Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11004516 ir Centrinės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. L-2016-522 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

2. Apeliantė UAB ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateiktais įrodymais iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą dėl įrodymų vertinimo vertinant ieškinio reikalavimo teismingumą. Pareiškėjas pateikė 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovės pranešimą ieškovei dėl patirtų išlaidų kompensavimo bei 2017 m. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 088831 už elektros persiuntimo paslaugas, kurią atsakovė išrašė ieškovei.

3. Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

4. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

5. Apeliantė pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės įrodinėjamu skolos dydžio faktu civilinėje byloje Nr. e2-3284-431/2018. Teismas sprendžia, kad apeliantės prašomi priimti papildomi dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, objektyvių priežasčių dėl jų negalėjimo pateikti pareiškėja nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėtų dokumentų priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ieškinio turinio dalis (dar vadinama ieškinio elementu) – ieškovo reikalavimas. Ieškovo reikalavimas vadinamas ieškinio dalyku (lot. petitum). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11004516 bei Centrinės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. L-2016-522.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareikštais ieškinio reikalavimais siekiama tik nuginčyti kitoje byloje nagrinėtinus ir atitinkamai įvertintinus įrodymus, ieškovės siekiamos nuginčyti aplinkybės yra kitos jau nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, todėl ieškinys atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3284-431/2018 pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl žalos atlyginimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje ieškinio reikalavimai kildinami pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11004516 bei Centrinės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. L-2016-522. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė panaikinti Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 2 d. aktą Nr. 11004516 bei Centrinės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. L-2016-522. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, išaiškino, kad nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį neskundžiama (teismo posėdžio informacinė pažyma, 2018-09-19 13:20 val.). Ieškovė 2018 m. lapkričio 2 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui savarankišką ieškinį, kuriame prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11004516 bei Centrinės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. L-2016-522.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisės į teisminę gynybą ribojimas gali pažeisti konstitucines asmens teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6, 13 straipsniai), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (4 straipsnis) nustatytos asmens teisės į teisminę gynybą nuostatos užtikrina kiekvieno asmens, kurio subjektinės teisės ar teisėtas interesas buvo pažeisti, teisę kreiptis į teismą atkurti pusiausvyrą ir pažeistas teises. Nepagrįstai paneigus šią teisę, pati teisė į teisminę gynybą ir jos sudėtinė dalis – teisė kreiptis į teismą – taptų formali. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį nepagrįstai atsisakė priimti.

10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantei turi būti užtikrinta teisė ginti savo pažeistas teises bei teisė į teisminę gynybą, tinkamas CPK 5 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas. Byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantės ieškiniu keliami reikalavimai pirmiausia buvo teikti priešieškiniu bylą dėl skolos priteisimo nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas atsisakė priimti priešieškinį, nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis), o tik teismui atsisakius priimti priešieškinį apeliantė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su savarankišku ieškiniu, kuriame prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11004516 bei Centrinės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. L-2016-522, pagrindžia apeliantės siekį ginti savo galimai pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skundžiama nutartis užkerta galimybę apeliantei įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

11. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

12. Atskirajame skunde įrodinėjama, kad apeliantės ginčijami Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 2 d. aktas Nr. 11004516 bei Centrinės Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. L-2016-522 gali būti ginčo objektu teisme.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 26/07) nurodė, kad užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.

14. Apeliantės nurodytose civilinėse bylose Nr. 2A-427-56/2008, 2A-2312-275/2012 bei 2A-246-115/2008 išnagrinėti ginčai ne tik dėl skolos priteisimo už suvartotą elektros energiją priteisimo, bet ir dėl Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto bei Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijos protokolo išvadų (nutarimų) panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytų išnagrinėtų apeliacine tvarka civilinių bylų faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, joms turi būti taikomas tas pats teisinis reguliavimas, todėl sprendžiant dėl ieškinio priėmimo klausimo, ar ieškinio reikalavimai nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, turi būti vadovaujamasi suformuotu teismo precedentu (CPK 4 straipsnis).

15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, nukrypo nuo suformuoto teismo precedento, neužtikrino apeliantės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.