Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. DOK-19878, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydamas priteisti iš atsakovo:

1) 3596,08 Eur žalos atlyginimo;

2) 6 proc. dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3) bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad:

1.1.1. 2023 m. liepos 1 d. su draudėju UAB „Krekenavos agrofirma“ (toliau – draudėjas) sudarė draudimo sutartį, kuria inter alia buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Ekonovus“ valdoma transporto priemone SCANIA, v/n. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), buvo kliudyta ir apgadinta apdraustame turte įrengta tvora (toliau – tvora). Ieškovas įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 3596,08 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (toliau – atsakovas). Atsakovui kaip atsakingo už eismo įvykį transporto priemonės valdytojo draudikui buvo išsiųstas pretenzinis reikalavimas, tačiau atsakovas geranoriškai reikalavimo netenkino – nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad tvora įvykio metu priklausė draudėjui bei atsakovui neva nebuvo pateikta tinkamo formato sąmata.

1.1.2. Atsakovas, spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio šioje žaloje privalėjo vadovautis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kurios atsakovui nustatė pareigą pačiam apskaičiuoti žalos dydį – mokėtinos draudimo išmokos dydį apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, nustatytą pagal šių Taisyklių II– IV skyrius (39 punktas).

2. Pasirengimo nagrinėti bylą procese:

2.1. Atsakovas 2024 m. gegužės 2 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-69113), su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1.1. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo sudaręs transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. LT22–TCA–01148833-2 su UAB „Ekonovus“, apdrausdama transporto priemonės SCANIA, v/n. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. Draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2023-01-12 iki 2023-12-10. Į draudimo bendrovę BTA 2023-09-06 kreipėsi Compensa pareikšdama pretenziją dėl 3596,08 Eur žalos, atsiradusios 2023-08-20 eismo įvykyje, kartu pateikdama su šiuo įvykiu susijusius dokumentus: turto apžiūros aktą, sąmatą, eismo įvykio deklaraciją. Buvo pradėta administruoti žalos byla ITCA/23/014918, kurios metu atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę Compensa prašydamas pateikti išplėstinę sąmatą bei pagrįsti reikalavimą, nurodant kokiu pagrindu buvo išmokėta draudimo išmoka už sugadintą tvorą, esančią už Compensos kliento nuosavybės sklypo ribų, taip pat prašė sugadintos tvoros nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Draudimo bendrovė pateikė paaiškinimą iš savo draudėjo, jog neturi nuosavybės teisės pagrindžiančių dokumentų, išplėstinės sąmatos taip pat nepateikė.

2.1.2. Ieškovas teigia, jog pateikė dokumentus, patvirtinančius tvoros nuosavybės teisę, tačiau ieškovo atsiųstame Registrų centro išraše pažymėta tvora nurodo tik nuotraukose matomos rudos metalinės tvoros, esančios UAB „Krekenavos agrofirma“ sklype, nuosavybės teisę. Taip pat svarbu pažymėti, kad būtent tik ruda metalinė tvora ir patenka po draudimo apsauga, kadangi Įmonių turto draudimo liudijimo (Nr. 280 0021 1823 / 2023) priede Nr. 1 prie nekilnojamojo turto sąrašo, pažymėta 18 punktu tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su RC tvoros unikaliu numeriu, tačiau apsauginio kelio atitvaro, kuris yra už UAB „Krekenavos agrofirma“ esančios sklypo ribos, nėra nei draudimo apsaugos apimtyje, nei Registrų centro išraše.

2.1.3. Iš bylos duomenų nėra matyti, kad kelio apsauginis atitvaras yra registruotas viešame registre, taip pat nėra pateikti jokie dokumentai apie tvoros statymą – projektas, leidimai, sutikimai ir kokie nors kiti dokumentai, patvirtinantys šios tvoros statymą. Šis apsauginis kelio atitvaras yra pastatytas prie valstybinės reikšmės kelio (kelio numeris 2009), taip pat jis ribojasi su kelio ženklais, jis yra už sklypo ribų, tad nėra aišku, ar tai nėra valstybei priklausanti kelio dalis (kartu su apsauginiu atitvaru).

2.1.4. Ieškovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog pačiam atsakovui numatyta pareiga paskaičiuoti žalos dydį, kadangi draudimo išmoką išmokėjo Compensa pagal Įmonių turto draudimo liudijimą, išduotą UAB „Krekenavos agrofirma“, apmokėdama už kelio atitvaro apgadinimus, kurie nepatenka po jų suteikta draudimo apsauga. Compensa į BTA draudimo bendrovę kreipėsi subrogacijos tvarka dėl žalos atlyginimo, tad atsakingas draudikas, atlygindamas žalą subrogacijos tvarka vertina išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir BTA draudėjui kylančias civilinės atsakomybės sąlygas. Atlygindamas pretenziją subrogacijos tvarka, atsakingas draudikas neprivalo skaičiuoti žalos dydžio, kuri yra jau atlyginta ir paskaičiuota. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, atsakingas draudikas, atlygindamas žalą dėl turto sugadinimo kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Kadangi Compensa atlyginto UAB „Krekenavos agrofirma“ 3596,08 Eur, t. y. nuostolio dydis be PVM, atsakingas draudikas privalo įvertinti darbų, medžiagų, keičiamų dalių vertę pritaikant nusidėvėjimą, būtent todėl yra reikalaujama detalizuotos sąmatos bei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, neturint šių dokumentų, negali objektyviai įvertinti atlygintos žalos dydį. Tuo labiau, kai šis apsauginis atitvaras jau pastebimas nuo 2012 metų su defektais (tas matyti iš Google street view nuotraukų). Taip pat, neturint detalizuotos sąmatos, negali įvertinti, ar atlyginta žala neviršija rinkos kainų.

2.2. Ieškovas pateiktu dubliku (DOK-78825) su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo nesutiko, prašė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB ,,Krekenavos agrofirma“. Ieškovas nurodė, kad:

2.2.1. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nuosavybės teisė į ginčo eismo įvykio metu apgadintą tvorą nėra registruota viešajame registre, tačiau nurodyta niekaip neleidžia spręsti, kad ginčo objektas nepriklauso UAB „Krekenavos agrofirma“. CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Atsakovei žalos reguliavimo metu buvo pateiktas 2024-01-11 paaiškinimas apie tvoros pastatymo metus, aplinkybes ir dokumentų saugojimo laiką.

2.2.2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis neturi nustatinėti ginčo eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, nes nurodytus skaičiavimus jau yra atlikęs ieškovas, kuris žalą atlygino pagal UAB „Krekenavos agrofirma“ išduotą įmonių turto draudimo sutartį. Ieškovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad aplinkybė, jog eismo įvykio metu padarytą žala yra atlyginęs kitas draudikas, modifikuoja ar šalina atsakovo, kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį išdavusio draudiko teisės ir pareigas, nustatytas teisės aktuose. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, nuostolio skaičiavimus pagal turimus duomenis atlieka draudikas, išdavęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o ne eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo.

2.4. Atsakovas pateiktu tripliku (DOK-86785) prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

2.4.1. Aplinkybė, jog subrogacinį reikalavimą pateikusi šalis išmokėjo draudimo išmoką dėl sugadinto objekto, kuris nepatenka po Compensa suteikta draudimo apsauga svarbi dėl to, jog nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog nukentėjo būtent UAB „Krekenavos agrofirma“ turtiniai interesai. Iki šiol nėra aišku, kieno turtiniai interesai nukentėjo, ar šis objektas yra teisėtas statinys, ar draudimo išmokos gavėjas yra teisėtas turto valdytojas. Kadangi ieškovas atlygino žalą dėl turto objekto savo draudėjui, kuris pagal turimus duomenis neturėjo teisės gauti šios išmokos, atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš neteisės teisė nekyla.

2.4.2. Ieškovas akcentuoja, jog atsakovas gali remtis tik tais argumentais, kuriais remtųsi jei į atsakovą būtų pasikreipęs tiesiogiai nukentėjęs asmuo. Atsakovas tokiais argumentais būtent ir remiasi. TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. nurodyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką. TPVCAPDĮ 2 str. 5 dalyje pateikiamas eismo įvykio žalos apibrėžimas – per draudžiamąjį įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, jo sveikatai ir (arba) žala, atsiradusi dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ir (arba) neturtinė žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. Nukentėjęs trečiasis asmuo niekaip nepagrindė, jog žala padaryta jo turtui.

2.4.3. Ieškovas dublike nurodo nuosavybės teisės įsigijimo pagrindus. Atsakovas neginčija, kad tokie yra, tačiau naujo daikto pagaminimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nors paaiškinime ir nurodyta, jog apsauginis kelio užtvaras buvo statytas kartu su kitais UAB „Krekenavos agrofirma“ teritorijoje esančiais pastatais, tačiau susiklosto keista situacija, jog visi likę pastatai yra įregistruoti, įskaitant ir rudą metalinę tvorą, tačiau apsauginis kelio atitvaras, esantis už ieškovo draudėjo teritorijos ribų, nėra. Tuo labiau, kai šis kelio atitvaras yra kaip kelio statinys, prie valstybinės reikšmės kelio (Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, patvirtintas 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“). Kelių įstatymo 4 str. 1 dalis numato, jog Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, todėl yra pagrindo manyti, jog kelio atitvaras yra valstybės nuosavybės dalis. Net jeigu šį kelio atitvarą statė UAB „Krekenavos agrofirma“, kyla pagrįstų abejonių dėl jo pastatymo teisėtumo.

2.4.4. Nors ieškovas, paskaičiavęs ir atlyginęs žalą pagal Įmonių turto draudimo sutartį už sugadintą kelio aptvarą, kategoriškai nesutinka su tuo, kad atsakovas, gavęs pretenziją dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarką neturi pareigos pats iš naujo įvertinti ir paskaičiuoti žalą, primena, jog Taisyklių 34 punktas nurodo, jog pageidaujantis gauti draudimo išmoką regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalos atlyginimui išleistą sumą. Pageidaujantis gauti draudimo išmoką asmuo taip pat turi pateikti dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę (išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus atsakingas draudikas yra gavęs iš eismo įvykio dalyvių ar kompetentingų institucijų), taip pat dokumentus, įrodančius atlygintos žalos dydį ir jos atlyginimo faktą. Jeigu pageidaujantis gauti draudimo išmoką asmuo nepateikia užpildytos ir eismo įvykio dalyvių pasirašytos eismo įvykio deklaracijos (kai eismo įvykio deklaracija buvo pildyta), kurioje yra užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir nurodyti atsakingi dėl žalos padarymo asmenys, draudimo išmoka mokama atsakingam draudikui gavus minėtus dokumentus. Pažymi, jog atsakingas draudikas nustato padarytos žalos dydį tuo atveju, kai nukentėjęs trečiasis asmuo kreipiasi tiesiogiai į jį, tačiau įgyvendinant subrogacijos teisę, atsakingas draudikas vertiną jau atlygintos žalos dydį ir pagrįstumą.

2.4.5. Atsakovas aiškiai nurodė, kokių duomenų trūksta žalos atlyginimui – detalizuotos sąmatos, išskiriant remonto darbų vertę, dažymo darbų vertę, keičiamų dalių vertę (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertę ir papildomas išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Atsakovas neturi pareigos gautą sąmatą pats detalizuoti. Neturėdamas išplėstinės sąmatos atsakingas draudikas negali įvertinti, ar draudimo išmoka neviršijo rinkos kainų. Pagal Taisyklių 15 punktą, žalos dėl turto sugadinimo dydis nustatomas pagal būtinas remonto išlaidas (be PVM), reikalingas atkurti sugadintą turtą, o būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų vertė, apskaičiuota pagal vidutinius įkainius. Ieškovas ignoruoja aplinkybę, jog apgadintas kelio užtvaras jau iki įvykio nebuvo naujas, tad reikalaujamu žalos dydžiu pažeidžia CK 6.251 straipsnio 1 dalyje visiško nuostolių atlyginimo principą, kadangi naujai pakeistoms dalims privalomas nusidėvėjimas, priešingu atveju kelio užtvaras būtų ne tik atstatytas į padėtį, buvusią iki eismo įvykio, bet jo būklė būtų pagerinta (nepagrįstai praturtėta).

4.2. Ieškovas nustatytos žalos pagrindu sudarė lokalinę sąmatą Nr. 5001 (e. t. 1, b. l. 53) ir apskaičiavo, kad žalos dydis dėl kelio atitvarų remonto yra 3596,08 Eur be PVM. Atitinkamai 2023 m. rugsėjo 5 d. pervedė UAB „Krekenavos agrofirma“ 3596,08 Eur (e. t. 1, b. l. 57).

4.3. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (atsakovo), kuris ieškovo reikalavimo geranoriškai netenkino, nurodydamas, jog bylos administravimo metu surinkta dokumentacija nepagrindžia draudimo išmokos gavėjo UAB „Krekenavos agrofirma“ nuosavybės į apgadintą apsauginį kelio atitvarą (e. t. 1, b. l. 55-56).

5. Aktualu tai, kad: