Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-272-516/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-26
Bylos Nr.: e2A-272-516/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00778-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
Trečiasis asmuo: V. N.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Natura familia“

Kategorijos

2.1.5.1.2.11Kiti sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo atvejai
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2A-272-516/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00778-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.11; 2.1.5.2; 2.6.1.6.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų brokeris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Natura familia“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „ALL INVESTMENT GROUP“, V. N. ir K. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Idėjų brokeris“, atstovaujama nemokumo administratoriaus P. V., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Natura familia“, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) su UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ (toliau – ir UAB AIG) ir UAB „Natura familia“ sudarytą 2016 m. balandžio 8 d. susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016, 2016 m. gegužės 9 d. hipotekos teisės perleidimo sutartį, 2016 m. balandžio 8 d. susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016 ir 2016 m. gegužės 9 d. hipotekos teisės perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš UAB AIG ir UAB „Natura familia“ 746 948,97 Eur, 12,25 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2014 m. birželio 26 d. tarp ieškovės ir UAB AIG buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. P01/2014. Paskolos sutarties 1.1 ir 3.1 papunkčiais ieškovė įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 750 000 Lt (506 835,03 Eur) paskolą su 10 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis tiek į UAB AIG, tiek ir į UAB „MA GROUP“ bei R. B. atsiskaitomąsias sąskaitas paskolos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta tvarka. Remiantis paskolos sutarties 2.3 papunkčio nuostatomis, paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. birželio 27 d. ieškovė pervedė UAB AIG 265 316,70 Lt (76 841,03 Eur), UAB „MA GROUP“ – 1 059 512,30 Lt (306 855,97 Eur), o R. B. – 425 150 Lt (123 131,95 Eur) (mokėjimo paskirtys visiems trims subjektams – pagal 2014 m. birželio 26 d. paskolos sutartį Nr. P01/2014).

3. Tarp ieškovės ir UAB AIG 2014 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. P02/2014. Pagal paskolos sutarties 1.1 ir 3.1 papunkčius ieškovė įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur) paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis į atsakovės UAB AIG atsiskaitomąją sąskaitą. Remiantis paskolos sutarties 2.3 papunkčio nuostatomis, paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovė atsakovei UAB AIG pervedė 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) (mokėjimo paskirtis – paskolos sutartis Nr. P02/2014 (2014.11.25)).

4. Tarp ieškovės, atstovaujamos tuometinio direktoriaus V. N., ir atsakovės UAB „Natura familia“, atstovaujamos įgalioto asmens M. N. (V. N. dukros), 2016 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta sutartis Nr. GEN-1/2016, pagal kurios 2.1 papunkčio nuostatas ieškovė (kaip paskolos davėja) perdavė atsakovei UAB „Natura familia“ (paskolos gavėjai) laikinai valdyti ir naudoti 908 503 Eur, skirtus nekilnojamojo turto statybos, prekybos projektams vystyti. Remiantis šios sutarties 4.1 papunkčio nuostatomis, ieškovė įsipareigojo 908 503 Eur perduoti atsakovei UAB „Natura familia“ atskiru šalių rašytiniu susitarimu, perleidžiant ieškovės kreditorinį reikalavimą į skolą investicijų sumai (t. y. 908 503,00 Eur).

5. Tarp ieškovės, atsakovės UAB „Natura familia“ ir UAB AIG 2016 m. balandžio 8 d. buvo sudarytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016, kuriuo ieškovė visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui (atsakovei UAB „Natura familia“) visas reikalavimo teises skolininko (UAB AIG) atžvilgiu, kylančias iš 2014 m. birželio 5 d. sutarties Nr. 01-2014, 2014 m. birželio 26 d. paskolos sutarties Nr. P01/2014, be to, ieškovė perleido atsakovei UAB „Natura familia“ ir visas teises į skolininkės UAB AIG prievolių užtikrinimą pagal 2014 m. birželio 27 d. hipotekos sutartį Nr. 20120140058709 (susitarimo 1–2 punktai).

6. Tarp ieškovės, atsakovės UAB „Natura familia“ ir UAB AIG 2016 m. balandžio 8 d. buvo sudarytas dar vienas susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016, kuriuo ieškovė visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui (atsakovei UAB „Natura familia“) visas reikalavimo teises skolininko (UAB AIG) atžvilgiu, kylančias iš 2014 m. birželio 5 d. sutarties Nr. 01-2014, 2014 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties Nr. P02/2014, be to, ieškovė perleido atsakovei UAB „Natura familia“ ir visas teises į skolininkės UAB AIG prievolių užtikrinimą pagal 2014 m. gruodžio 2 d. hipotekos sutartį Nr. 20120140087717 (susitarimo 1–2 punktai).

7. Apibendrinant, ieškovė pagal paskolos sutartį Nr. P01/2014 ir paskolos sutartį Nr. P02/2014 įsipareigojo suteikti UAB AIG bendrai 3 100 000 Lt (897 822,06 Eur) paskolą, o, remiantis ieškovės nemokumo administratoriaus turimu ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 19 d., pagal faktą UAB AIG (įskaitant UAB „MA GROUP“ ir R. B.) minėtų sutarčių pagrindu buvo pervesta 2 749 979 Lt (796 448,97 Eur).

8. Remiantis atsiskaitomosios sąskaitos išrašu bei jame nurodyta mokėjimų paskirtimi (dalinis paskolos grąžinimas), UAB AIG ieškovei nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (t. y. iki ginčijamų sandorių sudarymo) yra grąžinusi iš viso 49 500 Eur: 2015 m. liepos 31 d. grąžino 14 500 Eur, 2015 m. rugsėjo 8 d. – 10 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 20 d. – 5 000 Eur, 2015 m. gruodžio 8 d. – 10 000 Eur, 2016 m. vasario 15 d. – 10 000 Eur. Likusios paskolos dalies – 746 948,97 Eur – UAB AIG ieškovei nėra grąžinusi. Priešingai, 2016 m. balandžio 8 d. susitarimais Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016 ieškovė visa apimtimi neatlygintinai perleido atsakovei UAB „Natura familia“ visas reikalavimo teises UAB AIG atžvilgiu, kylančias iš ieškovės ir UAB AIG sudarytos paskolos sutarties Nr. P01/2014 ir paskolos sutarties Nr. P02/2014. Be to, 2016 m. balandžio 8 d. susitarimais Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016 ieškovė atsakovei UAB „Natura familia“ taip pat kompleksiškai perleido sutartinės hipotekos sutartimi užtikrintą hipotekos teisę į UAB AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi ginčijamais sandoriais ieškovė neatlygintinai atsisakė turimos reikalavimo teisės į UAB AIG mažiausiai dėl 746 948,97 Eur, kuomet prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

9. Turimos reikalavimo teisės ieškovė, atstovaujama tuometinio direktoriaus V. N., ginčijamais sandoriais (2016 m. balandžio 8 d. susitarimais Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016) atsisakė susijusių asmenų naudai (atsakovės UAB „Natura familia“ vardu veikė tiek įgaliotas asmuo M. N. – ieškovės buvusio vadovo V. N. dukra, tiek ir direktorius K. N. – V. N. sūnus). Sudarius ginčijamus sandorius, ieškovė nebeturi nei piniginių lėšų, nei reikalavimo teisių į šias lėšas, kurias būtų galima susigrąžinti iš UAB AIG ir atsakovės UAB „Natura familia“. Tiek atsakovė, tiek UAB AIG ieškinio pateikimo teismui metu yra likviduojamos įmonės Juridinių asmenų registro iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnis), tai patvirtina net tik ūkinės komercinės veiklos nevykdymą, bet ir tai, kad atsakovės ir UAB AIG vadovai bei kiti atsakingi asmenys tyčia ir sąmoningai nevykdo teisės aktais nustatytų reikalavimų pateikti duomenis registro tvarkytojui.

