Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta, tuo tarpu jo versija dėl būtinosios ginties atmestina. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Taigi, kaltinamasis A. R. neneigė, jog papurškė dujomis nukentėjusiesiems, tačiau tvirtino išsigandęs, kad J. Š. nori jį užpulti, todėl gindamasis pripurškė dujų ir iškart pasišalino iš įvykio vietos. Vis tik tokiais kaltinamojo A. R. parodymais teismas remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta jų dalimi, kurioje kaltinamasis pripažįsta purškęs dujas ir kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o teiginius dėl būtinosios ginties atmeta.

Taip pat pabrėžtina, kad būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamus atveju teismui nekyla abejonių, kad A. R. prieš nukentėjusiuosius panaudojo dujas viešoje vietoje, kadangi tiek pirmiau paminėtais tiek nukentėjusiųjų J. Š., S. Š., tiek ir kaltinamojo A. R. parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2020 m. spalio 11 d. apie 13.48 val. Justiniškių g. 140A, Vilnius, viešoje vietoje – metalinių garažų masyve. Teismas nustatė, kad į šią vietą galėjo patekti bet kuris asmuo. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nors norint patekti į garažų teritoriją, automobiliu reikėjo pravažiuoti užkardą, kaltinamasis A. R. be jokių kliūčių į minėtą vietą įvažiavo automobiliu. Be to, nebuvo jokių kliūčių patekti į garažų teritoriją bet kuriam pašaliniam asmeniui. Tai patvirtina tiek J. Š. pateiktas vaizdo įrašas, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek nukentėjusiųjų J. Š., S. Š. parodymai. Teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, konstatuoja, kad viešoje vietoje kaltinamojo A. R. padarytu tyčiniu veiksmu, t. y. dujų purškimu nukentėjusiajam J. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai S. Š. sukeltas fizinis skausmas.

Teismas taip pat pažymi, kad vien viešos vietos ir kaltinamojo A. R. įžūlaus elgesio, t. y. dujų papurškimo nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamojo A. R. viešoje vietoje panaudotų dujų prieš nukentėjusiuosius kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Teismas nustatė, kad A. R. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, be aiškios motyvacijos, nulemta kaltinamojo įsižeidimo dėl ankstesnio apsižodžiavimo dėl vairavimo ir neproporcingai įvertinus nukentėjusiojo J. Š. veiksmus, siekiant paimti vaizdo registratorių, purškiant dujas, nuo kurių sužalojimus patyrė abu nukentėjusieji J. Š., S. Š. Be to, dėl tokių A. R. veiksmų buvo kviečiama policija ir pan. Visa tai rodo, kad kaltinamojo A. R. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuo atveju nukentėjusiųjų J. Š., S. Š. patirti sužalojimai (past. – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas) atskirai nekvalifikuojami, nes tokius padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis A. R. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas nurodė, kad kaltinimas grindžiamas dviejų susijusių dalyvių, asmenų parodymais, kitokių akivaizdžių duomenų byloje nėra. Su tokiais argumentais sutikti negalima. Pastebėtina, kad šioje byloje teismas nesusidūrė su situacija žinoma kaip „x žodžiai v y žodžiai“. Kaltinamojo A. R. kaltę patikimai įrodo aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma: nukentėjusiųjų J. Š., S. Š., liudytojų A. G., G. V. parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo A. R. parodymai, policijos registro išrašai, specialistų išvados, vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolai.

Be to, nors gynyba nesutinka, jog A. R. veiksmai kvalifikuoti(ni) kaip įžūlus elgesys, šie argumentai atmestini. Teismas nustatė, kad A. R. nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Šioje byloje teismas nustatė, kad kaltinamajam A. R. ir nukentėjusiajam J. Š. apsižodžiavus dėl vairavimo, tolesnio konflikto metu A. R. garažų teritorijoje dujų balionėliu papurškė nukentėjusiesiems, taip padarydamas J. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai S. Š. Tokie kaltinamojo A. R. veiksmai vertintini kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme, nes jie neatitinka visuomenėje priimtinų elgesio normų, moralės požiūriu nepriimtini, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, nukreipti į žmogaus sveikatą, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022).

