Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-07-29 · Civilinė byla Nr. e2-10340-1159/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-29
Bylos Nr.
e2-10340-1159/2024
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00381-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo
UAB ,,Krekenavos agrofirma“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10340-1159/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00381-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.10; 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB ,,Krekenavos agrofirma“.

I. Teismas nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. DOK-19878, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydamas priteisti iš atsakovo:

1) 3596,08 Eur žalos atlyginimo;

2) 6 proc. dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3) bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad:

1.1.1. 2023 m. liepos 1 d. su draudėju UAB „Krekenavos agrofirma“ (toliau – draudėjas) sudarė draudimo sutartį, kuria inter alia buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Ekonovus“ valdoma transporto priemone SCANIA, v/n. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), buvo kliudyta ir apgadinta apdraustame turte įrengta tvora (toliau – tvora). Ieškovas įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 3596,08 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (toliau – atsakovas). Atsakovui kaip atsakingo už eismo įvykį transporto priemonės valdytojo draudikui buvo išsiųstas pretenzinis reikalavimas, tačiau atsakovas geranoriškai reikalavimo netenkino – nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad tvora įvykio metu priklausė draudėjui bei atsakovui neva nebuvo pateikta tinkamo formato sąmata.

1.1.2. Atsakovas, spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio šioje žaloje privalėjo vadovautis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kurios atsakovui nustatė pareigą pačiam apskaičiuoti žalos dydį – mokėtinos draudimo išmokos dydį apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, nustatytą pagal šių Taisyklių II– IV skyrius (39 punktas).

2. Pasirengimo nagrinėti bylą procese:

2.1. Atsakovas 2024 m. gegužės 2 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-69113), su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1.1. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo sudaręs transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. LT22–TCA–01148833-2 su UAB „Ekonovus“, apdrausdama transporto priemonės SCANIA, v/n. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. Draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2023-01-12 iki 2023-12-10. Į draudimo bendrovę BTA 2023-09-06 kreipėsi Compensa pareikšdama pretenziją dėl 3596,08 Eur žalos, atsiradusios 2023-08-20 eismo įvykyje, kartu pateikdama su šiuo įvykiu susijusius dokumentus: turto apžiūros aktą, sąmatą, eismo įvykio deklaraciją. Buvo pradėta administruoti žalos byla ITCA/23/014918, kurios metu atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę Compensa prašydamas pateikti išplėstinę sąmatą bei pagrįsti reikalavimą, nurodant kokiu pagrindu buvo išmokėta draudimo išmoka už sugadintą tvorą, esančią už Compensos kliento nuosavybės sklypo ribų, taip pat prašė sugadintos tvoros nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Draudimo bendrovė pateikė paaiškinimą iš savo draudėjo, jog neturi nuosavybės teisės pagrindžiančių dokumentų, išplėstinės sąmatos taip pat nepateikė.

2.1.2. Ieškovas teigia, jog pateikė dokumentus, patvirtinančius tvoros nuosavybės teisę, tačiau ieškovo atsiųstame Registrų centro išraše pažymėta tvora nurodo tik nuotraukose matomos rudos metalinės tvoros, esančios UAB „Krekenavos agrofirma“ sklype, nuosavybės teisę. Taip pat svarbu pažymėti, kad būtent tik ruda metalinė tvora ir patenka po draudimo apsauga, kadangi Įmonių turto draudimo liudijimo (Nr. 280 0021 1823 / 2023) priede Nr. 1 prie nekilnojamojo turto sąrašo, pažymėta 18 punktu tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su RC tvoros unikaliu numeriu, tačiau apsauginio kelio atitvaro, kuris yra už UAB „Krekenavos agrofirma“ esančios sklypo ribos, nėra nei draudimo apsaugos apimtyje, nei Registrų centro išraše.

2.1.3. Iš bylos duomenų nėra matyti, kad kelio apsauginis atitvaras yra registruotas viešame registre, taip pat nėra pateikti jokie dokumentai apie tvoros statymą – projektas, leidimai, sutikimai ir kokie nors kiti dokumentai, patvirtinantys šios tvoros statymą. Šis apsauginis kelio atitvaras yra pastatytas prie valstybinės reikšmės kelio (kelio numeris 2009), taip pat jis ribojasi su kelio ženklais, jis yra už sklypo ribų, tad nėra aišku, ar tai nėra valstybei priklausanti kelio dalis (kartu su apsauginiu atitvaru).