10. Dėl to egzistuoja visos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

11. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių. Ginčijamais sandoriais buvo neatlygintinai atsisakyta reikalavimo teisės – iš esmės vienintelio realaus ir vertingo ieškovės turto, po kurio perleidimo ieškovė daugiau jokio kito realaus vertingo turto neįgijo iki pat teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Be to, ginčijamus sandorius ieškovė sudarė tuomet, kai UAB „Kovilis“ ikiteismine tvarka buvo pareiškusi reikalavimą ieškovei grąžinti pinigines lėšas, tačiau, nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1245-656/2017, kuriuo UAB „Kovilis“ naudai priteista iš ieškovės 1 013 670 Eur dydžio skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, bendrovė su UAB „Kovilis“ taip ir neatsiskaitė. Ieškovė neprivalėjo sudaryti nė vieno iš ginčijamų sandorių, nes nebuvo jokio teisinio privalomumo juos sudaryti, sandoriai tik pablogino kreditorių teises atgauti skolas. Ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie kreditoriaus (-ių) egzistavimą ginčijamų sandorių sudarymo metu. Bylos duomenys patvirtina atsakovės UAB „Natura familia“ nesąžiningumą, nes V. N. tuo metu buvo ieškovės direktorius, kuriam buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, įsiskolinimai kreditoriams ir kad sudaromais sandoriais su susijusiu asmeniu (atsakove UAB „Natura familia“) bus pažeidžiami ieškovės kreditorių interesai.

12. Ieškovė LUAB „Idėjų brokeris“ 2024 m. lapkričio 5 d. patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama priimti reikalavimų atsakovei UAB AIG atsisakymą ir pašalinti šią atsakovę ir jos vadovą – trečiąjį asmenį V. D. iš bylos; priimti ieškinio reikalavimų patikslinimą, t. y. pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) ieškovės ir atsakovės UAB „Natura familia“ sudarytus sandorius: 2016 m. balandžio 8 d. susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016; 2016 m. balandžio 8 d. susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016; priteisti iš atsakovės UAB „Natura familia“ 746 948,97 Eur, 12,25 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiais nuo sudarymo 2016 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės UAB „Idėjų brokeris“, atsakovės UAB „Natura familia“ ir trečiojo asmens UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ sudarytus sandorius: susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016, taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė ieškovei LUAB „Idėjų brokeris“ iš atsakovės UAB „Natura familia“ 746 948,97 Eur, 6 proc. procesinių palūkanų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalis nustato tik minimalų terminą (ne trumpesnį nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo dienos) bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams patikrinti ir dėl jų teisėtumo įvertinimo kreiptis į teismą, tačiau neriboja nemokumo administratoriaus teisės tikrinti ir vėlesnio laikotarpio sandorius. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nepagrįstais trečiojo asmens UAB AIG argumentus, kad įstatymas nesuteikia teisės nemokumo administratoriui pareikšti ieškinį dėl sandorio, sudaryto prieš aštuonis metus iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo negaliojančiu.

15. Teismas nesutiko su trečiųjų asmenų pozicijomis, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

16. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei UAB „Idėjų brokeris“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas P. V.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d. Buvęs ieškovės vadovas B. S. dokumentų nemokumo administratoriui neperdavė, dėl to jam buvo paskirta bauda. Nurodė, kad nemokumo administratorius pateikė į bylą duomenis – elektroninį laišką, jog 2024 m. vasario 26 d. kreipėsi į antstolį, vykdantį 1 013 670 Eur skolos išieškojimą iš ieškovės išieškotojos UAB „Kovilis“ naudai ir tik gavęs informaciją iš vykdomosios bylos sužinojo apie byloje ginčijamus sandorius. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00340-18 nutraukimo, teismas nustatė, kad antstoliui minėti duomenys buvo pateikti V. N. po to, kai už nebendradarbiavimą vykdymo procese jam buvo skirta bauda. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą sužinojimo apie ginčijamus sandorius momentą, todėl nusprendė, jog būtent nuo šios datos – 2024 m. vasario 26 d. – ieškovės nemokumo administratorius turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius bei subjektyviąja prasme įvertinti, ar jais nebuvo pažeistos bankrutuojančios bendrovės ir (ar) jos kreditorių teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Idėjų brokeris“ įsiteisėjimo dienos (2023 m. spalio 3 d.), o nuo momento, kai iš antstolio buvo gauti vykdomosios bylos dokumentai su ginčijamais sandoriais, t. y. anksčiausiai 2024 m. vasario 26 d. Į teismą nemokumo administratorius kreipėsi 2024 m. liepos 15 d., todėl, teismas nusprendė, kad tiek pradinis, tiek patikslintas ieškinys pateikti nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

17. Teismas sutiko, kad byloje nėra duomenų, kada atsirado ieškovės neįvykdyti įsipareigojimai kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) ir Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) atžvilgiu. Kreditorė UAB „4 DEBT“ yra UAB „Kovilis“ teisių perėmėja, todėl, vertinant jos kreditorinių reikalavimų atsiradimo momentą, būtina vertini pirminės kreditorės UAB „Kovilis“ (buvusi individuali įmonė (toliau – IĮ) „Kovas“) reikalavimo teisės atsiradimo aplinkybes.

