- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-2312-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07036-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- UAB „Girsta construction“
- Atsakovas
- AB „Lesto“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Girsta construction“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Girsta construction“ (buvusi IĮ „Girsta construction“), ieškinį atsakovui AB „Lesto“ (buvusi AB „Rytų skirstomieji tinklai“) dėl akto ir protokolų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IĮ „Girsta Construction“ (2011 liepos 20 d. teismo nutartimi pakeista į UAB „Girsta construction“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabartinis AB „Lesto“), kuriuo prašė panaikinti neapskaitinio elektros energijos vartojimo apžiūros aktą Nr. 012147, panaikinti minėto akto svarstymo komisijos posėdžio protokole Nr. 008/09 2009-01-13 priimtą sprendimą, panaikinti Vilniaus regiono neapskaitinės elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijos posėdžio protokole Nr. 23 2009-01-15 priimtą sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-06 atsakovo atsakingi darbuotojai atliko UAB „Amaltėja“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklių patikrinimą, pažeidimų nebuvo aptikta. 2008-11-11 ieškovas pagal pirkimo-pardavimo sutartį nupirko iš UAB „Amaltėja“ minėtas patalpas. 2009-01-06 atsakovų darbuotojai atvyko atlikti skaitiklių keitimo darbus, kurių metu pastebėjo parodymų netikslumą. Buvo surašytas aktas Nr. 012147, elektros skaitiklis buvo paimtas ekspertizei. Ieškovas pateikė pretenziją, tačiau ji nebuvo tenkinta, tik buvo perskaičiuotas žalos dydis, išrašyta sąskaita 2009-01-20 10 981,32 Lt sumai, bei pateikta sąskaita 2 308 Lt sumai už elektros prietaiso pakeitimą ir remontą. Su Komisijos išvadomis ieškovas nesutiko, nes pagal Elektros energijos tekimo ir naudojimo taisykles 54 p. atsakomybė vartotojui atsiranda tik už tyčinius veiksmus, pagal 50 p. - kai nustatoma, kad vartotojas neteisėtai vartojo energiją, pagal 66.4 p., 66.5 p., 67.4 p. - kai vartotojas nepraneša operatoriui apie matomus gedimus. Akte neteisėtų veiksmų nekonstatuota, plombos pažeistos nebuvo, atvirkščiai, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį buvo iškviestas elektros apskaitos prietaisų inžinierius, kuris nenustatė jokių pažeidimų, surašant aktą Nr. 012147 jokių įvadinės dėžės plombų pažeidimų bei falsifikavimo nustatyta nebuvo. Komisijos posėdžio metu buvo surašytas daiktinių įrodymų apžiūros protokolas.
Priešieškiniu atsakovas AB „Lesto“ prašė priteisti iš ieškovo 1 153,86 Lt žalos, 2 308 Lt už skaitiklio keitimą ir remontą, viso 3 461,86 Lt, 6 procentus procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 104 Lt žyminio mokesčio bei išlaidas už ekspertizę. Pagal Taisyklių 6 p., bei 62 p. už elektros energijos apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ar įrenginių, kuriuose jie įrengti savininkai, Civilinio kodekso 6.387 str. 1 d. įpareigoja abonentą užtikrinti tinkamą tokių prietaisų būklę, nedelsdamas pranešti apie gedimus ar kitokius pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį patenkino. Priteisė iš ieškovo UAB „Girsta construction“ atsakovo AB „Lesto“ naudai 3 461,86 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 461,86 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-05-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 604 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog byloje atlikta 2011-01-24 el. skaitiklio trasologinė ekspertizė nustatė, jog skaitiklio plombos ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais, skaitiklio gaubtas po uždėjimo buvo pažeistas - užrakto vielutės kilpa buvo atidalinta ir jos galas įklijuotas į užrakto vidų. Transformatoriaus pirminių apvijų skaičius buvo sumažintas, devynios plombos, pateiktos skaitiklio maišelio vidinėje kišenėje ir lyginamosios buvo užspaustos tais pačiais puansonais, pastarosios plombos ne klastotės, jos po užspaudimo pažeistos nebuvo. Atsakovas atliko elektros energijos perskaičiavimą nuo paskutinio patikrinimo, t.y. nuo 2008-11-06 iki 2009-01-06, ir nustatė, kad ieškovas skolingas 576,93 Lt, kadangi skaitiklis fiksavo tik pusę suvartotos energijos kiekio, todėl iš viso ieškovas skolingas 1 153,86 Lt. Taip pat atsakovas patyrė 2 308 Lt nuostolį už skaitiklio pakeitimą ir nuimto skaitiklio remontą, ką prašė priteisti iš ieškovo. Civilinio kodekso 6.248 str. 3 d. numatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kadangi ieškovo skaitiklis rastas su falsifikuotomis plombomis, tai patvirtino atlikta trasologinė ekspertizė, ieškovo 2009-01-06 Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 012147 bei komisijos posėdžio protokolai nepanaikinti, teismas sprendė, kad yra pagrindas priešieškinį patenkinti. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas atlygino atsakovo patirtą žalą, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė žalos atsiradimo fakto, žalos dydžio, sprendė, kad yra pagrindas atsakovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš ieškovo 1 153,86 Lt žalos atlyginimo ir 2 308 Lt skaitiklio keitimo ir remonto išlaidas, viso – 3 461,86 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, iš esmės atsižvelgė į trasologinės ekspertizės išvadas, todėl ieškinį kaip nepagrįstą atmetė (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Girsta construction“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškinį, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Iš teismo sprendimo yra visiškai nesuprantama, kokiais gi motyvais buvo atmestas ieškinys. Teismas turėjo nustatyti ar ieškovo elgesys atitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindiniu klausimu visiškai nepasisakė. Apeliantas mano, kad ieškovo elgesys atitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Prieš pasirašant 2008-11-11 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-11-06 buvo iškviestas elektros apskaitų inžinierius tam, kad nustatytų, ar nėra jokių pažeidimų. Po šio patikrinimo ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Po šios sutarties sudarymo suklastoti skaitiklio parodymus ar kitaip jį paveikti nėra ir negali būti jokios galimybės nepažeidus įvadinės dėžės išorinių plombų. Įvadinės dėžės plombos pažeistos nebuvo. Ekspertizės išvados akivaizdžiai įrodo, jog ieškovas nekaip negalėjo suklastoti skaitiklio parodymus, o pagal savo elgesį veikė rūpestingai ir atidžiai, todėl civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas šiuo požiūriu ieškovo veiksmų taip pat neanalizavo ir nevertino. Teismas taip pat nepagrįstai patenkino priešieškinį. Teismo motyvai šioje dalyje yra taip pat nevisiškai suprantami. Galima suprasti, jog teismas pripažino ieškovą kaltu dėl žalos padarymo vadovaujantis trasologinės ekspertizės išvadomis, kuriuose buvo konstatuota apie vidinių plombų falsifikavimą. Tačiau, tai, jog buvo falsifikuotos vidinės plombos, nepatvirtina ieškovo kaltės dėl šių plombų falsifikavimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, nepažeidus įvadinės dėžės plombų prieiti prie skaitiklio ar prie vidinių plombų nėra jokios net gi teorinės galimybės. Be to, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 52 punkte nustatyta, kad nustatytuose elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia ir prižiūri operatorius. Taisyklių 40.3 punkte nustatyta pareiga operatoriui organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Iš to seka, kad jeigu elektros įrenginiai ar prietaisai sugenda ar yra sugadinti ne dėl vartotojo kaltės, tai operatorius privalo savo lėšomis juos suremontuoti arba pakeisti. Vartotojas privalo operatoriui atlyginti sugadintų prietaisų remonto bei pakeitimo išlaidas tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas neteisėtas elektros energijos naudojimas (Taisyklių 93 p.). Atsakovas priešieškinėje klaidingai nurodė, jog elektros skaitiklis buvo sugadintas ir atsakovas ne planine tvarka privalėjo pakeisti jį nauju. Kaip matyti iš 2009-01-06 Užduoties Nr. 46673493, pavedime aiškiai nurodyta - apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino 2 308 Lt žalą už skaitiklio keitimą ir remontą. Teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas dar ir todėl, kad ieškovo kaltės dėl neteisėtai suvartotos elektros energijos nėra. Tai patvirtina ir ekspertizės išvados, kuriuose aiškiai konstatuota, kad plombos, su įspaudais „VR172/08V“ yra originalios ir pažeistos nebuvo. Tokiu būdu, ieškovas neturėjo jokios galimybės suklastoti skaitiklio parodymų ar kitaip jį paveikti nepažeidus įvadinės dėžės išorinių plombų, taip pat nėra jokios galimybės ir pačiam be specialių prietaisų patikrinti galios. Tai yra neįmanoma dar ir dėl to, kad pagal Taisyklių 63 punktą, matavimo transformatoriai, prie kurių prijungti elektros energijos apskaitos prietaisai, įrengiami, perkeliami ir keičiami tik sutikus ir dalyvaujant operatoriaus ar tiekėjo įgaliotam atstovui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 153,86 Lt žalos už suvartotą elektros energiją, kadangi atsakovas negali kreiptis į teismą su ieškiniu prieš tai neatlikdamas veiksmų numatytų Taisyklių 93, 94 punktuose, t.y. operatorius turi teisę kreiptis į teismą tik