Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui M. B., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduota kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolai, kaip realinei sutarčiai, pinigų arba daiktų perdavimas yra reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Įstatyme paskolos gavėjui suteikta teisė ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo ar gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Vertinant atsakovo surašytą, pasirašytą ir ieškovui perduotą „paskolos rašto“ turinį matyti, kad jame vartojama sąvoka „grąžinti“ yra būdinga paskolos sutarčiai, jame užfiksuota atsakovo pareiga grąžinti nurodytą pinigų sumą, taip pat kita šalių sulygta sąlyga - pinigų grąžinimo terminas, todėl šios aplinkybės, ieškovo logiškas ir nuoseklus sutarties sudarymo aplinkybių paaiškinimas, nenuosekli ir nelogiška atsakovo pozicija, patvirtina atsiradusius paskolos teisinius santykius, įvykusį paskolos sutarties dalyko – pinigų – perdavimo jam faktą. Šiuo nagrinėjamu atveju, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą. Atsakovas tokios aplinkybės, kad ginčijamų 10000 litų jis negavo ir tai, kad ieškovui pervesti 5000 Norvegijos kronų yra ne darbo užmokestis, neįrodė. Aplinkybė, kad buvo pervesta ne visa kaip atsakovo nurodoma gražintina suma nuo 5000 litų, kas sudarytų apie 700 Eur, o tik apie 500 Eur ir atsakovo pripažįstamos skolos likutis yra tik apie 200 Eur, kas užsienyje dirbančiam atsakovui neturėtų sudaryt didelių finansinių sunkumų, taip pat tai, kad atsakovas nepaaiškino kodėl nepravedė visos jo pripažįstamos skolos ir dalį pravedė praėjus beveik 10 metų, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog 5000 Norvegijos kronų pavedimas ieškovui buvo darbo užmokesčio sumokėjimas, o ne skolos gražinimas. Paskolos raštelio buvimas pas ieškovą taip pat patvirtina, kad atsakovas skolos ieškovui nėra grąžinęs. Liudytojai ieškovo sutuoktinė N. S., sūnėnas R. S. parodė, kad iš ieškovo žino apie atsakovo skolą ieškovui. Nors liudytojai yra artimi ieškovo giminaičiai ir gali būti tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, teismas mano, kad ir be minėtų liudytojų parodymų, byloje pakanka įrodymų ieškovo pareikštam reikalavimui pagrįsti.

Dėl palūkanų

CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Šalių nesieja giminystės ar verslo ryšiai, kitokie prievoliniai santykiai, atsakovas daugiau kaip 5 metus, jau pasibaigus paskolos terminui, naudojosi ieškovo pinigais, todėl jam neįvykdžius prievolės ir nepaneigus preziumuojamos aplinkybės dėl paskolos sutarties atlygintinumo, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslus, šalių tarpusavio santykius, pripažintina, kad šalių sudaryta paskolos sutartis atlygintinė ir priteistina kartu su negrąžinta paskola.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4344,30 Eur paskolos, 1086,07 Eur priskaičiuotų palūkanų už 5 metus (CK 1. 125str. 9 d., 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.210 str. 1d., 6.256 str. 2 d.,6, 260 str. 1d., 6.261 str., 6.874 str.).

Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3590,38 Eur patirtų nuostolių dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atlyginimo: kelionės išlaidas į teismo posėdį bei negautas pajamas darbe dėl dalyvavimo teismo posėdyje.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

CPK 7, 8 str. įpareigoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai

2019 m. kovo 14 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo nutartimi atsakovui neskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir konstatuotas netinkamas atsakovo elgesys piktnaudžiaujant savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir duoti savo paaiškinimus, nesavalaikiai pranešant apie prašomus atidėti teismo posėdžius, dėl ko ieškovas patyrė prašomus priteisti nuostolius.

Nustatyta, kad byloje buvo skirti teismo posėdžiai: 2018 m. lapkričio 19 d. atidėtas atsakovo atstovui pateikus prašymą dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje, 2018 m. gruodžio 5 d. atidėtas pagal atsakovo prašymą dėl galimybės susirasti kitą atstovą, 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. kovo 12 d. bylos nagrinėjimas buvo nebaigtas dėl atsakovo, pageidaujančio pačiam duoti paaiškinimus. Atsakovas savo prašymus atidėti teismo posėdį ir apie neatvykimą į teismo posėdį, pranešė prieš pat teismo posėdžius, nebesant galimybės ieškovui atšaukti savo suplanuotą kelionę į teismo posėdį iš savo darbo vietos užsienyje. Atsakovas savo neatvykimą į teismo posėdžius motyvavo tuo, kad atvykti negalėjo dėl darbinių funkcijų (atsakovas nurodė, kad dirba užsienyje). Įrodymų apie tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir apie tai, kad būtent dėl darbo negalėjo atvykti į iš anksto paskirtus ir suderintus teismo posėdžius, atsakovas nepateikė. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsakovo elgesį, teismas konstatuoja, kad atsakovas, neatvykdamas į teismo posėdį ir savalaikiai nepranešdamas apie savo neatvykimą, savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, piktnaudžiavo ir taip veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti – kelionės išlaidas bei dalį prarastų negautų pajamų. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais vertinant tai, kad ieškovo prašomas priteisti negautas pajamas sudaro daugiau darbo dienų, nei reikalinga atvykti į teismo posėdį ir dalyvauti jame, o ieškovas negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita turėdamas papildomas apmokėtas poilsio dienas, nuostoliai mažintini priteisiant negautas pajamas už tris darbo dienas, reikalingas atvykti į teismo posėdį, dalyvauti jame ir grįžti į darbo vietą. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus kelionės išlaidas sudaro 260,38 Eur (2018 m. gruodžio 5 d - 51 ,17 Eur+ 2019 m. vasario 1 d. - 34,35 Eur+2019 m. kovo 12 d - 72,15Eur+2019 m. balandžio 10 d. -102,71 Eur), vienos ieškovo darbo dienos vidutinės pajamos yra 185 Eur, todėl negautos pajamos už tris teismo posėdžius po tris darbo dienas yra 1665 Eur (3 teismo posėdžiai x 3 darbo dienos x185 Eur darbo užmokestis = 1665 Eur). Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovui priteistina 1925, 38 Eur nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos 2060,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (1938,10 Eur už advokato teisinę pagalbą, 122 Eur žyminis mokestis) (CPK 79 str., 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4344,30 Eur negrąžintos paskolos, 1086,07 Eur palūkanų, 1925, 38 Eur nuostolių atlyginimo, nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2060,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.