18. Teismas nustatė, kad ieškovės ir tuometinės IĮ „Kovas“ sutartiniai prievoliniai santykiai susiklostė 2014 m. birželio 2 d. sutarties pagrindu, t. y. dar iki ginčijamų reikalavimų perleidimo sandorių sudarymo. Prievolė iki šiol nėra įvykdyta – Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017 priteisė UAB „Kovilis“ iš ieškovės 1 013 670 Eur skolą pagal 2014 m. birželio 2 d. sutartį, kuri iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo nebuvo išieškota. Šiuo metu bankroto byloje patvirtintas UAB „Kovilis“ teisių perėmėjos UAB „4 DEBT“ finansinis reikalavimas. Teismo vertinimu, nurodyto fakto pagal teismų praktiką visiškai pakanka išvadai, kad UAB „Kovilis“ (jos teisių perėmėja UAB „4 DEBT“) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o ar ginčijamų sandorių sudarymo metu (2016 m. balandžio 8 d.) prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs ar ne, teisinės reikšmės neturi.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

19. Teismas nustatė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti po UAB „Kovilis“ sutarties nutraukimo inicijavimo ir ieškovei pripažįstant, jog 2017 m. birželio 2 d. visa bendrovės suteikta 1 013 670 Eur investicija, kurios dalis – 796 448,97 Eur – buvo paskolinta UAB AIG, turės būti grąžinta.

20. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ginčijamais sandoriais perleidus atsakovei UAB „Natura familia“ reikalavimo teises į hipoteka užtikrintas UAB AIG paskolas ieškovė neabejotinai pažeidė tuometinės kreditorės UAB „Kovilis“ teises. Teismas nenustatė, kad be reikalavimo teisių į UAB AIG ieškovė turėtų dar kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su minėta kreditore, o ginčijamas reikalavimo teises atsakovei perleido neatlygintinai.

21. Teismas nesutiko su trečiojo asmens V. N. nuomone, kad reikalavimo teisės nebuvo perleistos neatlygintinai, o ginčijami sandoriai niekaip nepažeidė kreditorių teisių ir interesų. Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose sandoriuose nėra numatytas joks konkretus prievolių įvykdymo – investicijų grąžinimo – terminas, o UAB „Kovilis“ ieškovė gautą investiciją privalėjo grąžinti vėliausiai 2017 m. birželio 9 d.; nesudarius ginčijamų sandorių ieškovė su UAB „Kovilis“ galėtų atsiskaityti iš UAB AIG suteiktų ir nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų paskolų. Be to, teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 2 d. sutartimi Nr. AS-1/14 ieškovė įsipareigojo mokėti UAB „Kovilis“ už suteiktą investiciją 10 procentų dydžio metines palūkanas, tokio pat dydžio metinės palūkanos buvo numatytos abejose ieškovės su UAB AIG sudarytose paskolų sutartyse (2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.). Savo ruožtu ginčijamuose sandoriuose sulygta tik dėl 5 procentų metinių palūkanų. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės perleido atsakovei turėtas reikalavimo teises į paskolų grąžinimą su 10 proc. metinių palūkanų pelnu, už per pusę mažesnį atlygį už suteiktas investicijas.

22. Šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, kad ginčijamų sandorių sudarymu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, nes ieškovės galimybės atsiskaityti su UAB „Kovilis“ sumažėjo, kadangi ieškovė iš esmės neteko vienintelio turto, o ginčijamų sandorių atlygintinumas (jo dydis) ir įvykdymo terminai neabejotinai atitolino atsiskaitymo su UAB „Kovilis“ galimybes. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja antroji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl privalėjimo sudaryti actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius

23. Teismas nustatė, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Kovilis“ jau buvo pareiškusi valią nebetęsti sutartinių santykių ir pareiškė reikalavimą dėl suteiktos investicijos grąžinimo. Nustatęs, kad ginčo sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių teises, teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, kad tokia pareiga kilo teisėtu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad egzistuoja dar viena privaloma sąlyga actio Pauliana instituto taikymui.

Dėl šalių sąžiningumo

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčijamų sandorių sudarymu, visumą, teismas nusprendė, kad, nors ginčijamus sandorius pasirašė trys juridiniai asmenys, actio Pauliana instituto taikymo kontekste turi būti įvertintas tik ieškovės ir atsakovės elgesys, nes UAB AIG į ginčijamų sandorių sudarymą buvo įtraukta tik dėl sutikimo perleisti reikalavimo teises davimo.

25. Teismas nustatė, kad ginčijamus sandorius iš ieškovės pusės pasirašė jos tuometinis akcininkas ir vadovas V. N., iš atsakovės pusės – įgaliotas asmuo, atsakovės akcininkė ir V. N. dukra M. N., sandorių sudarymo metu atsakovei vadovavo V. N. sūnus ir M. N. brolis – trečiasis asmuo K. N.. Atsižvelgdamas į ginčijamus sandorius sudariusių asmenų giminystės ryšius, teismas nusprendė, kad egzistuoja sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuri byloje nebuvo paneigta. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei buvo žinomos visos faktinės aplinkybės apie ieškovės įsipareigojimus UAB „Kovilis“ ir šio kreditoriaus reikalavimą grąžinti suteiktą investiciją. Ieškovė ir atsakovė, valdomos artimųjų giminaičių ir veikdamos išvien, sąmoningai ir nesąžiningai sudarė ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius ginčijamus sandorius, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja visos įstatymo nustatytos sąlygos šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

26. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė netaikyti restitucijos natūra, o priteisti jai prarastos reikalavimo teisės piniginį ekvivalentą – 746 948,97 Eur (realiai UAB AIG suteiktų ir negrąžintų paskolų sumą be sutartinių palūkanų). Įvertęs tai, kad reikalavimo teisė, kurios neteko ieškovė, buvo kelis kartus perleista, o galiausiai įvykdyta, teismas nusprendė, jog ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo būdo yra galimas ir teisingas, nes tik taip būtų apgintos ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27. Trečiasis asmuo V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ir JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus terminus bei ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Šalių sudaryti ginčijami sandoriai yra teisėti, sąžiningi ir pagrįsti, sudaryti siekiant tinkamai išvystyti nekilnojamojo turto projektus ir gauti ekonominę naudą. Reikalavimo teisės atsakovei UAB „Natura familia“ buvo perleistos atlygintinai, siekiant ekonominės naudos, ieškovė visada turėjo reikalavimo teises atsakovės UAB „Natura familia“ atžvilgiu ir buvo jos kreditore, dėl to atsakovės įsipareigojimas (skola) ieškovei pagal 2016 m. balandžio 1 d. sutartį visada buvo tinkamai apskaityta ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Tai, kad dėl galimų verslo, nekilnojamojo turto projekto vystymo kliūčių, sunkumų ar nesėkmių ir (ar) kitų priežasčių atsakovė UAB „Natura familia“ nėra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimų ieškovei pagal 2016 m. balandžio 1 d. sutartį, savaime nereiškia, jog ginčijami sandoriai actio Pauliana pagrindu gali ar turi būti pripažįstami negaliojančiais.

