- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-352-988/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01105-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- A. Č.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties, kuria netenkintas A. Č. skundas dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, kuriuo A. Č. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos vyriausioji specialistė D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nustatė, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, o būtent: jis, būdamas mažametės E. Č. tėvu ir turėdamas pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgdamas į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su mažamete dukra tvarką laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 08.00 val., privalėdamas pasiimti vaiką iš mokyklos, parsivežti į savo namus, visapusiškai rūpintis ir bendrauti su vaiku teismo nutartimi nustatytą bendravimo laiką, to nepadarė, taip nepanaudojo tėvo valdžios ir pažeidė mažametės dukters teisę gyventi ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, įtvirtintą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. Č. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR_N-1221-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi netenkintas A. Č. skundas ir Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1221-2023 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, paliktas nepakeistas tik patikslinant, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 08.00 val.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-949-1100/2023 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, jas vertino formaliai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės tesimo nutartis, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su E. Č. tvarka, buvo priimta 2022 m. birželio 27 d., t. y. beveik metus laiko (iki 2023 m. gegužės 29 d.) tarp vaiko tėvų buvo nusistovėjusi tvarka, kad vaikui susirgus, tą savaitę vaikas lieka pas tą iš tėvų, pas kurį ir susirgo bei nėra perduodamas kitam iš tėvų.
4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties sąlygą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių tėvai suprato skirtingai, todėl vaiko interesus ginančių institucijų atstovai pasiūlė A. Č. ir L. G. kreiptis į teismą, dėl šios sutarties sąlygos išaiškinimo. Įvykio dieną, t. y. 2023 m. gegužės 29 d. galutinis teismo sprendimas dar nebuvo priimtas. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nes nutarties sąlygos nenumato vieno iš tėvų pareigos vaiko ar vieno iš tėvų ligos atveju (pasveikus greičiau nei per 7 dienas) bei nepasibaigus bendravimo laikui su vienu iš tėvų, vaiką perduoti kitam (kitą savaitės dieną, kitu laiku nei nurodyta nutartyje). A. Č. teigimu, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui, tokios laikinojo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygos nenustačius, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas negalėjo savaip interpretuoti vaiko perdavimo tvarkos ir konstatuoti A. Č. kaltę. Tokia tvarka, kad vaikas perduodamas kitu laiku nei nustatyta teismo nutartyje, tarp tėvų nebuvo susiklosčiusi ir yra neįmanoma dėl konfliktiško L. G. elgesio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų (pagalbos plano), iš kurių matyti, kaip su A. Č. bendrauja L. G., ir kad su pastarąja bendravimas yra tiesiog neįmanomas, todėl vaiko perdavimas bet kada ir bet kokiu laiku negali būti vykdomas.
4.3. Nesutinkama, kad L. G. elgesys 2023 m. gegužės 29 d. ir pastarosios psichologinės savybės neturi reikšmės bylai: 1) teisės psichologijos specialistų išvados, kurias pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė prijungti prie bylos, patvirtina, kad L. G. būdingas manipuliavimas; 2) D. Č. atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad vaiko motina ieško būdų kaip išprovokuoti dar vieną situaciją, tuo pačiu pažeidžiant pagrindinę vaiko teisę į saugią ir stabilią aplinką; 3) L. G. išprovokavo nagrinėjamą situaciją, nes kitą dieną po įvykio, t. y. 2023 m. gegužės 30 d., sergančią dukrą primygtinai siekė perduoti A. Č.. Pirmosios instancijos teismas vertino ne visus bylai reikšmingus duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Č. buvo nepakankamai rūpestingas įgyvendindamas savo pareigas, t. y. veikė neatsargia kaltės forma, nes nenurodyta, kokią realią žalą A. Č. padarė savo dukrai.
4.4. L. G. elgesys 2023 m. gegužės 29 d. (įvykio dieną), taip pat buvo konfliktiškas. L. G. dar tik važiuodama į A. Č. namus su vaiku, parašė elektroninį laišką, kad namuose pakeis spynas, nors namuose negyvena ir naudotis namu neturi teisės. Be to, įvykio dieną, L. G. smurtavo prieš A. Č. draugę, matant E. Č.. Dėl tokio motinos elgesio, jokie bendri abiejų tėvų sprendimai nėra įmanomi.
