Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-243-431/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl apžiūros akto ir komisijos nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė Enefit.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.7. Tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir jų pagrįstumui įvertinti buvo remiamasi tais pačiais nustatytais faktais bei išnagrinėtomis aplinkybėmis. Teisinį pagrindą žalai atlyginti sudaro ne neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymas, t. y. faktinių aplinkybių įforminimas, o susiklostę sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, pasireiškiantys civilinės atsakomybės buvimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas – suvartoto elektros energijos kiekio apskaitos lentelė už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. yra susijęs su bylos esme, todėl gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui. Pateiktas naujas įrodymas, atsižvelgus į jo pateikimo procese stadiją (kartu su apeliaciniu skundu) ir apimtį, neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, todėl pateiktas įrodymas priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Ieškovė turėjo galimybę pasisakyti dėl šio įrodymo priėmimo ir jo turinio vertinimo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

27. Nagrinėjamu atveju būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė iš esmės grindžia netinkamu (nepakankamu) pirmosios instancijos teismo bylos faktinių aplinkybių ištyrimu. Tačiau vien šie argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad visus rašytinius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, atitinkamai galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas ar netinkamai įvertintas aplinkybes, susijusias su Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatų taikymu ir civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, apeliantė turėjo galimybę detaliai aptarti (tą iš dalies ir padarė) savo apeliaciniame skunde. Taigi apeliantė, prašydama žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė, tokių aplinkybių, kurių iš esmės nebūtų galima tinkamai nustatyti rašytinio proceso tvarka.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

28. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis).

29. CK 6.387 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo pareigas, susijusias su įrenginių priežiūra, 1 dalyje nustatyta, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.

30. Elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais, tinklų operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Taisyklių (redakcija, galiojusi elektros energijos naudojimo pažeidimų nustatymo, aktų surašymo metu, nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d.), kurių nuostatos privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams, 8 punkte pateikta neteisėto elektros energijos vartojimo apibrėžtis. Tai elektros energijos vartojimas, kai, be kita ko, įrodoma, kad elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos elementas paveiktas taip, kad tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti (paveikta sukuriant išorinį magnetinį lauką, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukti atgal ar stabdyti specialiaisiais prietaisais, falsifikuoti elektros apskaitos prietaisai, matavimo transformatoriai, elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.

31. Pagal Taisyklių nuostatas operatoriui, be kitų, priskirta pareiga diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius (49.3 punktas); informuoti vartotoją apie pastebėtus gedimus, nelaimingus atsitikimus, įvykusius vartotojo elektros įrenginiuose (49.10 punktas). Vartotojui Taisyklėse taip pat nustatytos pareigos: jis privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus (56.2 punktas); kai tik paaiškėja, nedelsiant informuoti operatorių apie: visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą; operatoriaus elektros įrenginių, esančių vartotojo patalpose ar teritorijoje, gedimus (56.13.1, 56.13.3 punktai); atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (56.15 punktas).

32. Jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei plombų, uždėtų Taisyklių 72, 73 ir (ar) 74 punktuose nurodytose vietose, periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojas ir vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai ir kiti teisėti objekto naudotojai (Taisyklių 76 punktas).

33. Elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokiam vartotojui taikomos ir kitos atitinkamos Taisyklių nuostatos (Taisyklių 79 punktas).

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad energijos tiekėjas (operatorius) ir vartotojas turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014).

35. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

36. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto.

37. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakanka nustatyti, kad elektros energija buvo abonento vartojama, esant sugadintiems apskaitos prietaisams ar apskaitos schemos elementams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, kt.).