27.2. Tiek buvusi ieškovės kreditorė UAB „Kovilis“, tiek ir dabartinė kreditorė UAB „4 DEBT“, kuri reikalavimo teises į ieškovę iš UAB „Kovilis“ įgijo ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 16 d. pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir 2023 m. gegužės 31 d. antstolio D. T. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, visą šį laikotarpį nuo ginčijamų sandorių sudarymo 2016 m. apie juos ir jų turinį žinojo, tačiau teisinių veiksmų dėl to nesiėmė ir ginčijamų sandorių niekada jokia forma ir būdu neginčijo, tuo pripažindamos, kad ginčijami sandoriai jų teisių ir interesų niekaip nepažeidžia ir kad nėra teisinių ir faktinių pagrindų pripažinti juos negaliojančiais.

27.3. Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje bei JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų terminų ir šiuo savarankišku pagrindu dėl tokių terminų praleidimo neatmetė ieškinio. Ieškovas yra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovės buvusi kreditorė UAB „Kovilis“ ir dabartinė kreditorė UAB „4 DEBT“ vėliausiai 2022 m. ne tik žinojo apie ginčijamus sandorius, bet ir juos turėjo, todėl negalėjo nežinoti apie tai, kad ginčijami sandoriai tariamai pažeidžia jų teises ir interesus. Ieškovės kreditorės, žinodamos apie tariamai jų teises ir interesus pažeidžiančius ginčijamus sandorius nuo jų sudarymo momento ir atitinkamai jų teisę per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu, to nepadarė ir šį terminą praleido daugiau nei kelis kartus. Be to, bankroto byla ieškovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d. Nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės nemokumo administratorius nėra praleidęs JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto termino.

27.4. Nesutinka, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu egzistavo neabejotina ir galiojanti kreditorių reikalavimo teisė į ieškovę. Ieškovės bankroto byloje patvirtintas UAB „4DEBT“ (buvusi UAB „Kovilis“) 1 403 580,76 Eur finansinis reikalavimas yra kildinamas iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1245-656/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017. Tiek Vilniaus apygardos teismo sprendimas, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimti jau po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kovilis“ neabejotino ir galiojančio reikalavimo į ieškovę neturėjo. UAB „4 DEBT“ reikalavimo teises iš UAB „Kovilis“ įgijo ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 16 d. pagal reikalavimo perleidimo sutartį. UAB „4 DEBT“ išieškotoju vykdomojoje byloje tapo tik po 2023 m. gegužės 31 d. antstolio D. T. patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo. Tai reiškia, kad UAB „4 DEBT“ ginčijamų sandorių sudarymo metu iš viso neturėjo reikalavimo teisių į ieškovę ir nebuvo jos kreditore.

27.5. Ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių. Reikalavimo teisių perleidimas ginčijamais sandoriais buvo atlygintinis ir orientuotas į ekonominę ieškovės gautiną naudą. Po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė turėjo tiek pat ir tokį patį turtą kaip ir iki tol, pasikeitė tik ieškovės skolininkas ir ieškovės atžvilgiu prievolę turintis subjektas.

27.6. Ginčijamų sandorių šalys buvo sąžiningos, sudariusios teisėtus sandorius, kuriais nebuvo pažeisti nei įstatymų reikalavimai, nei kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Ginčijamų sandorių šalių elgesys aktualioje situacijoje atitiko protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, todėl sprendimu buvo nepagrįstai konstatuotas šios actio Pauliana instituto sąlygos, t. y. šalių nesąžiningumo egzistavimas.

27.7. Ieškovė galutiniame patikslintame ieškinyje neformulavo reikalavimo taikyti restituciją. Be to, restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (esamą) padėtį. Ginčijamais sandoriais buvo perleistos ne piniginės lėšos, o reikalavimo teisės, todėl net jeigu ir būtų buvęs tenkinamas reikalavimas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tokiu atveju pagal restituciją reglamentuojančias CK nuostatas turėtų būti ne keičiamas restitucijos būdas ir priteisiamos piniginės lėšos, o iš atsakovės UAB „Natura familia“ ieškovei grąžinamos reikalavimo teisės pagal ginčijamus sandorius.

Atsiliepimas

28. Ieškovė LUAB „Idėjų brokeris“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Nesutinka, kad teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ir JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų terminų. JANĮ 64 straipsnis nustato tik minimalų terminą (ne trumpesnį nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo dienos) bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams patikrinti ir dėl jų teisėtumo įvertinimo kreiptis į teismą, tačiau neriboja nemokumo administratoriaus teisės tikrinti ir ankstesnio laikotarpio sandorius. Įstatyme nustatytas 6 mėn. terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas ir nekeičia ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės. Nesutinka su apelianto teigimu, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet apie ginčijamų sandorių sudarymą sužinojo ieškovės kreditoriai (konkrečiai – UAB „4 DEBT“). Aplinkybė, kad ieškovės kreditorė UAB „Kovilis“ (ir (ar) jos teisių perėmėja UAB „4 DEBT“) apie ginčijamus sandorius, tikėtina, sužinojusi iš vykdomosios bylos, šių sandorių savarankiškai neginčijo, ieškinio senaties termino netaikymui neturi teisinės reikšmės, nes aktualus nemokumo administratoriaus sužinojimas apie ginčijamus sandorius, o šis vertintinas nuo realių duomenų apie minėtus sandorius gavimo.

28.2. UAB „4 DEBT“, kaip ieškovės kreditorė, yra UAB „Kovilis“ teisių perėmėja, todėl, vertinant finansinio reikalavimo atsiradimo momentą, būtina vertini pradinės kreditorės UAB „Kovilis“ (buvusi IĮ „Kovas“) reikalavimo teisės atsiradimo aplinkybes. Ieškovės ir tuometinės IĮ „Kovas“ sutartiniai prievoliniai santykiai susiklostė 2014 m. birželio 2 d. sutarties pagrindu, t. y. dar iki ginčijamų reikalavimų perleidimo sandorių sudarymo ir prievolė iki šiol nėra įvykdyta. UAB „Kovilis“ (kaip ir jos teisių perėmėja UAB „4 DEBT) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o ar ginčijamų sandorių sudarymo metu (2016 m. balandžio 8 d.) prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs ar ne, teisinės reikšmės neturi.

28.3. Ginčijamais sandoriais perleidus atsakovei reikalavimo teises į hipoteka užtikrintas trečiajam asmeniui UAB AIG suteiktas paskolas, ieškovė neabejotinai pažeidė tuometinės kreditorės UAB „Kovilis“ teises. Byloje nenustatyta, kad be reikalavimo teisių į UAB AIG ieškovė turėjo dar kokio kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su UAB „Kovilis“, o ginčijamas reikalavimo teises atsakovei perleido neatlygintinai. Nesutinka su apeliantu, kad ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai. Ginčijamuose sandoriuose nėra numatytas joks konkretus prievolių įvykdymo – investicijų grąžinimo –terminas.

28.4. Buvo įrodytas ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumas. Ieškovė ir atsakovė, valdomos artimųjų giminaičių ir veikdamos išvien, sąmoningai ir nesąžiningai sudarė ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius.