4.5. Nėra pakankamas asmens kaltei pagrįsti vien formalus nurodymas, kad A. Č., jo bendravimo su vaiku savaitę, turėdamas informaciją, kad dukra serga ir nebuvo mokykloje bei teismo nutartyje nesant sąlygos, kad vaikas turi būti perduodamas bet kurią savaitės dieną, jis savo, kaip tėvo valdžią vaikui vykdė netinkamai ar priešingai vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais arba neveikimu, A. Č. padarė administracinį nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad taip elgdamasis, jis suprato priešingą teisei daromos veikos pobūdį. Be to, teismas nenustatė, kad A. Č. sąmoningai, t. y. tyčia nepasiėmė dukros, siekė pažeisti jos teisę į saugią ir sveiką aplinką.
Atsiliepimas
5. Institucijos atsiliepimu į A. Č. apeliacinį skundą, prašoma skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
5.1. Institucija nurodo, kad L. G. ir A. Č. nuolat kreipiasi į Instituciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų, prašydami pradėti administracinę teiseną vienas kito atžvilgiu tuo pagrindu, kad nesilaikoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.
5.2. Institucija atkreipia dėmesį, kad jai nėra suteikti įgaliojimai aiškinti teismų sprendimus ir prižiūrėti jų vykdymą. Tam, kad ateityje tarp tėvų nekiltų ginčų, kurių metu būtų pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, Institucija yra pasiūlius tėvams kreiptis į teismą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių išaiškinimo. Pažymėtina, kad šioje situacijoje Institucijai nekilo abejonių dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių nepritaikymo, kadangi E. Č. lankė mokyklą ir dalyvavo edukacinėje išvykoje.
5.3. Dėl skundo argumentų, susijusių su konfliktiškais L. G. ir A. Č. santykiais, nurodoma, kad šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo procesas. Skundžiamoje nutartyje yra patikslintas A. Č. administracinio nusižengimo laikotarpis, t. y. nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 5 d., ir nurodomu laikotarpiu E. Č. kaip įprasta lankė mokyklą, mokytoja apie tai buvo informavusi A. Č., todėl nebuvo jokių kliūčių iš vaiko motinos pusės dėl vaiko pasiėmimo iš mokyklos.
5.4. Institucija pabrėžia, kad pagal laikiną bendravimo su vaiku tvarką, E. Č. turi teisę gyventi ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu A. Č. kas antrą savaitę. Šią E. Č. teisę, remiantis VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalimi, turi užtikrinti abu tėvai. Nustatytos laikino bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas pažeidžia E. Č. teisėtus lūkesčius gyventi numatytą savaitę su tėvu, kadangi pagal bylos medžiagą vaikas myli abu tėvus. Be to, E. Č. patiria neigiamus išgyvenimus negalėdama atsakyti mokytojams, ar tikrai A. Č. atvyks jos pasiimti, o tėvui nepasiėmus dukros iš mokyklos, pastarąją pasiima motina, bet jau po VDM grupės specialistės darbo laiko.
5.5. Institucijos teigimu, A. Č. nepasiimdamas dukros E. Č. iš mokyklos po visos dienos grupės veiklos pabaigos nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 08.00 val. (jam priklausančią savaitę), negyvendamas kartu su dukra, neįgyvendino savo kaip tėvo pareigų, neužtikrino tinkamos vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, neatsižvelgė į vaiko norą ir poreikį gyventi stabilioje aplinkoje.