Gynėjas taip pat kėlė versiją, kad nukentėjusiojo J. Š. pateiktas vaizdo įrašas yra pakoreguotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše fone nuosekliai girdisi muzika. Vien tai, kad vaizdo įraše nesigirdi visų galimai tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamojo išsakytų žodžių, nesuteikia jokio pagrindo abejoti pateikto įrašo teisingumu. Be to, minėti gynybos argumentai yra iš esmės prielaidų pobūdžio, tačiau baudžiamojoje byloje vadovautis prielaidomis neleistina.

Teismas atmeta kaltinamojo A. R. teiginius apie tai, jog jis purkšdamas dujų balionėliu veikė būtinosios ginties sąlygomis.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-9-719/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021).

Nagrinėjamu atveju, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog nukentėjusysis J. Š. jokių aktyvių smurtinio pobūdžio veiksmų nesiėmė, siekė paimti vaizdo registratorių siekdamas geriau užfiksuoti konfliktą su A. R. ir nesudarė pagrindo manyti, jog jų imsis. Tuo tarpu kaltinamasis A. R. nebandė pasišalinti iš garažų teritorijos ir nebetęsti konflikto su J. Š., tačiau papurškė dujų balionėliu nukentėjusiųjų atžvilgiu ir išvažiavo. Taigi iš vaizdo įrašo (2 t., b. l. 62-76) matyti, kad objektyviai pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi nebuvo, atitinkamai nebuvo kilusi būtinosios ginties situacija. Iš aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad kėsinimasis iš J. Š. pusės egzistavo ne objektyviai, o tik kaltinamojo A. R. vaizduotėje. Apibendrinant konstatuotina, kad esant pirmiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).

Taip pat pabrėžtina, kad būtent A. R. po pirmojo apsižodžiavimo su nukentėjusiuoju J. Š. galėjo pasirinkti konflikto nebetęsti, tačiau pasirinko kitokį elgesio variantą, t. y. važiavo paskui nukentėjusiųjų automobilį ir tęsė konfliktą. Nors teisiamojo posėdžio metu A. R. parodė, kad neva neturėjo, kur apsisukti ir garažų teritorijoje atsitiktinai sutiko nukentėjusiuosius, tokie kaltinamojo parodymai yra vertinami kritiškai ir atmetami. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. R. parodė, kad nukentėjusiajam J. Š. pradėjus važiuoti, jis pradėjo važiuoti šiam iš paskos, jam buvo įdomu pasiaiškinti, kas čia per agresyvus poelgis buvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. parodymus šioje dalyje pakeitė ir jau parodė, kad būdamas prie namo negalėjo apsisukti, kadangi ten vyko statybos, buvo daug technikos, buvo prie kelio pristatytų automobilių, todėl gavosi taip, kad apsisuko prie garažų, kur pastebėjo tą patį automobilio vairuotoją, kuris išlipęs iš automobilio iš karto pradėjo artintis prie jo. Iš minėto nukentėjusiojo J. Š. pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad teritorijoje prie garažų yra pakankamai vietos apsisukti, juolab įvertintina ir tai, kad A. R. įvykio metu teikė pavėžėjimo paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, taigi neabejotinai turėjo pakankamai gebėjimų apsisukti nevažiuodamas į būtent tą vietą garažų teritorijoje, kur buvo nukentėjusieji J. Š. ir S. Š. Taigi, kaltinamasis A. R., nukentėjusiesiems pasišalinus iš pirminio konflikto vietos, turėjo galimybę užbaigti konfliktą, tačiau aktyviais veiksmais pasirinko jį tęsti. Akivaizdu, kad dėl pirminio konflikto nukentėjusysis J. Š. buvo nusiteikęs neigiamai kaltinamojo atžvilgiu dėl įvykusio apsižodžiavimo, tačiau tai nėra pagrindas kaltininkui pulti kitą konflikto šalį, vertinant tai kaip būtinąją gintį.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

IV. Bausmės skyrimas

BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika, susijusi su viešąja tvarka. Pažymėtina, kad šiuo atveju nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, įžūlus elgesys (past. – dujų panaudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu) (į)vyko spontaniškai ir nebuvo išskirtinai intensyvus. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. R. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. R. iki šių nusikalstamų veikų padarymo neteistas, vis tik vienoje baudžiamojoje byloje procesas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau ši įstatymo lengvata nepakeitė kaltinamojo elgesio ir jis vėl nusikalto (2 t., b. l. 163). Be to, teismas įvertina ir kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 157-162), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismo vertinimu, A. R. nėra linkęs nusikalsti, priešingas teisei elgesys daugiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau panašaus elgesio pasikartojimas rodo augant asmenybės pavojingumą. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tiek pagal BK 284 straipsnį A. R. paskyrus ne švelniausią bausmės rūšį, bet ir ne griežčiausią, t. y. laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose numatyti įpareigojimai. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė su paskirtais įpareigojimais ir tokio dydžio atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis A. R. buvo laikinai sulaikytas pagal BPK 140 straipsnį nuo 2020 m. spalio 11 d. 14.40 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 15.27 val. (2 t., b. l. 108, 110). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina (2 t., b. l. 34-35).

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. R. atsakingas už nukentėjusiesiems J. Š., S. Š. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, todėl pagal nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiųjų gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 82,64 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiojo gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 142-146). Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Taip pat šioje byloje nukentėjusysis J. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos padarymo, nukentėjusioji S. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. Š. parodė, kad dėl jam padarytų sužalojimų buvo suteikta pagalba ligoninėje, išrašyti vaistai, keletą dienų lašino vaistus į akį. Šis įvykis pakenkė sveikatai. Vietoje numatytų planų jam teko patirti nervinį šoką, o jo sveikatai nepriimtini nerviniai sutrikimai ir stresas, nes nuo to (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio teko gerti raminamuosius vaistus. Jam buvo padaryta moralinė žala, prieš jį ir jo sutuoktinę padarytas išpuolis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. Š. parodė, kad įvykio metu patyrė didelį stresą, labai išsigando situacijos, kai A. R. privažiavo prie jų automobilio, išsigando dujų purškimo ir dėl vyro sveikatos. Ji buvo labai išsigandusi įvykio metu, baisu buvo ir po įvykio.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiesiems J. Š., S. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.

Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis J. Š. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai S. Š. sukeltas fizinis skausmas dėl į akis patekusių dujų. Atkreiptinas dėmesys, kad, J. Š. teigimu, jis kelias dienas lašino vaistus į akis, daugiau į gydytojus nesikreipė, nukentėjusioji S. Š. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, jokių liekamųjų reiškinių nenustatyta,

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. R. įžūlus elgesys buvo demonstruojamas viešoje vietoje, garažų teritorijoje, kur nukentėjusieji atvyko į savo garažą, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties J. Š. ir S. Š. jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiesiems išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad abu nukentėjusieji nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, kaip minėta aukščiau, jokių liekamųjų reiškinių jų sveikatai nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, jog kaltinamasis A. R. teisminio nagrinėjimo metu išreiškė gailestį dėl to, kad panaudojo dujas, veika padaryta staiga susiformavusiam pykčio protrūkiui. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo A. R. turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą. A. R. yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam J. Š. nustatytinas 700 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis, o nukentėjusiajai S. Š. – 100 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-648/2015). Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo A. R. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.

VI. Kiti klausimai

Kadangi A. R. dujų balionėlį „Pfeffer KO Jet“, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą, vėliau grąžintas A. R. (2 t., b. l. 39, 53), panaudojo nusikalstamai veikai daryti, šis dujų balionėlis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl atitinkamai yra konfiskuotinas ir sunaikintinas. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinis pistoletas GAMO P-23, 10 vnt. šratų, grąžinti A. R., įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini A. R., vaizdo ir garso įrašai, saugomi laikmenose voke prie 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 11 d. 14.40 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 15.27 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Š. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Š. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. R. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 82,64 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72, 94 straipsniu, dujų balionėlį „Pfeffer KO Jet“, grąžintą A. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį pistoletą GAMO P-23, 10 vnt. šratų, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti A. R., vaizdo ir garso įrašus, saugomus laikmenose voke prie 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.