Šalies argumentai

28.5. Apelianto teiginiai apie neva nesuformuotą procesinį prašymą dėl restitucijos taikymo yra nepagrįsti. Ieškovė pareiškė prašymą netaikyti restitucijos natūra, o priteisti prarastos reikalavimo teisės piniginį ekvivalentą. Įvertinus tai, kad reikalavimo teisė, kurios neteko ieškovė, buvo kelis kartus perleista, o galiausiai įvykdyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog prašymas dėl restitucijos taikymo, priteisiant ieškovei neteisėtai prarastos reikalavimo teisės piniginę vertę, yra galimas ir teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

30. Byloje nustatyta, kad UAB „Kovilis“ (buvusi IĮ „Kovas“) ir ieškovė UAB „Idėjų brokeris“ 2014 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, pagal kurią investuotoja UAB „Kovilis“ perdavė ieškovei valdyti ir administruoti 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) investicijų sumą. Ieškovė, kaip agentė, įsipareigojo perduotą sumą naudoti, siekdama teisėtomis priemonėmis gauti abiem šalims finansinės naudos, teikiant tikslines paskolas įvairiems projektams finansuoti bei užtikrinant investicijų apsaugą. Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad investicijų suma agentės naudojama projektams finansuoti, užsakovams suteikiama kaip atlygintinė paskola už metines palūkanas.

31. Ieškovė UAB „Idėjų brokeris“ ir trečiasis asmuo UAB AIG 2014 m. birželio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. P01/2014, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 750 000 Lt (506 835,03 Eur) paskolą su 10 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis į UAB AIG, UAB „MA GROUP“ ir R. B. atsiskaitomąsias sąskaitas (paskolos sutarties 1.1 ir 1.3 papunkčiai). Ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2014 m. birželio 27 d. ieškovė pervedė trečiajam asmeniui UAB AIG 265 316,70 Lt (76 841,03 Eur), UAB „MA GROUP“ – 1 059 512,30 Lt (306 855,97 Eur), R. B. – 425 150 Lt (123 131,95 Eur).

32. Ieškovė UAB „Idėjų brokeris“ ir trečiasis asmuo UAB AIG 2014 m. lapkričio 25 d. sudarė dar vieną paskolos sutartį Nr. P02/2014, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur) paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Tą pačią dieną (2014 m. lapkričio 25 d.) ieškovė į UAB AIG sąskaitą pervedė 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur).

33. Iš viso pagal abi paskolos sutartis ieškovė trečiajam asmeniui UAB AIG paskolino 796 448,97 Eur. UAB AIG buvo paskolintos lėšos, kurias ieškovė kaip investiciją gavo iš UAB „Kovilis“.

34. Tinkamam prievolių įvykdymui užtikrinti pagal 2014 m. birželio 26 d. paskolos sutartį Nr. P01/2014 UAB AIG 2014 m. birželio 27 d. hipotekos sutartimi Nr. 20120140058709 įkeitė ieškovės naudai nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal 2014 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį Nr. P02/2014 2014 m. gruodžio 2 d. hipotekos sutartimi Nr. 20120140087717 įkeitė ieškovės naudai nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Nustatyta, kad UAB AIG laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. vasario 15 d. iš viso grąžino ieškovei 49 500 Eur, likusi negrąžinta paskolos suma – 746 948,97 Eur.

36. Ieškovė UAB „Idėjų brokeris“, atstovaujama tuometinio direktoriaus V. N., ir atsakovė UAB „Natura familia“, atstovaujam įgalioto asmens M. N. (ieškovės direktoriaus V. N. dukros) 2016 m. balandžio 1 d. sudarė sutartį Nr. GEN-1/2016, pagal kurią ieškovė (paskolos davėja) įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Natura familia“ (paskolos gavėjai) laikinai valdyti ir naudoti 908 503 Eur, skirtus nekilnojamojo turto, statybos, prekybos projektams vystyti (sutarties 2.1 papunktis). Remiantis šios sutarties 4.1 papunkčio nuostatomis, ieškovė įsipareigojo 908 503 Eur perduoti atsakovei atskiru šalių rašytiniu susitarimu, perleidžiant ieškovės kreditorinį reikalavimą į skolą investicijų sumai (908 503 Eur).

37. Tarp ieškovės UAB „Idėjų brokeris“, atstovaujamos direktoriaus V. N., atsakovės UAB „Natura familia“, atstovaujamos direktoriaus K. N., ir trečiojo asmens UAB AIG 2016 m. balandžio 8 d. buvo sudarytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016. Ieškovė, kaip kreditorė, visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajai kreditorei – atsakovei UAB „Natura familia“ – visas reikalavimo teises į skolininkę – trečiąjį asmenį UAB AIG, kylančias iš 2014 m. birželio 5 d. sutarties Nr. 01-2014, 2014 m. birželio 26 d. paskolos sutarties Nr. P01/2014 ir 2014 m. birželio 27 d. hipotekos sutarties Nr. 20120140058709, kuria buvo užtikrintas prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės naudai. Susitarimo 8 punkte šalys pažymėjo, kad šis sandoris yra neatskiriama kreditorės (ieškovės) ir naujosios kreditorės (atsakovės UAB „Natura familia“) 2016 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. GEN-1/2016 dalis.

38. Tarp ieškovės UAB „Idėjų brokeris“, atstovaujamos direktoriaus V. N., atsakovės UAB „Natura familia“, atstovaujamos direktoriaus K. N., ir trečiojo asmens UAB AIG 2016 m. balandžio 8 d. buvo sudarytas dar vienas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016. Ieškovė, kaip kreditorė, visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajai kreditorei – atsakovei UAB „Natura familia“ – visas reikalavimo teises į skolininkę – trečiąjį asmenį UAB AIG, kylančias iš 2014 m. birželio 5 d. sutarties Nr. 01-2014, 2014 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties Nr. P02/2014 bei 2014 m. gruodžio 2 d. hipotekos sutarties Nr. 20120140087717, kuria buvo užtikrintas prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės naudai. Susitarimo 8 punkte šalys pažymėjo, kad šis sandoris yra neatskiriama kreditorės (ieškovės) ir naujosios kreditorės (atsakovės UAB „Natura familia“) 2016 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. GEN-1/2016 dalis.

39. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovės UAB „Idėjų brokeris“, atsakovės UAB „Natura familia“ ir trečiojo asmens UAB AIG 2016 m. balandžio 8 d. sudarytų susitarimų dėl reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016 teisėtumo.

40. Apeliantas (trečiasis asmuo) V. N. (buvęs ieškovės direktorius), nesutikdamas su skundžiamu sprendimu pripažinti susitarimus negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu, teigia, kad ieškovė yra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ir JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus senaties terminus, be to, įrodinėja, jog neegzistuoja actio Pauliana sąlygos, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kovilis“ ir UAB „4 DEBT“ neturėjo reikalavimo teisių į ieškovę ir nebuvo jos kreditorėmis, ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių, sandorių šalys buvo sąžiningos. Taip pat apeliantas nesutinka su taikytu restitucijos būdu.