6. Nurodoma, kad A. Č. argumentai, kad jis negalėjo kalbėti telefonu dėl darbo, neskubėjo namo norėdamas išvengti konflikto, taip pat tai, jog neturi galimybės po darbo vežioti vaiko pas gydytojus, laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1221-2023, jį patikslinant, kad administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 08.00 val., yra teisėta ir A. Č. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas yra paremtas tais pačiais esminiais argumentais kaip ir A. Č. skundas apylinkės teismui. Į visus esminius A. Č. skundo argumentus yra išsamiai ir detaliai atsakyta apylinkės teismo nutartyje. Todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiai neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
9. Institucijos nutarimu A. Č. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė CK 3.155 straipsnio 2 dalies (tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje) ir VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalies (vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais; vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tėvai užtikrina šią vaiko teisę; jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti), pažeidimus. Taigi, A. Č. nepanaudojo tėvo valdžios ir pažeidė vaiko teisę gyventi ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o būtent: pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 08.00 val., privalėdamas pasiimti vaiką iš mokyklos, parsivežti į savo namus, visapusiškai rūpintis ir bendrauti su vaiku teismo nutartimi numatytą bendravimo laiką, to nepadarė.
10. ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai, pavyzdžiui, VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
12. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog aplinkybė, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 08.00 val. nepanaudojo tėvo valdžios, grindžiama byloje esančiais šiais pagrindiniais įrodymais: Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. raštais (1 t., b. l. 13, 117), UAB „I.“ pateiktu medicinos dokumentų išrašu (1 t., b. l. 12) ir ambulatorinio apsilankymo aprašymu (1 t., b. l. 119), VDM grupės specialistės, liudytojos Z. B. parodymais ir kitais duomenimis (1 t., b. l. 140–141, 179–180).
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad elektroninio dienyno duomenimis, E. Č. 2023 m. gegužės 29 d. mokykloje nebuvo ir praleido 6 pamokas (1 t., b. l. 172). Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. raštuose nurodyta, kad 2023 m. gegužės 29 d. L. G. dukros į mokyklą neatvežė ir mokytojos apie tai neinformavo, po dviejų pamokų mokytoja pati paskambino L. G. dėl E. Č. neatvykimo į mokyklą. L. G. informavo mokytoją, kad dukra serga ir patikino, kad sekančią dieną į mokyklą dukra atvyks ir dalyvaus edukacinėje išvykoje. 2023 m. gegužės 30 d. VDM grupės specialistė patvirtino, kad E. Č. po edukacinės išvykos buvo atvežta į progimnaziją ir palikta VDM grupėje. VDM grupės specialistė žinojo, kad savaitė vaiko globos nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 5 d. priklauso A. Č., todėl po 17.00 val. paskambino jam, kad pasiimtų dukrą iš mokyklos. A. Č. atsakė, kad pagal susitarimą, susirgus dukrai, ji būna ir sveiksta pas tą iš tėvų, pas kurį sunegalavo ir pabaigė pokalbį, o vėliau į skambučius neatsakė. E. Č. iš VDM grupės pasiėmė L. G. (1 t., b. l. 117). VDM grupės specialistė Z. B. apklausos metu teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokios buvo nurodytos ir pateiktuose mokyklos raštuose (1 t., b. l. 140–141, 179–180). Iš UAB „I.“ medicininių dokumentų išrašo matyti, kad E. Č., laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. birželio 4 d. nesilankė jokioje gydymo įstaigoje (1 t., b. l. 12). Iš UAB „I.“ ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2023 m. birželio 5 d. E. Č. lankėsi gydymo įstaigoje dėl to, kad šokinėdama ant batuto pasitempė nugarą (1 t., b. l. 119). Taigi, A. Č. bendravimo su dukra E. Č. laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 birželio 5 d., E. Č. mokykloje dėl ligos nebuvo tik vieną dieną, t. y. 2023 m. gegužės 29 d. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad dėl E. Č. nebuvimo mokykloje 2023 m. gegužės 29 d. tarp tėvų galėjo kilti nesusipratimų dėl vaiko buvimo vietos, todėl skundžiama nutartimi buvo patikslinta, jog A. Č. nepanaudojo tėvo valdžios dukros atžvilgiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 08.00 val.
14. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. teisme taip pat neginčijo aplinkybės, kad jo bendravimo su E. Č. laikotarpiu (nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 5 d.), jis dukra nesirūpino ir nurodė, kad po 2023 m. gegužės 29 d. daugiau tą savaitę nesidomėjo elektroniniame dienyne esančia informacija dėl dukros lankomumo, „e.sveikata.lt“ užfiksuotais duomenimis, nes jo teigimu, jeigu vaikas serga, tai visą savaitę jaučiasi negerai, o ne vieną dieną. Iš aptarto seka, kad A. Č. 2023 m. gegužės 30 d. nepasiimdamas dukros iš mokyklos po VDM grupės specialistės informavimo, netinkamai panaudojo savo kaip tėvo valdžią dukros atžvilgiu, pažeidė įstatymu nustatytą tėvo pareigą bendrauti su vaiku, netinkamai vykdė pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, pažeidė vaiko interesą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Be to, toks A. Č. elgesys neatitiko E. Č. poreikių ir norų (bylos duomenimis vaikas nori matytis ir bendrauti su abiem tėvais). Byloje nėra duomenų, kad A. Č. po 2023 m. gegužės 30 d. iki jo bendravimo su dukra laikotarpio pabaigos (iki 2023 m. birželio 5 d.), būtų domėjęsis savo dukra ar siekęs su ja bendrauti.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nustatyta laikinoji bendravimo su E. Č. tvarka, kuri buvo papildyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi. Pastarojoje nutartyje išaiškinta, kad vaiko liga sudaro pagrindą taikyti bendravimo tvarkos išimtį – nebendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tik tuo atveju, jei vaiko liga atitinka nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) sampratą, yra tokio pobūdžio, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų yra objektyviai negalimas. Vadinasi, pagal nustatytą laikinąją bendravimo su E. Č. tvarką, vienas iš tėvų turi teisę nebendrauti su dukra bendravimo tvarkoje numatytu laiku, esant vieninteliam atvejui – vaiko ligai, kuri atitinka nenugalimos jėgos aplinkybes, dėl kurių vieno iš tėvų bendravimas su vaiku yra apribotas. Taigi, A. Č. be objektyviai pateisinamų priežasčių ignoravo byloje nustatytą akivaizdų faktą, kad E. Č., laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 2 d. (antradienis – penktadienis) ėjo į mokyklą ir jis, kaip tėvas turėjo pareigą pasiimti dukrą iš mokyklos ir ja pasirūpinti.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė A. Č. kaltės, padarius administracinį nusižengimą. ANK 7 straipsnyje numatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023). Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 5 d. A. Č. pažeidė E. Č. teisę į gyvenimą ir bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nepasiėmė dukros iš mokyklos, neparsivežė į savo namus, visapusiškai nesirūpino, nebendravo ir ja nesidomėjo. Anksčiau minėta, bet šiame kontekste dar kartą pabrėžiama, kad A. Č. žinojo, jog E. Č. po 2023 m. gegužės 29 d. lankėsi mokykloje, esant jo bendravimo su vaiku savaitei – VDM grupės specialistė skambino A. Č. ir teiravosi, ar pastarasis pasiims dukrą iš mokyklos. Dar daugiau, A. Č. ne tik kad nepasiėmė dukros iš mokyklos ir ja nepasirūpino, bet ir teisinosi VDM grupės specialistei vaiko liga, pokalbį baigė ir vėliau į skambučius nebeatsakė. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Č. nedėjo jokių pastangų, kad užtikrintų E. Č. interesus jo bendravimo su vaiku savaitę. Dėl paminėtų priežasčių, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu laikotarpiu A. Č. nebuvo pakankamai rūpestingas įgyvendindamas savo kaip tėvo pareigas, todėl veikė neatsargia kaltės forma.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus dėl L. G. sudėtingo bendravimo, taip pat į pastarosios konfliktišką, neadekvatų elgesį, psichologines savybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys yra laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje išaiškinta, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą yra galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik atskirais įrodymais (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-1035/2023). Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl L. G. elgesio neįvertinimo atmetami kaip nepagrįsti, kadangi L. G. elgesys nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apygardos teismas pritaria Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama