketinimą sudaryti paskolos sutartį verslui pradėti, o šiam nepavykus, jokie pinigai perduoti taip ir nebuvo. Tik ieškovui pateikus banko dokumentus dėl ieškovo atsakovui pervestų 5000 litų, atsakovas pripažino šią dalį pinigų gavęs ir teismo posėdžio metu teigė, kad minėtą skolos raštą surašė paprašytas ieškovo, kad šis galėtų pasiteisinti sutuoktinei, o verslo sėkmės atveju jis būtų ieškovui davęs pinigų be priežasties „iš draugiškumo“. Atsakovas nurodė, kad atsiliepime į ieškinį nurodytos netikslios aplinkybės, nes jis nesusikalbėjo su savo atstovu, todėl jį ir pakeitė. Teismo posėdžio metu 5000 litų gavimą atsakovas aiškino ne kaip paskolą, o kaip pinigus, skirtus jų bendram verslui, kuris nepavyko ir teigė, kad jam priklausančią dalį pusė sumos, tai yra 2500 litų jis turi grąžinti ieškovui ir dalį apie 500 Eur (5000 Norvegijos kronų), jis atsakovui grąžino, todėl turi grąžinti ieškovui dar apie 200 Eur. Ieškovas neginčijo, kad iš atsakovo gavo nurodytus 5000 Norvegijos kronų, tačiau teigė, kad tai darbo užmokesčio skola, o ne skolos grąžinimas. Tai, kad šalis siejo darbo santykiai, pripažino ir atsakovas.
Byloje ginčas kilo dėl sutartinių paskolos santykių.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduota kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolai, kaip realinei sutarčiai, pinigų arba daiktų perdavimas yra reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Įstatyme paskolos gavėjui suteikta teisė ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo ar gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).
Vertinant atsakovo surašytą, pasirašytą ir ieškovui perduotą „paskolos rašto“ turinį matyti, kad jame vartojama sąvoka „grąžinti“ yra būdinga paskolos sutarčiai, jame užfiksuota atsakovo pareiga grąžinti nurodytą pinigų sumą, taip pat kita šalių sulygta sąlyga - pinigų grąžinimo terminas, todėl šios aplinkybės, ieškovo logiškas ir nuoseklus sutarties sudarymo aplinkybių paaiškinimas, nenuosekli ir nelogiška atsakovo pozicija, patvirtina atsiradusius paskolos teisinius santykius, įvykusį paskolos sutarties dalyko – pinigų – perdavimo jam faktą. Šiuo nagrinėjamu atveju, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą. Atsakovas tokios aplinkybės, kad ginčijamų 10000 litų jis negavo ir tai, kad ieškovui pervesti 5000 Norvegijos kronų yra ne darbo užmokestis, neįrodė. Aplinkybė, kad buvo pervesta ne visa kaip atsakovo nurodoma gražintina suma nuo 5000 litų, kas sudarytų apie 700 Eur, o tik apie 500 Eur ir atsakovo pripažįstamos skolos likutis yra tik apie 200 Eur, kas užsienyje dirbančiam atsakovui neturėtų sudaryt didelių finansinių sunkumų, taip pat tai, kad atsakovas nepaaiškino kodėl nepravedė visos jo pripažįstamos skolos ir dalį pravedė praėjus beveik 10 metų, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog 5000 Norvegijos kronų pavedimas ieškovui buvo darbo užmokesčio sumokėjimas, o ne skolos gražinimas. Paskolos raštelio buvimas pas ieškovą taip pat patvirtina, kad atsakovas skolos ieškovui nėra grąžinęs. Liudytojai ieškovo sutuoktinė N. S., sūnėnas R. S. parodė, kad iš ieškovo žino apie atsakovo skolą ieškovui. Nors liudytojai yra artimi ieškovo giminaičiai ir gali būti tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, teismas mano, kad ir be minėtų liudytojų parodymų, byloje pakanka įrodymų ieškovo pareikštam reikalavimui pagrįsti.
Dėl palūkanų
CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Šalių nesieja giminystės ar verslo ryšiai, kitokie prievoliniai santykiai, atsakovas daugiau kaip 5 metus, jau pasibaigus paskolos terminui, naudojosi ieškovo pinigais, todėl jam neįvykdžius prievolės ir nepaneigus preziumuojamos aplinkybės dėl paskolos sutarties atlygintinumo, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslus, šalių tarpusavio santykius, pripažintina, kad šalių sudaryta paskolos sutartis atlygintinė ir priteistina kartu su negrąžinta paskola.
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4344,30 Eur paskolos, 1086,07 Eur priskaičiuotų palūkanų už 5 metus (CK 1. 125str. 9 d., 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.210 str. 1d., 6.256 str. 2 d.,6, 260 str. 1d., 6.261 str., 6.874 str.).
Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3590,38 Eur patirtų nuostolių dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atlyginimo: kelionės išlaidas į teismo posėdį bei negautas pajamas darbe dėl dalyvavimo teismo posėdyje.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
CPK 7, 8 str. įpareigoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai
2019 m. kovo 14 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo nutartimi atsakovui neskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir konstatuotas netinkamas atsakovo elgesys piktnaudžiaujant savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir duoti savo paaiškinimus, nesavalaikiai pranešant apie prašomus atidėti teismo posėdžius, dėl ko ieškovas patyrė prašomus priteisti nuostolius.
Nustatyta, kad byloje buvo skirti teismo posėdžiai: 2018 m. lapkričio 19 d. atidėtas atsakovo atstovui pateikus prašymą dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje, 2018 m. gruodžio 5 d. atidėtas pagal atsakovo prašymą dėl galimybės susirasti kitą atstovą, 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. kovo 12 d. bylos nagrinėjimas buvo nebaigtas dėl atsakovo, pageidaujančio pačiam duoti paaiškinimus. Atsakovas savo prašymus atidėti teismo posėdį ir apie neatvykimą į teismo posėdį, pranešė prieš pat teismo posėdžius, nebesant galimybės ieškovui atšaukti savo suplanuotą kelionę į teismo posėdį iš savo darbo vietos užsienyje. Atsakovas savo neatvykimą į teismo posėdžius motyvavo tuo, kad atvykti negalėjo dėl darbinių funkcijų (atsakovas nurodė, kad dirba užsienyje). Įrodymų apie tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir apie tai, kad būtent dėl darbo negalėjo atvykti į iš anksto paskirtus ir suderintus teismo posėdžius, atsakovas nepateikė. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsakovo elgesį, teismas konstatuoja, kad atsakovas, neatvykdamas į teismo posėdį ir savalaikiai nepranešdamas apie savo neatvykimą, savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, piktnaudžiavo ir taip veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti – kelionės išlaidas bei dalį prarastų negautų pajamų. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais vertinant tai, kad ieškovo prašomas priteisti negautas pajamas sudaro daugiau darbo dienų, nei reikalinga atvykti į teismo posėdį ir dalyvauti jame, o ieškovas negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita turėdamas papildomas apmokėtas poilsio dienas, nuostoliai mažintini priteisiant negautas pajamas už tris darbo dienas, reikalingas atvykti į teismo posėdį, dalyvauti jame ir grįžti į darbo vietą. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus kelionės išlaidas sudaro 260,38 Eur (2018 m. gruodžio 5 d - 51 ,17 Eur+ 2019 m. vasario 1 d. - 34,35 Eur+2019 m. kovo 12 d - 72,15Eur+2019 m. balandžio 10 d. -102,71 Eur), vienos ieškovo darbo dienos vidutinės pajamos yra 185 Eur, todėl negautos pajamos už tris teismo posėdžius po tris darbo dienas yra 1665 Eur (3 teismo posėdžiai x 3 darbo dienos x185 Eur darbo užmokestis = 1665 Eur). Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovui priteistina 1925, 38 Eur nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos 2060,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (1938,10 Eur už advokato teisinę pagalbą, 122 Eur žyminis mokestis) (CPK 79 str., 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4344,30 Eur negrąžintos paskolos, 1086,07 Eur palūkanų, 1925, 38 Eur nuostolių atlyginimo, nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2060,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.