38. Apeliaciniu skundu ginčijamos neteisėtų veiksmų ir kaltės sąlygos, būtinos atsakovės civilinės atsakomybės nustatymui. Apeliantė nurodo, kad iš į bylą pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė atliko kažkokius veiksmus, kuriais sukūrė išorinį magnetinį lauką, sustabdžiusį elektros energijos skaitiklio veikimą. Atsakovės teigimu, nėra ir negali būti konstatuota, kad būtent atsakovė (atsakovės darbuotojai), o ne kiti asmenys, atliko veiksmus, dėl kurių buvo sustabdytas elektros energijos skaitiklio veikimas, todėl nesant įrodytų neteisėtų atsakovės veiksmų, atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje cituojamą kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, nei nurodo apeliantė, tokio pobūdžio civilinėse bylose nėra būtina nustatyti, ar vartotojas asmeniškai yra atsakingas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo (jo paveikimo). Šiuo atveju užtenka nustatyti elektros energijos vartojimo, esant sugadintam (paveiktam) apskaitos prietaisui, faktą ir aplinkybę, kad vartotojas neužtikrino jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumo, tinkamo naudojimosi jais, pažeidė pareigą nedelsiant informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan.

40. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog atsakovė naudojo elektros energiją tuo metu, kai elektros apskaitos prietaisas nefiksavo vartojamos elektros energijos dėl jam daromo išorinio poveikio. Šį faktą pagrindžia 2017 m. rugpjūčio 2 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, fotonuotraukos, apskaitos prietaiso automatizuotos apskaitos sistemos duomenų išrašai, 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 11 d. teismo skirtų ekspertizių aktai.

41. Remiantis šiais įrodymais ir šalių (jų atstovų) paaiškinimais byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės darbuotojams tikrinant transformatorinę, esančią atsakovei priklausančiame objekte (siurblinėje) (duomenys neskelbtini), ant elektros skaitiklio gaubto ties indikaciniu ekranu rastas magnetas, kuris įvyniotas į audinį. Dėl uždėto magneto skaitiklis visiškai nefiksavo naudojamos elektros energijos (rodė nulinį suvartojimą), nepaisant to, jog kiekvienoje iš trijų fazių buvo naudojama virš 300 A (amperų) srovė. Pirmosios instancijos teismui paskyrus ekspertizę, ekspertai N. K. ir J. M. nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros metu ant apskaitos skaitiklio rastas daiktas yra Neodimio magnetas, turintis stiprų (0,388 Teslos) magnetinį lauką. Atsakovės objekte sumontuotas ir tyrimui pateiktas EPQM tipo apskaitos skaitiklis turi magnetinio lauko jutiklį (Holo efekto sensorių), kuris fiksuoja magnetinio (iki 0,045 Teslos) lauko poveikių bendrą trukmę, įsimena poveikių skaičių ir paskutinio poveikio pabaigos datą ir laiką. Tačiau kai skaitiklį veikiantis magnetinis laukas yra ypač stiprus, t. y. toks, kokį skleidžia tiriamas Neodimio magnetas, skaitiklis išsijungia. Tokiu atveju skaitiklis savo atmintyje užregistruoja įtampos dingimą, bet ne magnetinio lauko poveikį, nors realiai įtampa elektros tinkle egzistuoja. Išsijungus skaitikliui, elektros energija toliau gali tekėti skaitiklio srovės grandinėmis vartotojui, bet skaitiklis jau nebeskaičiuoja vartojamos elektros energijos. Pašalinus magnetinį lauką (nuėmus magnetą), skaitiklis įsijungia ir pradeda matuoti elektros energiją savo tikslumo klasės ribose. Tinkamai veikiant skaitikliui, kai vartotojo apkrova naudoja elektros energiją, skaitiklis negali fiksuoti įtampos lygios nuliui, kadangi be įtampos bent vienoje fazėje netekėtų elektros srovė ir neveiktų vartotojo įrenginiai. Kai įtampa visose fazėse lygi nuliui, t. y. įtampos tinkle nėra, apkrovos grandinėse neteka elektros srovė, neteikiama elektros energija ir neveikia pats skaitiklis. Nurodytos išvados pagrįstos ekspertų atliktais bandymais su atsakovės objekte buvusiu ir apžiūros metu paimtu skaitikliu ir magnetu.