Dėl actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) taikymo sąlygų

41. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

42. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas acio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

Dėl JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino taikymo actio Pauliana ieškiniui pareikšti

44. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ir JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų senaties terminų ir, remdamasis vien šiais pagrindais, ieškinio neatmetė. Įrodinėja, kad ieškovės kreditorės UAB „Kovilis“ ir jos teisių perėmėja UAB „4 DEBT“, žinodamos apie tariamai jų teises ir interesus pažeidžiančius ginčijamus sandorius nuo jų sudarymo momento, per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą jų neginčijo, todėl ieškinio senaties terminą praleido. Be to, apelianto teigimu, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovės nemokumo administratorius nėra praleidęs JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto termino.

45. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

46. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinio senaties terminui aktualios ir tam tikros Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ; šiuo metu – JANĮ) nuostatos. Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

48. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei UAB „Idėjų brokeris“ buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad buvęs ieškovės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorius, įrodinėdamas momentą, nuo kada jis sužinojo apie ginčo sandoriais pažeistas ieškovės ir jos kreditorių teises, pateikė pirmosios instancijos teismui el. laišką, kuriuo 2024 m. vasario 26 d. kreipėsi į antstolį, vykdantį 1 013 670 Eur skolos iš ieškovės išieškojimą UAB „Kovilis“ naudai, kartu paaiškinęs, jog tik gavęs dokumentus iš vykdomosios bylos sužinojo apie šioje byloje ginčijamus sandorius. Įvertinęs paminėtus duomenis ir tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nemokumo administratorius apie ginčijamus sandorius galėjo sužinoti anksčiau, nei gavęs duomenis iš antstolio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad būtent nuo šios datos, t. y. 2024 m. vasario 26 d. ieškovės nemokumo administratorius turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius ir subjektyviąja prasme įvertinti, ar jais nebuvo pažeistos bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisės.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios momentą sieja su ieškovės kreditorių UAB „Kovilis“ ir jos teisių perėmėjos UAB „4 DEBT“ sužinojimu (galėjimu sužinoti) apie ginčo sandorių sudarymą. Nagrinėjamoje byloje ieškinį, ginčydama sandorius actio Pauliana pagrindu, pareiškė ieškovė LUAB „Idėjų brokeris“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, o ne apelianto nurodomos ieškovės kreditorės, todėl šiuo atveju aktualus būtent ieškovei atstovaujančio nemokumo administratoriaus, be kita ko, vykdančio ir jam tenkančią pareigą ginti visų nemokios bendrovės kreditorių teises, sužinojimas (galėjimas sužinoti) apie ginčo sandorių sudarymą, kuris, vadovaujantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, vertintinas nuo duomenų apie minėtus sandorius gavimo. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės kreditorių UAB „Kovilis“ ir jos teisių perėmėjos UAB „4 DEBT“ sužinojimas apie ginčijamus sandorius ir savo teisių pažeidimus, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, būtų aktualus tik tuo atveju, jei ieškinį reikštų paminėti asmenys.

50. Kaip jau minėta, momentas, nuo kurio ieškovės nemokumo administratorius sužinojo (galėjo sužinoti) apie ieškovės ir (ar) jos kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymą, laikytina 2024 m. vasario 26 d. data. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2024 m. liepos 15 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, priešingai nei įrodinėja apeliantas, nebuvo praleistas.

51. Vertindama apelianto skundo argumentą, kad byloje nėra įrodymų, jog nemokumo administratorius nėra praleidęs JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto termino, teisėjų kolegija pažymi, kad paminėta JANĮ norma nustato pareigą nemokumo administratoriui, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreiptis į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas ir nekeičia ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Todėl nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 42 punktas; 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 61 punktas).

53. Be to, pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad administratorius gali patikrinti bei ginčyti ir juridinio asmens sandorius, sudarytus anksčiau nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020), tačiau tokiu atveju jis nėra įpareigotas tai padaryti per nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 62 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad duomenis apie šioje byloje ginčijamus sandorius, pažeidžiančius ieškovės ir jos kreditorių teises, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, sužinojo 2024 m. vasario 26 d., gavusi dokumentus (vykdomąją bylą) iš antstolio, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, jog LUAB „Idėjų brokeris“ nemokumo administratorius būtų nesilaikęs JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų terminų per 6 mėnesių laikotarpį nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Juo labiau kad JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas patikrinti juridinio asmens sandorius, remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika (žr. nutarties 54 punktą) bei atsižvelgiant į ginčijamų sandorių sudarymo datą (2016 m. balandžio 8 d.) ir ieškovės nemokumo administratoriaus sužinojimo apie šiuos sandorius datą (2024 m. vasario 26 d.), nagrinėjamu atveju netaikytinas. Be to, paminėti JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti terminai, remiantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nėra ieškinio senaties terminai ir nekeičia ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklių.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias normas ir kasacinio teismo praktiką, teisingai nustatė momentą, nuo kurio ieškovės nemokumo administratorius sužinojo (galėjo sužinoti) apie ieškovės ir (ar) jos kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymą, todėl konstatavęs, jog ieškinio senaties terminas ginčyti sandorius actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu nėra praleistas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

56. Būtinoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, kurios buvimą pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantas tokią teismo išvadą apeliaciniame skunde kvestionuoja, yra kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai yra reikšminga aplinkybė, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo – skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Atitinkamai, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto (šiuo metu pagal JANĮ – nemokumo) administratorius. Jos nepašalina ir administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017, 21 punktas).

57. Apelianto teigimu, nei UAB „Kovilis“, nei jos teisių perėmėja UAB „4 DEBT“ ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę. Nurodė, kad ieškovės nemokumo byloje UAB „4 DEBT“ (buvusi UAB „Kovilis“) 1 403 580,76 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1245-656/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017, kurie priimti po ginčijamų sandorių sudarymo. Be to, ieškovės kreditorė UAB „4 DEBT“ reikalavimo teises iš UAB „Kovilis“ įgijo ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o išieškotoja vykdomojoje byloje tapo tik po antstolio D. T. 2023 m. gegužės 31 d. patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

58. Visų pirma pažymėtina tai, kad dabartinė ieškovės kreditorė UAB „4 DEBT“ yra pradinės kreditorės UAB „Kovilis“ teisių perėmėja. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vertinant reikalavimo atsiradimo momentą, būtina vertini pradinės kreditorės UAB „Kovilis“ reikalavimo teisės atsiradimo aplinkybes.