2.1.4. Ieškovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog pačiam atsakovui numatyta pareiga paskaičiuoti žalos dydį, kadangi draudimo išmoką išmokėjo Compensa pagal Įmonių turto draudimo liudijimą, išduotą UAB „Krekenavos agrofirma“, apmokėdama už kelio atitvaro apgadinimus, kurie nepatenka po jų suteikta draudimo apsauga. Compensa į BTA draudimo bendrovę kreipėsi subrogacijos tvarka dėl žalos atlyginimo, tad atsakingas draudikas, atlygindamas žalą subrogacijos tvarka vertina išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir BTA draudėjui kylančias civilinės atsakomybės sąlygas. Atlygindamas pretenziją subrogacijos tvarka, atsakingas draudikas neprivalo skaičiuoti žalos dydžio, kuri yra jau atlyginta ir paskaičiuota. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, atsakingas draudikas, atlygindamas žalą dėl turto sugadinimo kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Kadangi Compensa atlyginto UAB „Krekenavos agrofirma“ 3596,08 Eur, t. y. nuostolio dydis be PVM, atsakingas draudikas privalo įvertinti darbų, medžiagų, keičiamų dalių vertę pritaikant nusidėvėjimą, būtent todėl yra reikalaujama detalizuotos sąmatos bei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, neturint šių dokumentų, negali objektyviai įvertinti atlygintos žalos dydį. Tuo labiau, kai šis apsauginis atitvaras jau pastebimas nuo 2012 metų su defektais (tas matyti iš Google street view nuotraukų). Taip pat, neturint detalizuotos sąmatos, negali įvertinti, ar atlyginta žala neviršija rinkos kainų.

2.2. Ieškovas pateiktu dubliku (DOK-78825) su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo nesutiko, prašė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB ,,Krekenavos agrofirma“. Ieškovas nurodė, kad:

2.2.1. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nuosavybės teisė į ginčo eismo įvykio metu apgadintą tvorą nėra registruota viešajame registre, tačiau nurodyta niekaip neleidžia spręsti, kad ginčo objektas nepriklauso UAB „Krekenavos agrofirma“. CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Atsakovei žalos reguliavimo metu buvo pateiktas 2024-01-11 paaiškinimas apie tvoros pastatymo metus, aplinkybes ir dokumentų saugojimo laiką.

2.2.2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis neturi nustatinėti ginčo eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, nes nurodytus skaičiavimus jau yra atlikęs ieškovas, kuris žalą atlygino pagal UAB „Krekenavos agrofirma“ išduotą įmonių turto draudimo sutartį. Ieškovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad aplinkybė, jog eismo įvykio metu padarytą žala yra atlyginęs kitas draudikas, modifikuoja ar šalina atsakovo, kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį išdavusio draudiko teisės ir pareigas, nustatytas teisės aktuose. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, nuostolio skaičiavimus pagal turimus duomenis atlieka draudikas, išdavęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o ne eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas 2024 m. gegužės 21 d. rezoliucija įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų UAB „Krekenavos agrofirma“.

2.4. Atsakovas pateiktu tripliku (DOK-86785) prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

2.4.1. Aplinkybė, jog subrogacinį reikalavimą pateikusi šalis išmokėjo draudimo išmoką dėl sugadinto objekto, kuris nepatenka po Compensa suteikta draudimo apsauga svarbi dėl to, jog nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog nukentėjo būtent UAB „Krekenavos agrofirma“ turtiniai interesai. Iki šiol nėra aišku, kieno turtiniai interesai nukentėjo, ar šis objektas yra teisėtas statinys, ar draudimo išmokos gavėjas yra teisėtas turto valdytojas. Kadangi ieškovas atlygino žalą dėl turto objekto savo draudėjui, kuris pagal turimus duomenis neturėjo teisės gauti šios išmokos, atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš neteisės teisė nekyla.

2.4.2. Ieškovas akcentuoja, jog atsakovas gali remtis tik tais argumentais, kuriais remtųsi jei į atsakovą būtų pasikreipęs tiesiogiai nukentėjęs asmuo. Atsakovas tokiais argumentais būtent ir remiasi. TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. nurodyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką. TPVCAPDĮ 2 str. 5 dalyje pateikiamas eismo įvykio žalos apibrėžimas – per draudžiamąjį įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, jo sveikatai ir (arba) žala, atsiradusi dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ir (arba) neturtinė žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. Nukentėjęs trečiasis asmuo niekaip nepagrindė, jog žala padaryta jo turtui.

2.4.3. Ieškovas dublike nurodo nuosavybės teisės įsigijimo pagrindus. Atsakovas neginčija, kad tokie yra, tačiau naujo daikto pagaminimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nors paaiškinime ir nurodyta, jog apsauginis kelio užtvaras buvo statytas kartu su kitais UAB „Krekenavos agrofirma“ teritorijoje esančiais pastatais, tačiau susiklosto keista situacija, jog visi likę pastatai yra įregistruoti, įskaitant ir rudą metalinę tvorą, tačiau apsauginis kelio atitvaras, esantis už ieškovo draudėjo teritorijos ribų, nėra. Tuo labiau, kai šis kelio atitvaras yra kaip kelio statinys, prie valstybinės reikšmės kelio (Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, patvirtintas 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“). Kelių įstatymo 4 str. 1 dalis numato, jog Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, todėl yra pagrindo manyti, jog kelio atitvaras yra valstybės nuosavybės dalis. Net jeigu šį kelio atitvarą statė UAB „Krekenavos agrofirma“, kyla pagrįstų abejonių dėl jo pastatymo teisėtumo.