tuomet, kai vartotojas, gavęs rašytinį įspėjimą, - per 10 kalendorinių dienų, neapmoka operatoriaus pateiktų apmokėjimo dokumentų žalai atlyginti. Kaip matyti iš priešieškinio su priedais atsakovas 2011-04-01 protokolu Nr. 44 nutarė atlikti ieškovo suvartotos elektros energijos perskaičiavimą. Tačiau į šį komisijos posėdį ieškovas pakviestas nebuvo, apie suvartotos elektros energijos perskaičiavimą ieškovas taip pat informuotas nebuvo (pažeistas Taisyklių 93 p.). Ieškovui nebuvo įteiktas raginimas sumokėti geruoju (pažeistas Taisyklių 94 p.). Apie suvartotos elektros energijos perskaičiavimą bei jos dydį ieškovas buvo informuotas tik teismo posėdyje įteikiant procesinius dokumentus. Kadangi atsakovas neatliko veiksmų, numatytų Taisyklių 93, 94 punktuose, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, juolab, kad ieškovas sutiko geranoriškai atliginti žalą Taisyklių 93, 94 p. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai šį priešieškinio reikalavimą patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lesto“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistu, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl neteisėto elektros energijos naudojimo fakto, kaip tokio. Apeliantas teigia, kad civilinę atsakomybę teismas taikė nesant vienos iš būtinųjų sąlygų - kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.248 str. 1 d. taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis nenustatyta. Taigi, atsakovas, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neprivalėjo įrodyti atsakovo kaltės. Įrodymus, paneigiančius jo kaltę, privalėjo pateikti ieškovas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių kaltę (CPK 353 str. 1 d.). Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nenustatė, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, konstatavusiu, kad elektros skaitiklis Nr. 75558 fiksuoja tik pusę faktiškai suvartotos elektros energijos. Siekiant išsiaiškinti akte nurodytas priežastis, kodėl elektros skaitiklis fiksuoja tik pusę faktiškai suvartotos elektros energijos, byloje paskirtas skaitiklio trasologinis tyrimas. Eksperto duota išvada yra nepalanki apeliantui, t.y. ekspertas konstatavo, kad elektros skaitiklio gaubto plombos yra klastotė, plastikinis užraktas po pirminio uždėjimo buvo pažeistas - užrakto vielutės kilpa buvo atidalinta ir vėliau atidalintas vielutės galas buvo įklijuotas į užrakto vidų, o elektros skaitiklio viduje esančių srovės transformatorių pirminių apvijų vijų skaičius buvo sumažintas, ko pasėkoje elektros skaitiklis fiksavo tik pusę faktiškai suvartotos elektros energijos. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad atsižvelgiant į tai, kad įvadinės dėžės plombos nebuvo pažeistos, ieškovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Akto surašymo metu plombos, buvusios ant įvadinės dėžės buvo uždėtos 2008-11-06, kuomet ieškovo prašymu buvo apžiūrimas elektros skaitiklis. Ieškovo darbuotojas 2008-11-06 atvykęs pas ieškovą apžiūrėjo elektros skaitiklį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad elektros skaitiklio gaubto plombos buvo ne pažeistos, o falsifikuotos, o falsifikavimo tikslas būtent ir yra, kad kuo sunkiau atsakovo darbuotojams būtų galima pastebėti, kad buvo atlikta intervencija į skaitiklio vidų. Ar atsakovo darbuotojas pastebės, jog plombos yra falsifikuotos, priklauso nuo darbuotojo turimo stažo, patirties, regėjimo ir pan. Kadangi šiuo konkrečiu atveju plombos buvo falsifikuotos, todėl tikėtina, kad darbuotojas galėjo nepastebėti falsifikavimo. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad įvadinės dėžės plombos buvo geros, nepašalina ieškovo atsakomybės, kadangi nešalina paties skaitiklio gaubto plombų ir skaitiklio viduje esančių transformatorių klastojimo/pažeidimo faktų. Šiuo atveju esminę reikšmę turi pažeidimo faktas: buvo jis ar ne. Byloje pažeidimo faktas nustatytas ir jo ieškovas neginčija. Atmestini ieškovo argumentai, kad už elektros apskaitos prietaiso gaubto plombas atsakingas tik atsakovas. Tiek, kiek elektros energijos vartotojų santykių su visuomeniniais tiekėjais nereglamentuoja sudarytos sutartys, šiuos santykius reglamentuoja Taisyklės, kurių 62 punkte yra nurodyta, kad už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Rūpintis elektros energijos apskaitos prietaisų ir jų plombų apsauga ieškovą įpareigojo Taisyklės. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad ieškovas turėjo galimybę apsaugoti elektros apskaitos prietaisą nuo pašalinių asmenų poveikio, kadangi elektros skaitiklis buvo įrengtas ieškovui priklausančių patalpų viduje. Byloje nepateikta duomenų, kad poveikį ieškovui tiekiamos elektros apskaitos prietaisui būtų darę pašaliniai asmenys. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas priešieškinyje klaidingai nurodė, jog elektros skaitiklis buvo sugadintas ir atsakovas neplanine tvarka privalėjo pakeisti jį nauju, dėl ko teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė žalą už skaitiklio keitimą ir remontą. Tai, jog elektros skaitiklis buvo sugadintas patvirtino ne tik atsakovo surašytas aktas, bet ir ekspertizės aktas, o nustačius elektros skaitiklio sugadinimą dėl ieškovo kaltės, jis privalo atlyginti ir atsakovo patirtas išlaidas už minėto prietaiso remontą. Atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovas negali kreiptis su ieškiniu į teismą prieš tai neatlikęs veiksmų, numatytų Taisyklių 93, 94 punktuose. Atsakovas Taisyklių 93, 94 punktuose numatytus veiksmus atliko. Tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesutiko su pačiu pažeidimo faktu ir pats kreipėsi į teismą dėl akto pripažinimo negaliojančiu, kas reiškia, jog ieškovas nesutinka atlyginti žalą, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas klaidina teismą, kad jis sutiko geranoriškai atlyginti žalą. Šiuos ieškovo argumentus paneigia paties ieškovo elgesys: kreipimasis į teismą dėl akto ir jo lydimų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, taip pat ieškovas gavęs atsakovo priešieškinį, galėjo atlyginti žalą, tačiau to nepadarė ir net nebandė tartis dėl kitokių žalos atlyginimo sąlygų (jos atlyginimo per tam tikrą laikotarpį, atidėjimo ar pan.), tai yra nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog žala būtų atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl teismo sprendimo motyvų
Ieškovo reikalavimas panaikinti neapskaitinio elektros energijos vartojimo apžiūros aktą Nr. 012147, panaikinti šio akto svarstymo komisijos priimtus 2009-01-13 ir 2009-01-15 sprendimus atmestas motyvuojant tuo, kad padaryta išvada, jog ieškovo skaitiklis rastas su falsifikuotomis plombomis. Reikalavimo pagrindu ieškovui nurodžius tokias aplinkybes, kaip įmonės kaltės nebuvimą dėl skaitiklio gedimo, pripažintina, kad ta aplinkybė, jog elektros energijos vartotojas nėra kaltas dėl nustatymo elektros apskaitos prietaiso gedimo, negali būti pagrindu tenkinti reikalavimą panaikinti neapskaitinio elektros energijos vartojimo apžiūros aktą bei atsakovo komisijos sprendimus šio akto pagrindu, kadangi nei aktu ( b. l. 17), nei komisijos sprendimais ( ( b. l. 19-20) nebuvo padaryta išvados dėl ieškovo kaltės. Tai, kad buvo nuspręsta, jog atsakovui padaryta žala 28224 Lt sumai ir nuspręsta, jog atlikus perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2008-11-11 šią žalą ir elektros skaitiklio keitimo išlaidas turi atlyginti vartotojas, kad priešingu atveju medžiaga bus perduota teismui, nereiškia, kad šie sprendimai sukėlė teisines pasekmes ieškovui IĮ „Girsta Construction“ ir jis turi pagrindo ginti šią teisę teisme CPK 5 straipsnio pagrindu. Veiksmai, kurie nesukelia teisinių pasekmių, asmenims, negali būti nagrinėjami teisme, nes teismo pareiga ginti pažeistas asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus, o ne nesant pažeidimo, nenurodžius ieškovui, kokius pažeidimus jo atžvilgiu padarė atsakovo darbuotojai, reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovas nenurodė, kurie duomenys, įrašyti akte, neatitinka tikrovės ir tuo pažeidžiamos jos teisės. Ieškovas neginčija akte nurodytų plombų numerių ir įspaudų, neginčija, kad skaitiklis rodė pusė sunaudojamos energijos ( tai nurodyta kaip nepaskaitinio elektros energijos vartojimo esmė), taip pat nenurodo, kurie teiginiai atsakovo priimtuose sprendimuose yra neteisėti ir pažeidžiantys jo teises ar interesus, todėl jo reikalavimai pagrįstai buvo atmesti. Teismo sprendime negalėjo būti nurodyta daugiau motyvų, negu jame yra, nes ieškovo pareiškime teismui nėra nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu aktas ir komisijos sprendimai būtų neteisėti ir dėl to naikintini. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokio jo reikalavimo pagrindo nemotyvavo teismas savo sprendime. Be to, atsakovas, atsižvelgęs į ekspertų išvadas, 2011-04-01 komisijos sprendimu ( b.l.118) nutarė perskaičiuoti anksčiau nustatytą žalos sumą, tuo pripažino, kad ankstesniais komisijos sprendimais numatyti apskaičiavimai nėra pagrįsti. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus, kad apskaitos prietaisai rodė tik 50 procentų sunaudotos energijos, ieškovas reiškė reikalavimą priteisti už sunaudotą parodytą elektros skaitiklyje ir neparodytą elektros energiją.