59. Bylos duomenys patvirtina, kad sutartiniai prievoliniai santykiai tarp ieškovės ir UAB „Kovilis“ susiklostė dar iki ginčijamų sandorių – 2016 m. balandžio 8 d. susitarimų dėl reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016 – sudarymo, t. y. 2014 m. birželio 2 d. sutarties, pagal kurią UAB „Kovilis“ perdavė ieškovei valdyti ir administruoti 1 013 670,06 Eur investicijų sumą, pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017, 30 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023, 52 punktas).

60. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad, priešingai nei įrodinėja apeliantas, nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1245-656/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017, kuriais iš ieškovės buvo priteista 1 013 670 Eur skola UAB „Kovilis“ pagal 2014 m. birželio 2 d. sutartį, buvo priimti po ginčo sandorių sudarymo, taip pat nepaisant to, kad reikalavimo teises UAB „4 DEBT“ iš pradinės kreditorės UAB „Kovilis“ perėmė taip pat tik po ginčo sandorių sudarymo, t. y. 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, tai nereiškia, jog reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Kovilis“ įgijo tik nuo paminėtų teismų sprendimų priėmimo, o UAB „4 DEBT“ – nuo 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Kadangi sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir UAB „Kovilis“ atsirado dar iki ginčijamų susitarimų sudarymo ir prievolė iki šiol nėra įvykdyta, tokio fakto visiškai pakanka išvadai, kad UAB „Kovilis“, kaip ir jos teisių perėmėja UAB „4 DEBT“, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o tai, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs ar ne, teisinės reikšmės neturi.

61. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įrodyta pirmoji actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės kreditorė UAB „Kovilis“, kurios teises vėliau perėmė UAB „4 DEBT“, turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į ieškovę.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

62. Apeliantas pateiktu skundu įrodinėja, kad ginčijami sandoriai yra teisėti, jais niekaip nebuvo pažeistos pačios ieškovės ir (ar) jos kreditorių teisės, nes kreditorių teisių perleidimas buvo atlygintinis ir orientuotas į ekonominę ieškovės gautiną naudą.

63. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

64. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymu buvo pažeistos ieškovės kreditorės UAB „Kovilis“ teisės.

66. Kaip minėta, ieškovė ir UAB „Kovilis“ (tuo metu IĮ „Kovas“) 2014 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, pagal kurią investuotoja UAB „Kovilis“ perdavė ieškovei valdyti ir administruoti 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) investicijų sumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017, konstatavo, jog nebuvo pasiektas šalių susitarimas dėl 2014 m. birželio 2 d. sutarties nutraukimo, tačiau UAB „Idėjų brokeris“ neginčijo, kad sutarties galiojimas pasibaigs 2017 m. birželio 2 d. ir per sutarties 6.9 papunktyje nurodytą 5 darbo dienų terminą, t. y. iki 2017 m. birželio 9 d., ji privalės grąžinti visą sutartyje nurodytą investicijų sumą (nutarties 21 punktas). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad šioje byloje ginčijami sandoriai buvo sudaryti po 2014 m. birželio 2 d. sutarties, sudarytos su UAB „Kovilis“, nutraukimo inicijavimo, pačiai ieškovei pripažįstant, jog suteikta 1 013 670 Eur investicija, kurios dalis (796 448,97 Eur) buvo paskolinta trečiajam asmeniui UAB AIG, turi būti grąžinta. Nepaisant to, ieškovė ginčijamais sandoriais – 2016 m. balandžio 8 d. susitarimais dėl reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016 – perleido atsakovei UAB „Natura familia“ reikalavimo teises į hipoteka užtikrintas UAB AIG paskolas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamais sandoriais perleidusi atsakovei reikalavimo teises į hipoteka užtikrintas trečiajam asmeniui UAB AIG suteiktas paskolas, ieškovė neabejotinai pažeidė tuometinės savo kreditorės UAB „Kovilis“ teises atgauti pagal 2014 m. birželio 2 d. sutartį ieškovei perduotą 1 013 670,06 Eur investicijų sumą, kurios dalis, kaip minėta, buvo paskolinta UAB AIG. Byloje nėra duomenų, kad be reikalavimo teisių į UAB AIG ieškovė būtų turėjusi dar kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su UAB „Kovilis“. Ikiteisminio tyrimo metu buhalterines paslaugas ieškovei teikusi UAB „Finasus“ patvirtino, kad, remiantis jai perduotais dokumentais, UAB „Idėjų brokeris“ realios ūkinės komercinės veiklos nevykdė.

67. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad ginčo sandoriai buvo atlygintiniai ir orientuoti į ekonominę ieškovės gautiną naudą, todėl kreditorių teisių negalėjo pažeisti. Visų pirma, ginčo 2016 m. balandžio 8 d. susitarimų 1–2 punktuose buvo nurodyta, kad UAB „Idėjų brokeris“ visa apimtimi neatlygintinai perleidžia UAB „Natura familia“ visas reikalavimo teises UAB AIG atžvilgiu, kylančias iš UAB „Idėjų brokeris“ ir UAB „Natura familia“ 2014 m. birželio 5 d. sutarties, 2014 m. birželio 26 d. paskolos sutarties, 2014 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties, 2014 m. birželio 27 d. hipotekos sutarties ir 2014 m. gruodžio 2 d. hipotekos sutarties. Sandorių atlygintinumo ir ekonominės naudos niekaip nepagrindžia ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2016 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. GEN-1/2016, kurios pagrindu buvo pasirašyti ginčo 2016 m. balandžio 8 d. susitarimai dėl reikalavimo teisių perleidimo, nuostatas atsakovė, įgyvendinusi konkrečius projektus, privalėtų grąžinti investiciją ir sumokėti 5 proc. metines palūkanas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovės ir UAB „Kovilis“ 2014 m. birželio 2 d. sutarties nuostatas, ieškovė įsipareigojo mokėti UAB „Kovilis“ 10 proc. dydžio metines palūkanas už suteiktą investiciją (sutarties 6.8 papunktis). Tokio paties dydžio palūkanos buvo numatytos ir ieškovės su UAB AIG 2014 m. birželio 26 d. bei 2014 m. lapkričio 25 d. sudarytose paskolų sutartyse, kurios, kaip minėta, dar ir buvo užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka. Savo ruožtu pagal ginčo sandorius atsakovė turėtų sumokėti ieškovei 5 proc. metines palūkanas (2016 m. balandžio 1 d. sutarties 6.5 papunktis). Taigi ieškovė, kuri tuo metu turėjo įsipareigojimų UAB „Kovilis“ ir neturėjo jokio kito turto, ginčo sandoriais perleido atsakovei turėtas reikalavimo teises į UAB AIG suteiktų paskolų, kurios buvo užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka, grąžinimą su 10 proc. metinių palūkanų pelnu už per pusę mažesnį (5 proc. metinių palūkanų) pelną už suteiktas investicijas, kurių grąžinimas nebuvo užtikrintas, taip eliminuodama kreditorės UAB „Kovilis“ galimybę bent iš dalies atgauti investuotas lėšas pagal 2014 m. birželio 2 d. sutartį. Paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apelianto skundo argumentus dėl ginčo sandorių ekonominio naudingumo tiek pačiai ieškovei, tiek ir jos kreditoriams.

68. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo įrodyta ir dar viena actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – ginčo sandoriai pažeidė tuometinės ieškovės kreditorės UAB „Kovilis“ teises.

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių

69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

70. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius ir kad tokia pareiga kilo teisėtu pagrindu. Be to, teisėjų kolegijos vertinimą, kad ginčijamų sandorių ieškovė neprivalėjo sudaryti, patvirtina ne tik nustatytos aplinkybės, jog jų sudarymo metu ieškovė, kuri turėjo įsipareigojimų kreditorei UAB „Kovilis“, perleido atsakovei iš esmės vienintelį savo tuo metu turėtą turtą – hipoteka užtikrintą reikalavimą pagal paskolos sutartis į UAB AIG, bet ir tai, kad šiais sandoriais nebuvo siekiama naudos bendrovei.

71. Pažymėtina, kad argumentų dėl paminėtos actio Pauliana sąlygos (ne)egzistavimo apeliantas skunde nenurodė, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovė ginčo sandorių neprivalėjo sudaryti, o juos sudariusi – pažeidė savo tuometinės kreditorės UAB „Kovilis“ teises, detaliau dėl šios sąlygos nepasisako.

Dėl sandorių šalių nesąžiningumo

72. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

73. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ginčo sandorius pasirašė trys juridiniai asmenis – ieškovė UAB „Idėjų brokeris“ (pradinė kreditorė), atsakovė UAB „Natura familia“ (naujoji kreditorė) ir trečiasis asmuo UAB AIG (skolininkė), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB AIG ginčo sandorių sudarymui įtakos neturėjo ir buvo įtraukta tik dėl to, jog būtų duotas sutikimas perleisti reikalavimo teises, nors toks jos sutikimas, perleidžiant reikalavimo teises, nebuvo būtinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog actio Pauliana taikymui būtina nustatyti ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą.

74. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio taikymo kontekste, yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-684/2015; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 43 punktas)

75. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 24 punktas).

76. Pagal CK 6.67 straipsnio 2 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.).

77. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sandoriai buvo pasirašyti giminystės ryšiais susijusių asmenų, t. y. ginčo sandoriai buvo pasirašyti ieškovės UAB „Idėjų brokeris“ vadovo apelianto V. N. ir atsakovės UAB „Natura familia“ vadovo K. N. – apelianto sūnaus. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.67 straipsnio 2 punkte įtvirtinta sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo prezumpcija, kurios apeliantas nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į sandorius sudariusių šalių artimus giminystės ryšius, neabejotina, kad atsakovei buvo žinomos visos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės turimais įsipareigojimais UAB „Kovilis“.

78. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad vien aplinkybė, jog ginčo sandorius pasirašė giminystės ryšiais susiję asmenys, savaime neįrodo šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant paminėtą aplinkybę (giminystės ryšius) kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (sandoriai sudaryti pažeidžiant kreditorių teises, nes buvo perleistas iš esmės vienintelis ieškovės turėtas turtas, į kurį galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai; jais nebuvo siekiama naudos pačiai ieškovei, nes reikalavimo teisės į hipoteka užtikrintų paskolų grąžinimą su 10 proc. metinių palūkanų pelnu perleistos neatlygintinai) nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ginčo sandorių šalys buvo sąžiningos.

79. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovė, valdomos artimųjų giminaičių ir veikdamos išvien, sąmoningai ir nesąžiningai sudarė ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius – 2016 m. balandžio 8 d. susitarimus dėl reikalavimo teisių perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016, kuriais atsakovei buvo perleistos reikalavimo teisės į hipoteka užtikrintų paskolų grąžinimą, eliminuojant galimybę tuometinei ieškovės kreditorei UAB „Kovilis“ atgauti iš ieškovės 2014 m. birželio 2 d. sutarties pagrindu perduotą investicijų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo įrodyta ir actio Pauliana sąlyga – ieškovės ir atsakovės nesąžiningumas.

Dėl ginčo sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo

80. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, buvo įrodytos visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamus 2016 m. balandžio 8 d. susitarimus dėl reikalavimo teisių perleidimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

81. CK 6.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisinių pasekmių klausimas tokiu atveju yra sprendžiamas kitaip, t. y. CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su JANĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ (šiuo metu – JANĮ) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248-2020, 36 punktas).

82. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė LUAB „Idėjų brokeris“ buvo pareiškusi prašymą netaikyti restitucijos natūra, o priteisti prarastos reikalavimo teisės piniginį ekvivalentą – 746 948,97 Eur, t. y. realiai UAB AIG suteiktų ir negrąžintų paskolų sumą be sutartinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorius negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu, tokį ieškovės prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovės 746 948,97 Eur.

83. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo taikytu restitucijos būdu, teigia, kad ginčijamais sandoriais buvo perleistos ne piniginės lėšos, o reikalavimo teisė, todėl ir iš atsakovės ieškovei turėjo būti grąžinamos reikalavimo teisės.

84. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu dėl neva netinkamai taikyto restitucijos būdo ir pažymi, kad UAB „Idėjų brokeris“, gavusi iš UAB „Kovilis“ investicijų sumą, dalį šių investicijų paskolos sutartimis, kurių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, perdavė trečiajam asmeniu UAB AIG, o vėliau visas reikalavimo teises į UAB AIG, kylančias iš hipoteka užtikrintų paskolos sutarčių, neatlygintinai perleido atsakovei UAB „Natura familia“. Įvertinus paminėtas aplinkybes, t. y. kad reikalavimo teisė, kurios neteko ieškovė, buvo perleista, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos būdo, priteisiant ieškovei iš atsakovės neteisėtai prarastos reikalavimo teisės piniginę vertę, yra teisėtas ir pagrįstas, nes tik tokiu būdu bus realiai apgintos likviduojamos dėl bankroto ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Restitucijos taikymas apelianto siūlomu būdu – likviduojamai bendrovei grąžinant reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Natura familia“, iš esmės reikštų tai, kad, atgavusi šią reikalavimo teisę, ieškovė turėtų dar kartą kreiptis į teismą dėl grąžintos reikalavimo teisės piniginio ekvivalento priteisimo. Tai reiškia, kad būtų pasiektas tas pats teisinis rezultatas, tačiau šalys būtų priverstos dar kartą bylinėtis teisme.

85. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sandorių negaliojimą actio Pauliana pagrindu reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl pripažinęs 2016 m. balandžio 8 d. susitarimus dėl reikalavimo teisių perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016 negaliojančiais bei pritaikęs restituciją piniginiu ekvivalentu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Apelianto V. N. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

87. Ieškovė LUAB „Idėjų brokeris“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patirtų išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėŽilvinas Terebeiza