2.4.4. Nors ieškovas, paskaičiavęs ir atlyginęs žalą pagal Įmonių turto draudimo sutartį už sugadintą kelio aptvarą, kategoriškai nesutinka su tuo, kad atsakovas, gavęs pretenziją dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarką neturi pareigos pats iš naujo įvertinti ir paskaičiuoti žalą, primena, jog Taisyklių 34 punktas nurodo, jog pageidaujantis gauti draudimo išmoką regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalos atlyginimui išleistą sumą. Pageidaujantis gauti draudimo išmoką asmuo taip pat turi pateikti dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę (išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus atsakingas draudikas yra gavęs iš eismo įvykio dalyvių ar kompetentingų institucijų), taip pat dokumentus, įrodančius atlygintos žalos dydį ir jos atlyginimo faktą. Jeigu pageidaujantis gauti draudimo išmoką asmuo nepateikia užpildytos ir eismo įvykio dalyvių pasirašytos eismo įvykio deklaracijos (kai eismo įvykio deklaracija buvo pildyta), kurioje yra užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir nurodyti atsakingi dėl žalos padarymo asmenys, draudimo išmoka mokama atsakingam draudikui gavus minėtus dokumentus. Pažymi, jog atsakingas draudikas nustato padarytos žalos dydį tuo atveju, kai nukentėjęs trečiasis asmuo kreipiasi tiesiogiai į jį, tačiau įgyvendinant subrogacijos teisę, atsakingas draudikas vertiną jau atlygintos žalos dydį ir pagrįstumą.

2.4.5. Atsakovas aiškiai nurodė, kokių duomenų trūksta žalos atlyginimui – detalizuotos sąmatos, išskiriant remonto darbų vertę, dažymo darbų vertę, keičiamų dalių vertę (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertę ir papildomas išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Atsakovas neturi pareigos gautą sąmatą pats detalizuoti. Neturėdamas išplėstinės sąmatos atsakingas draudikas negali įvertinti, ar draudimo išmoka neviršijo rinkos kainų. Pagal Taisyklių 15 punktą, žalos dėl turto sugadinimo dydis nustatomas pagal būtinas remonto išlaidas (be PVM), reikalingas atkurti sugadintą turtą, o būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų vertė, apskaičiuota pagal vidutinius įkainius. Ieškovas ignoruoja aplinkybę, jog apgadintas kelio užtvaras jau iki įvykio nebuvo naujas, tad reikalaujamu žalos dydžiu pažeidžia CK 6.251 straipsnio 1 dalyje visiško nuostolių atlyginimo principą, kadangi naujai pakeistoms dalims privalomas nusidėvėjimas, priešingu atveju kelio užtvaras būtų ne tik atstatytas į padėtį, buvusią iki eismo įvykio, bet jo būklė būtų pagerinta (nepagrįstai praturtėta).

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Teismas 2024 m. birželio 4 d. rezoliucija ir 2024 m. birželio 5 d. pranešimu pasiūlė bylos šalims iki 2024 m. birželio 11 d. savarankiškai vesti taikinimo procedūrą (CPK 231 straipsnis) ir informuoti teismą apie jos rezultatus, nesudarius taikos sutarties, iki 2024 m. birželio 11 d. šalims siūlytina pateikti nuomonę ar bylą pasirengta nagrinėti, nurodyti galutinius procesinius prašymus (CPK 227 straipsnio 4 dalis), nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodine ar rašytine tvarka (CPK 441 str.). Papildomų nuomonių iki 2014 m. birželio 14 d. negauta.

2.6. Teismas, įvertinęs ieškinio sumą (CPK 441 straipsnis), pateiktus įrodymus ir paaiškinimus bei tai, kad nei viena šalis nenurodė pageidaujanti žodinio proceso, 2024 m. birželio 14 d. teismo nutartimi sprendė, kad ieškinio dalykas yra aiškiai apibrėžtas, todėl papildomi procesiniai veiksmai pasirengimui nagrinėti bylą nereikalingi, kas sudaro pagrindą skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis, 441 straipsnis). Teismas bylos šalims pasiūlė iki 2024 m. birželio 28 d. pateikti teismui esminius paaiškinimus dėl byloje esančių įrodymų, visus įrodymus ir prašymus. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta 2024 m. birželio 14 d. teismo nutartimi. Papildomų paaiškinimų ar baigiamųjų kalbų bylos šalys neteikė.

II. Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

3. CPK XXIV skyriaus Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai 441 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad:

4.1. Ieškovas 2023 m. turto draudimu apdraudė UAB „Krekenavos agrofirma“ turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (e. t. 1, b. l. 19-31). 2023 m. rugpjūčio 20 d. 14:35 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis (toliau – eismo įvykis), kurio metu buvo apgadintas kelio atitvaras. Eismo įvykis įvyko dėl UAB „Ekonovus“ priklausančios transporto priemonės SCANIA, v/n. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės (e. t. 1, b. l. 33-50). Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Krekenavos agrofirma“ nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – Tvora (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 695,7 m. (e. t. 1, b. l. 51).

4.2. Ieškovas nustatytos žalos pagrindu sudarė lokalinę sąmatą Nr. 5001 (e. t. 1, b. l. 53) ir apskaičiavo, kad žalos dydis dėl kelio atitvarų remonto yra 3596,08 Eur be PVM. Atitinkamai 2023 m. rugsėjo 5 d. pervedė UAB „Krekenavos agrofirma“ 3596,08 Eur (e. t. 1, b. l. 57).

4.3. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (atsakovo), kuris ieškovo reikalavimo geranoriškai netenkino, nurodydamas, jog bylos administravimo metu surinkta dokumentacija nepagrindžia draudimo išmokos gavėjo UAB „Krekenavos agrofirma“ nuosavybės į apgadintą apsauginį kelio atitvarą (e. t. 1, b. l. 55-56).

5. Aktualu tai, kad:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo reikalavimas – priteisti iš atsakovo 3596,08 Eur žalos atlyginimo atmestinas.

6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo;

2) žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019);

3) žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018);

4) žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009);

5) civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-418-936/2022, 31 p.).

6.2. Nagrinėjamu atveju dėl paties eismo įvykio fakto nėra ginčo tarp šalių, kaip ir nėra ginčo dėl eismo įvykio kaltininko, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog žala buvo padaryta būtent trečiojo asmens turtui. Įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 280 0021823 priede Nr. 1 (toliau – priedas Nr. 1) pateiktas UAB „Krekenavos agrofirma“ nekilnojamojo turto sąrašas, kuriam yra taikoma draudimo apsauga, tačiau apsauginio kelio atitvaro šiame sąraše nėra, juo nėra laikytina tvora, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių nuotraukų (e. t. 1, b. l. 41-50, 76-78) ir viešos informacinės sistemos https://www.geoportal.lt/map/ duomenimis https://www.geoportal.lt/map/#s=3346&x=493624.0668214824&y=6125383.421442318&l=11&b=aerial-recent matyti, kad minėtas apsauginis kelio atitvaras yra už UAB „Krekenavos agrofirma“ esančio sklypo, kuris yra aptvertas ruda metaline tvora, ribos. Pažymėtina, jog visi pastatai, išvardinti priede Nr. 1, kuriems yra taikoma draudimo apsauga, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įskaitant ir rudą metalinę tvorą, tačiau apsauginis kelio atitvaras Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Juo labiau, iš nuotraukų matyti, kad šis kelio atitvaras yra valstybinės reikšmės kelio ribose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Todėl teismas negali prieiti pagrįstos išvados, kad minėtas kelio atitvaras, kuris yra kelio valstybinės reikšmės kelio ribose, galėtų priklausyti UAB „Krekenavos agrofirma“. Ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadai, kad kelio atitvarą įrengė UAB „Krekenavos agrofirma“ ir, kad tas kelio atitvaras yra UAB „Krekenavos agrofirma“ nuosavybė. Trečiojo asmens 2024 m. sausio 11 d. rašytas raštas (e. t. 1, b. l. 54) negali būti laikomas objektyviai pakankamu įrodymu, kadangi jame pateiktas tik paties trečiojo asmens, siekiančio gauti draudimo išmoką, raštiškas paaiškinimas.

Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovas atlygino žalą savo draudėjui veikdamas savo rizika, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas, gavęs pretenziją dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarką, ieškovo subrogacinį reikalavimą atsisakė patenkinti pagrįstai, kadangi ieškovas neįrodė esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl 3596,08 Eur žalos atlyginimo kaip neįrodytą, nesant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y., neįrodžius jog žala buvo padaryta būtent trečiojo asmens turtui. Teismui konstatavus, jog ieškovas nepagrindė, kad žala buvo padaryta trečiojo asmens turtui, kiti šalių byloje pateikti argumentai neturi reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

7. Antrasis ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, nes netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti ieškovo išvestinį reikalavimą

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo reikalavimai atmesti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai priteisimo. Atsakovas ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai priteisimo.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jų priteisimo Lietuvos valstybei klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 284 straipsniu, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys