Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-1167-560/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-04
Bylos Nr.: eB2-1167-560/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00799-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo: V. N., B. S., S. S.

Kategorijos

3.4.4.12Juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu

Civilinė byla Nr. eB2-1167-560/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00799-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.12.; 7.11.; 3.2.4.4.; 3.2.4.8.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų brokeris“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų brokeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. N., B. S. ir S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Idėjų brokeris“, atstovaujama nemokumo administratoriaus P. V., kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Idėjų brokeris“ bankrotą tyčiniu.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 913-560/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „Idėjų brokeris“, administratoriumi paskyrė P. V.. Paskutinysis įmonės direktorius B. S. po bankroto bylos iškėlimo įmonei piktnaudžiauja teise, nebendradarbiauja su administratoriumi. Įmonė Juridinių asmenų registre registruota 2007 m. sausio 26 d. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, vieninteliu įmonės akcininku laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 10 d. registruotas V. N., be kita ko, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2017 m. spalio 10 d. taip pat ėjęs ir įmonės direktoriaus pareigas. Remiantis VĮ „Registrų centras“ informacija, Juridinių asmenų registrui paskutiniai įmonės finansinių ataskaitų duomenys yra pateikti tik už 2018 finansinius metus, iš kurių matyti, jog 2018-aisiais finansiniais metais įmonė turto turėjo už 1 081 378,00 Eur (iš kurio 915 032 Eur ilgalaikis turtas, 166 323,00 Eur trumpalaikis turtas, 1 011 Eur gautinos sumos bei 165 254 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). 2018 finansiniais metais įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-74 608 Eur), nepaskirstytas nuostolis sudarė 77 504 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai - 1 155 986 Eur. Įmonės banko atsiskaitomosios sąskaitos likutis 2014 m. birželio 1 d. sudarė 5 527,82 Lt (ekvivalentas eurais: 1 600,97 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

3. 2014 m. birželio 2 d. IĮ „Kovas“ (dabar - UAB „Kovilis“) mokėjimo pavedimu įmonei pervedė 3 500 000 Lt (1 013670,06 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pagal sutartį Nr. AS-1/14“. Tarp tuometinės IĮ „Kovas“ ir įmonės 2014 m. birželio 2 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. AS-1/14, kurios pagrindu tuometinė IĮ „Kovas“ perdavė įmonei valdyti ir administruoti 3 500 000 Lt sumą šios sutarties galiojimo laikotarpiu, o įmonė įsipareigojo surasti užsakovus ir projektus, kuriems reikalingas finansavimas bei IĮ „Kovas“ vardu atlikti visus veiksmus, siekiant pelningai panaudoti 3 500 000 Lt sumą. Įmonė Sutartyje nustatyta tvarka UAB „Kovilis“ negrąžino nei 3 500 000 Lt sumos, nei kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį. Iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, jog įmonė 2014 m. birželio 2 d. Sutarties pagrindu gauta 3 500 000 Lt suma ėmė aktyviai disponuoti. Nepaisant to, jog iš esmės jokių įplaukų iš įprastos ūkinės komercinės veiklos įmonė nurodytu laikotarpiu negavo, įmonė sudarė eilę sandorių (kurie šiai dienai administratoriaus yra ginčijami Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2458-560/2024), kurie įmonei ne tik neatnešė jokios finansinės naudos, tačiau taip pat nulėmė ir įmonės nemokumą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1245-656/2017 UAB „Kovilis“ naudai priteisė iš įmonės 1 013 670 Eur dydžio skolą, 6 % dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.

4. 2014 m. birželio 26 d. tarp UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ (toliau - ir AIG) ir įmonės buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P01/2014, pagal kurią įmonė įsipareigojo suteikti AIG 1 750 000 Lt dydžio paskolą su 10 % dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis tiek į AIG, tiek ir į UAB „MA GROUP“ bei R. B. atsiskaitomąsias sąskaitas, paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui. 2014 m. lapkričio 25 d. tarp AIG ir įmonės buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P02/2014, kuria remiantis įmonė įsipareigojo suteikti AIG 1 350 000 Lt dydžio paskolą su 10 % dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis į AIG atsiskaitomąją sąskaitą, paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui. 2016 m. balandžio 1 d. tarp įmonės, atstovaujamos V. N., kaip tuometinio direktoriaus ir UAB „Natura familia“, atstovaujamos įgalioto asmens M. N. (t. y. suinteresuoto asmens dukros) buvo sudaryta Sutartis Nr. GEN-1/2016, kurios pagrindu įmonė perdavė laikinai valdyti ir naudoti 908 503 Eur sumą, skirtą nekilnojamojo turto, statybos, prekybos projektams vystyti, įmonė įsipareigojo 908 503 Eur sumą perduoti UAB „Natura familia“ atskiru šalių rašytiniu susitarimu, perleidžiant įmonės kreditorinį reikalavimą į skolą investicijų sumai. 2016 m. balandžio 8 d. tarp įmonės, UAB „Natura familia“ ir AIG buvo sudarytas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016, kuriuo kreditorius visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises skolininko atžvilgiu, kylančias kreditoriaus ir skolininko sutarčių. 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartimi, įmonė perleido UAB „Natura familia“ sutartinės hipotekos sutartimi, užtikrintą hipotekos teisę į AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 8 d. tarp įmonės, UAB „Natura familia“ ir AIG buvo sudarytas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016, 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartimi įmonė perleido UAB „Natura familia“ sutartinės hipotekos sutartimi užtikrintą hipotekos teisę į AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonė iki 2014 m. birželio 2 d. Sutarties sudarymo iš esmės neturėjo jokių piniginių lėšų, tačiau 2014 m. birželio 2 d. Sutarties pagrindu iš tuometinės IĮ „Kovas“ gautą pinigų sumą iš įmonės išvedė tiek administratoriaus teisme ginčijamais sandoriais, tiek ir kitais įmonės sudarytais sandoriais su susijusiais trečiaisiais asmenimis bei išimant pinigines lėšas grynaisiais per bankomatus.

5. Teigia, jog įmonė, iš esmės negaudama jokių įplaukų iš vykdomos veiklos, mokėjo darbo užmokestį ne tik suinteresuotam asmeniui (kaip tuometiniam įmonės direktoriui), tačiau taip pat ir savo dukrai M. N. bei suinteresuoto asmens sutuoktinei S. N.. Įmonė M. N. ir S. N. pinigines lėšas papildomai pervesdavo ir kitais abejotinais pagrindais. Įmonė pinigines lėšas mokėdavo ir suinteresuoto asmens sūnui K. N.. 2014 m. liepos 15 d. įmonė juridiniam asmeniui Bemanningstjenester Scanas, UAB, sumokėjo 17 700 Lt (5 12627 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Už automobilio įsigijimą“. Nepaisant to, administratorius nedisponuoja nei duomenimis apie įmonės vardu įgytą transporto priemonę, tokia transporto priemonė nebuvo perduota administratoriui po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonė 2014 m. rugsėjo 26 d. juridiniam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ sumokėjo 62 803,39 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „Išankstinio mokėjimo sąskaita. Už automobilį BMW X5, 2010 m, (duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, tokia transporto priemonė nebuvo perduota administratoriui po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kadangi suinteresuotas asmuo tvirtina automobilį perdavęs naujai paskirtam įmonės direktoriui S. S., akivaizdu, jog tokius veiksmus suinteresuotas asmuo, nesant antstolio patvarkymo dėl areštuoto automobilio saugotojo pakeitimo atliko savavališkai ir neteisėtai.

6. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. spalio 12 d. suinteresuotas asmuo V. N. įmonės lėšomis įvairiomis sumomis atsiskaitydavo už pirkinius. Dažniausiai degalinėse, o taip pat maitinimo įstaigose, įskaitant Latvijos Respubliką, taip pat draudžiant bei remontuojant automobilį. Įmonė taip pat patyrė ir kitų abejotinų išlaidų (pvz. 10 321,97 Lt mokėjimas bendrovei UAB „Leidybos grupė“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Akcijų pirkimo pardavimo sutartis“. Suinteresuotas asmuo V. N. nuolat ir sistemingai, netgi po kelis kartus per dieną iš skirtingų bankomatų iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos paimdavo įvairaus dydžio (dažniausiai tūkstantines) sumas, tokiu būdu iš įmonės atsiskaitomosios sumos buvo paimta ne mažesnė nei 157 078,22 Eur suma. Įmonei iškėlus bankroto bylą įmonės turtas, įskaitant pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, nebuvo perduotas. Yra pagrindo manyti, jog joks įmonės turtas, įskaitant pinigines lėšas kasoje, naujai paskirtam direktoriui realiai nebuvo perduotas. Piniginių lėšų likutis įmonės kasoje 2017 m. kovo 31 d., tariamai, buvo 137 797,77 Eur. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2017 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1245-656/2017 dėl UAB „Kovilis“ pareikštu reikalavimu tenkinimo V. N. 2017 m. spalio 9 d. įmonės akcijas apsimestiniu sandoriu perleido Ukrainos piliečiui S. S.. 2017 m. lapkričio 13 d. S. S. naujuoju direktoriumi paskyrė kitą Ukrainos pilietį B. S., direktoriaus pareigas formaliai ėjusį iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo V. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti, prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2458-560/2024.