42. Iš byloje esančių atsakovės apskaitos prietaiso automatizuotos apskaitos sistemos duomenų išrašų, t. y. vidutinės suteiktos galios išrašų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ir maitinimo dingimų pranešimų išrašų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2017 m. liepos 31 d. matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. (kai buvo nustatytas pažeidimas) tam tikrais laiko intervalais (pavyzdžiui, nuo 17 val. iki 6 val., paromis ar mėnesiais) objekte sumontuotas elektros energijos skaitiklis visiškai nefiksavo naudojamos elektros energijos, t. y. skaitiklis užfiksavo nulinę atsakovei teikiamą vidutinę galią (įtampą). Kaip nurodė ekspertai, tinkle esant elektros srovei, skaitiklis iš esmės negali fiksuoti įtampos lygios nuliui. Šią aplinkybę patvirtina tie patys apskaitos sistemos duomenų išrašai, pagal kuriuos nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. (nuo pažeidimo pašalinimo) atsakovės apskaitoje niekada nebuvo fiksuota nulinė galia (įtampa). Taigi byloje esanti įrodymų visuma patvirtina neteisėtą elektros energijos naudojimo faktą. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytų įrodymų nepaneigė, savo apeliaciniame skunde taip pat nepateikė esminių motyvų, kurie leistų abejoti šių įrodymų patikimumu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

43. Nepaisant to, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrindžia, kad būtent atsakovė (atsakovės darbuotojai), o ne kiti asmenys, atliko veiksmus, dėl kurių buvo sustabdytas elektros energijos skaitiklio veikimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės veiksmų neteisėtumą. Be šioje byloje nustatyto elektros energijos naudojimo, esant magnetiniu lauku paveiktam apskaitos prietaisui, fakto, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ir pareigos informuoti operatorių (ieškovę) apie apskaitos prietaiso netinkamą veikimą, t. y. duomenų nefiksavimą. Minėti apskaitos įrašai patvirtina, kad elektros energija be apskaitos buvo naudojama net kelis mėnesius be pertraukos (pavyzdžiui, nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. liepos 11 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nurodytu laiku buvo sustabdžiusi savo veiklą ir (ar) tokį ilgą laiko tarpą buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas atsakovei. Taigi atsakovė, atsiskaitydama už sunaudotą elektros energiją ir už jos persiuntimo paslaugas su elektros energijos tiekėju ir operatore, suprato (turėjo suprasti), kad apskaitos prietaisas net kelis mėnesius visiškai nefiksavo elektros suvartojimo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovę apie sutrikimus. Tokia pareiga nustatyta ne tik šios nutarties 31 punkte nurodytose Taisyklėse, bet ir šalių sudarytos 2013 m. sausio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutarties 10.10 punkte.

44. Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia sutikti su skundo argumentais, kad tretieji asmenys, nesusiję su atsakovės veikla, galėjo atlikti veiksmus, dėl kurių buvo sustabdytas elektros energijos skaitiklio veikimas. Kaip nustatyta, elektros skaitiklio veikimas magnetu buvo stabdomas kelerius metus, veiksmas buvo atliekamas reguliariai (kiekvieną dieną tam tikromis paros valandomis, paromis ar mėnesiais), t. y. magnetas šimtus kartų buvo uždėtas ant ir nuimtas nuo skaitiklio, kuris buvo užrakintoje elektros skydinėje, naudą iš neteisėto veiksmo gavo tik atsakovė. Taigi logiškai vertinant šias aplinkybes, turtinės naudos ar atskiro nurodymo iš atsakovės negavę tretieji asmenys, vien savo iniciatyva tokio dažno veiksmo nebūtų atlikę. Taigi byloje buvo įrodytas ir skundo argumentais nepaneigtas atsakovės veiksmų neteisėtumas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pažeidė Taisyklių 49.3 punkte nustatytą pareigą prižiūrėti jai priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Priešingai, ieškovė, atlikdama minėtą funkciją – vykdydama nuostolingų elektros linijų sekimą, nustatė atsakovės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas taisyklių punktas, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, nenumato nuolatinės visų vartotojų priežiūros, juolab nuolatinė priežiūra, įvertinus ieškovės veiklos teritoriją ir vartotojų skaičių, būtų sunkiai įgyvendinama.