Dėl ieškovo kaltės
Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011). Atsakovas reiškia reikalavimą ( b.l.112-115) priteisti jam 1153,86 Lt žalos už laikotarpį, kai namo savininku buvo ieškovas, atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, jog sutinka atlyginti šią žalą, bet ji nepriteistina dėl to, kad ieškovui nebuvo įteiktas raginimas sumokėti geruoju. Teismas pagrįstai priteisė šią sumą iš ieškovo, nes atsakovui pareiškus reikalavimą 2011-07-01, ieškovui buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą į priešieškinį 2011-07-25 raštu ( b.l.122), kadangi ginčas tarp šalių dėl apmokėjimo už suvartotą energiją jau vyko nuo 2009-05-07, gavęs priešieškinį, atsakovas turėjo suprasti, kad, sutikdamas su reikalavimu, turi jį patenkinti, o ne formaliais argumentais, tokiais kaip pranešimo sumokėti geruoju negavimu prašyti atmesti atsakovo reikalavimus. Reikalavimas, pareikštas teisme, prilygintinas pateiktam pasiūlymui sumokėti, todėl ieškovas , pripažindamas skolą, galėjo jį įvykdyti.
Kitoje dalyje atsakovo reikalavimas – priteisti žalą už pakeistą skaitiklį 2308 Lt atsakovas reiškė tuo pagrindu, kad ieškovas pažeidė jam nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Pripažintina, kad šis reikalavimo pagrindas nebuvo įrodytas atsakovo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kokiu būdu ieškovas galėjo pastebėti apskaitos prietaiso pažeidimus arba pats organizuoti jų pažeidimą, nepažeidęs įvadinės spintos plombų. Tai, kad atsakovo darbuotojas, tikrinęs skaitiklį 2008-11-06, galėjo nepastebėti falsifikavimo, reiškia, kad tokio falsifikavimo neprivalėjo pastebėti ir vartotojas. Tai, kad ieškovas tik 2008-11-11 įsigijo iš UAB „Amaltėja“ automobilių remonto dirbtuves, į kurias tiekiama elektra ir buvo apskaitoma buvo rastu sugadintu skaitikliu, reiškia, kad ieškovas galėjo įsigyti daiktą su trūkumais ir dėl to pretenzijas jis gali reikšti pardavėjui. Nesant galimybės daryti išvados, ar pats ieškovas sugadino elektros apskaitos prietaisą, ar jis įsigijo tokį iš pardavėjo, atmesti atsakovo reikalavimo ir šioje dalyje nebuvo pagrindo, nes ieškovas, naudodamasis elektros energija nesudaręs elektros energijos tiekimo sutarties, tuo prarado galimybę pateikti įrodymus, kad jis perėmė apskaitos prietaisus vartojimui tvarkingus. Preziumuojant kaltę asmens, vartojusio elektros energiją, dėl sugadinus skaitiklį, pripažintina, kad jis turėjo galimybę, bet neįrodė, jog perėmė iš pardavėjo apskaitos prietaisą, kuris jau buvo sugadintas, klastotomis plombomis. Ieškovo pateiktas įrodymas – A. R. atliktas apskaitos veikimo patikrinimas nėra tinkamu įrodymu, kad apskaitos prietaisus perėmė savo naudojimui ieškovas tinkamus, nes akte tik nurodyta, jog apskaita veikia, o išvados apie apskaitos prietaiso atitikimą reikalavimams nėra, todėl ieškovui tenka atsakomybė dėl sugadinto skaitiklio ir atlyginimo jo taisymo išlaidų. Tai, kad planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad skaitiklis yra sugadintas, o ne sugedo be pašalinių asmenų įtakos, nereiškia, kad vartotojas neturi atlyginti išlaidų, reikalingų jo remontui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.