8. Nurodė, kad administratorius pareiškėjos bankroto procese iš esmės atstovauja vieną kreditorių - UAB „4debt“, kuris yra perėmęs reikalavimo teisę iš pareiškėjos pradinio kreditoriaus UAB „Kovilis“, kuriam ilgus metus teikė teisines paslaugas. Suinteresuotas asmuo bei tuometinis IĮ „Kovas“ savininkas ir direktorius V. R. buvo susiję draugiškais santykiais bei abipusiu pasitikėjimu, todėl tarp UAB „Idėjų brokeris“ bei IĮ „Kovas“ buvo sudaryta 2014 m. birželio 2 d. sutartis, kuri ir buvo vykdoma iki pat V. R. mirties. Iš IĮ „Kovas“, vėliau - iš UAB „Kovilis“ nėra gavęs jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo, netinkamų investicijų ar negrąžintų skolų. Visa tai rodo buvusius gerus santykius tarp skolininko UAB „Idėjų brokeris“ bei kreditoriaus UAB „Kovilis“, kurie nutrūko 2016 m. pavasarį V. R. netikėtai mirus - nuo to laiko UAB „Idėjų brokeris“ atžvilgiu bei suinteresuoto asmens atžvilgiu buvo pradėtas tendencingas persekiojimas. Vilniaus apygardos prokuratūrai 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutraukus UAB „Kovilis“ inicijuotą ir ilgai trukusį ikiteisminį tyrimą dėl suinteresuoto asmens veiksmų nenustačius nusikaltimo sudėties, šis pareiškimas dėl tyčinio bankroto yra tik dar viena priemonė vėl nukreipti atsakomybę į suinteresuotą asmenį ir galimybė UAB „4debt“ uždirbti pelną, pasinaudojant susidariusia situacija.

9. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, kaip ir dabar, už atliekamą darbą darbuotojams turi būti mokamas sutarto dydžio darbo užmokestis, net jei tas darbuotojas yra įmonės direktorius ir akcininkas arba jo šeimos narys. Aptariamu laikotarpiu negaliojo jokie teisės aktai, kurie būtų įpareigoję įmonę lėšas laikyti išimtinai tik atsiskaitomojoje banko sąskaitoje arba riboję įmonės teisę pinigus išimti iš atsiskaitomosios banko sąskaitos ir laikyti juos įmonės kasoje, taip pat kurie būtų riboję įmonės galimybes atsiskaityti grynaisiais pinigais su darbuotojais, trečiaisiais asmenimis ar valstybės biudžetu. Todėl pinigų nuėmimas su bankine kortele ar darbo užmokesčio išmokėjimas grynais pinigais nėra kažkokia neįprasta įmonės praktika ar juo labiau nusikaltimas. Suinteresuotas asmuo paskutinę savo darbo dieną naujajam įmonės direktoriui perdavė ne tik įmonės kasoje buvusią 170 056,92 Eur piniginių lėšų sumą, bet ir įmonės buhalterinę apskaitą ir jos tolesnį valdymą. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog akcijų pirkimo - pardavimo sandorį sudariusių asmenų tikrieji ketinimai buvo kažkokie kitokie, nei numatyta minėtoje sutartyje. Vien aplinkybė, kad po akcijų pardavimo UAB „Idėjų brokeris“ nevykdė realios veiklos, o administratoriui nepavyksta susisiekti su paskirtu įmonės vadovu, savaime neįrodo, kad akcijų pirkimo - pardavimo sandorio apsimestinio pobūdžio. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2458-560/2024 dėl administratoriaus ginčijamų sandorių gali turėti esminės reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl dėl šios priežasties šios bylos nagrinėjimas yra stabdytinas iki civilinėje byloje Nr. e2-2458-560/2024 bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus įmonė turėjo pareigą kompensuoti darbuotojui už įmonės tikslais naudojamą asmeninį darbuotojo turtą - jei darbuotojas įmonei išnuomojo savo automobilį, įmonė turėjo pareigą mokėti sutartą nuomos mokestį. Automobilis nebuvo perduotas administratoriui, nes UAB „Idėjų brokeris“ šį automobilį pardavė 2016 ar 2017 metais. Suinteresuotas asmuo minėto automobilio niekada neslėpė ir antstoliui pareikalavus automobilis buvo pristatytas antstoliui aprašyti vykdomojoje byloje.