46. Minėta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju taikoma elektros energijos vartotojo kaltės prezumpcija, būtent vartotojui tenka įrodinėjimo pareiga, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės (žr. šios nutarties 35 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovė neturėjo galimybės vykdyti savo pareigas – pranešti ieškovei apie netinkamai veikiantį ir elektros energijos nefiksuojantį apskaitos prietaisą. Nors atsakovė siekė įrodyti, kad tretieji asmenys galėjo atlikti veiksmus, dėl kurių buvo sustabdytas elektros energijos skaitiklio veikimas, t. y. pateikė į bylą įrodymus apie jos veiklos teritorijoje padarytus administracinius nusižengimus, tačiau nurodyti nusižengimai (alkoholinių gėrimų vartojimas įmonės teritorijoje ir kiti panašūs viešosios tvarkos pažeidimai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nėra susiję su elektros energijos apskaitos sutrikdymu, be to yra pavieniai. Sutiktina ir su ieškovės argumentais, kad atsakovė tinkamai saugo savo teritoriją (stebi vaizdo kameromis), operatyviai reaguoja į kitų asmenų neteisėtus veiksmus pranešdama policijai, todėl atsakovės teiginiai, jog kažkas be jos žinios teritorijoje galėjo pakeisti apskaitos skydo spyną ir nuolatos ant skaitiklio uždėti, o po to nuimti magnetą, yra tik gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti atsakomybės.

Dėl priteistinos žalos dydžio

47. Žala – viena civilinės atsakomybės sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).

49. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo, sprendžiant dėl žalos dydžio vadovaujamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, taip pat išaiškinta, jog Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

50. Konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto praradimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo, pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Taigi operatoriaus teisėtas interesas gauti vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekio visišką atlyginimą teismo apsaugotinas. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimas turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita. Kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip operatoriui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 57–61 punktai; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 57–61 punktai).

52. Pagal Taisyklių nuostatas, operatoriui radus vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas; sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos, nutrauktos ar suklastotos elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 72–74 punktuose, plombos; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti) arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, arba nustačius kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojo darbo valandų, o tuo atveju, jei vartotojo elektros imtuvų veikimo laikas ilgesnis nei vartotojo darbo laikas – vartotojo elektros imtuvų veikimo valandų skaičių (131.18 punktas); perskaičiuojamas laikotarpis nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens paskutinės apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnis kaip 1 (vieneri) metai (131.19 punktas); kai nustatoma, kad siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti kitaip, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.), elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę Taisyklių 131.18 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami) (Taisyklių 131.20 punktas).

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės sudaryta komisija ir pirmosios instancijos teismas suvartotos elektros energijos kiekį nustatė tinkamai taikydami Taisyklių 132.20 punkto nuostatas. Apeliantė iš esmės teisingai nurodė Taisyklių 131.19 ir 131.20 punktų skirtumus, tačiau netinkamai vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaip matyti, Taisyklių 131.19 punktas taikomas tais atvejais, kai nustatomas elektros apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elementų akivaizdus sugadinimas, t. y. Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodyti pažeidimai. Taisyklių 132.20 punktas taikomas, kai nustatomas kitoks elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento paveikimas, įskaitant išorinio magnetinio lauko poveikio sukūrimą, t. y. Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodyti pažeidimai. Nagrinėjamu atveju atsakovės objekte sumontuotas skaitiklis nebuvo sugadintas, jis buvo veikiamas magnetinio lauko, šią išvadą patvirtina teismo ekspertų išvada, jog pašalinus magnetinį lauką (nuėmus magnetą) skaitiklis matuoja elektros energiją savo tikslumo klasės ribose. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Taisyklių 131.20 punkte nurodyta sąlyga, kad operatoriaus darbuotojai patikrinimo metu negalėjo pastebėti pažeidimo dėl veikos slapto pobūdžio, neturi būti suprantamas kaip atvejis, jog toks pažeidimas apskritai negali būti išaiškintas. Nustatyta, kad ieškovės darbuotojai 2017 m. liepos 19 d. atlikdami įprastą skaitiklio patikrinimo pažeidimo nenustatė būtent todėl, jog pažeidimas buvo daromas slaptai (magnetas buvo uždedamas tam tikrais laiko intervalais), tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. operatyviai patikrinus skydinę, buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos naudojimo faktas (surastas magnetas).

54. Kaip minėta, kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo (šios nutarties 50 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepagrįstai nepasisakė. Nepaisant to, teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad Taisyklių 131.20 punkto pagrindu apskaičiuotas neapskaitytos elektros energijos kiekis galėtų būti laikomas kaip iš esmės viršijantis faktiškai atsakovės suvartotą kiekį, atitinkamai yra atsiradusi prielaida ieškovei nepagrįstai pasipelnyti.

55. Esant nustatytam neteisėtam elektros energijos vartojimui, ieškovės žala apskaičiuojama už 3 metų laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Perskaičiavimas atliktas tik už elektros energijos persiuntimą pagal sutartyje nustatytą 250 kW leistiną naudoti galią ir elektros imtuvų veikimo valandų skaičių (vartotojo 8 darbo valandų skaičių per darbo dieną). Iš apskaitos prietaiso automatizuotos apskaitos sistemos duomenų išrašų matyti, kad tuo metu, kai skaitiklis tinkamai veikė, elektros energija buvo naudojama visą parą (24 valandas), nemažą paros dalį energijos įtampa buvo tiekiama dideliu pajėgumu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė neteisėtai elektros energiją naudojo ilgiau nei 3 metus, pirmasis magnetinio lauko poveikis buvo užfiksuotas dar 2010 m. lapkričio 24 d. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju yra galimybė nustatyti tikslų suvartotos neapskaitytos elektros energijos kiekį. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė galėjo patirti netgi didesnius nuostolius, nei leidžiama ieškovei reikalauti Taisyklių 131.20 punkto pagrindu. Vien tai, kad per vieną mėnesį po pažeidimo pašalinimo atsakovė sunaudojo dvigubai mažiau elektros energijos nei apskaičiuota pagal Taisykles, negali lemti išvados, jog priteistas žalos dydis yra nepagrįstas. Neatmestina aplinkybė, kad atsakovė, neturėdama galimybės naudoti neapskaitytos elektros energijos, sąmoningai mažiau naudoja apskaitomos elektros energijos, juolab byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kurios paneigtų arba patvirtintų atsakovės veiklos pokytį iki pažeidimo nustatymo momento ir po jo.

56. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad operatoriaus žala už neapskaitytos elektros energijos vartojimą negali būti priteista kartu su PVM. Pažymėtina, kad neteisėto elektros energijos vartojimo atveju energija yra faktiškai vartojama, o šalis sieja sutartiniai energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Kaip nurodė ieškovė, gavusi žalos, padarytos neteisėtu elektros energijos vartojimu, atlyginimą savo informacinėse sistemose jį apskaito su PVM. Be to pagal ginčui aktualių Taisyklių nuostatas, operatoriaus patirtos žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su sugadintais elektros apskaitos prietaisais, apskaitos schemos elementais, jų remontu, keitimu, metrologine patikra, plombavimu ar pan. Nustatant žalos dydį, taip pat yra įvertinamas ir vartotojo mokėjimas už elektros energiją per skaičiuojamąjį laikotarpį (Taisyklių 123 punktas). Apskaičiuojant (perskaičiuojant) elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos vertes taikomos paslaugos teikimo laikotarpiu galiojusios kainos ir tarifai be nuolaidų, taip pat yra įvertinamos balansavimo elektros energijos pirkimo (pardavimo) sąnaudos, kurias patyrė operatorius (Taisyklių 125 punktas).

57. Taigi išdėstytos aplinkybes leidžia spręsti, kad iš atsakovės priteistina žala pagrįstai apskaičiuota su PVM. Priešingas aiškinimas lemtų, kad neteisėtus veiksmus atliekantis vartotojas yra geresnėje padėtyje nei sąžiningas vartotojas, t. y. išvengia mokesčių mokėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinės išvados, kurios lėmė visišką ieškinio patenkinimą, sudaro savarankišką pagrindą atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo atskirai dėl jų pasisakyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.