10. Vykdydama sutartį UAB „Idėjų brokeris“ su IĮ „Kovas“ žinia ir sutikimu paskolino dalį lėšų UAB „All investment group“ vykdomam nekilnojamojo turto projektui finansuoti. Investicija į nekilnojamojo turto projektą buvo nesėkminga - dėl valdžios institucijų biurokratizmo ir sistemingo teisės aktų pažeidinėjimo projektas užsitęsė gerokai ilgiau, nei buvo planuota, be jokios finansinės grąžos, apie tai suinteresuotas asmuo informaciją nuolatos teikdavo V. R.. Visi suprato, kad pasirinktas investicinis projektas buvo rizikingas, tačiau niekas negalėjo numatyti, kad projekto etapas, susijęs su statinio statybos projekto derinimu ir statybą leidžiančio dokumento išdavimu, valdininkų veiksmų ir neveikimo dėka užsitęs net ketverius metus. Priešingai pareiškėjos teiginiams apie UAB „Idėjų brokeris“ ir UAB „Natura familia“ nesąžiningumą, UAB „Idėjų brokeris“, sudariusi administratoriaus ginčijamus sandorius, nepablogino savo finansinės padėties taip ženkliai, kad vien dėl to įmonė būtų tapusi nemoki, o išlaikė galimybę ateityje arba atgauti paskolintus pinigus, arba gauti ir pajamas iš suteiktos paskolos, jei UAB „Natura familia“ pavyktų sėkmingai įgyvendinti investicinį projektą, susijusį su UAB „All investment group“ suteikta paskola. S. S. yra Ukrainos pilietis, verslininkas, kuris daug metų palaiko verslo santykius su Lietuvos ūkio subjektais, jis vienu metu nupirko tiek UAB „Idėjų brokeris“, tiek UAB „Natura familia“ akcijas su vienu tikslu - norėdamas sudalyvauti įgyvendinant UAB „All investment group“ pradėtą nekilnojamojo turto vystymo projektą. Niekas negalėjo numatyti, kad visą ekonominę veiklą suparalyžuos pandemija ir visuotinis karantinas arba kad Ukrainos teritorijoje prasidės karo veiksmai.

11. Suinteresuotiems asmenims B. S. ir S. S. siųsti procesiniai dokumentai su prašymu juos įteikti remiantis 1965 m. lapkričio 15 d. sudaryta Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje, grįžo neįteikti. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi procesinius dokumentus šiems asmenims įteikė viešo paskelbimo būdu, taip pat procesinius dokumentus siuntė registruotu paštu, naudojantis AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis.

Atsiliepimas

12. Suinteresuoti asmenys B. S. ir S. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl bylos sustabdymo

13. Suinteresuotas asmuo V. N. prašo stabdyti šią civilinę bylą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2458-560/2024. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad minėta civilinė byla yra išnagrinėta Vilniaus apygardos teismui 2025 m. vasario 13 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 962- 863/2025, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-272-516/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Taigi, kadangi galutinis teismo sprendimas suinteresuoto asmens minimoje civilinėje byloje yra priimtas, yra įsiteisėjęs, pagrindo spręsti dėl šios bylos stabdymo nėra.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad:

14.1 2014 m. birželio 2 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. AS-1/14, kurios pagrindu IĮ „Kovas“, kaip investuotojas, perdavė pareiškėjai UAB „Idėjų brokeris“ valdyti ir administruoti 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) investicijų sumą, kurią pareiškėja, kaip agentė, įsipareigojo naudoti, siekdama teisėtomis priemonėmis gauti abiem šalims finansinės naudos, teikiant tikslines paskolas įvairiems projektams finansuoti bei užtikrinant investicijų apsaugą;

14.2 2014 m. birželio 26 d. tarp pareiškėjos ir UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P01/2014, remiantis kurios 1.1 bei 3.1 papunkčių nuostatomis pareiškėja įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 750 000 Lt (506 835,03 Eur) dydžio paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis tiek į UAB AIG, tiek ir į UAB „MA GROUP“ bei R. B. atsiskaitomąsias sąskaitas;

14.3 2014 m. lapkričio 25 d. tarp UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ ir pareiškėjos buvo sudaryta antra paskolos sutartis – Paskolos sutartis Nr. P02/2014, kurios pagrindu vienerių metų laikotarpiui už 10 procentų metinių palūkanų atlygį pareiškėja įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur) dydžio paskolą;

14.4 2016 m. balandžio 8 d. tarp pareiškėjos, UAB „Natura familia“ ir UAB AIG buvo sudarytas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016; 2016 m. balandžio 8 d. tų pačių šalių buvo sudarytas dar vienas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF- 2/2016;

14.5 2017 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 9589) tuometinis pareiškėjos vadovas V. N. perleido jam nuosavybės teise priklausančias 100 procentų ieškovės akcijų Ukrainos piliečiui S. S.;

14.6 Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 913- 560/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „Idėjų brokeris“, nemokumo administratoriumi paskyrė P. V..

Dėl prejudicinių faktų

15. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

16. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 962- 863/2025 tenkino ieškovės BUAB „Idėjų brokeris“ ieškinį ir pripažino negaliojančiais nuo sudarymo 2016 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės UAB „Idėjų brokeris“, atsakovės UAB „Natura familia“ ir trečiojo asmens UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ sudarytus sandorius: Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016; taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė ieškovei LUAB „Idėjų brokeris“ iš atsakovės UAB „Natura familia“ 746 948,97 Eur. Teismas minėtame sprendime nurodė šiai bylai reikšmingas aplinkybes:

16.1 <...> abu ginčijami sandoriai buvo sudaryti po UAB „Kovilis“ sutarties nutraukimo iniciavimo ir ieškovei pripažįstant, kad 2017 m. birželio 2 d. visa minėtos bendrovės suteikta 1 013 670 Eur investicija, kurios dalis – 796 448,97 Eur, kaip nustatyta anksčiau (sprendimo 11.4 papunktis), buvo paskolinta UAB AIG, turės būti grąžinta. Iš kokių lėšų ieškovė ketino grąžinti UAB „Kovilis“ suteiktą investiciją, byloje nenustatyta; teismo posėdžio metu buvęs ieškovės vadovas (jo atstovas) negalėjo atsakyti į kausimą, ar be UAB „Kovilis“ suteiktos investicijos ieškovė vykdė dar kokį projektą; tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu buhalterines paslaugas ieškovei teikusios bendrovės UAB „Finasus“ direktorius nurodė, jog iš bendrovei perduotų dokumentų matyti, kad ieškovės bendrovė realios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė;

16.2 Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sutiktina su ieškovės nemokumo administratoriaus pozicija, jog ginčijamais sandoriais perleidus atsakovei UAB „Natura familia“ reikalavimo teises į hipoteka užtikrintas UAB AIG paskolas ieškovė neabejotinai pažeidė tuometinės ieškovės kreditorės UAB „Kovilis“ teises, nes byloje nenustatyta, kad be reikalavimo teisių į UAB AIG ieškovė turėtų dar kokio kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su minėta kreditore, o ginčijamas reikalavimo teises atsakovei perleido neatlygintinai;

Žemesnės instancijos teismas

16.3 2014 m. birželio 2 d. Sutartimi Nr. AS-1/14 ieškovė įsipareigojo mokėti UAB „Kovilis“ už suteiktą investiciją 10 procentų dydžio metines palūkanas, tokio pat dydžio metinės palūkanos buvo numatytos abiejose ieškovės su UAB AIG sudarytose paskolų sutartyse (2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.), tuo tarpu Ginčijamuose sandoriuose sulygta tik dėl 5 procentų metinių palūkanų. Taigi ieškovė iš esmės perleido atsakovei turėtas reikalavimo teises į paskolų grąžinimą su 10 procentų metinių palūkanų pelnu, už per pusę mažesnį atlygį už suteiktas investicijas;

16.4 <...> ieškovė atsakovei perleido daugiau teisių nei pati turėjo, kas, nors tiesiogiai nepažeidžia ieškovės kreditorių teisių, tačiau parodo tokio sandorio ydingumą ir leidžia spręsti apie ieškovės vykdomos veiklos pobūdį ir nerūpestingumą valdant kitų asmenų suteiktas investicijas ir jas įdarbinant (perskolinant ir pan.);

16.5 Ginčijamų sandorių sudarymu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, kadangi jų pasekoje ieškovės galimybės atsiskaityti su UAB „Kovilis“ ženkliai sumažėjo, nes iš esmės ieškovė neteko vienintelio turto, o ginčijamų sandorių atlygintinumas (jo dydis) ir įvykdymo terminai neabejotinai atitolino atsiskaitymo su UAB „Kovilis“ galimybes;

16.6 Ginčijamus sandorius iš ieškovės pusės pasirašė jos tuometinis akcininkas ir vadovas V. N., iš atsakovės pusės – įgaliotas asmuo, atsakovės akcininkė ir V. N. dukra M. N., sandorių sudarymo metu atsakovei vadovavo V. N. sūnus ir M. N. brolis – trečiasis asmuo K. N.. Atsižvelgiant į ginčijamus sandorius sudariusių asmenų giminystės ryšius, teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuri byloje nebuvo paneigta. <...> Taigi, šiuo atveju ieškovė ir atsakovė, valdomos artimųjų giminaičių ir veikdamos iš vien, sąmoningai ir nesąžiningai sudarė ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius Ginčijamus sandorius.

17. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-272-516/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas padarė tokias šiai bylai aktualias išvadas:

17.1 ginčijamais sandoriais perleidusi atsakovei reikalavimo teises į hipoteka užtikrintas trečiajam asmeniui UAB AIG suteiktas paskolas, ieškovė neabejotinai pažeidė tuometinės savo kreditorės UAB „Kovilis“ teises atgauti pagal 2014 m. birželio 2 d. sutartį ieškovei perduotą 1 013 670,06 Eur investicijų sumą, kurios dalis, kaip minėta, buvo paskolinta UAB AIG. Byloje nėra duomenų, kad be reikalavimo teisių į UAB AIG ieškovė būtų turėjusi dar kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su UAB „Kovilis“. Ikiteisminio tyrimo metu buhalterines paslaugas ieškovei teikusi UAB „Finasus“ patvirtino, kad, remiantis jai perduotais dokumentais, UAB „Idėjų brokeris“ realios ūkinės komercinės veiklos nevykdė;

17.2 ginčo sandoriai buvo pasirašyti giminystės ryšiais susijusių asmenų, t. y. ginčo sandoriai buvo pasirašyti ieškovės UAB „Idėjų brokeris“ vadovo apelianto V. N. ir atsakovės UAB „Natura familia“ vadovo K. N. – apelianto sūnaus. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.67 straipsnio 2 punkte įtvirtinta sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo prezumpcija, kurios apeliantas nepaneigė;

17.3 teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovė, valdomos artimųjų giminaičių ir veikdamos išvien, sąmoningai ir nesąžiningai sudarė ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius – 2016 m. balandžio 8 d. susitarimus dėl reikalavimo teisių perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF- 2/2016, kuriais atsakovei buvo perleistos reikalavimo teisės į hipoteka užtikrintų paskolų grąžinimą, eliminuojant galimybę tuometinei ieškovės kreditorei UAB „Kovilis“ atgauti iš ieškovės 2014 m. birželio 2 d. sutarties pagrindu perduotą investicijų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo įrodyta ir actio Pauliana sąlyga – ieškovės ir atsakovės nesąžiningumas.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

18. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti, tarp jų – buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktas).

19. Pareiškėja prašo UAB „Idėjų brokeris“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi neatlygintinai perleidusi turimas reikalavimo teises įmonė faktiškai tapo nemoki; ginčijamais sandoriais buvo neatlygintinai atsakyta reikalavimo teisės - iš esmės vienintelio realaus ir vertingo įmonės turto; taip pat turimos reikalavimo teisės įmonė atsisakė susijusių asmenų naudai (asmuo M. N. - suinteresuoto asmens dukra, tiek ir direktorius K. N. - suinteresuoto asmens sūnus). Kadangi aplinkybės, susijusios su pareiškėjos minimais sandoriais, yra išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-962-863/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-272-516/2025, teismas šioje byloje remiasi teismų nustatytais prejudiciniais faktais. Teismai įsiteisėjusiais sprendimais yra nustatę, kad ginčijamų sandorių sudarymu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, kadangi, jų pasekoje ieškovės galimybės atsiskaityti su UAB „Kovilis“ ženkliai sumažėjo, nes iš esmės ieškovė neteko vienintelio turto, o ginčijamų sandorių atlygintinumas (jo dydis) ir įvykdymo terminai neabejotinai atitolino atsiskaitymo su UAB „Kovilis“ galimybes. Byloje įrodyta, kad turtinės teisės perleidimas susijusiai įmonei (t. y. turtinės teisės perkėlimas į susijusį juridinį asmenį) iš esmės nulėmė ir įmonės nemokumą, kadangi visi įmonės finansiniai įsipareigojimai liko įmonėje, o įmonė, jokios finansinės naudos iš ginčijamų sandorių negavusi, tapo nemokia, neturinčia iš esmės jokio materialaus likvidaus turto ir pajamų, iš kurių kreditoriai turėtų galimybę išieškoti įsiskolinimus. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad byloje yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės sudaryti sandoriai (2016 m. balandžio 8 d. Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016; 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartis; 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016 bei 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartis) buvo sudaryti dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, kas lėmė įmonės nemokumą (ieškovė neteko vienintelio turto). Taip pat svarbi aplinkybė yra ir tai, kad, kaip yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuginčyti sandoriai sudaryti asmenų, susijusių artimais giminystės ryšiais (tėvas, dukra ir sūnus), kas patvirtina egzistuojant sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo prezumpciją. Kadangi ginčo sandorius sudarė tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjęs suinteresuotas asmuo V. N., teismas sprendžia, jog dėl jo atliktų aukščiau nurodytų veiksmų įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

20. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad iki 2014 m. birželio 2 d. Sutarties sudarymo įmonė disponavo tik minimaliomis piniginėmis lėšomis, tačiau šios sutarties pagrindu iš tuometinės IĮ „Kovas“ 2014 m. birželio 2 d. mokėjimo pavedimu gavusi 3 500 000 Lt, įmonė 2024 m. rugsėjo 26 d. nusipirko transporto priemonę BMW X5 už 62 803,39 Lt. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad UAB „Idėjų brokeris“ realios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė, kas patvirtina, jog įmonės perkama transporto priemonė, tikėtina, buvo naudojama įmonės vadovo V. N. ar jo šeimos narių asmeninėms reikmėms, o tai leidžia teigti, jog transporto priemonės pirkimo - pardavimo sandoris niekaip nebuvo susijęs su įmonės veikla, jis nebuvo atliktas įmonės interesais, kas laikytina sąmoningai blogu įmonės valdymu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

21. Nemokumo administratorius nurodo, jog įmonės bankrotas turi būti pripažįstamas tyčiniu, kadangi įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratoriaus pateikta pozicija patvirtina, jog suinteresuotas asmuo V. N. per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos bankomatuose išsigrynino 152 178,22 Eur sumą, o dokumentų, pagrindžiančių šios sumos panaudojimą administratorius neturi. Suinteresuotas asmuo, nors ir nurodo, kad aptariamu laikotarpiu negaliojo jokie teisės aktai, kurie būtų įpareigoję įmonę lėšas laikyti išimtinai tik atsiskaitomojoje banko sąskaitoje arba riboję įmonės teisę pinigus išimti iš atsiskaitomosios banko sąskaitos ir laikyti juos įmonės kasoje, tačiau nepateikia į bylą duomenų, patvirtinančių, kokiems tikslams buvo panaudoti išgryninti pinigai. Nesant byloje duomenų apie lėšų panaudojimą, egzistuoja pagrindas pripažinti, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir lėšos panaudotos nežinomam tikslui (ypač įvertinus tai, kad įmonė realios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė).

23. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvęs įmonės vadovas būtų nemokumo administratoriui perdavęs įmonės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-913-560/2024 paskutiniam įmonės vadovui B. S. buvo paskirta 200 Eur dydžio bauda už administratoriui neperduotą įmonės turtą ir dokumentus. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog įmonės vadovas neperdavė viso įmonės turto ir dokumentų nemokumo administratoriui, įmonės vadovas nenurodė jokių priežasčių, pateisiančių savo pareigų nevykdymą, taigi paskutinis įmonės vadovas - B. S. taip pat laikytinas atsakingu už tyčinį įmonės bankrotą.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo V. N. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. spalio 12 d. įmonės lėšomis įvairiomis sumomis atsiskaitydavo už pirkinius (mokėjimai atlikti degalinėse, maitinimo įstaigose (įskaitant ir Latvijos Respubliką, nors duomenų apie buvusią komandiruotę byloje nepateikta), buvo draudžiamas ir remontuojamas automobilis, tokios išlaidos sudarė ne mažiau kaip 14 379,24 Eur sumą. Kaip pagrįstai nurodo nemokumo administratorius, nėra duomenų kas tiksliai buvo perkama, degalinėse mokėjimai buvo atliekami net kelis kartus per dieną, skirtinguose miestuose, skirtingose degalinėse ir pan., kas suponuoja išvadas apie tai, jog pagal įsigyjamo kuro kiekius ir suvartojimo intensyvumą kasdien buvo nuvažiuojami tūkstančiai kilometrų, arba galimai įmonės kortele naudojosi daugiau, negu vienas asmuo. Suinteresuoti asmenys nenurodė kokiu pagrindu tokios lėšos buvo leidžiamos, kokiems tikslams naudojamos, kokia įmonės veikla buvo vykdoma, ypač įvertinus, kad kaip jau minėta, įmonė realios veiklos nevykdė, jokių įplaukų negaudavo. Tikėtina, jog šiais mokėjimais buvo dengiamos asmeninės tuo metu buvusio įmonės vadovo V. N. išlaidos, kas laikytina sąmoningai blogu įmonės valdymu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

25. Taip pat byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įmonė UAB „Idėjų brokeris“, nevykdydama jokios realios ūkinės-komercinės veiklos, negaudama jokių įplaukų, mokėjo darbo užmokestį ne tik suinteresuotam asmeniui V. N., tačiau taip pat ir jo dukrai M. N. bei sutuoktinei S. N.. Įmonė M. N. pinigines lėšas papildomai pervesdavo ir kitais pagrindais (pagal automobilio nuomos sutartį, pagal sutartį, pagal įsakymą), sutuoktinei S. N. taip pat lėšos buvo pervedamos kitais pagrindais (pagal sutartį, pagal sąskaitą-faktūrą). UAB „Idėjų brokeris“ pinigines lėšas mokėdavo ir suinteresuoto asmens V. N. sūnui K. N.. Nors V. N. byloje nurodo, kad tokie atsiskaitymai ir mokėjimai nėra draudžiami, darbo užmokestis turi būti mokamas, turi būti kompensuojama už automobilio nuomą ir pan., tačiau jis į bylą nepateikia duomenų, pagrindžiančių tokių mokėjimų pagrindą ir būtinumą. Kaip jau minėta, įmonė realios veiklos nevykdė, įplaukų negaudavo, todėl kyla pagrįsta abejonė kokius konkrečiai darbus įmonėje atlikdavo suinteresuoto asmens šeimos nariai, ar jie nebuvo įdarbinti fiktyviai, siekiant panaudoti iš IĮ „Kovas“ gautas lėšas. Taip pat nėra aišku kokiems su įmonės veikla susijusiems tikslams buvo nuomojamasi transporto priemonė (ypač jeigu įmonė buvo įsigijusi transporto priemonę BMW x5). Šios aplinkybės patvirtina, jog įmonės lėšos nebuvo naudojamos protingai, toks įmonės vadovo elgesys laikytinas sąmoningu blogu įmonės valdymu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), tokiais veiksmais buvo mažinamas įmonės turtas (iš esmės visas įmonės turtas buvo trečiojo asmens IĮ „Kovas“ skolintos lėšos, kurios buvo skolintos kitam tikslui nei buvo naudojamos, suinteresuotas asmuo V. N. turėjo suprasti, jog skolintas lėšas įmonė turės grąžinti).

26. Pareiškėja nurodo, kad įmonės akcijų pirkimo - pardavimo sandoris yra apsimestinis ir sudarytas su konkrečiu tikslu - suinteresuotam asmeniui V. N., kaip tuometiniam įmonės direktoriui bei akcininkui, padėti išvengti būsimų teisinių pasekmių. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, V. N. 2017 m. spalio 9 d. įmonės akcijas perleido Ukrainos piliečiui S. S., kuris nuo 2017 m. spalio 10 d. tapo ir įmonės direktoriumi. 2017 m. lapkričio 13 d. S. S. direktoriumi paskyrė kitą Ukrainos pilietį B. S., kuris ėjo direktoriaus pareigas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „Natura familia“ matyti, jog UAB „Natura familia“ vienintele akcininke laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. spalio 10 d. buvo M. N. (suinteresuoto asmens V. N. dukra), nuo 2017 m. spalio 10 d. UAB „Natura familia“ akcininku tapo S. S.. Šios aplinkybės patvirtina, jog abiejų įmonių akcijų pardavimas tam pačiam asmeniui, tikėtina, suinteresuoto asmens V. N. ir jo dukros, buvo suderintas, tačiau sudaryti tokį sandorį nėra draudžiama. Kaip nurodo V. N., akcijas nusipirkęs S. S. norėjo sudalyvauti įgyvendinant UAB „All investment group“ pradėtą nekilnojamojo turto vystymo projektą, tačiau jam nepavyko. Teismo vertinimu, nors sandoris ir kelia abejonių dėl verslo logikos (perkama įmonė su dideliais įsiskolinimais, nevykdanti veiklos), tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog toks sandoris būtų buvęs fiktyvus. VĮ Registrų centre pasikeitęs įmonės akcininkas ir vadovas buvo registruotas, kas rodo, kad sandorio sudarymo tikslai – akcijų perleidimas kitam asmeniui – buvo pasiekti.

27. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad įmonė buvo valdoma blogai sąmoningai, buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, nemokumo administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, o tokie byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti UAB „Idėjų brokeris“ bankrotą tyčiniu (JANĮ 70 straipsnis 1 dalis).

28. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo atlikto tuometinio įmonės vadovo V. N. ir dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimo, ką padaryti turėjo paskutinis įmonės vadovas B. S., atsakingais už tyčinį įmonės bankrotą pripažįstami V. N. ir B. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Tenkinus pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Idėjų brokeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl 918 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų priteisimo. Kadangi iš esmės ginčas byloje kilo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. N., šios išlaidos priteisiamos pareiškėjos naudai iš V. N.. Kaip prašyme nurodo pareiškėja, kadangi šias išlaidas padengė pareiškėjo atstovas advokatų profesinė bendrija Viliušis ir partneriai), tokiu būdu nurodytos išlaidos priteisiamos tiesiogiai jas patyrusiam subjektui – Advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir partneriai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

BUAB „Idėjų brokeris“ nemokumo administratoriaus P. V. prašymą tenkinti.

Pripažinti UAB „Idėjų brokeris“ (į. k. 300638671) bankrotą tyčiniu.

Pripažinti V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakingais asmenimis dėl UAB „Idėjų brokeris“ (į. k. 300638671) tyčinio bankroto.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. N. 918 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos atstovo advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir partneriai (į. k. 302644153) naudai.

Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius